Civilinė byla Nr. 2-412-547/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00814-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.5.2.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 14 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
dalyvaujant ieškovui V. V.,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovei Arūnei Alimaitei – Kakoškinai,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Ramūnui Valadkai,
atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Edvinui Venskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovams dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš atsakovų priteisti 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, jog 2020-04-28 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44394-19 buvo atsisakyta tenkinti jo skundą, tačiau prokuroras nurodė Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK atlikti tyrimą dėl ekonominių nusikaltimų M. M. atžvilgiu.
Tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-25237-20 2020-05-07 priimtu nutarimu buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog prokuroras K. V. netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44394-19, o Alytaus apskrities tyrėja A. K. aplaidžiai atliko tyrimą Nr. M-1-01-25237-20.
Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo medžiaga turi būti perduodama teismui. Dokumentai prokuroro manymu neturintys reikšmės bylai, negali būti išimti. Konstitucija įpareigoja prokurorą organizuoti tyrimą taip, kad būtų surinkta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes valstybė pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą dėl tinkamos pareigūnų kvalifikacijos. Ieškovas nurodė, jog prokuroras K. V. ir tyrėja A. K. aplaidžiai tyrė padarytą nusikaltimą įrodo ir Alytaus apylinkės teismo 2020-02-27 ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria buvo patenkintas V. V. skundas.
Ieškovas nurodė, kad jis, kaip įgaliotas UAB ,,Ingrida ir Ko“ atstovas patyrė didelius išgyvenimus dėl įmonei padarytos žalos ir todėl prašo, kad šią žalą jam atlygintų valstybė.
Teismo posėdyje ieškovas palaikė savo ieškinį jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas nurodė, kad policijos pareigūnai surašė tarnybinį pranešimą, kad vaizdo kamerų įrašai nekokybiški, negalima identifikuoti vaizdų, todėl jų neišsaugojo. Policija nesikreipė į ekspertinio tyrimo įstaigą, neskyrė ekspertinio tyrimo, prokuroras to nekontroliavo ir taip buvo nuslėptas nusikaltimas. Iš bylos medžiagos neaišku, ar M. buvo pateikęs kokius dokumentus, neaišku ką sprendė tyrėja. Nurodė, kad jis patyrė dvasinius išgyvenimus, kuriuos sukėlė neteisėti teisėjo, prokuroro veiksmai, nes jie priėmė sprendimus, nematę įrašų ir tuo pasireiškia jų kaltė. Dėl to, kad buvo apgadintas įmonės automobilis, jis patyrė nervinę įtampą, nemigą, todėl jo ieškinys turi būti patenkintas. Ieškovas nurodė, kad 1000 Eur sumą pasirinko atsižvelgdamas į pragyvenimo lygį Lietuvoje.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime pažymima, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, nurodo, kad prokuroras netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44394-19, o Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja aplaidžiai atliko ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01-25237-20. Dėl prokuroro ir tyrėjos aplaidaus pareigų atlikimo jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepime atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nurodė, kad ieškovas netinkamai nurodė atsakovus, kadangi žalą, kurią prašoma priteisti, kildina iš ieškovo manymu netinkamo prokuroro ir tyrėjo pareigų atlikimo. Ieškovas nenurodo neteisėtų teismo veiksmų. Valstybę, kaip atsakovą, šioje byloje atstovauja institucijos, už kurių neteisėtus veiksmus, ieškovo nuomone, reikalaujama atlyginti neturtinę žalą. Taigi, žalos atsiradimas siejamas su dviejų institucijų - Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir prokuratūros veiksmais, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 ,,Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (toliau – Nutarimas) atsakovo atstovais šioje byloje turėtų būti LR Generalinė prokuratūra ir Alytaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Nutarimo 3.22.3 papunktyje numatyta, kad bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Teisingumo ministerija.
Atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovas Ramūnas Valadka teismo posėdyje palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Atstovas pažymėjo, kad ieškovas, teikdamas tokį ieškinį, siekia peržiūrėti jau įvykusiuose ikiteisminiuose tyrimuose pareigūnų veiksmus ir daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui, priversti ikiteisminio tyrimo pareigūnus atlikti jo norimus procesinius veiksmus. Šioje byloje prijungti dviejų ikiteisminių tyrimų medžiaga, kurių vienas yra nutrauktas, o kitas - sustabdytas. Tačiau pats bylos nutraukimas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui. Prokuroras baudžiamajame procese veikia nepriklausomai ir pats priima sprendimus. Nesant įrodymų, kad buvo padaryti esminiai pareigūnų pažeidimai, tai ieškinys turi būti atmestas.
