Civilinė byla Nr. e3K-3-125-1120/2024
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06202-2022-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.1.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens E. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės R. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381, suinteresuoti asmenys E. N. ir J. R.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl antstolio surašyto sprendimų neįvykdymo akto ir skolininko kaltės teisinės reikšmės skiriant baudą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 771 straipsnio 6 dalį.
2. Antstolės R. G. kontoroje yra atliekami priverstinio vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0090/22/00381 pagal Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (toliau – vykdomasis dokumentas). Antstolė, nustačiusi, kad 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. E. N. (toliau – ir skolininkė) nesudarė sąlygų tėvui J. R. (toliau – ir išieškotojas) pasiimti sūnaus, 2022 m. balandžio 25 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – 2022 m. balandžio 25 d. aktas). 2022 m. balandžio 26 d. antstolė kreipėsi į teismą su prašymu skirti skolininkei maksimalią baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies, paskyrė skolininkei 300 Eur dydžio vienkartinę baudą išieškotojo naudai.
3. Skolininkė 2022 m. spalio 28 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo. Prašyme skolininkė nurodė, kad byla išnagrinėta jai nežinant apie bylos iškėlimą, nedalyvaujant, tinkamai neįteikus procesinių dokumentų, nepranešus apie teismo posėdį, antstolei ir išieškotojui pateikus tendencingus duomenis apie vaiko neperdavimo tėvui 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytomis dienomis priežastis, išieškotojui nuslėpus nuo teismo jo turėtus duomenis apie skolininkės būklę, jos ir sūnaus buvimo vietą. Teismas dėl nurodytų priežasčių neįvertino bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir, paskirdamas baudą, padarė aiškią CPK 771 straipsnio taikymo klaidą.
4. Skolininkė paaiškino, kad 2022 m. vasario 27 d., būdama nėščia, pateko į eismo įvykį, kilo grėsmė nėštumui, jai buvo rekomenduotas tausojantis režimas ir ramybė, todėl ji 2022 m. kovo 16 d. su sūnumi išvyko ilsėtis į Latviją ir ten 2022 m. birželio 28 d. pagimdė dukterį. Pažymėjo, kad ji su sūnumi į reabilitacijos centrą „Krimulda“ Latvijoje išvyko 2022 m. kovo 16 d. ir apie tai iš karto informavo išieškotoją, pokalbio telefonu metu sūnus ir pats kvietė tėvą atvykti; šis nurodė pranešiantis, kada atvažiuos, tačiau apie atvykimą nepranešė, neatvyko pasimatyti su sūnumi, tą pačią dieną (2022 m. kovo 16 d.) išsiėmė vykdomąjį raštą dėl bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, pateikė jį antstolei vykdyti, nurodė skolininkės ir sūnaus faktinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors žinojo, kad jie nurodytu adresu negyvena, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir policiją dėl vaiko tariamo pagrobimo. Be to, žinodamas apie skolininkės ir sūnaus išvykimą, išieškotojas 2022 m. kovo 24 d. elektroniniu laišku pasisiūlė atvykti ir pabendrauti su sūnumi, tačiau tą pačią dieną kvietė antstolę fiksuoti vaiko neperdavimo vietoje, kuri nėra vaiko gyvenamoji vieta. Tokie išieškotojo veiksmai rodo ne siekį bendrauti su vaiku, o pakenkti vaiko motinai. Reikšdamas pretenzijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymo išieškotojas nuo 2021 m. liepos mėn. nevykdo pareigos išlaikyti sūnų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo pagrindo konstatuoti skolininkės kaltę dėl to, kad išieškotojas nebendravo su vaiku 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytomis dienomis.
5. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi prašymas patenkintas – procesas šioje civilinėje byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Bylą išnagrinėjęs pakartotinai Kauno apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi E. N. prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį atmetė. Ši nutartis Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikinta (dėl pažeistos šalių teisės būti išklausytoms) ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė E. N. prašymą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo.
7. Teismas nusprendė, kad bylos nagrinėjimo ribas šiuo atveju apibrėžia skolininkės prašyme nurodyti argumentai dėl netinkamo informavimo apie civilinę bylą, procesinių dokumentų neįteikimo ir dėl to, kad, esant objektyvioms priežastims, dėl kurių negalėjo vykti sūnaus bendravimas su tėvu, skolininkė, vykdydama teismo sprendimą, apie tai informavo išieškotoją.
8. Teismas pažymėjo, kad nepasisakys dėl antstolės veiksmų (neveikimo) vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos bei 2022 m. balandžio 25 d. akto atitikties teisės aktų reikalavimams, nes šiomis aplinkybėmis prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo grindžiamas, ir tuo atveju, jei šie argumentai būtų nagrinėjami, būtų peržengtos pačios skolininkės apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos.
