Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-346-317/2019

Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00040-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10

                                                                                                       (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo K. U. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu K. U. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 200 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams atėmimu už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą per pėsčiųjų perėją. Nutarime nurodoma, kad šiais savo veiksmais K. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto reikalavimus.

2.       Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, motyvavo tuo, jog byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad K. U. nutarime nurodytu laiku ir vietoje, lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą per pėsčiųjų perėją.  

3.       Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas prašo Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Institucijos viršininko manymu, apylinkės teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pilnai neįvertino byloje surinktų įrodymų. Skunde pažymima, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo įraše matoma kaip buvo aplenkiama kita transporto priemonė. Teismas nepagrįstai pirmenybę teikė pažeidėjo argumentams, neatsižvelgė į pareigūno, užfiksavusio nusižengimą, parodymus. Padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

4.       Atsiliepime į apeliacinį skundą K. U. prašo Institucijos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucijos viršininkas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka K. U. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, konstatavimu.

7.       Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8.       Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, Institucijos viršininko apeliacinio skundo argumentus, šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog K. U. 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val. (bylą nagrinėjant apylinkės teisme nustatyta, kad Institucijos protokole ir nutarime nurodytas klaidingas K. U. inkriminuoto pažeidimo padarymo laikas - 10.00 val.) (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą per pėsčiųjų perėją, t. y., kad K. U. būtų padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. 

9.       Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl nesiremia policijos pareigūnų B. N. ir E. S. teisme duotais parodymais, bei kodėl byloje esantis vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, nepagrindžia fakto, kad K. U. 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą per pėsčiųjų perėją. Pažymėtina, jog Institucijos viršininko apeliaciniame skunde apylinkės teismo nurodyti motyvai nėra analizuojami, konkretūs argumentai, kurie Institucijai neleidžia sutikti su teismo manymu, jog tiek policijos pareigūnų parodymai, tiek vaizdo įrašas, padarytas tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, vertinant juos kartu, K. U. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo nepatvirtina, nepateikta. Apygardos teismo nuomone, Institucijos viršininko apeliacinis skundas yra absoliučiai nemotyvuotas, jame apsiribota tik deklaratyviu konstatavimu, jog administracinio nusižengimo bylos teisena buvo šiuo atveju buvo nutraukta nepagrįstai, pilnai neįvertinus byloje surinktų įrodymų. Akivaizdu, kad tokie apeliacinio skundo argumentai skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės išvados ir ją pagrindžiančių motyvų paneigti negali. Tuo tarpu savo iniciatyva apygardos teismas jokių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

10.       Apygardos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, konstatuoja, jog šis vaizdo įrašas yra visiškai neinformatyvus ir K. U. nurodytų teiginių, kad jis 2018 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini), 22.00 val. lenkimo manevro, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą per pėsčiųjų perėją, neatliko, niekaip nepaneigia. Šis vaizdo įrašas iš esmės patvirtina tik tai, kad 2018 m. lapkričio 4 d. 22.00 val. (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) g. judėjo dvi transporto priemonės – pirma, šviesios spalvos automobilis, kiek vėliau, tamsios spalvos automobilis. Kad vaizdo įraše matomą šviesios spalvos transporto priemonę tuo metu vairavo jis pats, K. U. neneigė. Tačiau, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, pats lenkimo faktas šiame vaizdo įraše nėra užfiksuotas, t. y. nematoma, kaip šviesus automobilis susigretintų su tamsios spalvos automobiliu ir atliktų lenkimo manevrą. Taip pat visiškai pritartina apylinkės teismui, kad vaizdo įraše nematyti ir ištisinės horizontaliosios kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas, ar kokių kitų objektų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad K. U. vairuotas automobilis judėjo ne savo, o priešpriešinio eismo juostoje. Palyginęs abiejų vaizdo įraše matomų automobilių važiavimo trajektorijas, apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju negalima daryti neginčijamos išvados, jog K. U. vairuotas automobilis juda aiškiai kairiau, nei paskui jį važiuojantis tamsios spalvos automobilis. Taigi, akivaizdu, kad aptariamame vaizdo įraše jokių duomenų, kurie patvirtintų Institucijos nutarime padarytas išvadas dėl K. U. kaltės, nėra.