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas ieškinyje tvirtina, kad Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK pareigūnai aplaidžiai atliko tyrimą įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-01-1-25237 ir prokuroras netinkamai kontroliavo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44394-19 eigą, dėl ko ieškovas patyrė didelius išgyvenimus, todėl jam turėtų būti atlyginta neturtinė žala.
Ieškovas teikdamas ieškinį teismui nurodė tik faktines aplinkybes, kad 2020-05-07 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25237-20 ir kad prokuroras K. V. netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą Nr. 1-01-44394-19. Ieškinyje nenurodyta jokių aplinkybių ar argumentų dėl ko pareigūnų veiksmus galima būtų vertinti kaip aplaidžius ar neteisėtus. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo atžvilgiu būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Ieškovas nepagrindė kokia neturtinė žala ir kokiais neteisėtais veiksmais jam padaryta.
Patikslintame atsiliepime nurodė, jog ieškovas pateikdamas patikslintą ieškinį nurodė, kad neteisėti prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44394-19 eigoje buvo atlikta vaizdo kamerų peržiūra ir vaizdai nėra išsaugoti. Ieškovo nuomone tai reiškia, kad dėl aplaidžių prokuroro ir tyrėjo veiksmų buvo neišsaugota ikiteisminio tyrimo medžiaga. Tokiais veiksmais prokuroras ir tyrimą atlikusi tyrėja sukėlė ieškovui, jo teigimu, dvasinius išgyvenimus dėl ko jam padaryta žala.
Taip pat ieškovas nurodo, kad tyrėja A. K. aplaidžiai vykdė tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-25237-20, kadangi 2020-05-07 tarnybiniame pranešime nurodė, kad M. M. pateikė dokumentus (pirkimo-pardavimo kvitus, orderius, sąskaitas-faktūras), tačiau šių dokumentų pateikimo protokolas nėra surašytas, tyrimo medžiagoje nėra nei vieno dokumento, kurie minimi 2020-05-07 tarnybiniame pranešime ir nėra protokolo, kad šie dokumentai grąžinti M. M.. Nors tyrime buvo žinoma iš kokių įmonių M. M. užsakinėja prekes, tačiau iš jų nebuvo pareikalauta tai patvirtinančių dokumentų, todėl ieškovo nuomone, tyrėja neatliko tyrimo ir neišsaugojo tyrimo medžiagos dokumentų.
Ieškovo argumentai dėl vaizdo kamerų įrašų neišsaugojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-44394-19 nepagrįsti. 2019-11-05 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad ,,atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44394-19 tikslu nustatyti asmenį ar asmenis įvykdžiusius UAB ,,Ingrida ir Ko“ priklausančio automobilio ,,Toyota Avensis“ (duomenys neskelbtini) tyčinį sugadinimą, buvo atlikta Varėnos miesto vaizdo stebėjimo kamerų, esančių sankryžose: M. K. Čiurlionio g. – J. Basanavičiaus g. ir M. K. Čiurlionio g. – Vytauto g. – Marcinkonių g., užfiksuotų vaizdų peržiūra, laikotarpyje nuo 2019-10-15 19.50 val. iki 2019-10-16 07.00 val. Vaizdo peržiūros metu nustatyta, kad kameromis užfiksuotas vaizdas yra nekokybiškas kadangi pagal jį nėra galimybės identifikuoti transporto priemones, jomis vykstančius asmenis, taip pat gatvėse užfiksuotus einančius žmonis. Kameromis užfiksuoto vaizdo peržiūros metu kitos tyrimui reikšmingos informacijos negauta“. Todėl darytina išvada, kad kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų peržiūros metu nerasti įrašai, kurie būtų reikšmingi byloje, o tai jokiu būdu nereiškia, kad įrašai neišsaugoti ikiteisminiame tyrime. Pažymėtina, kad 2020-03-25 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog užfiksuoti vaizdai neišsaugoti, kadangi tam nėra techninių galimybių. Todėl vertinti, kad prokuroras ir tyrėja aplaidžiai atliko savo pareigas, neišsaugojo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nėra jokio pagrindo.
