Pranešėja Albina Pupeikienė               Civilinė byla Nr. 2S-1380-253/2014

Teisėjas Saulius Zajarskas              (Proceso Nr. 2-06-3-02365-2014-4)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              99.1.2; 99.4; 122.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 8 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo,

              n  u  s  t  a  t  ė :

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti jam iš atsakovės 20 000 Lt tiesioginių nuostolių; 119 950 Lt negautų pajamų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, o nuo kitos dalies mokėjimo prašė atleisti. Nurodė, kad viso žyminio mokesčio sumokėjimas ribotų jam teisminės gynybos prieinamumą, kadangi šiuo metu turi ūkininko pažymėjimą bet realios veiklos nevykdo, pagal 2012 m. metinę pajamų deklaraciją ieškovas pajamų iš žemės ūkio veiklos 2012 m. negavo, santaupų neturi, be to, 2012-06-14 privalėjo paimti paskolą, kad atsiskaitytų su S. S. pagal preliminariąją pirkimo­–pardavimo sutartį, o jo nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertė labai nedidelė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-05-29 nutartimi prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo ieškovui 2 349 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nustatė, kad ieškovas nurodo apie pajamas, turėtas prieš kelerius metus, tačiau nepateikė jokių duomenų apie šiuo metu turimas pajamas ir turtą. Teismas vertino, kad yra pagrindas žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti.

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovo nuomone, teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai nurodė, jog nutartis neskundžiama. Teismas nevertino ieškovo turtinės padėties ir nepagrįstai nusprendė, kad 2 349 Lt žyminio mokesčio dalį ieškovas galės sumokėti iki teismo sprendimo priėmimo. Pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymoje apie asmens socialinį draudimą pateikta informacija apie laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-01-30. Po 2012-01-30 iki 2014-01-30 P. M. draudžiamų pajamų neturėjo. Ieškovas yra susidūręs su finansiniais sunkumais ir net tam, kad grąžintų S. S. avansą ir sumokėtų baudą, privalėjo imti paskolą. Nėra duomenų, kad artimiausiu metu ieškovo turtinė padėtis pagerės. Teismas, nesant ieškovo prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nepagrįstai prašymą tenkino iš dalies ir ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisę paduoti atskirąjį skundą reglamentuojančio CPK 334 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais. CPK 100 str. 2 d. nustato, kad dėl teismo nutarčių, susijusių su žyminiu mokesčiu, asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys yra priimtos, gali paduoti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundo argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodyta, jog nutartis neskundžiama, tačiau ieškovo atskirasis skundas priimtas, tad ieškovas realiai pasinaudojo teise paduoti atskirąjį skundą.

Atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo institutu siekiama užtikrinti asmeniui realią teisę į teisminę jo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą. Pagrindas tenkinti asmens prašymą dėl jo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų sunki ir dėl to negalimas viso žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 83 str. 3 d.). Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą reglamentuoja CPK 84 straipsnis. Šios normos tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (procesinio dokumento padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog baigus nagrinėti bylą bei teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Taigi žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra skirtingi institutai ir jų vertinimas iš dalies skiriasi. Atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju pareiškėjas iš viso atleidžiamas nuo piniginės prievolės vykdymo, o atidėjimo atveju pareiškėjui išlieka pareiga sumokėti žyminį mokestį, tačiau piniginės prievolės vykdymo terminas atidedamas.

Atskiruoju skundu ieškovas nurodo, kad teismo prašė atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, dėl to pirmosios instancijos teismas, nesant ieškovo prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, nepagrįstai prašymą tenkino iš dalies ir ieškovui žyminio mokesčio sumokėjimą atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo. Nustatyta, kad už ieškinį mokėtinas 2 849 Lt žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo prašė atleisti. Asmuo turi teisę pateikti prašymą iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų prašymą (CPK 13 str., 83 str. 3 d., 84 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė teismui alternatyvaus prašymo, t. y. neprašė teismui netenkinus jo prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti ir vertinti duomenis pagal ieškovo prašymą, t. y. įvertinti, ar yra pagrindas atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu apelianto argumentą, kad ieškovas prašė tik atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet neprašė atidėti žyminio mokesčio mokėjimo, todėl pagal CPK 84 str., pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.), atskirasis skundas pagrįstas iš dalies, todėl skundžiama nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normos taikymo, t. y. išsprendus procesinį klausimą, dėl kurio nebuvo pareikštas ieškovo prašymas (CPK 329 str. 1 d.). Klausimas dėl ieškovo atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovo P. M. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                              Albina Pupeikienė