Civilinė byla Nr. e2A-767-370/2023
|
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00275-2022-6
|
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2.; 2.6.8.11.1
|
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KT Modules“ ieškinį atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KT Modules“ (toliau – ir ieškovė) 2022 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nutraukti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvęs pavadinimas: Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos) (toliau – ir atsakovė) ir ieškovės 2020 m. spalio 22 d. Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-125 (toliau – ir Sutartis); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 580 575,99 Eur nuostolių atlyginimą; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paskelbė atvirąjį konkursą – viešąjį pirkimą „Pirkimas 504066: 1 Kilnojamųjų modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas). Pirkimo objektą sudarė 5 dalys, ieškovės teikti pasiūlymai buvo pripažinti laimėjusiais dėl trijų dalių: dėl Pirkimo I dalies: 3 (trys) kilnojamų modulių kompleksai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje ne režimo teritorijoje; dėl Pirkimo IV dalies: 6 (šeši) administracinės paskirties kilnojamieji moduliai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje režimo teritorijoje; dėl Pirkimo V dalies: 9 (devyni) administracinės paskirties kilnojamieji moduliai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiame sektoriuje ne režimo teritorijoje.
3. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 22 d. pasirašė Sutartį, kurios bendra kaina buvo 2 816 429,75 Eur be PVM (3 407 880 Eur su PVM). Sutarties 2.4 papunkčiu šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovė) tiekėjui (ieškovei) mokės 100 proc. avansą, tiekėjui pateikus pagrįstą prašymą dėl avansinio mokėjimo. Po Sutarties sudarymo atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl avanso išmokėjimo ir 2020 m. gruodžio 29 d. raštu neteisėtai nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 8 d.).
4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsakovės 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo nutraukti Sutartį pripažinimo nepagrįstu ir neteisėtu. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021 tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino Sutarties nutraukimą neteisėtu bei tokį atsakovės sprendimą panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-722-553/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
5. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, kad būtų tikslinga šalims taikiai susitarti ir nutraukti Sutartį bendru sutarimu. Ieškovė taip pat 2021 m. gruodžio 27 d. išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl tolesnio Sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad tolesniam Sutarties vykdymui šalims reiktų aptarti išaugusias žaliavų kainas, atsiskaitymo tvarką bei Sutarties vykdymo terminus. Atsakovei nesureagavus į ieškovės 2021 m. gruodžio 27 d. raštą, ieškovė 2022 m. sausio 20 d. išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad Sutartį galima toliau vykdyti aptariant žaliavų kainos padidėjimą, terminų ir apmokėjimo tvarkos pakeitimą, arba Sutartį nutraukti, padengiant ieškovės negautą pelną. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. raštu nesutiko nei didinti Sutarties kainos, nei nutraukti Sutartį ir padengti ieškovės nuostolius.
6. Ieškovė, atsižvelgdama į atsakovės dar 2021 m. gruodžio 27 d. išreikštą pageidavimą nutraukti Sutartį, į atsakovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir trečiasis asmuo) poziciją, kad pasibaigus 2020 metams, atsakovė neturės finansavimo Sutarčiai vykdyti, 2022 m. vasario 17 d. raštu paprašė atsakovės nurodyti: 1) ar atsakovė yra pasirengusi vykdyti Sutartį; 2) ar atsakovės ir trečiojo asmens biudžete yra numatytos lėšos Sutarčiai vykdyti, tačiau atsakovė 2022 m. kovo 2 d. rašte nenurodė konkrečių atsakymų į klausimus, t. y. ieškovė nesulaukė kitų atsakovės atsakymų ar pasiūlymų dėl tolesnio Sutarties vykdymo, išskyrus 2021 m. gruodžio 27 d. pasiūlymą Sutartį nutraukti. Ieškovės vertinimu, atsakovė nesiėmė veiksmų Sutarčiai vykdyti.
7. Ieškovė Sutartį prašė nutraukti keliais pagrindais, t. y. dėl to, kad: 1) atsakovė nevykdo Sutarties ir nebendradarbiauja su ieškove dėl Sutarties vykdymo nuo 2021 m. gruodžio 16 d. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis); 2) atsakovė pati siūlo tik Sutartį nutraukti, tačiau siūlymų dėl Sutarties vykdymo nepateikė ir neatsakė į ieškovės siūlymus; 3) atsakovė nepateikė patvirtinimo, kad yra finansiškai pajėgi įvykdyti Sutartį, o vieša informacija leidžia spręsti, kad atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti 100 proc. Sutarties avansą ieškovei (CK 6.220 straipsnis).
8. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad ji nevykdė Sutarties ir neatliko veiksmų tik dėl to, jog ieškovė nepagrįstai paprašė padidinti Sutarties kainą, nes: 1) Sutartį 2022 m. vykdant ta kaina, kuri buvo sutarta 2020 m., ieškovė patirtų dar didesnius nuostolius, o atsakovė, atlikusi neteisėtus veiksmus, gautų didesnės vertės turtą. Ieškovės nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 580 575,99 Eur negautas grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas taip: iš ieškovės pajamų (2 816 429,75 Eur be PVM) atėmus jos kaštus (2 133 399,17 Eur) Sutarčiai įvykdyti, gaunamas 683 030,58 Eur pelnas, iš kurio atimamas mokėtinas 102 454,59 Eur pelno mokestis, todėl ieškovės grynasis pelnas už Sutartį sudaro 580 575,99 Eur.
9. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji 2021 m. gruodžio 27 d. raštu pranešė ieškovei, jog 2021 m. rugsėjo 14 d. ieškovė buvo informuota, kad viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas nėra galimas ir šalių abipusių nuolaidų būdu sudarytas taikus susitarimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis tokios sutarties pakeitimas, prieštaraujantis viešųjų pirkimų principams. Už Sutarties kainą ieškovė nebesutiko įvykdyti sutartinių įsipareigojimų – pristatyti ir perduoti atsakovei kilnojamų modulių kompleksą ir du administracinės paskirties modulius su jų montavimu ir įrengimu, ir 100 proc. avanso sumokėjimas neturėjo reikšmės ieškovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymui.
10. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. prašymu reikalavo keisti Sutarties sąlygą dėl kainos, ją didinant net 1 242 771,94 Eur (36,47 procentais). Kadangi atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. raštu buvo informavusi ieškovę, jog nesutinka su kainos didinimu, tokią poziciją pakartojo ir 2021 m. gruodžio 27 d., 2022 m. vasario 11 d., 2022 m. kovo 2 d. raštuose. Be to, atsakovė pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo, nutraukus Sutartį bendru sutarimu, atlyginti ieškovės netiesioginius nuostolius, nes atsakovė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų. Ieškovė, 2021 m. sausio 11 d. pareikšdama ieškinį Kauno apygardos teisme (dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu), privalėjo įvertinti siekiamus tikslus ir būsimo bylinėjimosi trukmę, todėl prisiėmė riziką, kad būsimas Sutarties vykdymas, esant palankiam teismo sprendimui, gali turėti įtakos didesnių sąnaudų susidarymui įvykdant sutartinius įsipareigojimus.
11. Ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis nėra pagrįstas, nes teismo eksperto nustatyta suma (negautos pajamos – grynasis pelnas) yra mažesnė, tačiau ir teismo eksperto išvadų pagrįstumas dėl apskaičiuotų sąnaudų kelia abejonių (pvz.: komunikacinių tinklų kiekių nustatymas ekspertinio vertinimo būdu, nesant objektyvių (tikslių) duomenų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) nutraukė atsakovės ir ieškovės 2020 m. spalio 22 d. sudarytą Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 76-125; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 462 159,99 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisė ieškovei iš atsakovės 8 833,67 Eur bylinėjimosi išlaidas.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė, jei jau 2020 m. gruodžio mėn. būtų gavusi Sutartyje numatytą avansinį mokėjimą, t. y. esant to meto kainų lygiui, būtų galėjusi realiai vykdyti Sutarčiai reikalingų medžiagų pirkimus ir numatyti (užsitikrinti) kitas sąnaudas. Nevykdant Sutarties dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir Sutarties vykdymui atsinaujinus tik po metų, ieškovė neabejotinai turėjo teisę prašyti atsakovės peržiūrėti Sutarties sąlygas, nes tuo metu infliacija šalyje siekė apie 20 proc., o statybos rangos darbų sąnaudų kainos per tą laiką žymiai padidėjo.
14. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų tik todėl, kad ieškovė siekė peržiūrėti Sutarties sąlygas, nors tai nestabdė Sutarties vykdymo. Teismas tokį atsakovės elgesį vertino kaip nesuderinamą su bendradarbiavimo ir kooperavimosi principais, nes atsakovė nevedė derybų su ieškove dėl Sutarties keitimo ir vienašališkai nusprendė, jog ieškovė nevykdys Sutarties ir pati, nesumokėdama avanso, iš esmės atsisakė Sutartį vykdyti.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tai, jog atsakovė nesiekė vykdyti Sutarties, patvirtina ir šios aplinkybės: 1) atsakovė nepriėmė sprendimo dėl Sutarties vykdymo stabdymo; 2) nepriėmė sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo dėl avanso; 3) neprašė ir neragino ieškovės vykdyti Sutartį; 4) nepervedė ieškovei avansinio mokėjimo, nors Sutartis numato tik vienintelį mokėjimo būdą; 5) nesiėmė veiksmų gauti finansavimą Sutarties vykdymui; 6) neatliko kitų veiksmų, kurie patvirtintų atsakovės siekį vykdyti sutartį. Teismas nusprendė, kad Sutartis yra nutraukiama dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo.
16. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė teismo eksperto išvadoje konstatuotą negauto pelno dydį, t. y. 462 159,99 Eur. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl teismo eksperto išvadų nepagrįstumo atmestini, kadangi atsakovės iniciatyva apklaustas ekspertas atsakė į visus klausimus, o atsakovė nepateikė įrodymų (savo apskaičiavimų, kitų specialistų išvadų), kurie leistų abejoti teismo eksperto išvadomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę iš esmės pažeidusia Sutartį, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, o prašė nutraukti Sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, kadangi, atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė, skųsdama tokį atsakovės sprendimą, turėjo numatyti tokio ieškinio teikimo pasekmes, t. y. kad turės vykdyti Sutartį didesnėmis kainomis.
17.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė keisti Sutarties kainą, t. y. būtent ieškovė, o ne atsakovė nesutiko vykdyti Sutarties. Dėl to atsakovė neišmokėjo ieškovei avanso, nes ieškovė būtų įvykdžiusi tik dalį Sutarties.
17.3. Ieškovė neinicijavo teisminio ginčo dėl Sutarties kainos pakeitimo. Be to, ieškovė turėjo nusimatyti ir prisiimti Sutarties vykdymui reikalingų žaliavų kainų padidėjimo riziką. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai nesutiko keisti Sutarties kainos. Teismas, pasisakydamas dėl padidėjusių žaliavų kainų, nagrinėjo Sutarties sąlygų keitimą, nors ieškovė tokio reikalavimo nereiškė.
17.4. Jei ieškovė būtų sutikusi Sutartį vykdyti joje nurodyta kaina, atsakovė būtų prašiusi papildomų lėšų iš Vyriausybės rezervo. Be to, Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021 pripažino, kad ieškovės alternatyvus reikalavimas nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės yra nepagrįstas.
17.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei nuostolių atlyginimą, kadangi atsakovės veiksmai nutraukiant Sutartį nėra priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės negautu pelnu, nes už Sutarties nevykdymą yra atsakinga ieškovė, nesutikusi vykdyti Sutarties joje numatytomis kainomis.
17.6. Pirmosios instancijos teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Šiuo konkrečiu atveju, jei Sutartis nebūtų nutraukta, būtų buvusi vykdoma iki 2021 m. birželio 22 d. arba iki 2021 m. rugsėjo 22 d., t. y. ieškovė bet kokiu atveju būtų patyrusi didesnes sąnaudas net jei nebūtų atsakovės neteisėtų veiksmų.
17.7. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, vadovavosi teismo eksperto išvadomis, tačiau nenustatė, kokios būtų ieškovės sąnaudos vykdant Sutartį 2022 m. (tikėtina, kad vykdydama Sutartį 2022 m. ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių). Teismas privalėjo nustatyti, ar, padidinus Sutarties kainą, ieškovė nebūtų gavusi daugiau pelno.
17.8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir neleido atsakovei įrodinėti savo pozicijos dėl ekspertizės akto neobjektyvumo, taip pažeisdamas rungimosi principą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme skirti pakartotinę ekspertizę, pavedant ją atlikti verslo, nekilnojamo, kilnojamo turto vertinimo ekspertui A. L..
17.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės patirtų 5 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Iš išrašo iš Teisinių paslaugų sutarties matyti, kad paslaugas atsakovei teikė ne tik advokato padėjėjas, bet advokato G. Z. kontora.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo atmesti atsakovės prašymą skirti pakartotinę teismo ekspertizę. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
18.1. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė prašė Sutartį nutraukti tik CK 6.219 straipsnio numatytu pagrindu. Ieškovė ne kartą aiškiai nurodė, kad atsakovė, nevykdydama Sutarties, ją iš esmės pažeidžia (CK 6.217 straipsnis), taip pat nebendradarbiauja su ieškove, ir nepateikia patvirtinimo, jog yra finansiškai pajėgi Sutartį vykdyti (CK 6.220 straipsnis). Ieškovė teismui buvo nurodžiusi ieškinio dalyką: reikalavimą nutraukti Sutartį bei pateikusi ieškinio pagrindą: atsakovės atliekamus neteisėtus veiksmus, kurie pažeidžia Sutartį ir ieškovės interesus. Ieškovė papildomai teismui nurodė ir savo reikalavimo teisinį kvalifikavimą (t. y. nurodė teisės normas, kurios taikytinos šiuo atveju), tačiau toks ieškovės nurodomas teisinis kvalifikavimas nėra privalomas teismui.