Atsiliepime į patikslintą ieškinį Generalinės prokuratūros atstovė nurodė, kad nesutiktina ir su ieškovo nurodytais argumentais dėl A. K. aplaidumo neišsaugojant medžiagoje Nr. M-01-1-25237 dokumentų (pirkimo-pardavimų kvitų, orderių, sąskaitų-faktūrų). Iš aplinkybių patikrinimo medžiagos matyti, kad 2020-05-07 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo paimtas iš M. M. 2019 m. individualios veiklos pajamų išlaidų apskaitos žurnalas. Iš tos pačios dienos tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrėja susipažino su pirkimo-pardavimo kvitais, orderiais, sąskaitomis-faktūromis ir sulygino su 2019 m. individualios pajamų išlaidų apskaitos žurnalo duomenimis bei nurodė, kad pateiktų kvitų, orderių ir sąskaitų-faktūrų duomenys ir datos sutampa su apskaitos žurnale surašytais duomenimis. Atsižvelgiant į tai reikalingumo prijungti prie bylos aptariamus dokumentus nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, jog aplinkybių patikrinimo medžiagoje Nr. M-01-1-25237 neišsaugoti minėti dokumentai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių argumentų ir nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo atžvilgiu buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Ieškovas nepateikia įrodymų, kokiais būtent jo atžvilgiu konkrečiais veiksmais Aplinkybių patikrinimo medžiagoje Nr. M-01-1-25237 padaryta žala. Iš šios medžiagos matyti, kad aplinkybių patikrinimas apskritai nesusijęs su juo ar jo interesais. Taip pat ir dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44394-19 veiksmų, ieškovas nepateikė jokių argumentų kaip konkrečiai vaizdo įrašo, kurio metu nebuvo užfiksuoti jokie tyrimui reikšmingi duomenys, saugojimas pažeidė jo interesus.
Atsakovė nurodė, kad šiuo atveju ieškovas neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės pagal CK 6.272. straipsnį atsiradimo sąlygų – neteisėtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ikiteisminio tyrimo metu, neįrodė, jog žala apskritai jam buvo padaryta, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė Arūnė Alimaitė-Kakoškina palaikė poziciją išdėstytą atsiliepimuose ir prašė patikslintą ieškinį atmesti.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Ieškovas neturtinę žalą kildina iš Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato pareigūnų, kurie jo tvirtinimu aplaidžiai atliko įvykio aplinkybių patikslinimą medžiagoje Nr. M-01-1-25237 ir prokuroro netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44394-19 kontrolės. Jokių konkrečių galimai aplaidžių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, taip pat ir prokuroro veiksmų, bei skunde įvardintą neturtinę žalą ir jos dydį pagrindžiančių aplinkybių, ieškovas nenurodė. Ieškinyje apsiribojama deklaratyviais, jokiomis faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais, bendro pobūdžio teiginiais.
Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra saistomas pareigos nurodyti ne tik pareigūnų veiksmus (neveikimą), padariusius jam žalą, bet ir reikšmingas juos apibūdinančias ir pagrindžiančias aplinkybes. Ieškovui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme.
Įvertinus 2020-04-27 nutarime sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44394-19 ir 2020-05-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. M-01-1-25237-20 nurodytas aplinkybes ir teisinius pagrindus, kuriais buvo remtasi, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių), o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44394-19 sustabdytas teisėtai (nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens), pagal kompetenciją įvertinus nustatytas faktines aplinkybes pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl nėra jokio pakankamo teisinio ar faktinio pagrindo teigti, jog Alytaus AVPK ar kitos valstybės valdžios institucijos elgėsi neteisėtai.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovas Edvinas Venskus palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus ir nurodė, kad posėdžio metu ieškovas nenurodė jokių naujų aplinkybių bei įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų jo reikalavimus, todėl prašo ieškinį atmesti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmestinas.
Dėl veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44394-19
Iš prie bylos prijungtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-44394-19 medžiagos matyti, kad pagal UAB „Ingrida ir Ko“ pareiškimą dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šis ikiteisminis tyrimas 2020-04-17 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Varėna) prokuroro K. V. nutarimu yra sustabdytas, nenustačius asmens (asmenų), kurie galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką.