9. Teismas vertino, kad bylos aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog skolininkė piktnaudžiauja savo, kaip motinos, valdžia, elgiasi nesąžiningai, prioritetą teikdama ne vaiko teisei bendrauti su tėvu, o savo interesams, subjektyviai aiškindama teismo sprendimą jo nevykdo.
10. Procesiniai dokumentai vykdymo procese, kaip nustatė teismas, skolininkei siųsti paštu adresu: (duomenys neskelbtini), grąžinti neįteikti, antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti įteiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d. skolininkės dukteriai. Nurodęs, kad nėra duomenų, jog antstolė, priėmusi vykdyti vykdomąjį dokumentą, būtų apie tai informavusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ir (ar) priėmusi patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos, teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis ir išieškotojo paaiškinimus, nusprendė, kad vaiko teisių apsaugos specialistams aplinkybės dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo žinomos, apie tai juos informavus išieškotojui. Be to, ir nesant tarnybos specialistų rekomendacijų, teismo sprendimo privalomumo principui, kartu realiam teismo sprendimo vykdymui teikiamas prioritetas. Patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas nelemia išvados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui surašius sprendimo neįvykdymo aktą ir perdavus jį teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
11. Teismas taip pat nustatė, kad 2022 m. balandžio 25 d. akte antstolė nurodė, jog: 2022 m. kovo 24 d. 9 val. nuvykus G. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), duris atidarė E. N. duktė ir paaiškino, kad J. R. prieš savaitę buvo informuotas, jog E. N. yra išvykusi su sūnumi atostogų, J. R. patvirtino, kad jam skambino E. N. iš Latvijos ir pasakė, kad jei jis nori pasimatyti su sūnumi, gali atvykti į Latviją; 2022 m. kovo 31 d. 9 val. nuvykus tuo pačiu adresu duris atidarė jaunas vyras, jis neprisistatė ir nieko negalėjo paaiškinti; 2022 m. balandžio 7 d. 9 val. nuvykus šiuo adresu, duris vėl atidarė E. N. duktė ir pasakė, kad G. su motina vis dar Latvijoje, G. čia neregistruotas ir kad iškvies policiją, jeigu J. R. vėl čia pasirodys. 2022 m. balandžio 26 d. antstolė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu skirti E. N. baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi paskyrė skolininkei 300 Eur dydžio vienkartinę baudą. Teismas konstatavo, kad skolininkė be svarbių priežasčių nevykdė Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto, išduoto civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021, dėl bendravimo tvarkos nustatymo, 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 27 d. nesudarydama sąlygų tėvui pasiimti sūnų.
12. Teismas vadovavosi CPK 18 straipsnio, 634 straipsnio 2 dalies, 585 straipsnio 1 dalies, 771 straipsnio 1, 6 dalių, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kasacinio teismo išaiškinimais dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą tikslo, aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgta, parenkant baudos dydį, taip pat dėl tėvų teisės bendrauti su vaiku svarbos, teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslo, vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareigos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023).
13. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad 2022 m. kovo 1 d. skolininkei buvo suteikta planinė pagalba, o 2022 m. kovo 8 d. dėl nėštumo komplikacijų jai rekomenduotas tausojantis režimas, hidratacija ir antianeminis gydymas. Į Latviją skolininkė išvyko tik 2022 m. kovo 16 d., ten, kaip ji teigia, jai buvo suteiktos reabilitacinės paslaugos. Byloje nėra duomenų, kad, rekomendavus skolininkei tausojantį režimą, ji reabilitacinių paslaugų, kokios jai buvo suteiktos Latvijoje, negalėjo gauti Lietuvoje ir kelionė į Latviją buvo būtina, tokiu būdu nesudarant sąlygų tėvui bendrauti su sūnumi, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Nedarbingumo pažymėjimas skolininkei buvo išduotas nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d., o nuo 2022 m. kovo 29 d. ji pateikė prašymą išleisti kasmetinių atostogų iki dekretinių atostogų termino pradžios. Skolininkei Latvijoje, Siguldoje, 2022 m. birželio 28 d. gimė duktė. Teismas laikė, kad išvykusi 2022 m. kovo 16 d. skolininkė Latvijoje buvo trumpiausiai iki 2022 m. birželio 28 d. Reabilitacijos paslaugos reabilitacijos centre „Krimulda“ skolininkei ir sūnui buvo teiktos nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d., o nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. jie reabilitacijos ir sveikatos tikslais lankėsi svečių namuose „Saulrieti“. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikas 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. nebuvo Lietuvoje, todėl tėvas, nuvykęs jo gyvenamosios vietos adresu, negalėjo su juo pasimatyti. Pirmiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, neįrodo, kad tėvas su sūnumi negalėjo pasimatyti dėl objektyvių, nuo skolininkės valios nepriklausančių priežasčių, ir kad šiuo atveju skolininkės veiksmuose nėra kaltės dėl teismo sprendimo neįvykdymo.
