Administracinė byla Nr. A-262-552/2026
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00372-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 7.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimą Nr. (9.6E)DV_S-12639 „Dėl netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimo P. A. stabdymo“ (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3529 „Dėl sprendimo sustabdyti netekto darbingumo (dalyvumo) periodinės kompensacijos mokėjimą“ (toliau – ir VSDFV sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu jis buvo informuotas apie tai, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje pareiškėjui mokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dėl profesinės ligos, nustatytos 2016 m. kovo 31 d., mokėjimas laikinai sustabdytas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 341 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d įsakymu Nr. A1-441 patvirtinto Fondo administravimo įstaigų atliekamos neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, priežiūros funkcijų įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje turėjo būti atliktas pareiškėjo papildomas sveikatos tyrimas, tačiau pareiškėjas nurodytu laiku neatvyko. Vadovaujantis Aprašo 21 punktu, jeigu asmuo nustatytu laiku neįvykdo nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, atitinkama išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta – sustabdomas jos mokėjimas, kol bus atliktas papildomas sveikatos tyrimas. Pareiškėjas, nesutikdamas su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu, 2024 m. kovo 5 d. pateikė skundą VSDFV, kuri 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime 2024 m. vasario 12 d. neįvykdytas dėl svarbių (objektyvių) aplinkybių.
3. Pareiškėjo teigimu, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, turėtų būti panaikinti. Pareiškėjas pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas pablogėjus jo sveikatai 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas šeimos gydytoją R. J. ir gydytoją neurologą A. K., o nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 23 d. dėl ligos buvo nedarbingas, todėl 2024 m. vasario 12 d. paskirtame sveikatos tyrime dalyvauti negalėjo dėl svarbių priežasčių. Ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad pacientui (pareiškėjui) paūmėjo nugaros skausmai, jis buvo konsultuotas gydytojo neurologo 2024 m. vasario 7 d., o 2024 m. vasario 12 d. buvo nukreiptas FMR procedūroms. 2024 m. kovo 15 d. vyksta MRT tyrimui. Tuo tarpu VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendime nepagrįstai nurodyta, jeigu pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. lankėsi VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, darytina prielaida, kad pareiškėjas galėjo (turėjo objektyvią galimybę) atvykti ir į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę atlikti papildomą sveikatos tyrimą.
4. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, jog pareiškėjui VSDFV Klaipėdos skyriuje buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, nustatytos 2016 m. kovo 31 d. Skyrius, vykdydamas jam pavestas funkcijas, 2023 m. lapkričio 15 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją ir dokumentus, susijusius su nurodymu 2024 m. vasario 12 d. dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. raštu informavo atsakovą, kad dėl sveikatos būklės neturi galimybės atvykti nei į vieną iš rekomenduojamų sveikatos priežiūros įstaigų bei nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su nurodymu dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Atsakovas 2024 m. sausio 29 d. raštu pareiškėjui pateikė informaciją, susijusią su nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime vykdymu. Pareiškėjui papildomas sveikatos tyrimas paskirtas VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje 2024 m. vasario 12 d., 13 val. VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė 2024 m. vasario 13 d. pranešimu informavo atsakovą, kad paskirtas papildomas sveikatos tyrimas pareiškėjui nebuvo atliktas, nes pastarasis nurodytu laiku neatvyko į paskirtą papildomą sveikatos tyrimą.
6. Atsakovas pažymėjo, kad pagal VSDĮ 341 straipsnio 2 dalį, nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas. Asmeniui neįvykdžius nurodymo, išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigoms pateikiami įrodymai, jog nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios.
7. Atsakovas nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime neįvykdytas dėl svarbių (objektyvių) aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas tik pateikė duomenis apie nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 13 d. jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas gydytoją neurologą, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Su skundu pateiktas 2024 m. vasario 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina tik pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. apsilankymą pas šeimos gydytoją R. J. Su skundu pareiškėjas taip pat pateikė 2024 m. vasario 12 d. receptų kopijas, tačiau receptų išrašymas nepateisina neatvykimo į papildomą sveikatos tyrimą. Todėl, atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2024 m. vasario 12 d. paskirtas papildomas sveikatos tyrimas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių.