Nesutikdamas su tokiu sprendimu, V. V. kaip civilinio ieškovo atstovas skundė šiuos procesinius dokumentus, tačiau skundai nebuvo patenkinti ir ikiteisminio tyrimo procesas liko sustabdytas.
Ieškovas prašomą priteisti neturtinę žalą grindžia tuo, kad prokuroras aplaidžiai atliko ikiteisminio tyrimo kontrolę ir neišsaugojo įrašų, dėl ko jis patyrė didelius išgyvenimus dėl tokių neteisėtų prokuroro veiksmų.
Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44394-19 esančiame 2020-11-05 tarnybiniame pranešime vyresnysis tyrėjas G. R. nurodė, kad buvo peržiūrėtos vaizdo stebėjimo kamerų, esančių sankryžose M. K. Čiurlionio – J. Basanavičiaus g. ir M. K. Čiurlionio – Vytauto – Marcinkonių g. užfiksuoti vaizdai laikotarpiu nuo 2019-10-15 – 19:50 val. iki 2019-10-16 – 7:00 val. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog kameromis užfiksuotas vaizdas nekokybiškas, pagal jį nėra galimybės identifikuoti transporto priemones bei einančius žmones.
Atliekant papildomą aplinkybių tyrimą 2020-03-25, vyresnysis tyrėjas G. R. konstatavo, jog M. K. Čiurlionio – Basanavičiaus g. ir M. K. Čiurlionio – Vytauto g. sankryžose esančių vaizdo stebėjimo kamerų tiriamo įvykio laikotarpiu (2019-10-15 – 2019-10-16) užfiksuoti vaizdai neišsaugoti, kadangi tam nėra techninių galimybių.
Ieškovas nurodo, kad iš 2020-11-05 tarnybinio pranešimo darytina išvada, kad buvo apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių M. K. Čiurlionio – J. Basanavičiaus - Marcinkonių gatvėse, įrašai. Tai reiškia, kad toks įrašas egzistavo ir ikiteisminiame tyrime figūravo, bet dabar jo nėra. Jo teigimu, neprijungus šios filmuotos medžiagos prie bylos buvo pažeistos Generalinio prokuroro 2013-03-20 įsakymo Nr. 1-76 Rekomendacijų Dėl ikiteisminio tyrimo dokumentų sudėjimo į bylą 3 punktas, kuriame nurodoma, kad BPK 220 straipsnio 1 dalies, 418 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 2 dalies normos įpareigoja prokurorą teismui perduoti visą ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurią sudaro visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti dokumentai, išskyrus dokumentus ir daiktus, nurodytus Rekomendacijų 5 punkte. Dokumentai prokuroro manymu, neturintys reikšmės bylos nagrinėjimui, negali būti išimami. Ieškovas nurodo, kad neišsaugant vaizdo kamerų įrašų, prokuroras ir tyrėja grubiai pažeidė įstatymus.
Dėl veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-25237-20
UAB ,,Ingrida ir Ko“, atstovaujama ieškovo V. V. 2020-04-24 pateikė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės vyriausiajam prokurorui skundą, kuriame be kitų reikalavimų iškėlė ir reikalavimą ,,dėl ekonominių nusikaltimų pradėti ikiteisminį tyrimą M. M.“.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. J., gavęs tokį skundą, jį persiuntė Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK Veiklos skyriaus viršininkui S. D. dėl aplinkybių patikslinimo ir procesinio sprendimo priėmimo.
Atliekant aplinkybių patikslinimą, buvo gautas M. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad nuo 2019 metų vykdo individualią veiklą, pagal veiklos sritį – automobilių priežiūra ir remontas. Individualios veiklos apskaita vedama taip: fiksuojamos individualios veiklos išlaidos, pajamos ir nuo jų skirtumo pagal nustatytas formules mokesčių inspekcijoje paskaičiuojami mokesčiai, kuriuos privalu sumokėti per tam tikrus terminus. Veiklos išlaidos fiksuojamos – renkant įsigytų prekių sąskaitas faktūras, o pajamos fiksuojamos nustatyta tvarka – klientams sumokėjus pinigus už paslaugas išrašant sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, taip pat klientams yra galimybė atsiskaityti bankiniu mokėjimu, tuo atveju išrašoma tik sąskaita faktūra. Mokesčių deklaracijai 2019 metais buvo pildytas apskaitos žurnalas, nuo 2020 metų tai daroma elektroniniu būdu. Paaiškino, kad vykdydamas veiklą laikosi visų reikalavimų ir tai liudija 2019 m. ir 2020 m. atlikti du Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta.
Atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą, buvo pareikalauta pateikti 2019 m. veiklos pajamų-išlaidų žurnalą, kuris buvo pateiktas, apžiūrėtas ir medžiagoje yra jo kopija.
2020-05-07 vyriausioji tyrėja A. K. surašė tarnybinį pranešimą, kad gavus V. V. skundą dėl M. M. vykdomos ekonominės nusikalstamos veikos, atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, nustatyta, kad M. M. nuo 2019-01-29 vykdo individualią veiklą: variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą. Pareikalavus M. M. pateikė Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą už 2019 m. Patikrinus minėtą žurnalą nustatytą, kad jame yra surašytos dokumentų (pirkimo-pardavimo kvitų, sąskaitų-faktūrų) datos, pavadinimai, suteiktos paslaugos, 2019 m. gautų pajamų sumos. Taip pat žurnale yra duomenys apie 2019 m. turėtas išlaidas: įsigyta medžiagų už 4 472,67 Eur, įsigytas suvirinimo aparatas už 334 Eur, įsigytas keltuvas už 2600 Eur. M. M. patikrinimui pateikė dokumentus (pirkimo-pardavimo kvitus, orderius, sąskaitas-faktūras), pagrindžiančius žurnale nurodytus duomenis.
Taigi įvertinus visus surinktus duomenis, tyrėja 2020-05-07 priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 168 straipsniu, jeigu nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundų dėl šio nutarimo nebuvo pateikta.
Pateikęs ieškinį, ieškovas nurodė, jog šioje medžiagoje nėra protokolo, kad šie dokumentai buvo grąžinti M. M., todėl akivaizdu, kad A. K. aplaidžiai vykdė tyrimą. Nurodė, kad tyrėja A. K. nepareikalavo iš šios bendrovės (UAB ,,Inter Cars“ ir UAB ,,Helvina“), kokias prekes M. M. įsigijo už 2019 metus ir kokiai sumai. Nurodo, kad faktiškai tyrėja nieko netyrė.
Sprendimo argumentai
CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal CK 6.272 straipsnio 3 dalį, be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių veiksmų teisėtumas vertintinas ir Konvencijos garantuojamų teisių apsaugos kontekste.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012). Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176 – 185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).
Teismas, išnagrinėjęs bylą, ištyręs rašytinius įrodymus ir apklausęs liudytojus, negali sutikti su ieškovo išvada, kad neišsaugant vaizdo įrašų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-44394-19 buvo pažeisti įstatymai, pirmiausia todėl, kad Generalinio prokuroro Rekomendacijos nėra įstatymas, todėl negalima teigti, kad pareigūnai pažeidė įstatymą. Generalinio prokuroro Rekomendacijos yra teisės aktas, kuriame yra išdėstytos pagrindinės gairės prokurorams, tyrėjams, atliekantiems ikiteisminio tyrimo funkcijas, kaip turėtų būti tvarkomi ikiteisminio tyrimo byloje dokumentai. Tačiau šis dokumentas neturi privalomosios galios, nes jau jo pavadinimas yra ,,Rekomendacijos“, tad jis vertintinas tik kaip patariamojo, rekomendacinio pobūdžio aktas.
Tyrėjo G. R. 2020-11-05 surašytame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad peržiūrėjus vaizdo kamerų, kurios fiksuoja Varėnos miesto dvi sankryžas, įrašus, vaizdas yra nekokybiškas ir negalima identifikuoti automobilių ir asmenų, todėl buvo konstatuota, kad medžiaga yra neinformatyvi. Apie tai, kad įrašas yra nekokybiškas informavo vyr. tyrėją A. K..