14. Teismas nurodė, kad, 2022 m. kovo 16 d. skolininkei informavus išieškotoją apie išvykimą su sūnumi į Latviją, tačiau nepateikus duomenų apie tai, jog jis būtų informuotas ir apie išvykimo trukmę, laikytina, kad išieškotojas pagrįstai 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytomis dienomis vyko sūnaus gyvenamosios vietos adresu, siekdamas su juo pasimatyti teismo sprendime nustatyta tvarka.
15. Teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos, todėl skolininkės, kuri savo pačios sprendimu be išieškotojo žinios išvežė vaiką, siūlymas ir (ar) reikalavimas, kad tėvas su vaiku atvyktų susitikti būtent Latvijoje, o po to teigti, kad pats išieškotojas nenori bendrauti, neatitinka sąžiningumo principų, rodo ne skolininkės siekį kooperuotis su išieškotoju, o sudaryti vien galimybių bendrauti regimybę. Teismas laikė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog išieškotojui buvo žinoma tiksli sūnaus buvimo vieta ir (ar) laikas, kiek skolininkė planavo būti Latvijoje. Nors skolininkė reabilitacijos centre „Krimulda“ buvo nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 25 d., o nuo 2022 m. kovo 26 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. – svečių namuose „Saulrieti“, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ji būtų informavusi išieškotoją apie vietos pasikeitimą. 2022 m. kovo 24 d. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos dokumentas surašytas tą pačią dieną kaip ir turėjęs vykti tėvo susitikimas su sūnumi, byloje nėra duomenų, kad jame nurodyta informacija apie tai, jog 2022 m. kovo 17 d. vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui skolininkė nurodė, kad į Lietuvą planuoja grįžti balandžio pradžioje ir pirmą balandžio sekmadienį būtų galima derinti susitikimą, išieškotojui buvo žinoma dar iki vykstant pas sūnų į jo gyvenamąją vietą ar (ir) vėliau rašant skolininkei laišką. Vis dėlto skolininkė nurodytu laiku į Lietuvą su sūnumi negrįžo, jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių tėvas negalėtų pasimatyti ir bendrauti su sūnumi pagal teismo nustatytą tvarką ir 2022 m. balandžio 7 d., nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad išieškotojas be pagrindo vyko į vaiko gyvenamąją vietą jo pasiimti.
16. Teismas nusprendė, kad nors skolininkė su sūnumi buvo išvykusi ir objektyviai negalėjo būti Lietuvoje, vaiko gyvenamojoje vietoje, jos veiksmai išvykstant į užsienį nesant tam būtino pagrindo, aplinkybių visuma, kad iki šiol tėvas nėra susitikęs su sūnumi, negalėjimą bendrauti grindžiant skolininkės atostogomis, rodo, kad jos veiksmai, labiau tikėtina, buvo nukreipti ne į reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų gavimą, atostogas, bet į siekį piktnaudžiaujant tėvų valdžia trukdyti tėvui bendrauti su sūnumi ir nevykdyti teismo sprendimo.
17. Teismas nepagrįstais laikė ir atsakovės argumentus dėl netinkamos vaiko gyvenamosios vietos nurodymo kreipiantis dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo. Nors prašyme dėl baudos skyrimo nurodytomis datomis vaiko gyvenamoji vieta buvo deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad jo faktinė gyvenamoji vieta buvo nurodytu adresu. Teismas įvertino tai, kad: išieškotojas iki tol sūnų pasiimdavo adresu: (duomenys neskelbtini); institucijų išvados patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), vaikas negyvena ir negyveno; skolininkės duktė ne iš karto nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta nėra adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad faktinė G. R. gyvenamoji vieta buvo būtent (duomenys neskelbtini).
18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolės sprendimo vykdymo metu padaryti galimi teisės pažeidimai ar nepakankamai išsamus skolininkės veiksmų (neveikimo) aprašymas 2022 m. balandžio 25 d. akte, lyginant su skolininkės elgesiu, laikytini nežymiais ir nepanaikinančiais skolininkės pareigos vykdyti teismo sprendimą, kadangi prioritetas turi būti teikiamas tėvo ir sūnaus bendravimui, kuris nevyksta jau dvejus metus, o ne formaliam teisės aktų reikalavimų laikymuisi. Skolininkės elgesys ir veiksmai rodo, jog ji neketina vykdyti teismo sprendimo, imasi visų įmanomų priemonių, kad sūnus nebūtų Lietuvoje.