18.2. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ji buvo suinteresuota Sutarties vykdymu, yra nepagrįsti, nes jos biudžete Sutarties vykdymui nebėra išskirta lėšų, taip pat atsakovė neatliko veiksmų dėl finansavimo gavimo nei iki ieškovės kreipimosi į teismą, nei bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakovės veiksmus (neveikimą) ir į tai, kad toks egzistuojantis atsakovės suinteresuotumas Sutartimi yra deklaratyvus.
18.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatavus, kad atsakovė, nutraukdama Sutartį, atliko neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas šioje byloje padarė pagrįstą išvadą, jog Sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl atsakovės kaltės, kadangi toks Sutarties neįvykdymas viešajame pirkime ir Sutartyje numatytu terminu yra tiesioginė neteisėto atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį pasekmė.
18.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, jei ne atsakovės neteisėti veiksmai, ieškovė būtų įvykdžiusi Sutartį ir uždirbusi iš Sutarties įvykdymo. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės nuostolius sukėlė ne kiekvienas atsakovės veiksmas pavieniui, tačiau visi pirmosios instancijos teismo konstatuoti veiksmai kartu: 1) neteisėtas Sutarties nutraukimas – lėmė Sutarties neįvykdymą laiku, 2) Sutarties nevykdymas šalis grąžinus į Sutarties vykdymą (avanso neišmokėjimas), 3) nesiderėjimas dėl Sutarties sąlygų keitimo (ir ne tik kainos, bet ir terminų, apmokėjimo tvarkos). Jei atsakovė būtų atlikusi tik neteisėtą veiksmą – Sutarties nutraukimą, tačiau Kauno apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui apgynus ieškovės teises ir grąžinus šalis į Sutarties vykdymą, atsakovė būtų vykdžiusi Sutartį, bendradarbiavusi su ieškove, atsakiusi į ieškovės pasiūlymus ir derėjusis dėl Sutarties pakeitimo, išmokėjusi avansą, Sutartis būtų buvusi įvykdyta. Tačiau šalis sugrąžinus į Sutarties vykdymą, atsakovė ir toliau elgėsi tarsi Sutartis būtų nutraukta ir nevykdytina: neišmokėjo avanso, nereagavo į ieškovės pasiūlymus dėl Sutarties keitimo, būtinus tam, kad Sutartį būtų galima vykdyti, nepatvirtino, jog Sutartį vykdys ir bus pajėgi atsiskaityti.
18.5. Atsakovė nurodė tik subjektyvias abejones dėl teismo ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, nepateikdama konkrečių skaičiavimų ar duomenų, kurie paneigtų ekspertizės išvadas, nenurodydama teisės aktų normų, kurių ekspertizės aktas neatitiktų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo byloje skirti pakartotinę ekspertizę ar pavesti ją atlikti atsakovės nurodomam verslo, nekilnojamo, kilnojamo turto vertinimo ekspertui A. L..
18.6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai sumažino jas, nes teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas. Atsakovė tokią aplinkybę ginčija ir teigia, kad paslaugas teikė visa advokatų kontora, tačiau tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
21. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 1) Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro išrašus iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko apie žemės sklypus, unikalus Nr. 4400-0094-9508 (su žemės sklypo planu), Nr. 4945-0002-0053, Nr. 4400-2979-9946 (su žemės sklypo planu); 2) Pravieniškių pataisos namų 2-ojo sektoriaus planą; 3) žemės sklypo dalių prie atskirai funkcionuojančių pastatų nustatymo planą (žemės sklypų kadastriniai Nr. 4945/0002:0055, Nr. 4945/0002:0027, Nr. 4945/0002:0053).
22. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021). Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės naujai pateikiamų įrodymų turiniu, nusprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 22 d. pasirašė Sutartį dėl Modulių įsigijimo su jų montavimu ir įrengimu viešojo pirkimo–pardavimo, kurios bendra kaina buvo 2 816 429,75 Eur be PVM (3 407 880 Eur su PVM).
25. Pagal Sutarties 2.4–2.5 papunkčius šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovė) tiekėjui (ieškovei) mokės 100 proc. avansą, tiekėjui pateikus pagrįstą prašymą dėl avansinio mokėjimo.
26. Pagal Sutarties 3.1.1 papunktį, Sutarties įvykdymo terminas yra 7 mėnesiai, t. y. iki 2021 m. birželio mėnesio.
27. Atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu nurodė, jog ieškovė neva neįvykdė avanso išmokėjimo sąlygų, o kadangi atsakovė yra biudžetinė įstaiga, ji pasibaigus biudžetiniams metams nebegali suteikti daugiau laiko prašymo išmokėti avansą trūkumams pašalinti, todėl Sutartį nutraukia nuo 2021 m. sausio 8 d.
28. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021 panaikino atsakovės 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir pripažino Sutarties nutraukimą neteisėtu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-722-553/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
29. Ieškovė 2021 m. liepos 8 d. (laikotarpiu, kai buvo nagrinėjama šios nutarties 28 punkte nurodyta civilinė byla) rašte pasiūlė atsakovei taikiai spręsti kilusį ginčą ir rasti abejoms šalims tinkamą sprendimą. Ieškovė nurodė, jog yra pasiruošusi toliau vykdyti Sutartį, tačiau, kadangi dėl neteisėtu pripažinto atsakovės sprendimo Sutarties vykdymas buvo atidėtas tokiam ilgam laikui, per kurį rinkoje smarkiai pasikeitusios žaliavų kainos, šalims reiktų aptarti kompensacijos dėl išaugusių žaliavų kainų mechanizmą.
30. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 14 d. rašte nurodė, kad nemato galimybės ginčą baigti taikiai. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė turi prisiimti per ginčo dėl Sutarties nutraukimo laikotarpį išaugusių žaliavų kainų riziką.
31. Atsakovė 2021 m. gruodžio 27 d. rašte nurodė, jog būtų tikslinga šalims taikiai susitarti ir nutraukti Sutartį bendru sutarimu.
32. Ieškovė 2021 m. gruodžio 27 d. rašte pateikė pasiūlymą dėl tolesnio Sutarties vykdymo, kuriame nurodė, kad tolesniam Sutarties vykdymui šalims reiktų aptarti išaugusias žaliavų kainas, Sutartyje numatytos teismų ydinga pripažintos atsiskaitymo tvarkos pakeitimą bei Sutarties vykdymo terminus (nes numatyti Sutartyje jau pasibaigę).
33. Ieškovė 2022 m. sausio 20 d. pakartotinai rašte nurodė, kad mato dvi galimybes: arba toliau vykdyti Sutartį, aptariant žaliavų kainos padidėjimą, terminų ir apmokėjimo tvarkos pakeitimą, arba Sutartį nutraukti, padengiant ieškovės negautą pelną.
34. Atsakovė 2022 m. vasario 11 d. rašte nurodė, kad nesutinka nei didinti Sutarties kainą, nei nutraukti Sutartį ir padengti ieškovės nuostolius.
35. Atsakovė 2022 m. kovo 3 d. raštu, atsakydama į 2022 m. vasario 17 d. ieškovės raštą, nurodė, kad ieškovei sutinkant Sutartį vykdyti jos pradinėmis sąlygomis (nekeičiant kainos), atsakovė imtųsi visų reikiamų veiksmų, jog Sutartis būtų įvykdyta.
Dėl Sutarties nutraukimo
36. Pirmosios instancijos teismas nusprendė Sutartį nutraukti dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo, nes 1) vykstant ginčui tarp šalių atsakovė nepriėmė sprendimo dėl Sutarties vykdymo stabdymo; 2) nepriėmė sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo dėl avanso; 3) neprašė ir neragino ieškovės vykdyti Sutartį; 4) nepervedė ieškovei avansinio mokėjimo, nors Sutartis numato tik vienintelį mokėjimo būdą; 5) nesiėmė veiksmų gauti finansavimą Sutarčiai vykdyti; 6) neatliko kitų veiksmų, kurie patvirtintų atsakovės siekį vykdyti sutartį.
37. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę iš esmės pažeidusia Sutartį, nes ieškovė tokio reikalavimo nereiškė, o prašė nutraukti Sutartį CK 6.219 straipsnio pagrindu. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neteisėtus veiksmus, kadangi, atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė, skųsdama tokį atsakovės sprendimą, turėjo numatyti tokio ieškinio teikimo pasekmes, t. y. kad turės vykdyti Sutartį didesnėmis kainomis. Pažymėjo, kad, jei ieškovė būtų sutikusi Sutartį vykdyti joje nurodyta kaina, atsakovė būtų prašiusi papildomų lėšų iš Vyriausybės rezervo. Be to, Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-892-924/2021 pripažino, kad ieškovės alternatyvus reikalavimas nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
38. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
39. Sutartis, dėl kurios nutraukimo (ne)teisėtumo kilo ginčas, sudaryta viešųjų pirkimų būdu. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo. VPĮ siekiama tinkamos kokybės prekių ir paslaugų, reikalingų valstybės ir savivaldybių darniai ir tinkamai veiklai, racionaliam valstybės biudžeto lėšų naudojimui užtikrinti, konkurencijai ir rinkos plėtrai skatinti, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus įgyvendinančioms priemonėms garantuoti, atsižvelgiant į kovos su korupcija teisės aktų tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022).
40. VPĮ imperatyviosios normos tiekėją ir perkančiąją organizaciją saisto ir po sutarties sudarymo; vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios VPĮ normos; tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad VPĮ reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų; nors pagal VPĮ, sudarius viešojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos ir tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (viešojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPĮ, kiek jis juos reguliuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020).
41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020).
42. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
43. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. spalio 22 d. sudarė Sutartį, kurios bendra kaina buvo 2 816 429,75 Eur be PVM (3 407 880 Eur su PVM). Sutarties 2.4 papunkčiu šalys susitarė, kad pirkėjas (atsakovė) tiekėjui (ieškovei) mokės 100 proc. avansą, tiekėjui pateikus pagrįstą prašymą dėl avansinio mokėjimo. Pagal Sutarties 3.1.1 papunktį, ieškovė įsipareigojo Sutartį įvykdyti iki 2021 m. birželio mėnesio. Atsakovė atmetė ieškovės prašymą išmokėti avansą ir 2020 m. gruodžio 29 d. raštu nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje
Nr. e2-892-924/2021 tenkino ieškovės ieškinį ir pripažino Sutarties nutraukimą neteisėtu bei tokį atsakovės sprendimą panaikino. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-722-553/2021 Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė, minėto ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu suėjus Sutarties įvykdymo terminui, siekė toliau vykdyti Sutartį, siūlė atsakovei koreguoti Sutarties sąlygas (kainą, atsižvelgus į žaliavų kainų padidėjimą, vykdymo terminus, atsiskaitymo tvarką) arba sutartį nutraukti, atlyginant nuostolius, tačiau atsakovė nesutiko nei didinti Sutarties kainą, nei nutraukti Sutartį ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
45. Atkreiptinas dėmesys, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).
46. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala gali atsirasti tiesiogiai ir galima situacija, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Pastaruoju atveju paprastai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/213). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-701/2021).
47. Teisėjų kolegijos vertinimu, įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021 pripažinus, kad atsakovė netinkamai taikė sutarties sąlygą dėl avanso (visos sutarties kainos) atitinkamu terminu sumokėjimo ieškovei sutarčiai vykdyti ir nepagrįstai nutraukė Sutartį, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį arba toliau vykdyti Sutartį, atsižvelgiant į mokėtino avanso dydį ir laiką bei į Pirkimo objektui reikalingų žaliavų kainų padidėjimą, arba reikalauti, jog atsakovė atlygintų patirtus nuostolius (negautą grynąjį pelną). Tačiau įsiteisėjus Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021, atsakovė toliau vengė vykdyti Sutartį – nepriėmė sprendimo dėl ieškovės pateikto prašymo dėl avanso, neprašė ir neragino ieškovės vykdyti Sutartį, nepervedė ieškovei avansinio mokėjimo, nesiėmė veiksmų gauti finansavimą Sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad ieškovė siekė įvykdyti Sutartį, tačiau atsakovė 2020 m. gruodžio 29 d. raštu nutraukė Sutartį nuo 2021 m. sausio 8 d., nes iš esmės prarado finansines galimybes ir suinteresuotumą įsigyti Pirkimo objektą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės pasirinktą teisų gynybos būdą ir remdamasis CK 6.204 (sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms) straipsnio 1 dalies, 6.217 (sutarties nutraukimas) straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto nuostatomis (sprendimo 36, 42 punktai), tikslingiausia yra nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės ir priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą (negautą grynąjį pelną).
48. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų sumokėti ieškovei avansą, dėl to ieškovė buvo priversta ginti savo pažeistas teises Kauno apygardos teismo \ civilinėje byloje Nr. e2-892-924/2021, o dėl užsitęsusio tarp šalių kilusio ginčo, suėjo Sutarties įvykdymo terminas, atsakovė nebendradarbiavo dėl sutarties išsaugojimo (sąlygų keitimo) ir tolesnio jos vykdymo, neįrodė ir finansinės galimybės sumokėti avansą. Tokie atsakovės veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusiais nuostoliais, negalėjimu gauti iš sutarties įvykdymo pelno. Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog atsakovė nepaneigė savo atsakomybės už Sutarties tinkamą įvykdymą, todėl atsakinga dėl atsiradusių teisinių pasekmių (CPK 185 straipsnis).
Dėl ekspertizės akto įrodomosios galios ir pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo
49. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo, kad jos nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų sudaro 580 575,99 Eur negautas grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas taip: iš ieškovės pajamų (2 816 429,75 Eur be PVM) atėmus jos kaštus (2 133 399,17 Eur) Sutarčiai įvykdyti, gaunamas 683 030,58 Eur pelnas, iš kurio atimamas mokėtinas 102 454,59 Eur pelno mokestis. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė teismo eksperto Dr. S. M. 2023 m. balandžio 17 d. teismo ekspertizės akto Nr. 23-24 išvadoje konstatuotą grynąjį negautą pelno dydį, t. y. 462 159,99 Eur. Spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės argumentai dėl eksperto išvadų pagrįstumo atmestini, kadangi atsakovės iniciatyva apklaustas ekspertas atsakė į visus klausimus, o atsakovė nepateikė įrodymų (savo apskaičiavimų, kitų specialistų išvadų), kurie leistų abejoti eksperto išvadomis.
50. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, vadovavosi teismo eksperto išvadomis, tačiau nenustatė, kokios būtų ieškovės sąnaudos vykdant Sutartį 2022 m. Teismas privalėjo nustatyti, ar padidinus Sutarties kainą, ieškovė nebūtų gavusi daugiau pelno. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti pakartotinę teismo ekspertizę ir neleido atsakovei įrodinėti savo pozicijos dėl ekspertizės akto neobjektyvumo, taip pažeisdamas rungimosi principą, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teisme skirti pakartotinę ekspertizę. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir į ieškovės atsiliepime šiuo klausimu išdėstytą nuomonę, neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
51. Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).
53. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, kurios koreliuoja su Ekspertizės akte padarytomis išvadomis bei pateiktais išaiškinimais, atmeta skundo argumentus. Ekspertizės akto turinys įrodo, kad ekspertas Dr. S. M. ekspertizės akto 4 skyriuje nurodė, kad: „Sutarties vykdymo sąnaudos tyrimo metu apskaičiuojamos taikant šiuos du metodus: 1) Vadovaujantis Aplinkos ministro 2006-10-26 įsakymu Nr. D1-492 VĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis (toliau – Rekomendacijos) ir programine įranga SĄMATA. Skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijos skelbiamos VĮ „Statybos sektoriaus vystymo agentūros“ interneto svetainėje www.ssva.lt. Nustatant statybos skaičiuojamąją kainą, taikomi kainų ir normatyvų rinkiniai, parengti vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Sutartis pasirašyta 2020-10-22. Artimiausios šiai datai Rekomendacijos yra registruotos 2020 m. spalio 27 d. (Rekomendacijos pagal 2020 m. spalio mėn. kainas). Todėl tyrimo metu Sutarties vykdymo sąnaudų skaičiavimai atliekami 2020 m. spalio mėn. kainomis. Nustatant Sutarties vykdymo sąnaudas, vadovaujantis Rekomendacijomis, įvertinamos visos Sutarties vykdymo sąnaudos, bet nevertinamas Rekomendacijose numatytas pelnas. Taip pat vertinant Sutarties vykdymo sąnaudas atsižvelgiama į tai, kad moduliai bus gaminami gamykloje, o ne statybos aikštelėje, dėl to tam tikrų išlaidų bus patiriama mažiau. <...> 2) Tais atvejais, kai Rekomendacijose nėra pateikta konkrečių darbų vidutinių rinkos kainų arba Pirkimo dokumentuose nepakanka duomenų siekiant tiksliai įvertinti reikalingus atlikti darbus ar jų kiekius, Sutarties vykdymo sąnaudos nustatomos pagal: a) Tiekėjo nurodytus įkainius (I t., b.l. 210); b) Tiekėjo pateiktus kitų įmonių komercinius pasiūlymus (I t., 211-226).“.
54. Pažymėtina, kad ieškovė pasiūlymą ieškovei pateikė įvertinusi Pirkimo objekto įgyvendinimo kainą Sutarties vykdymo laikotarpiui, t. y. nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Nors sutiktina su atsakovės pozicija, kad, jeigu ieškovė būtų vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus 2022 m., t. y. pasibaigus teisminiam ginčui tarp ieškovės ir atsakovės (nutarties 28 punktas) jos grynasis pelnas dėl išaugusių žaliavų kainų būtų mažesnis, nei nurodyta Dr. S. M. teismo ekspertizės akte, tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė, teikdama pasiūlymą ir nurodydama siūlomą kainą, siejamą su darbų kiekio atlikimu, turėjo teisėtą lūkestį Sutartį įvykdyti nustatytais terminais ir už pasiūlytą kainą. Taigi, nustačius, kad Sutartis buvo pasirašyta 2020 m. spalio 22 d. ir ieškovė pirmąjį prašymą atsakovei dėl avanso (iš esmės viso kainos dydžio lėšų išankstinio gavimo) išmokėjimo pateikė 2020 m. lapkričio 6 d., o gavusi avansinį mokėjimą sutartinius įsipareigojimus (pirkimo pasiūlyme ir sutartyje nurodytus darbų kiekius) tikėtina būtų įvykdžiusi iki Sutarties termino pabaigos (2021 m. birželio mėn.), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovė, teismo ekspertas Dr. S. M. pagrįstai ieškovės Sutarties vykdymo sąnaudų skaičiavimus atliko taikydamas 2020 m. spalio mėn. kainas, o ne 2022 m. kainas. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip ir nurodė ieškovė, ji iš esmės analogiško pirkimo ir sutarties sąlygų pagrindu, tinkamai įvykdė sutartį dėl Marijampolės pataisos namuose Modulių įrengimo.
55. Atskirai pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo ekspertas Dr. S. M. buvo apklaustas 2023 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame teismo posėdyje, kurio metu buvo atsakyta į visus atsakovės atstovės klausimus ir atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti eksperto išvadomis. Nėra pagrindo sutikti, kad teismo ekspertizės akto išvados neaiškios. Atsakovė iš esmės net ir nenurodė, kurios teismo ekspertizės akte pateiktos išvados buvo neaiškios ir (ar) nesusijusios su dėstoma ekspertizės akto dalimi. Šiuo atveju atsakovė kritikuoja teismo ekspertizės akte pateiktas išvadas, nes pastarosios neatitinka atsakovės pateikto situacijos vertinimo. Priešingai, teismo ekspertizės akte suformuluoti konkretūs atsakymai į pirmosios instancijos teismo pateiktus klausimus.
56. Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 straipsnio 2 dalis).
57. Teikdama prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, atsakovė nekvestionuoja teismo eksperto Dr. S. M. kvalifikacijos ir iš esmės nurodo, kad teismo ekspertas ekspertizės aktą parengė skubotai ir neišsamiai. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių nei dėl teismo ekspertizės akto išvadų, nei ją atlikusio eksperto kvalifikacijos. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlyto eksperto Dr. S. M. kvalifikacija ir turima praktinio darbo patirtis atsakovei abejonių nekėlė ir jis nušalinimų ieškovės pasiūlytai eksperto kandidatūrai nereiškė. Abejonių dėl eksperto kvalifikacijos atsakovei kilo tik po teismo ekspertizės akto pateikimo. Minėta, kad teismo ekspertizės akte pateikti išaiškinimai bei padarytos išvados neprieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, nėra deklaratyvios, todėl atsakovės prašymas skirti pakartotinę ekspertizę atmetamas kaip neatitinkantis CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo pakartotinės ekspertizės skyrimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
58. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė 10 399,70 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, tačiau apskaičiavimo ir šių suteiktų paslaugų pagrindimo nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovei teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, į suteiktų paslaugų apimtį (atsiliepimo surašymas, tripliko surašymas, prašymo dėl ekspertizės parengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose ir pan.), į bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko tikėtinas sąnaudas, nusprendė, kad pagrįstomis gali būti laikomos tik 5 000 Eur išlaidos už atsakovei suteiktas teisines paslaugas.
59. Atsakovė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakovės patirtų 5 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nes paslaugas atsakovei teikė ne tik advokato padėjėjas, bet advokato G. Z. kontora.
60. Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovė patyrė iš viso 10 399,70 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
61. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo ir advokatas G. Z. ir advokato padėjėjas A. Z., tačiau pirmosios instancijos teismui 2023 m. rugsėjo 1 d. pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nėra detalizuota, kokio pobūdžio teisines paslaugas suteikė advokatas G. Z., o kurias advokato padėjėjas A. Z.. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei 2023 m. vasario 21 d. teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas T. R. ir teisininkas R. S., 2023 m. birželio 28 d. – advokato padėjėjas T. Ryzgelis, 2023 m. rugpjūčio 31 d. – advokatė A. K.. Remiantis išdėstytais motyvais konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydžio pagrįstumo, objektyviai įvertino atsakovės bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias išlaidų advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą, todėl nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dalį dėl atsakovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės reikalavimai dėl ginčo iš esmės buvo tenkinti, tik nuostolių atlyginimo dydis nustatytas atsižvelgus į teismo eksperto išvadą.
62. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
63. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, tinkamai taikė ir aiškino sutarties bei teisės aktų nuostatas dėl Sutarties nutraukimo ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
64. Tiek ieškovė, tiek atsakovė pateikė teismui prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
65. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė 3 146 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (2 000,10 Eur × 1,3 = 2 600,13 Eur) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų parengimą apeliacinės instancijos teisme viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, įvertinusi ieškovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų procesinių dokumentų turinį ir juose dėstomus argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija vertina, jog yra pagrindas mažinti priteisiamų ieškovei iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 3 146 Eur iki 2 500 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.
Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „KT Modules“, juridinio asmens kodas 305276137, iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos, juridinio asmens kodas 288697120, 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Danguolė Martinavičienė
Irmantas Šulcas