Apklaustas liudytoju G. R. parodė, kad jam buvo duotas pavedimas atlikti vaizdo stebėjimo kamerų, esančių M. K. Čiurlionio - J. Basanavičiaus gatvių ir Vytauto – M. K. Čiurlionio - Marcinkonių gatvių sankryžose. Buvo peržiūrimas tas laikas, kai automobilis Toyota Avensis buvo paliktas prie V. V. namų, t. y. nuo vakaro iki kitos dienos ryto apie 12 valandų. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis jokių tyčinių veiksmų neatliko neišsaugant įrašo, tiesiog nebuvo techninių galimybių įrašą išsaugoti.
Liudytoja A. K. patvirtino, kad G. R. ją informavo apie nekokybišką įrašą, kad jis neinformatyvus. Be to ji pastebėjo, kad vaizdai iš tų dviejų sankryžų, tai nėra įvykio vieta. Pravažiavus šias sankryžas nebūtinai atsidursi nusikaltimo vietoje, tai negalėjo būti neginčijamas įrodymas byloje. Įvykio vietoje, kur buvo paliktas automobilis nakčiai, vaizdo kamerų nebuvo ir nusikaltimo vieta nebuvo filmuojama.
Apklaustas prokuroras K. V. paaiškino, kad tyrimas dėl to fakto, kad UAB ,,Ingrida ir Ko“ priklausantis automobilis buvo apipiltas kažkokiu skysčiu buvo atliktas objektyviai ir nešališkai. Sankryžų įrašai buvo išimti, peržiūrėti ir kadangi tyrėjams jie nedavė jokios naudos, nebuvo informatyvūs, todėl ir nebuvo jungiami į bylą. Prokuroras nurodė, kad Generalinio prokuroro rekomendacijos nebuvo pažeistos, nes tokia medžiaga neturi jokios įrodomosios reikšmės. Taip pat prokuroras nurodė, kad nebuvo pagrindo skirti ir ekspertinį tyrimą, kurio pageidavo V. V., tam įrašui išryškinti.
Ieškovas nurodė, kad faktą, jog prokuroras K. V. ir tyrėja A. K. aplaidžiai tyrė padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020-02-27 nutartis, kuria buvo patenkintas jo skundas ir mano, kad akivaizdu, kad tokiais neteisėtais veiksmais prokuroras ir tyrėja sukėlė jam dvasinius išgyvenimus dėl ko jis ir prašo atlyginti jam padarytą žalą.
Būtina pasisakyti dėl vaizdo įrašo, dėl kurio buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir kuris neišlikęs, įrodomosios vertės. Kaip buvo nustatyta iš byloje surinktų įrodymų, aktualus įrašas buvo daromas naktį, t. y. laikas spalio mėnesį nuo 19.50 val. iki 7 val. Peržiūrėtas įrašas sankryžos M. K. Čiurlionio gatvė – Marcinkonių gatvė – Vytauto gatvė ir sankryža M. K. Čiurlionio gatvė – J. Basanavičiaus gatvė, kurias pravažiavus galima nuvažiuoti į bet kurią Varėnos miesto dalį. Net jeigu būtų užfiksuotas automobilis, kuris pravažiavo šias sankryžas ir nuvažiavo į Čiurlionio gatvę, dar negalima būtų tvirtinti, kad jis nuvažiavo į Žaliąją gatvę. Į Žaliąją gatvę galima atvažiuoti ir per Savanorių gatvę ir per kitas gatves, tad akivaizdu, kad įrašas, net jei jis būtų buvęs kokybiškas, ir būtų byloje, negalėtų neginčijamai patvirtinti fakto, kad asmuo, kuris naktį pravažiavo šią sankryžą, atvažiavo į Žaliąją gatvę, kur buvo paliktas V. V. automobilis ir galimai padarė nusikalstamą veiką. Tokia išvada galėtų būti padaryta tik prielaidomis. Kaip buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo medžiagoje nusikaltimo vietoje nebuvo kamerų, kurios būtų veikusios ir fiksavusios įvykius.
BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodoma, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas G. R. patvirtino, jog jis peržiūrėjo vaizdo įrašus ir kadangi jie buvo neinformatyvūs surašė apie tai tarnybinį pranešimą, tai reiškia, kad vaizdo įrašas nebuvo pripažintas kaip bylos medžiaga. Liudytojas nurodė, kad išsaugoti įrašą nebuvo techninių galimybių ir už tai nėra atsakingas tyrėjas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010, 2012 m. spalio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).