19. Teismas nusprendė, kad byloje pakanka duomenų, kurie pagrindžia skolininkės nevykdymą Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. vykdomojo rašto 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. be svarbių priežasčių, nesudarant sąlygų tėvui pasiimti sūnaus, todėl bauda jai paskirta pagrįstai ir nėra pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.
20. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, 2023 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį paliko nepakeistą.
21. Teismas konstatavo, kad nors teismo nutartis, kuria atnaujintas procesas šioje byloje, stokoja motyvų, tai savaime nereiškia, kad procesas atnaujintas nepagrįstai. Skolininkė prašė atnaujinti procesą dėl to, kad teismas, paskirdamas jai baudą, padarė aiškią teisės normos – CPK 771 straipsnio – taikymo klaidą, nes nepagrįstai taikė procesinių dokumentų įteikimo fikciją ir dėl to teismas, nagrinėdamas bylą, galėjo remtis vien tendencingais antstolės ir išieškotojo duomenimis, o skolininkė nežinojo apie pradėtą civilinę bylą ir negalėjo pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis. Įvertinęs bylos aplinkybes teismas padarė išvadą, kad procesinių dokumentų įteikimo skolininkei tvarka buvo pažeista ir pažeidimas sudarė prielaidas atnaujinti procesą dėl aiškios proceso teisės normos – CPK 123 straipsnio 3 dalies – taikymo klaidos, suteikiant skolininkei galimybę pasinaudoti savo teisių gynimo priemonėmis.
22. Teismas pažymėjo, kad, pagal teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos 8 punktą, J. R. bendravimas su nepilnamečiu sūnumi teismo nustatyta tvarka gali neįvykti tik dėl svarbių priežasčių. J. R. 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. pagal bendravimo tvarką turėjo pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos, tačiau negalėjo to padaryti, nes vaikas kartu su motina buvo išvykęs į Latviją.
23. Teismas nusprendė, kad skolininkės nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindžiančiomis objektyvias teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos neįvykdymo priežastis ar paneigiančiomis jos kaltę dėl šio sprendimo nevykdymo 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimas nebuvo vykdomas vien skolininkės valia, jai vienašališkai ir nepagrįstai nusprendus išvykti į užsienį, neinformavus išieškotojo apie išvykimo trukmę ir priežastis, vien sau palankiai aiškinant teismo sprendimą, nesudarant sąlygų vaikui bendrauti su tėvu.
24. Teismas konstatavo, kad skolininkės veiksmai neatitiko pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti su vaiko tėvu, taigi buvo pagrindas jai skirti baudą už teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą. Reikšminga aplinkybe teismas laikė tai, kad vaikas su tėvu nebuvo susitikęs itin ilgą laiką, o priimant skundžiamą nutartį realus tėvo bendravimas su sūnumi nevyko jau dvejus metus. Teismas laikėsi pozicijos, kad antstolės sprendimo vykdymo metu padaryti galimi teisės pažeidimai ar nepakankamai išsamus skolininkės veiksmų (neveikimo) aprašymas 2022 m. balandžio 25 d. akte, lyginant su skolininkės elgesiu, laikytini nežymiais ir nepanaikinančiais skolininkės pareigos vykdyti teismo sprendimą, nepažeisti nepilnamečio vaiko teisės matytis su tėvu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu skolininkė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 10 d. nutartį – ir priimti naują nutartį – antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Teismai pažeidė CPK 18 straipsnio, 182 straipsnio 2 dalies nuostatas, vertindami antstolės 2022 m. balandžio 25 d. aktą bei bendravimo tvarkos vykdymą, nepagrįstai neatsižvelgė į susijusioje byloje teismų nustatytas prejudicinę galią turinčias faktines aplinkybes, teisinius argumentus ir padarytas išvadas. 2022 m. balandžio 25 d. aktas yra iš esmės toks pat, kaip 2022 m. rugpjūčio 25 d. aktas, kurio neatitiktis imperatyvių teisės normų reikalavimams teismų jau konstatuota. Abiejuose aktuose užfiksuotas vien nuvykimas adresu: (duomenys neskelbtini), juose nėra jokių duomenų, konkrečių skolininkės tyčinių veiksmų pagrindimo nevykdant bendravimo tvarką nustatančio teismo sprendimo, abu aktai surašyti antstolei vykdymo procese nesilaikius Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Dėl toje pačioje vykdomojoje byloje surašytų analogiškų aktų, esant tapačioms aplinkybėms, antstolei neatlikus jokių papildomų vykdymo veiksmų, dėl dviejų analogiškų antstolės prašymų skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnį dviejose civilinėse bylose nepagrįstai priimti priešingi teismų sprendimai. Pripažintina, kad 2022 m. balandžio 25 d. aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