11.       Aukštesnės instancijos teismas taip pat negali nesutikti su apylinkės teismo išvadomis, padarytomis įvertinus policijos pareigūnų E. S. ir B. N. parodymų patikimumą ir jų pakankamumą K. U. kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teisme apklausti abu policijos pareigūnai tvirtino, kad matė, kaip K. U. vairuotas automobilis „Audi“ lenkė automobilį „BMW“ ir pėsčiųjų perėją kirto vis dar įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, tačiau apylinkės teismas tokius liudytojų parodymus vertino kritiškai. Teismas pažymėjo, jog policijos pareigūnai įvykį stebėjo tamsiu paros metu, sėdėdami automobilyje, kuris stovėjo nuošaliai ir pakankamai dideliu atstumu nuo gatvės, kuria judėjo K. U. vairuotas automobilis, gatvę matė iš šono. Gatvės bei jos važiuojamos dalies ženklinimo matomumą taip pat akivaizdžiai ribojo dešinėje pusėje stovintis kioskelis bei priešais esantis kelių metrų aukščio reklaminis stendas. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, jog policijos pareigūnai, stebėdami aplinką be jokių specialių priemonių, galėjo sąžiningai klysti, vertindami K. U. padėtį kelyje, t. y. buvimą priešpriešinėje eismo juostoje, juo labiau, turint  galvoje tai, kad, kaip patvirtino ir patys pareigūnai (duomenys neskelbtini) g. vienos eismo krypties plotis toje vietoje yra pakankamas tam, kad vienoje eismo juostoje išsitektų ir du ta pačia kryptimi judantys automobiliai. Be to, apylinkės teismas taip pat nurodė, jog policijos pareigūnų duoti parodymai yra prieštaringi, kadangi pareigūnas B. N., apklausiamas teisme, dalį aplinkybių prisiminė idealiai, pavyzdžiui, matytą ir kirstą ištisinę horizontaliąją liniją, tuo tarpu kitas aplinkybes teigė užmiršęs dėl didelio laiko tarpo nuo praėjusio įvykio, pavyzdžiui neprisiminė kokiu atstumu stovėjo automobilis nuo gatvės, kai jis pamatė pažeidimą, ar pažeidimą jis matė stovėdamas prie automobilio, ar būdamas automobilio viduje. E. S. teigė prisimenantis, kad matė, kaip išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą automobilis lenkė automobilį „BMW“, tačiau neprisiminė, kas iš jų nuėjo prie sustabdyto K. U. automobilio, kas rašė protokolą ir t. t. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog abiejų liudytojų parodymai yra prieštaraujantys tarpusavyje, kadangi B. N. kategoriškai teigė iš savo stebėjimo vietos matęs horizontalųjį kelio ženklinimą, kai tuo tarpu B. S. teigė, kad to matyti nebuvo įmanoma.

12.       Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgęs į K. U. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laiką, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriame jie stebėjo (duomenys neskelbtini) g. judančias transporto priemones, buvimo vietą, atstumą nuo šios vietos iki pėsčiųjų perėjos, tai, kad priešais policijos pareigūnų tarnybinį automobilį stovėjo dviejų aukštų pastatas, gatvės matomumą ribojo ir kioskelis bei reklaminis stendas, apylinkės teismas visiškai pagrįstai suabejojo policijos pareigūnų galimybe teisingai įvertinti K. U. automobilio padėtį kelyje. Pagrįstai suabejota ir liudytojų E. S. ir B. N. parodymų patikimumu. Iš tiesų, atrodo pakankamai keista, kad policijos pareigūnai, apklausiami teisme, nurodė gerai pamenantys tas aplinkybes, kurios patvirtina K. U. kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje padarymo, taigi, atitinkamai ir surašyto administracinio nusižengimo protokolo pagrįstumą, tačiau neprisiminė tam tikrų kitų aplinkybių, kurios esminės reikšmės sprendžiant K. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą neturi. Kad bent jau vienas iš policijos pareigūnų - B. N. galėjo duoti nevisiškai objektyvius parodymus, o, tokius kurie būtų vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, neabejotinai patvirtina ir ta aplinkybė, kad B. N. apklausiamas kategoriškai tvirtino, jog, būdamas tarnybiniame automobilyje, matė ištisinę horizontaliąją ženklinimo liniją, skiriančią priešingas eismo juostas (duomenys neskelbtini) g., kai tuo tarpu kartu su juo buvęs kolega E. S. nurodė, kad matyti kelio ženklinimą iš tos vietos, kur stovėjo tarnybinis automobilis, buvo neįmanoma.

13.       Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors byloje ir yra pateikti du tarnybiniai pranešimai, surašyti E. S. ir B. N., bei įvykio vietos schema, tačiau šie rašytiniai duomenys išvados, jog policijos pareigūnai galėjo sąžiningai klysti, vertindami K. U. padėtį kelyje, t. y. buvimą priešpriešinėje eismo juostoje, nepaneigia. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog tarnybiniai pranešimai yra surašyti skirtingu metu – B. N. tarnybinis pranešimas surašytas 2018 m. lapkričio 4 d., o E. S. – 2018 m. gruodžio 4 d. (prieš pat Institucijai priimant nutarimą), tačiau tariamo nusižengimo padarymo aplinkybės juose aprašytos visiškai identiškai. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, jog E. S. savo tarnybiniame pranešime iš esmės tik perrašė kolegos tarnybiniame pranešime nurodytas tariamo pažeidimo padarymo aplinkybes. Tokios tarnybinių pranešimų surašymo aplinkybės verčia abejoti bent viename iš jų užfiksuotų duomenų objektyvumu. Gerokai po neva tai padaryto administracinio nusižengimo nubraižyta ir įvykio vietos schema. 

14.       Įvertinęs aukščiau išdėstytus motyvus, apygardos teismas konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas K. U. kaltės klausimą, pagrįstai rėmėsi vieninteliu šioje byloje esančiu objektyviu įrodymu - įvykio vaizdo įrašu, padarytu tarnybiniame automobilyje įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuris nesuteikia jokio pagrindo spręsti, kad K. U., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę ir lenkimo manevrą vis dar tęsė kirsdamas pėsčiųjų perėją. Tuo tarpu asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, yra neabejotinai konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Taigi šiuo atveju buvo privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

15.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas ištyrus ir tinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis, aplinkybes, turinčias reikšmės teisingo galutinio procesinio sprendimo priėmimui, todėl naikinti jį ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimą ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                 Algirdas Jaliniauskas