Taigi darytina išvada, kad neišsaugojus įrašo, kuris neturi lemiamos įrodomosios reikšmės, o tikėtina ir visai neturi reikšmės, negali būti pripažįstama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui.
Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ne visi pareiškėjo prašymai tenkinami negali būti traktuojama kaip neobjektyvus, nevisapusiškas tyrimas, ar aplaidus prokurorų darbas.
Pažymėtina, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja prokuroras, kuris ir sprendžia, kokius veiksmus yra būtina atlikti ikiteisminiame tyrime. Kaip numato BPK 178 straipsnis prokuroras turi teisę spręsti atlikti vieną ar kitą procesinį veiksmą, būtinas jis ikiteisminiam tyrimui ar ne. Ikiteisminiame tyrime turi būti atliekami tik būtini veiksmai. Prokurorui priėmus sprendimą, kad vienas ar kitas procesinis veiksmas nereikalingas, tai ir yra prokuroro, kaip vadovaujančio ikiteisminio tyrimo procesui, sprendimas. Tokį sprendimą pareiškėjas, vadovaujantis BPK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka per 7 dienas gali skųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir šia teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Taigi, aptarti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko turėtų kilti valstybei civilinė atsakomybė.
Teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus nesutinka ir su kita ieškovo išvada, kad tyrėja A. K. veikė aplaidžiai, nesivadovavo Generalinio prokuroro Rekomendacijomis, neišsaugojo tyrimo medžiagos ir todėl prašo atlyginti jam neturtinę žalą. Posėdžio metu apklausus A. K., ji paaiškino, kad atlikdama įvykio aplinkybių patikslinimą, ji susipažino su M. M. pateiktais dokumentais, žurnalu ir pirminiais dokumentais, tačiau nenustačius nusikalstamos veikos požymių, nebuvo daromos ir pirminių dokumentų kopijos. Tuo metu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tik buvo tikslinamos įvykio aplinkybės. Liudytoja paaiškino, kad tyrėjas turi teisę kiekvienu atveju spręsti, ar dokumentus prijungti prie bylos, ar juos grąžinti.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-25237-20 atlikus įvykio aplinkybių patikslinimą, patikrinus dokumentus, kuriuos privalo pildyti gyventojas besiverčiantis individualia veikla, buvo nustatyta, kad tokius dokumentus M. M. turi ir juos pildo. Nenustačius, jog M. M. yra padaręs kokią nors ekonominę nusikalstamą veiką, buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Iš patikslintame ieškinyje nurodytų ieškovo motyvų matyti, kad tokį prašymą, pradėti tyrimą prieš M. M., jis pateikė, siekdamas, kad tyrėja pareikalautų iš kitų UAB pateikti dokumentus dėl prekių pardavimo M. M.. Tačiau tokį prašymą ne V. V., bet UAB ,,Ingrida ir Ko“ galėjo teikti ir ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-44394-19, ir teikė, ir šios bendrovės pateikė į bylą dokumentus. Šios aplinkybės rodo, kad V. V. manipuliuodamas savo procesine padėtimi (tai kaip bendrovės atstovas, tai kaip fizinis asmuo) pateikdamas įvairiausių prašymų ikiteisminiuose tyrimuose, siekė, kad būtų patenkinti jo prašymai jeigu ne viename ikiteisminiame tyrime, tai kitame.
Įvertinus byloje ištirtas aplinkybes ir ieškovo argumentus, nėra jokio pagrindo manyti, kad ieškovo atžvilgiu būtų atlikti kokie nors neteisėti veiksmai. Ieškovas neįrodė, kad kokiais būtent jo atžvilgiu padarytais veiksmais aplinkybių patikrinimo medžiagoje Nr. M-01-1-25237 padaryta žala.
Konkrečioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje V. V., kaip fizinis asmuo ir kaip ieškovas byloje, neturi jokio suinteresuotumo byloje Nr. M-01-1-25237 ir jis nelaikytinas proceso dalyviu. Skundą dėl nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-44394-19 ir prašymą ,,dėl ekonominių nusikaltimų pradėti ikiteisminį tyrimą M. M.“ pateikė UAB ,,Ingrida ir Ko“. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kaip tokiais pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, kuo ji pasireiškė ir koks žalos dydis.
Ieškovas, nurodydamas, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-25237-20 priimdama sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, ir neatlikdama kitų procesinių veiksmų (nepareikalaudama dokumentų) veikė aplaidžiai. Tačiau teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. BPK 168 straipsnio 1 dalis nurodo, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taip pat nurodoma, kad tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per 10 dienų. Šiame straipsnyje taip pat nurodoma, kad gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis. Teismas daro išvadą, kad tyrėja atliko šiame straipsnyje nurodytus ir būtinus veiksmus ir nustačiusi, jog nepadaryta nusikalstama veika, pagrįstai atsisakė pradėti tyrimą. Ieškovas neįrodė, kad pareigūnai veikė neteisėtai arba padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui ir dėl to padarė žalą. Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas laikantis BPK 168 straipsnyje keliamų reikalavimų, t. y. nutarime išdėstyta veikos esmė, dėl kurios buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindai ir motyvai, priimant sprendimą tyrėja vadovavosi surinktais duomenimis. Nors priimtas sprendimas netenkina ieškovo, nutarimas nebuvo skundžiamas.
Kaip jau buvo pažymėta, ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl teismas daro išvadą, kad ir šioje dalyje ieškovo ieškinys nepagrįstas, nes ieškovas neįrodė neteisėtų pareigūnų veiksmų, šiais veiksmais padarytos žalos fakto ir priežastinio nurodytų neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškinyje nėra konkretizuota kokiais veiksmais ar neveikimu pareigūnai veikė neteisėtai, nėra pateikti įrodymai, kurie bylotų apie pareigūnų ar prokuroro neatliekamus ikiteisminio tyrimo metu procesinius veiksmus.
Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė ir dar vieną pagrindą įrodinėdamas pareigūnų kaltę, nurodydamas BPK 176 straipsnį, tačiau plačiau jų veiksmų šiuo pagrindu neanalizavo. BPK 176 straipsnyje nurodomi ikiteisminio tyrimo terminai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų teikęs kokius nors skundus dėl ikiteisminio tyrimo ilgumo. Šios bylos nagrinėjimo metu taip pat jokių argumentų šiuo pagrindu nenurodė. Prijungtoje ikiteisminio tyrimo byloje nėra nei vieno ieškovo prašymo ar skundo dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, nors apskritai ieškovas ikiteisminiame tyrime yra labai aktyvus, teikdamas įvairiausius prašymus ir teikdamas dėl įvairiausių veiksmų skundus.
Žala tokio pobūdžio bylose nėra preziumuojama. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija ir kt. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas. Tam, kad būtų pripažinta neturtinė žala, neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala yra tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, pasireiškiantys sunkiomis pasekmėmis.
Ieškovas neturtinės žalos kilimą grindžia tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Jis apsiriboja įstatyminių nuostatų, apibrėžiančių neturtinės žalos sąvoką, citavimu, tačiau nemotyvuoja šių aplinkybių konkrečioje situacijoje. Ieškovas nurodė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau vien dvasinių išgyvenimų fakto nepakanka pripažinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtus veiksmus. Ieškovas neįrodė, kad dvasinius išgyvenimus (nenurodė kokius) jam teko patirti dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad per šį laikotarpį V. V. turėjo labai daug įvairių ginčų ir teisme, ir kreipėsi dėl labai įvairių įvykių dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Todėl ieškovas turėjo pateikti įrodymus, kad būtent šių ikiteisminių tyrimų (Nr. 01-1-44394-19, Nr. M-1-01-25237-20) eigoje jis patyrė žalą, o ne galbūt dėl kitų ikiteisminių tyrimų ar civilinių ginčų, ar dėl visų pradėtų procesų bendrai. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis per 2019-2021 metus teisme buvo pradėta 17 procesų, kuriuose V. V. arba dalyvavo kaip fizinis asmuo, arba kaip juridinio asmens atstovas. Taip pat per šį laiką ikiteisminiame tyrime buvo pradėtas ne vienas tyrimas V. V. iniciatyva.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus ieškinį, valstybės naudai iš ieškovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 22,64 Eur (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 22,64 Eur (dvidešimt du eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina atnešti arba atsiųsti paštu į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę, arba pateikti per EPP sistemą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.
Teisėja Silvana Girdenienė