25.2. Nors aplinkybė, kad antstolė nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktų nuostatų, paaiškėjo jau atnaujinus procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, prejudicinę reikšmę turinčių susijusioje byloje nustatytų aplinkybių vertinimas nelaikytinas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas, peržengimu. Prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas tuo, kad teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą ir priimdamas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, nepagrįstai tinkamu laikė procesinių dokumentų įteikimą skolininkei teisine fikcija grindžiamu būdu ir bylą išnagrinėjo faktiškai procesiniams dokumentams nesant įteiktiems. Be to, prašymas grįstas ir aplinkybėmis, kad antstolė ir išieškotojas teismui pateikė tendencingus duomenis apie vaiko neperdavimo tėvui ginčo dienomis priežastis, išieškotojas nuslėpė nuo teismo turimus duomenis apie skolininkės būklę, jos ir sūnaus buvimo vietą, todėl teismas neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir paskirdamas baudą padarė aiškią teisės normos (CPK 771 straipsnio) taikymo klaidą. Pirmiau paminėta aplinkybė dėl antstolės Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktų pažeidimo papildomai patvirtina aiškią CPK 771 straipsnio nuostatų taikymo klaidą, atitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą atnaujinimo pagrindą.
25.3. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020 pateiktais išaiškinimais, dėl 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi skolininkei paskirtos baudos pagrįstumo teismų turėjo būti sprendžiama įvertinant antstolės prašymą skirti baudą ir 2022 m. balandžio 25 d. aktą bei nustatant, ar juose nurodyti duomenys yra pakankami baudai CPK 771 straipsnio pagrindu skirti. Antstolės prašymas stokoja argumentų, nepagrindžiama tyčinio sprendimo nevykdymo aplinkybė, skolininkės kaltė dėl to, kad akte nurodytomis dienomis vaikas nebuvo perduotas išieškotojui. Teismai nepateikė motyvų dėl skolininkės pareigos perduoti vaiką būtent akte nurodytu adresu, dėl jos tyčios nevykdant sprendimo. 2022 m. balandžio 25 d. akte bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 24 d. dokumente (Informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą) nurodyti duomenys patvirtina, kad išieškotojas buvo tinkamai informuotas apie priežastis, dėl kurių bendravimas su vaiku jį pasiimant iš gyvenamosios vietos negalės vykti, kaip tai nustatyta bendravimo tvarkos 2 punkte. Nėra pagrindo teigti, kad skolininkė nebendradarbiavo ir nesikooperavo su išieškotoju, tyčia nevykdė teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, kad išieškotojui trūko informacijos, kad jis būtų prašęs skolininkės pateikti kokią nors papildomą informaciją, kaip tai nustatyta bendravimo tvarkos 8 punkte.
26. Išieškotojas per įstatyme nustatytą terminą atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sprendimo prejudicinės reikšmės
27. Suinteresuotas asmuo skolininkė E. N. kasaciniu skundu teigia, kad bylą nagrinėję teismai, skirdami jai baudą už teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymą antstolės surašyto akto pagrindu, kai analogiško turinio aktas dėl to paties teismo sprendimo nevykdymo kitoje byloje teismo pripažintas neišsamiu ir tuo pagrindu bauda skolininkei neskirta, pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicialumo taisyklę.
28. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
29. Skolininkė nesutikimą su teismų procesiniais sprendimais šioje byloje (dėl 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytų teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. epizodų) grindžia argumentu, kad kitoje civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-11541-2022-8) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netenkino antstolės prašymo skirti skolininkei baudą už kitame – 2022 m. rugpjūčio 25 d. – akte nurodytus to paties teismo sprendimo kitus nevykdymo epizodus (2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d.). Nurodo, kad dėl toje pačioje vykdomojoje byloje surašytų analogiškų aktų, esant tapačioms aplinkybėms, antstolei neatlikus jokių papildomų vykdymo veiksmų, dėl dviejų analogiškų antstolės prašymų skirti skolininkei baudą pagal CPK 771 straipsnį dviejose civilinėse bylose nepagrįstai priimti priešingi teismų sprendimai. Taigi, suinteresuoto asmens nuomone, šioje byloje prejudiciniu faktu turėtų būti laikomas faktas, kad kitoje civilinėje byloje 2022 m. rugpjūčio 25 d. aktas buvo konstatuotas kaip neatitinkantis imperatyvių teisės normų reikalavimų.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su suinteresuoto asmens kasacinio skundo argumentais ir nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicialumo taisyklės pažeidimo.
31. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-695/2019, 39 punktas).
32. Taigi, viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas).
33. Anksčiau išnagrinėtoje byloje teismo tyrimo ir vertinimo (įrodinėjimo) dalyką sudarė antstolės surašytas 2022 m. rugpjūčio 25 d. aktas ir jame fiksuoti teismo sprendimo nevykdymo atvejai 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 12 d., 2022 m. gegužės 19 d., 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. Šių įrodymų pagrindu teismas nustatė atitinkamas reikšmingas faktines aplinkybes, jas teisiškai kvalifikavo ir padarė išvadą, jog suinteresuotam asmeniui taikyti baudą už teismo sprendimo nevykdymą nėra pagrindo. Nagrinėjamoje byloje teismo tyrimo ir vertinimo (įrodinėjimo) dalykas yra kitas – antstolės 2022 m. balandžio 25 d. aktas ir jame nurodyti teismo sprendimo nevykdymo 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. atvejai. Taigi, ankstesnėje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyku nebuvo antstolės 2022 m. balandžio 25 d. aktas ir jame fiksuoti teismo sprendimo nevykdymo epizodai, o nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalykas nėra antstolės 2022 m. rugpjūčio 25 d. aktas ir jame fiksuoti teismo sprendimo nevykdymo epizodai.
34. Todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo klausimą ankstesnėje byloje teismo nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Vien suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, kad toje pačioje vykdomojoje byloje antstolė surašė analogiškos formos aktus, kurie, jo nuomone, neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, nepaneigia faktų pripažinimo prejudiciniais taisyklių ir nereiškia, kad suinteresuotas asmuo neturi pareigos įrodyti savo nurodomas aplinkybes, šalinančias pagrindą jam skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Nagrinėjamoje byloje teismai, vadovaudamiesi bendrosiomis įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotomis įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisyklėmis, turėjo tirti ir vertinti įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarančius įrodymus, jų pagrindu nustatyti reikšmingas bylai aplinkybes, jas teisiškai kvalifikuoti ir pritaikyti atitinkamas (proceso) teisės normas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
Dėl sprendimų neįvykdymo akto reikšmės skiriant baudą pagal CK 771 straipsnio 6 dalį
35. Pagal CPK 771 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (nurodyto straipsnio 1 dalis). Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (6 dalis).
36. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkte nustatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nurodyti veiksmai, susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Užtikrinant vaiko teisių apsaugą bet kurios iš vykdomosios bylos šalių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo prašymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas.
37. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą, vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimo, kuriuo skolininkas įpareigotas atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo faktą motyvuotu aktu konstatuoja antstolis, o poveikio priemones už sprendimo neįvykdymą taiko teismas, patikrinęs antstolio akto pagrįstumą ir nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021 45 punktą). Antstoliui kreipusis į teismą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, teismas turi pareigą išklausyti abi šalis, įvertinti pateiktus duomenis ir nustatyti priežastis, dėl kurių buvo nevykdomas teismo sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
39. Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023 40 punktą).
40. Taigi antstolis, esant pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nevykdoma, tik konstatuoja sprendimo neįvykdymo faktą surašydamas tokio sprendimo neįvykdymo aktą ir šį aktą persiunčia teismui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu. Teismas įvertina tiek tai, ar akte nurodytos aplinkybės egzistuoja, tiek priežastis, dėl kurių neįvykdytas teismo sprendimas. Tokios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro antstolio surašyto akto pagrįstumo patikrinimas, priežasčių, dėl kurių nevykdomas teismo sprendimas, nustatymas ir, nustačius skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kaltę, – teisinių pasekmių skolininkui taikymas. Būtent tokios pozicijos laikomasi ankstesnius išaiškinimus apibendrinančioje kasacinio teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024 31, 33 punktus).
41. Iš aptartų normų ir jų aiškinimo praktikos darytina išvada, kad tik teismas, be kita ko, įvertinęs konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas, teismo sprendimo nevykdymo priežastis, turi teisę skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas dėl baudos skyrimo sprendžia įvertinęs bylos aplinkybių visetą. Antstolio surašytas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas yra vienas iš įrodymų, kurių pagrindu teismas sprendžia baudos už teismo sprendimo nevykdymą klausimą.
42. Teismai, įvertinę šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad galimi antstolės sprendimo vykdymo metu padaryti formalūs pažeidimai (nepranešimas apie vykdymą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nesurašymas, 2022 m. balandžio 25 d. akte nepakankamai išsamus skolininkės veiksmų aprašymas), palyginti su skolininkės elgesiu, laikytini nežymiais ir nepašalinančiais skolininkės kaltės dėl sprendimo nevykdymo. Teismai laikė, kad prioritetas turi būti teikiamas tėvo ir mažamečio sūnaus bendravimui, kuris nevyksta jau dvejus metus, taip iš esmės skolininkei nutraukiant tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį, ir teismo sprendimo privalomumo principui.
43. Pažymėtina, kad, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktą ir kasacinio teismo išaiškinimus, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos surašomas ne visais sprendimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo atvejais, o tik antstoliui nustačius, kad to reikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 19 punktą). Dėl pažeidimų vykdymo procese pasekmių sprendžiama, atsižvelgiant į tai, ar, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai ar kilo grėsmė juos pažeisti (žr. ten pat; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023 50 punktą). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo skolininkė, kasaciniame skunde akcentuodama antstolės padarytus Sprendimų vykdymo instrukcijos 50, 51 punktų pažeidimus, nepateikia argumentų dėl vaiko interesų pažeidimo būtent šiuo aspektu.
44. Nors skolininkė ir remiasi antstolės surašyto akto trūkumais, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje 2022 m. balandžio 25 d. akto turinys yra pakankamas išvadai, kokių veiksmų ir kokiomis aplinkybėmis neatliko skolininkė. 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytas konkretus teismo įpareigojimas – tėvas kiekvieną ketvirtadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte, taip pat antstolės atlikto sprendimo vykdymo patikrinimo rezultatai – 2022 m. kovo 24 d. 9 val., 2022 m. kovo 31 d. 9 val. ir 2022 m. balandžio 7 d. 9 val. nuvykus gyvenamosios vietos adresu vaiko ten nebuvo, nes jis buvo su motina išvykęs. Antstolės prašyme nurodyta, kokį vykdomąjį dokumentą antstolė vykdo, kokia sąlyga bendravimo tvarkoje nustatyta (J. R. kiekvieną ketvirtadienį pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ryte), ir tai, kad nors tėvas keletą ketvirtadienių vyko į sūnaus gyvenamąją vietą, norėdamas pasiimti sūnų teismo nustatytu laiku, motina nesudarė sąlygų tėvui pasiimti sūnų jam priklausančiomis dienomis.
45. Kaip minėta, šią bylą nagrinėjusio teismo nesaistė kitoje byloje teismo pateikti vertinimai ir padarytos išvados dėl pagrindo skirti skolininkei baudą, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo kiti skolininkės veiksmai (neveikimas). Teismas konkrečiai civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ir atitinkamas išvadas daro remdamasis tos bylos duomenimis, jų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformavus atitinkamam teismo įsitikinimui, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vien tai, kad teismas kitoje civilinėje byloje vertino aktą kaip nepakankamą kaltiems skolininkės veiksmams, dėl kurių neįvykdytas sprendimas, nustatyti, nereiškia, kad ir šioje byloje, kurioje spręsta dėl kitų sprendimo nevykdymo epizodų, turi būti konstatuojamas duomenų, pateiktų būtent šioje byloje, nepakankamumas skolininkės kaltei konstatuoti.
Dėl skolininko kaltės skiriant baudą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu
46. Pirmiau minėta, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo skiriama kaltės pagrindu.
47. Vertinant skolininkės veiksmus kaltės aspektu, pirmiausia pažymėtina, kad ji turi pozityviąją pareigą užtikrinti vaiko interesą bendrauti su tėvu. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
48. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimą, išsaugant vaiko teisę į šeimos ryšius. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Todėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdymas galimas ne tik aktyviais vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiajam bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu prieš nepilnamečio vaiko interesus, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021 35 punktą). Papildomas aspektas vertinant sprendimo dėl bendravimo tvarkos nevykdančio asmens kaltę yra tas, ar bendravimo tvarkos nevykdymas turi ilgalaikes pasekmes – ar nyksta (nesusiformuoja) natūralus mažamečio vaiko ir tėvo (motinos) ryšys dėl vaiko nebendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir sprendimo nevykdymo aplinkybės pagrindžia, kad sprendimo nevykdantis asmuo siekia šių pasekmių (ryšio išnykimo) arba suvokia, kad tokios pasekmės kils.
49. J. R. ir nepilnamečio sūnaus G. R., gyvenančio kartu su motina, bendravimo tvarka nustatyta įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d sprendimu, būtent atsižvelgiant į atsakovės nenorą ir kliudymą tėvui susitikti su sūnumi. Ši aplinkybė patvirtina, kad skolininkė nesiekė kooperuotis užtikrindama skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su vaiku.
50. Šią bylą (dėl baudos skyrimo) pakartotinai išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę aplinkybių visetą – nustatytą bendravimo tvarką (jos sąlygas), antstolės 2022 m. balandžio 25 d. akto turinį, šalių paaiškinimus, kitus vykdomosios ir civilinės bylų duomenis, padarė vienodą išvadą, kad skolininkės kaltė nevykdant 2021 m. birželio 18 d. teismo sprendimo konstatuota pagrįstai.
51. Pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nustatyta skolininkės kaltė dėl teismo sprendimo nevykdymo, nes būtent dėl jos vienašališkos valios, be objektyvios priežasties priimto sprendimo dėl sūnaus išvykimo į užsienį, tinkamo neinformavimo apie išvykimo trukmę, sąlygų bendrauti vaikui su tėvu nesudarymo 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d. teismo sprendimas nebuvo vykdomas. Teismas taip pat nurodė, kad išieškotojas jau dvejus metus negali matytis su sūnumi dėl nuolatinių skolininkės kelionių. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad skolininkės nurodytos aplinkybės dėl poreikio ilsėtis ir gauti gydymo paslaugas Latvijoje nelaikytinos pagrindžiančiomis objektyvų negalėjimą vykdyti teismo sprendimą ir todėl paneigiančiomis jos kaltę dėl teismo sprendimo nevykdymo.
52. Nors skolininkė nurodo, kad teismai nepateikė motyvų dėl jos pareigos perduoti vaiką būtent 2022 m. balandžio 25 d. akte nurodytu adresu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, teismai išsamiai motyvavo, kuo remdamiesi atmetė suinteresuoto asmens argumentus, jog išieškotojas nepagrįstai vyko pasiimti sūnaus adresu: (duomenys neskelbtini). Teismai konstatavo, kad nors šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo deklaruota kitu adresu, tačiau faktinė berniuko gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), išieškotojas įprastai pasiimdavęs sūnų nurodytu adresu, todėl pagrįstai tuo pačiu adresu atvyko ir 2022 m. kovo 24 d., 2022 m. kovo 31 d. ir 2022 m. balandžio 7 d., nežinodamas (suinteresuotam asmeniui laiku neatskleidus) visos reikšmingos informacijos apie sūnaus išvykimą į užsienį (trukmės, buvimo vietos ir kt.).
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai įvertino E. N. kaltę pagrindžiančias aplinkybes – jog nustatytomis dienomis turėję vykti tėvo ir sūnaus susitikimai neįvyko, nes vaiko nebuvo Lietuvoje nesant objektyvių priežasčių (vien dėl skolininkės vienašalio sprendimo vykti į Latviją), ir nusprendė, kad bylos aplinkybės pagrindžia, jog skolininkės kaltė nustatyta, nes ji siekia, kad mažamečio vaiko ir tėvo ryšys silpnėtų dėl nuolatinio nebuvimo vaiko gyvenamojoje vietoje.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
54. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad skolininkė nesutikimo su teismų atliktu sprendimo nevykdymo aplinkybių ir priežasčių vertinimu nepagrindė išsamiais teisiniais argumentais dėl teismų padarytų įrodymų tyrimo ir (ar) vertinimo taisyklių pažeidimo, kasaciniame skunde apsiribojo vien kitokiu bylos duomenų vertinimo ir teismų nustatytų aplinkybių interpretavimu.
55. Teisėjų kolegijos nuomone, teismai tinkamai ištyrė kiekvieną iš sprendimo nevykdymo epizodų, nustatė nevykdymo aplinkybes ir įvertino skolininkės nurodytas nevykdymo priežastis bei konstatavo, kad jos nelaikytinos svarbiomis, objektyviai pateisinančiomis sprendimo nevykdymą bei paneigiančiomis skolininkės kaltę. Teismai pagrįstai pripažino, kad skolininkė nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nesiekė užtikrinti realaus teismo sprendimo vykdymo, piktnaudžiavo tėvų valdžia, nepaisė prioritetinės mažamečio teisės bendrauti ir neprarasti ryšio su savo tėvu ir pažeidė išieškotojo teisėtus interesus.
56. Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė aktualias teisės normas ir vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais, nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes spręsdamas dėl pagrindo taikyti sprendimo nevykdymo pasekmes ir skirti skolininkei baudą, o kasacinio skundo argumentai nepagrindžia skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
57. CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
Agnė Tikniūtė