II.
8. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. A. skundą.
9. Teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje pareiškėjui buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, nustatytos 2016 m. kovo 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (9.11E)DV_S-76775 pateikė pareiškėjui informaciją ir dokumentus, susijusius su nurodymu dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. raštu informavo atsakovą, kad dėl sveikatos būklės neturi galimybės atvykti nei į vieną iš rekomenduojamų sveikatos priežiūros įstaigų bei nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su nurodymu dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Atsakovas 2024 m. sausio 29 d. raštu Nr. (9.11E)DV_S-7118 pateikė pareiškėjui informaciją, susijusią su nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime vykdymu. Pareiškėjui papildomas sveikatos tyrimas paskirtas VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje 2024 m. vasario 12 d., 13 val. VšĮ Klaipėdos Respublikinė ligoninė 2024 m. vasario 13 d. pranešimu informavo atsakovą, kad paskirtas papildomas sveikatos tyrimas pareiškėjui neatliktas, nes pastarasis nurodytu laiku neatvyko į paskirtą papildomą sveikatos tyrimą. Dėl to, VSDFV Klaipėdos skyrius sprendimu sustabdė pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3529 „Dėl sprendimo sustabdyti netekto darbingumo (dalyvumo) periodinės kompensacijos mokėjimą“ atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su šiais sprendimais, pareiškėjas juos apskundė Regionų administraciniam teismui.
10. Teismas, įvertinęs VSDĮ 341 straipsnio 1 ir 2 dalių, Aprašo 21 punkto nuostatas, nustatė, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju nei atsakovui, nei teismui nepateikė objektyvių, neginčijamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime neįvykdytas dėl svarbių (objektyvių) aplinkybių. Teismas vertino, jog nors skunde pareiškėjas nurodė, kad nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime neįvykdė dėl sveikatos pablogėjimo ir pateikė tai įrodančius rašytinius įrodymus, tačiau atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas el. paštu pateikė tik nuotrauką apie jam išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas gydytoją neurologą, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų, o su skundu pateiktas 2024 m. vasario 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina pareiškėjo 2024 m. vasario 13 d. apsilankymą tik pas šeimos gydytoją R. J. Pareiškėjas taip pat pateikė išrašytų receptų kopijas, tačiau teismas vertino, jos receptų išrašai nepateisina neatvykimo į papildomą sveikatos tyrimą. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendė, kad pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2024 m. vasario 12 d. paskirtas papildomas sveikatos tyrimas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Dėl to, teismo vertinimu, pareiškėjui pagrįstai buvo sustabdytas netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas.
11. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
III.
12. Pareiškėjas P. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
13. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą. Iš teismui pateikto ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad pareiškėjas dėl paūmėjusių nugaros skausmų 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas neurologą. Tai yra pateisinama priežastis, kodėl pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. neturėjo galimybės dalyvauti papildomame sveikatos tyrime VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje. Teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą ir vadovavosi iš esmės atsakovo pozicija, kad pareiškėjas galėjo (turėjo objektyvią galimybę) atvykti į ligoninę atlikti papildomą sveikatos tyrimą.
14. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog į bylą yra pateiktas Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. SS-241 „Dėl 2024-01-04 Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-319 „Dėl P. A. skundo“ vykdymo“, kuriuo pareiškėjui nustatytas 50 procentų darbingumo lygis dėl profesinės ligos nuo 2023 m. gegužės 23 d. neterminuotai. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, tačiau teismas nevertino šio vykdomojo dokumento nagrinėjamos bylos kontekste. Pasak pareiškėjo, atsakovas turi pareigą vykdyti šį sprendimą, todėl pastarojo nurodymas dalyvauti pareiškėjui papildomame sveikatos tyrime, yra neteisėtas.
15. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovas iš esmės pakartodamas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Anot atsakovo, teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuriais remiantis, reikėtų iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat, naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, ir, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo sustabdytas netekto darbingumo (dalyvumo) periodinės kompensacijos mokėjimas ir VSDFV 2024 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuris priimtas ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
18. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog VSDFV ir jos teritorinio skyriaus sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo jų naikinti.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Paaiškino, jog jis dėl paūmėjusių nugaros skausmų 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas neurologą ir tai yra pateisinama priežastis, kodėl pareiškėjas 2024 m. vasario 12 d. neturėjo galimybės dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Pareiškėjo tvirtinimu, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SS-241 jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumo (dalyvumo) lygis dėl profesinės ligos nuo 2023 m. gegužės 23 d. neterminuotai. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, tačiau teismas neįvertino šio vykdomojo dokumento nagrinėjamos bylos kontekste.
20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
21. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
22. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2035-525/2021 ir kt.).
23. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
24. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčijamu aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, laikydamas jas neteisingomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas aptartu aspektu atmetamas kaip nepagrįstas.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriuje pareiškėjui buvo paskirta netekto darbingumo periodinė kompensacija dėl profesinės ligos, nustatytos 2016 m. kovo 31 d. VSDFV Klaipėdos skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. nurodė pareiškėjui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 8 d. raštu informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, jog dėl sveikatos būklės neturi galimybės atvykti nei į vieną iš rekomenduojamų sveikatos priežiūros įstaigų bei nurodė aplinkybes, dėl kurių nesutinka su nurodymu dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. VSDFV Klaipėdos skyrius 2024 m. sausio 29 d. pakartotinai pareiškėjui pateikė informaciją, susijusią su nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime vykdymu. Papildomas sveikatos tyrimas pareiškėjui buvo paskirtas VšĮ Klaipėdos Respublikinėje ligoninėje 2024 m. vasario 12 d., 13 val. Ligoninė 2024 m. vasario 13 d. pranešimu informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, kad pareiškėjas neatvyko nurodytu laiku į paskirtą papildomą sveikatos tyrimą. Dėl to, VSDFV Klaipėdos skyrius 2024 m. vasario 20 d. sprendimu sustabdė pareiškėjui netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimą. Pareiškėjas apskundė šį sprendimą VSDFV, kuri 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, kad jos teritorinis skyrius veikė teisės aktų nustatyta tvarka, teisėtai ir pagrįstai sustabdė netekto darbingumo (dalyvumo) periodinės kompensacijos mokėjimą.
26. Valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus, valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 341 straipsnio 1 dalis nustato, kad prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, socialinio draudimo negalios pensiją, socialinio draudimo senatvės pensiją asmeniui su negalia ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos), gydytojus specialistus (toliau – ir gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Šių sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo tvarka reglamentuojama Apraše.
27. Aptariamo įstatymo 341 straipsnio 2 dalis numato, kad nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas. Nurodyme asmeniui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime Fondo administravimo įstaiga turi nurodyti jo įvykdymo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį. Asmeniui neįvykdžius nurodymo, išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigoms pateikiami įrodymai, kad nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios.
28. Aprašo 21 punktas taip pat nustato, kad, jeigu asmuo nustatytu laiku neįvykdo nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, atitinkama išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigai pateikiami įrodymai, kad nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausiusių nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios. Pateikus įrodymus, kad nurodymas negalėjo būti įvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausiusių nuo asmens valios, išmoka gali būti skiriama, o jei jos mokėjimas buvo sustabdytas, jis pratęsiamas nuo jo sustabdymo dienos, jeigu teisė gauti šią išmoką yra (buvo) išlikusi. Objektyviomis aplinkybėmis gali būti laikomas ūmus asmens sveikatos sutrikimas, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas, šeimos nario mirtis, ūmi liga, kitos svarbios aplinkybės. Aplinkybės pripažįstamos pateisinamomis, jei pateikiami jas patvirtinantys dokumentai ir (ar) duomenys. Fondo administravimo įstaigos direktorius (pavaduotojas) arba direktoriaus įgaliotas teritorinio skyriaus valstybės tarnautojas sprendžia, ar aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju pateisinamos.
29. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad socialinio draudimo teisiniai santykiai yra grindžiami ne tik valstybės pareiga mokėti išmokas, bet ir apdraustojo pareiga aktyviai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis. Ši pareiga, be kita ko, apima dalyvavimą paskirtuose sveikatos patikrinimuose ir darbingumo (dalyvumo) vertinimuose.
30. Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atsakovui 2024 m. vasario 13 d. pateikto pranešimo Nr. (1.36)-S3-69 „Dėl P. A. papildomo sveikatos ištyrimo“ matyti, kad pareiškėjui 2024 m. vasario 12 d. paskirtas papildomas sveikatos tyrimas nebuvo atliktas, nes pareiškėjas neatvyko nustatytu laiku į paskirtą papildomą sveikatos tyrimą (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultaciją). Pareiškėjas kaip savo neatvykimą į paskirtą papildomą sveikatos tyrimą pateisinančius įrodymus atsakovui 2024 m. vasario 13 d. elektroniniu paštu pateikė dokumentą apie pareiškėjui išduotus nedarbingumo pažymėjimus laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 1 d. iki 2024 m. vasario 13 d., receptų kopijas ir 2024 m. vasario 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Iš į bylą pateiktos VSDFV 2024 m. balandžio 14 d. pažymos apie pareiškėjo nedarbingumo laikotarpius ir 2024 m. vasario 13 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas Nr. EG9037815 pareiškėjui buvo išduotas UAB medicinos centre „Puriena“ laikotarpiui nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2024 m. vasario 23 d. Nors pareiškėjas nurodė, kad 2024 m. vasario 12 d. lankėsi pas gydytoją neurologą, tačiau nepateikė šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teritorinis skyrius Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas tik 2024 m. sausio 5 d. ir 2024 m. vasario 7 d. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ neurologą A. K., o 2024 m. vasario 9 d. – į šeimos gydytoją R. J. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė 2024 m. vasario 12 d. receptų kopijas, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, receptų išrašymas nepateisina neatvykimo į papildomą sveikatos tyrimą. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, įvertinę surinktą informaciją apie pareiškėjo laikiną nedarbingumą, apsilankymų pas gydytojus ir išrašytų receptų duomenis, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas atsakovui ir teismui nepateikė jokių objektyvių ir dokumentais pagrįstų įrodymų, patvirtinančių svarbias priežastis, dėl kurių jis 2024 m. vasario 12 d. negalėjo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2024 m. sausio 29 d. nurodymo dalyvauti papildomame sveikatos tyrime matyti, jog pareiškėjas buvo įspėtas apie tai, kad nurodymas yra privalomas ir neskundžiamas, ir apie galimas kilti neigiamas teisines pasekmes tuo atveju, jeigu nurodymas nebus vykdomas be pateisinamų priežasčių. Todėl pareiškėjo neatvykimas į 2024 m. vasario 12 d. papildomą sveikatos patikrinimą be pateisinamų priežasčių sudarė pagrindą VSDFV teritoriniam skyriui priimti sprendimą sustabdyti išmokos (netekto darbingumo kompensacijos) mokėjimą, nes nebuvo galimybės objektyviai įvertinti pareiškėjo darbingumo (dalyvumo) lygį.
31. Pareiškėjas, VSDFV ir jos teritorinio skyriaus priimtų sprendimų nepagrįstumą ir neteisėtumą, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad jam jau yra nustatytas darbingumo (dalyvumo) lygis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2024 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. SS-241, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks sprendimas nėra absoliutus ar nekintamas, nes jis yra pagrįstas konkrečiu laikotarpiu turėtais duomenimis ir gali būti peržiūrimas ar tikslinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimo buvimas savaime nereiškia, kad institucija neturi teisės ar pareigos tikrinti jame nurodytų duomenų aktualumo, be to, papildomas sveikatos tyrimas yra ankstesnio darbingumo (dalyvumo) lygio nustatymo sprendimo patikrinimo ir galimo tikslinimo procedūra, o ne jo paneigimas, todėl pareiškėjo pozicija, kad galiojantis darbingumo (dalyvumo) lygis eliminuoja pareigą dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, yra teisiškai nepagrįsta. Kaip jau minėta, pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą, institucijos teisėtai duotas nurodymas yra privalomas vykdyti ir nėra skundžiamas, todėl neatvykimas į papildomą sveikatos patikrinimą be pateisinamos priežasties, yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas sustabdyti išmokos mokėjimą, nepaisant to, ar anksčiau buvo priimtas sprendimas dėl darbingumo (dalyvumo) lygio nustatymo.
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė