Civilinė byla Nr. e2S-536-828/2021 

                                      Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00305-2021-5

               Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

    3.1.14.8.9;3.3.2.5.  

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  2021 m. spalio 5 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės L. O. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. O. ieškinį atsakovams R. C. ir A. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė L. O. prašė nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021-03-31 matininko J. D. parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą, M 1:5000: ieškovei priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o atsakovams R. C. ir A. S. – dalimi, plane pažymėta indeksu „A“. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų jos naudai visas patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

2.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – t. y. tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą parengusio matininko J. D. licenciją, žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą remiantis sklypo kadastriniais matavimais, plane nurodyti kelio servitutą.

3.       Minėta nutartimi ieškovė buvo informuota, jog teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. liepos 22 d. nutartimi ieškovės L. O. ieškinį paliko nenagrinėtu.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovė teismo nustatytu terminu pašalino tik dalį Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, todėl ieškovės ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė L. O. prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinį priimti.

7.       Nurodo, kad ieškovė tiksliai ir aiškiai nurodė ieškinio dalyką, t. y. žemės sklypo bendraturčius R. C. ir A. S., su kuriais vyksta ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bei suformulavo ieškinio reikalavimą - nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2021-03-31 matininko J. D. parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės teise, naudojimosi tvarkos tarp bendrasavininkų planą, M 1:5000: ieškovei L. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, o atsakovams R. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), - dalimi, plane pažymėta indeksu „A“.

8.       Ieškovė detaliai išdėstė visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais grindžiamas ieškovės ieškinio reikalavimas, taip pat pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kaip antai kreipimosi į bendraturčius raštą su siuntimo istorija, pakartotinį kreipimąsi į bendraturtį išsiųstą el. paštu, žemės sklypo nekilnojamojo turto registro išrašą, pažymas iš gyventojų registro apie atsakovų deklaruotas gyvenamąsias vietas ir matininko parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, kurį ieškovė prašo teismo patvirtinti.

9.       Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimas neturtinis, pateikė nuomonę dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei informaciją, ar byla bus vedama per advokatą, taip pat pateikė nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, sumokėjo žyminį mokestį ir pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

10.       Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, akivaizdžiai matyti, kad teismas visiškai nepagrįstai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pašalinti ieškinio trūkumus, o 2021 m. liepos 22 d. priimta neteisėta bei nepagrįsta nutartimi nusprendė ieškinį palikti nenagrinėtu.

11.       Atsiliepimų į ieškovės atskirąjį skundą nepateikta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta ieškinį palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

15.       Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovei Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2021 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė terminą iki 2021 m. liepos 16 d. ieškinio trūkumams pašalinti. 2021 m. liepos 16 d. ieškovė pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nepašalino visų trūkumų, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.

17.       Apeliantė nurodo, kad ji detaliai išdėstė visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, kuriais grindžiamas ieškovės ieškinio reikalavimas, taip pat pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl teismo nutartis yra neteisėta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tik iš dalies sutinka su tokiais apeliantės argumentais.

18.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog teismas įpareigojo ieškovę tinkamai ir tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą, pateikti matininko, parengusio žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, licenciją, pateikti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, parengtą remiantis sklypo kadastriniais matavimais (t.y. kuriame būtų pažymėtos žemės sklypo (jo naudotinų dalių) ribų posūkio taškai, jų koordinatės ir kt.), plane nurodyti kelio servitutą.

19.       Pažymėtina, jog ieškovė neskundė nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškovei pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus pateikė į bylą tik matininko licenciją bei 1998-12-02 grąžinamos žemės sklypo natūra planą. Taip pat nurodė, kad, vienam iš sklypo bendrasavininkų siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kadastriniai matavimai nėra privalomi, visiškai pakanka preliminarių sklypo matavimų. Taip pat nurodė, kad kelio servitutas plane nepažymėtas, nes tai yra servitutas palei upę, dėl ko jo pažymėjimas plane nėra aktualus.

20.       Taigi, kaip matyti apeliantė nepašalino visų Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 7 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų, tame tarpe ir, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminio trūkumo - nepateikė žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano (pagal kurį reikalaujama nustatyti naudojimosi tvarką), parengto, remiantis kadastrinių matavimų reikalavimais (t.y. kuriame būtų pažymėti žemės sklypo (jo naudotinų dalių) ribų posūkio taškai, jų koordinatės ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, siekiant galutinai išspręsti šalių ginčą, užkirsti kelią tokiems ginčams kilti ateityje, tuo pačiu kiek galima racionaliau ir efektyviau įgyvendinti ir civilinio proceso tikslus (CPK 2, 7 str.), yra būtinas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, parengtas, remiantis kadastrinių matavimų reikalavimais (t.y. kuriame būtų pažymėti žemės sklypo (jo naudotinų dalių) ribų posūkio taškai, jų koordinatės ir kt.). Kitaip, teismo nuomone, nėra galimybės įgyvendinti teisės aktų reikalavimų dėl tikslaus dalių, kuriomis naudotųsi bendrasavininkai, atribojimo (nustatant jų tikslų dydį, lokalizaciją kt. objektų atžvilgiu ir pan.), be ko ateityje dėl to tarp bendrasavininkų tikėtina kils ginčai, bus pradėti nauji teisminiai procesai, ir nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka realiai nebus įgyvendinama, tuo pačiu nepasiekti ir minėti civilinio proceso tikslai.

21.       Kadangi nustatytu terminu ieškovė nurodyto ieškinio trūkumo nepašalino, todėl ieškinys nepriimtas pagrįstai. Tik pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nebuvo priimtas, ieškovei nepašalinus trūkumų, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis). Šis nutarties netikslumas jos esmės nekeičia, tačiau taisytinas.

22.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, patikslinant jos rezoliucinę dalį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2021 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį:

„Ieškovės L. O. ieškinį atsakovams R. C. ir A. S. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.“

Teisėjas                                                            Vygintas Mažuika