Civilinė byla Nr. e2A-261-912/2025
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00167-2024-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.7; 2.6.8.12; 2.6.8.8; 3.3.1.19.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl infrastruktūros plėtros sutarties pakeitimo ir kompensacijos už įrengtą infrastruktūrą išmokėjimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. pakeisti šalių 2021 m. birželio 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties Nr. J9-1591 (toliau – Sutartis) 24 punktą ir jį išdėstyti taip: „Kompensacija yra 5 618 723,56 Eur“;
1.2. įpareigoti atsakovę išmokėti ieškovei Sutarties 24 punkte nustatytą kompensaciją iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto ar kituose įstatymuose nustatytais atvejais – iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto, taip pat iš Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros rėmimo programos lėšų, sukauptų iš prioritetinės savivaldybės infrastruktūros įmokų (Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (toliau – SIPĮ) 13 straipsnio 4 dalis) vienu kartu arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui dienos (SIPĮ 13 straipsnio 2 dalis);
1.3. priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys sudarė Sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Klaipėdoje Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos kapitalinį remontą, įrengiant eismo saugą gerinančias priemones, o atsakovė – išmokėti 2 152 343,95 Eur kompensaciją už ieškovės atlikus darbus. Kilo būtinybė atlikti papildomus darbus, taip pat ir Sutarties priede nurodytus inžinerinių tinklų rekonstrukcijos darbus, kurių neatlikus negalėjo būti tęsiami kiti darbai. Ieškovė atliko darbus, neįtrauktus į kompensaciją. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos padidinimo, bet atsakovė nesutiko to padaryti. Sutarties vykdymas ir jos rezultatas ieškovei tapo neracionalus, nes kompensacijos ir ieškovės faktiškai patirtų išlaidų skirtumas – 3 514 302,44 Eur, vietoje planuotų 47 922,83 Eur. Nurodytas skirtumas 73 kartus didesnis negu tai numatyta SIPĮ 15 straipsnio 3 dalyje. Atsakovė – stipresnioji Sutarties šalis. Ji naudojasi savo padėtimi, nes turi galimybę spręsti dėl pastato statybos teisėtumo, Sutarties vykdymo. Ginčo teritorija – prioritetinė. Praėjus septynioms dienoms po Sutarties pasirašymo, 2021 m. birželio 18 d. baigta Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo baigiamojo etapo sprendinių derinimo idėja. Bendrojo plano priede Nr. 5 konstatuota, kad teritorija priklauso prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai. Teritorijos laikymą prioritetine reikėtų sieti su iki Sutarties sudarymo priimtais atsakovės sprendimais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo Nr. T1-316 („Sprendimas dėl kriterijų“) nustatyta, kad bendrasis planas yra tik formalus ir penktas iš šešių infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų. Didžiausias dėmesys skiriamas teritorijų faktinei būklei. Sprendimo dėl kriterijų aiškinamajame rašte nurodyta, kad bendrasis planas – papildomas kriterijus teritorijų įgyvendinimo prioritetiškumui vertinti. Atsakovė, teigdama, kad bendrasis planas – esminis ir vienintelis kriterijus teritoriją pripažinti prioritetine, prieštarauja savo sprendimams. Sutartyje nebuvo nuostatų dėl teritorijos laikymo (ne)prioritetine, todėl nėra pagrindo jos sieti su Sutarties sudarymo momentu. Atsakovė turi išmokėti ieškovei kompensaciją už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 3 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 14 629,51 Eur bylinėjimosi išlaidas.
4. Teismas nurodė, kad pirmiausia turi būti taikomos SIPĮ, kitos teisės normos taikytinos tik tiek, kiek tai neprieštarauja SIPĮ nuostatoms ir jį lydintiems viešosios teisės aktams. Teismas nusprendė, kad ieškovė, investuodama papildomas lėšas, prisiėmė galimą nuostolių riziką. Ji veikė savo rizika ir sąskaita, todėl neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Nesant teisės reikalauti didesnės kompensacijos negu numatyta šalių Sutartyje, klausimas dėl šių išlaidų dydžio apskaičiavimo ir įrodinėjimo neteko teisinės reikšmės.
5. Ieškovė neįrodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228 straipsnio taikymo sąlygų. Ieškovė neįrodinėjo esminės Sutarties šalių nelygybės Sutarties sudarymo metu. Savivaldybės nustatyta infrastruktūros įmoka ir infrastruktūros įrengimas pagal Sutartį – du skirtingi institutai, sukuriantys skirtingą rezultatą. Infrastruktūros plėtros įmoka skirta visos savivaldybės infrastruktūros planavimui ir finansavimui, bet ne konkrečios teritorijos infrastruktūrai, Infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma dėl konkrečios teritorijos, kurioje plėtros iniciatorius pageidauja statyti ar rekonstruoti jam reikalingus pastatus, kitus įrenginius, kai savivaldybė tose teritorijose neplanuoja įrengti infrastruktūros. Jeigu ieškovė būtų sumokėjusi tik 47 922,83 Eur infrastruktūros plėtros įmoką, ji nebūtų galėjusi statyti ir naudoti jai prekybos centro statybai ir veiklai reikalingos infrastruktūros šioje konkrečioje prekybos centro teritorijoje, nes infrastruktūros plėtros įmoka būtų panaudota visai Klaipėdos savivaldybės teritorijoje planuojamos infrastruktūros plėtrai. Ieškovės argumentai dėl galimų išlaidų infrastruktūros plėtros įmokai ir išlaidų, susijusių su Sutarties sudarymu bei vykdymu, nepagrindžia esminės šalių disproporcijos. Nesudariusios Sutarties, abi šalys nebūtų gavusios jokios naudos.
6. Teismas įvertino, kad ieškovė, lygindama infrastruktūros plėtros įmokos ir patirtų išlaidų dydį, aiškino šalių gaunamos naudos disproporciją, neatsižvelgdama į Sutarties šalių tikruosius ketinimus, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, derybas ir šalių elgesį po Sutarties sudarymo. Ieškovė turėjo atlikti Sutartyje numatytus infrastruktūros darbus, kad galėtų pastatyti prekybos centrą Klaipėdoje, Gedminų g. 7A, reikalingą jos verslui vykdyti. Pastatui aptarnauti buvo reikalinga įrengti savivaldybės infrastruktūrą. Pastate veikia „Hyper“ formato „Norfos“ prekybos centras, kurio bendras plotas – 4 330 kv. m, prekybos salės plotas – 3 350 kv. m. Geras prekybos centro pasiekiamumas transportu, pėsčiųjų, dviračių takais, užtikrina didesnę prekybos centro paklausą ir didesnį pelną. Ieškovė buvo infrastruktūros įrengimo organizatorė. Atsakovė šioje teritorijoje nesiekė plėtoti socialinės ar inžinerinės infrastruktūros, t. y. teritorija nepateko į prioritetinės plėtros ribas. Prekybos centras, kurio statybai įrengta reikalinga infrastruktūra, sudarant ir vykdant šalių Sutartį, turi ilgalaikio verslo perspektyvas ir ilgalaikius pajamų, pelno gavimo šaltinius. Teismas padarė išvadą, kad Sutartis sudaryta išskirtinai ieškovės interesams užtikrinti, sukūrė pranašumą ne atsakovei, bet ieškovei.
7. Teismas nurodė, kad, keičiant Sutarties sąlygas ieškovės prašomu būdu, būtų pažeistos viešosios teisės aktų imperatyviosios nuostatos ir patenkintas tik iniciatorės interesas. Atsakovė neprivalėjo atsižvelgti į pasikeitusias geopolitines bei ekonomines aplinkybes ir dėl jų keisti Sutarties 24 punkte nustatytą kompensaciją, nes SIPĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 14751 patvirtintame Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nenustatyta galimybės keisti šalių Sutartyje nustatytą kompensacijos dydį.
8. Atsakovės atsisakymas pakeisti kompensacijos dydį neįrodo jos nesąžiningumo, nes ieškovė, kuriai buvo reikalinga infrastruktūra prie prekybos centro, inicijavo Sutarties sudarymą. Jeigu ieškovė būtų sumokėjusi tik savivaldybės plėtros įmoką, jai nebūtų galimybės sukurti reikalingą infrastruktūrą prie jos verslui reikalingo statomo prekybos centro. Teismas nustatė, kad Sutarties 24 punkte nustatytas 2 152 343,95 Eur kompensacijos dydis apskaičiuotas pagal Tvarkos aprašo II skyriaus 3 straipsnį.
9. Šalys sudarė Sutartį 2021 m. birželio 16 d., bet ieškovė kreipėsi dėl kompensacijos padidinimo 2023 m. kovo 1 d. Ieškovė Sutarties 24 punkto pakeitimą grindė dėl geopolitinės situacijos (Rusijos invazijos į Ukrainą) pasikeitusiomis kainomis statybų sektoriuje, nuo 114 iki 148 padidėjusiu statybos sąnaudų indeksu, būtinybe atlikti papildomus darbus, kurių vertė – 861 007,20 Eur. Teismas nenustatė, kad ieškovė iki 2023 m. kovo 1 d. informavo atsakovę apie pakitusią situaciją, vedė derybas dėl kompensacijos dydžio. Ieškovė – verslininkė. Ji, sudarydama su atsakove Sutartį, prisiėmė kainų padidėjimo riziką. Neigiamos karo Ukrainoje pasekmės negali būti perkeltos atsakovei. Ieškovė nurodė, kad statybos kaštų vertė – 7 mln. Eur. Ji siekia pakeisti Sutarties sąlygas, kad būtų išmokėta 5 618 723, 56 Eur kompensacija. Savivaldybei negali būti perkelta statybos verslo rizika, nenumatyta Sutartyje. Be to, savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius (Sutartyje 13 straipsnio 3 dalis).
10. Prisijungimo sąlygas ieškovės atliktiems papildomiems darbams, susijusiems su 10 kV elektros kabelių rekonstravimu, išdavė ne atsakovė, bet akcinė bendrovė (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“. Prisijungimo sąlygose nurodyta, kad elektros tinklų ir įrenginių (rekonstravimo) sąlygos išduotos, atsakant į kliento pateiktą paraišką Nr. 21-A1538 „Dėl AB „Elektros skirstymo operatoriaus“ elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo). Teismas padarė išvadą, kad papildomi darbai, kuriuos ieškovė įvertino 861 007,20 Eur, t. y., 10 kV elektros kabelių rekonstravimo darbai, buvo AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančių elektros tinklų rekonstravimas. Šalių 2023 m. lapkričio 23 d. užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akte Nr. 1 nėra duomenų apie atsakovei perduotus atsakovės vardu rekonstruotus ar įrengtus 10 kV elektros kabelius.
11. Teismas nurodė, kad bendrasis planas negali būti taikomas, nes jis įsigaliojo 2021 m. spalio 6 d., t. y. vėliau negu šalių sudaryta Sutartis. Sutartyje šalys susitarė dėl kompensacijos mokėjimo tvarkos, t. y. kompensacija bus išmokėta pagal Tvarkos aprašą ir SIPĮ. Teismas nustatė, kad infrastruktūros plėtros projektas – Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos Klaipėdos mieste kapitalinis remontas – į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą neįtrauktas. Jis nepavaizduotas Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetinės infrastruktūros 2021–2023 metų teritorinėje schemoje. Ieškovė atliko nurodyto objekto kapitalinį remontą, bet neatliko darbų daugiabučių namų kiemuose, apšvietimo perėjose, įtrauktuose į prioritetinės infrastruktūros teritorijų sąrašą. Dėl to Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės atvaizdavimas teritorinėje schemoje nereiškia, jog infrastruktūra patenka į savivaldybės prioritetinės infrastruktūros zonas. Teismas padarė išvadą, kad Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos Klaipėdos mieste infrastruktūra nelaikytina prioritetine.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliaciniame ieškovė UAB „Rivona“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai įvertino ieškovės reikalavimą padidinti kompensaciją, nurodęs, kad ji negali būti keičiama. Teismas neatsižvelgė į SIPĮ 8 straipsnio 7, 12 dalis, pagal kurias Sutartis gali būti keičiama, o Sutarties vykdymo išlaidų kompensavimo klausimas sprendžiamas derybomis. Savivaldybės infrastruktūros plėtra tenkinami savivaldos poreikiai. Teismas neteisingai įvertino Sutarties tikslą. Tvarkos apraše nustatyta išlaidų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, bet jame nereglamentuota Sutarties šalių galimybė keisti Sutarties nuostatas.
12.2. Šalių esminė nelygybė egzistavo Sutarties sudarymo metu. Atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes į atliktinų darbų sąrašą įtraukė inžinerinių tinklų rekonstravimą, bet neatlygindama jų išlaidų. Teismas neteisingai nustatė, kad ieškovė atliko papildomus darbus, susijusius su 10 kV elektros kabelių rekonstravimu, AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai. Poreikis rekonstruoti tinklus atsirado dėl poreikio užtikrinti tinkamą apšvietimą ir komunikaciją elektros energija. Elektros kabelių rekonstravimas nėra savarankiškas objekto įrengimas. Teismas neteisingai išaiškino, kad, perdavus tinklus AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsakovė negavo naudos.
12.3. Teismas neteisingai įvertino šalių gautos naudos disproporciją. Ieškovė patyrė du kartus didesnes išlaidas negu numatyta kompensuoti, t. y. ieškovė vietoje numatytų 2 152 343,95 Eur patyrė 5 618 723,56 Eur išlaidas.
12.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad plėtros įmoka ir infrastruktūros plėtros sutartis – du skirtingi institutai. Ieškovė atleista nuo infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo, nes savo lėšomis įrengė savivaldybei perduotiną miesto infrastruktūrą. Ieškovei išmokama kompensacija lygi įrengimo metu patirtų išlaidų ir infrastruktūros plėtros įmokos skirtumui, t. y. įmokos suma išskaitoma iš kompensuojamos sumos. Infrastruktūros plėtros įmoka ieškovei – 47 922,83 Eur. Ieškovės atliktų darbų suma – 5 618 723,56 Eur, atsakovė siekia išmokėti 2 152 343,95 Eur kompensaciją, t. y. 3 466 379,61 Eur skirtumas net 72 kartus didesnis negu tai nustatyta SIPĮ.
12.5. Teismas neteisingai išaiškino Sutartį, įvertino atsakovės sprendimus ir šalių elgesį, nesivadovavo teritorijos bendruoju planu. Teismas neįvertino, kad Sutartis nebuvo standartinė. Standartinėse sutartyse infrastruktūra priskirta prioritetinei arba neprioritetinei teritorijai. Šalių sudarytoje Sutartyje nenurodyta, kokioje teritorijoje yra rekonstruojama infrastruktūra. Atsakovė turėjo taikyti visiems subjektams vienodas sąlygas, todėl pažeidė lygiateisiškumo, objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo ir ekonomiškumo principus.
12.6. Teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, Sutartį turėjo aiškinti ieškovės naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Atsakovė – Sutarties sąlygas pasiūliusi šalis. Atsakovė neinicijavo Sutarties pakeitimo, nors apibrėžė teritorijų prioritetiškumą.
12.7. Teismas neteisingai nustatė teritorijos prioritetiškumą, įvertino atsakovės 2020 m. gruodžio 20 d. ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimus, nurodydamas, kad teritorijos infrastruktūros įtraukimas į prioritetinę turi būti siejamas su atsakovės veiksmų visuma, t. y. nepakanka teritorijos atvaizduoti kaip prioritetinės. Atsakovės sudarytos infrastruktūros plėtros sutartys patvirtina tai, kad infrastruktūros priskyrimas prioritetinei ar neprioritetinei turi būti siejamas su tuo, kokioje teritorijoje – prioritetinėje ar neprioritetinėje – įrengiama infrastruktūra.
12.8. Teismas, konstatuodamas, kad teritorijos vertinimas negali būti išimtinai siejamas su Sutarties sudarymo momentu, nepagrįstai nevertino bendruoju planu pripažintos teritorijos infrastruktūros kaip prioritetinės. Bendrajame plane teritorija yra prioritetinė. Šią aplinkybę patvirtina kitos atsakovės sudarytos infrastruktūros plėtros sutartys, pavyzdžiui, atsakovės ir UAB „Lidl Lietuva“ 2021 m. gruodžio 23 d. sutartis. Nurodyta sutartis viešai paskelbta internete. Būtinybė ją analizuoti atsirado susipažinus su apskųstu sprendimu
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Ieškovės reikalavimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, kuriose nustatyta, kokia savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine ir kad kainos pokyčio rizika tenka iniciatorei (SIPĮ 2 straipsnio 4 dalis, SIPĮ 13 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant Sutarties sąlygų pakeitimo klausimą, SIPĮ turi viršenybę prieš CK.
13.2. Ieškovė neteisingai nurodo, kad Sutartis gali būti keičiama, nes Tvarkos aprašas netaikomas. Nurodytame apraše įtvirtintas draudimas keisti kompensacijos dydį (Tvarkos aprašo 12 punktas).
13.3. Ieškovė neteisingai grindžia reikalavimą kainų pokyčiu. Kainų pokyčio rizika tenka ieškovei. Kompensacija gali būti tik mažinama iki iniciatorės patirtų išlaidų dydžio. Ieškovė – verslo subjektas. Kompensacija apskaičiuota pagal jos pateiktus duomenis.
13.4. Ieškovės atlikti elektros tinklų rekonstravimo darbai nelaikytini papildomais darbais, nes jie nepriskirti savivaldybės infrastruktūrai. Tinklai įrengti pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ išduotas sąlygas. Elektros tinklai nėra ir nebus perduoti atsakovei. Jeigu tinklai būtų laikomi Sutarties objektu, jų rekonstravimo darbai būtų atlikti už ieškovės sąmatoje nustatytą kainą.
13.5. Ieškovė neįrodė esminės šalių nelygybės. Savivaldybės tarybos nustatyta infrastruktūros įmoka ir infrastruktūros įrengimas pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį yra du skirtingi teisiniai institutai, sukuriantys skirtingą rezultatą.
13.6. Teismas teisingai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę išmokėti kompensaciją kaip už prioritetinę infrastruktūros plėtrą prieštarauja SIPĮ nuostatoms. SIPĮ reglamentuoti kompensacijos mokėjimo tvarka ir terminai. Kompensacijos mokėjimo tvarka bei terminai priklauso nuo to, ar savivaldybės infrastruktūra pripažinta prioritetine ar neprioritetine. Sutartyje nurodyta infrastruktūra nėra prioritetinė. Savivaldybės tarybos sprendimu ieškovės rekonstruota infrastruktūra nepripažinta prioritetine. Tai neįtvirtinta strateginio planavimo dokumentuose. Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės atvaizdavimas teritorinėje schemoje nereiškia, jog Sutartyje nurodyta infrastruktūra patenka į prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonas.
13.7. Bendrasis planas netaikomas, nes jis įsigaliojo vėliau negu šalių sudaryta Sutartis. SIPĮ 16 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine, įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d., todėl netaikoma.
13.8. Šalių sudaryta Sutartis – standartinė. Jos forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-642 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties ir organizatoriaus įgaliojimo iniciatoriui tipinių formų patvirtinimo“. Reikalavimas Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatyti, ar infrastruktūra yra prioritetinė, ar neprioritetinė, įsigaliojo po Sutarties sudarymo priėmus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsakymą Nr. AD1-972 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties ir organizatoriaus įgaliojimo iniciatoriui tipinių formų patvirtinimo“.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – tai apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne.
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių apskųsto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas.
16. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl Sutartyje nustatytos kompensacijos padidinimo, infrastuktūros priskyrimo prioritetinei ar neprioritetinei.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo
17. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia naujais įrodymais – atsakovės su kitais iniciatoriais sudarytomis infrastruktūros plėtros sutartimis, kurios yra viešai skelbiamos internete. Apeliantė teigia, kad būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo vėliau, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalių sudaryta Sutartis standartinė, ir apeliantė žinojo, kad teritorijos infrastruktūra – neprioritetinė.
18. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas). Tai, ar būtinybė pateikti naujus įrodymus atsirado vėliau, yra vertinamoji sąlyga, kurios egzistavimą visų pirma turi motyvuotai pagrįsti naujus įrodymus teikiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 45 punktas; 2024 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-823/2024, 72 punktas).
19. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šalių ginčas, ar Sutartis standartinė, kilo pirmosios instancijos teisme, todėl apeliantė galėjo nurodyti bei pateikti atsakovės su kitais iniciatoriais sudarytas infrastruktūros plėtros sutartis pirmosios instancijos teismui. Patenkinus prašymą būtų nepagrįstai užvilkintas bylos nagrinėjimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti pakanka šalių pateiktų procesinių dokumentų ir rašytinių įrodymų. Dėl to apeliantės prašymas netenkinamas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
20. Apeliantė ir atsakovė 2021 m. birželio 16 d. sudarė Sutartį. Ja apeliantė įsipareigojo suprojektuoti ir atlikti Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos Klaipėdos mieste kapitalinį remontą, įrengdama eismo saugą gerinančias priemones. Sutarties 24 punkte šalys susitarė, kad, apeliantei atlikus Sutartyje numatytus darbus ir juos neatlygintinai perdavus atsakovei, ši apeliantei išmokės 2 152 343,95 Eur kompensaciją.
21. Sutartyje numatytus infrastruktūros darbus apeliantė turėjo atlikti tam, kad galėtų pastatyti jos verslui reikalingą prekybos paskirties pastatą Klaipėdoje, Gedminų g. 7A (Sutarties įžanginės dalies a punktas). Bendras prekybos centro pastato plotas – 4 324,1 kv. m. Pastate veikia „Hyper“ formato „Norfos“ prekybos centras, kurio prekybos salės plotas – 3 350 kv. m.
22. Sutarties priede Nr. 1 užfiksuotos įrengiamos eismo saugą gerinančios priemonės: gatvių kapitalinis remontas, įrengiant sankryžą su šviesoforu; nustatyta, kokiu būdu bus organizuojamas eismas sankryžoje; visuose įvažiavimuose (išvažiavimuose) numatytos pėsčiųjų perėjos ir dviračių pervažos; nustatytas eismo juostų, pėsčiųjų ir dviračių takų plotis; naujų lietaus nuotekų trasų suprojektavimas ir prijungimas prie esamų kolektorių; pagal poreikį rekonstruoti esamus inžinerinius tinklus.
23. Bendra infrastruktūros darbų kaina su 10 kV elektros kabelių rekonstravimo darbais – 5 666 646,39 Eur. 10 kV elektros kabelių rekonstravimo darbų kaina – 861 007,20 Eur.
24. Apeliantė ir atsakovė 2023 m. lapkričio 23 d. pasirašė užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą Nr. 1, pagal kurį apeliantė perdavė atsakovei atliktus darbus ir reikalingą dokumentaciją. Akte Nr. 1 nurodyta darbų pradžia – 2022 m. rugsėjo mėn., pabaiga – 2023 m. gegužės mėn., darbų kaina – 4 276 122,82 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).
Dėl ieškinio reikalavimo padidinti kompensaciją pagal Sutartį vertinimo
25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog Sutartyje nustatyta kompensacija negali būti keičiama, vadovavosi SIPĮ 13 straipsnio 3 dalimi ir Tvarkos aprašu, bet neįvertino SIPĮ 8 straipsnio 7 dalies, 8 straipsnio 12 dalies. Atsakovė nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais, teigia, kad apeliantės reikalavimas grindžiamas kainų pokyčiu, todėl kompensacijos dydis negali būti keičiamas.
26. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
27. Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnis).
28. SIPĮ reglamentuota savivaldybės infrastruktūros plėtra ir jos planavimas, įgyvendinimas, finansavimas, nustatytos savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teisės bei pareigos (SIPĮ 1 straipsnio 1 dalis).
29. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties šalių rašytiniu susitarimu sutartis gali būti keičiama, gali būti pratęsiamas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nurodytas jos galiojimo terminas (iki kompensacijų už savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus (iniciatorių) lėšomis suprojektuotą ir pastatytą ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą išmokėjimo dienos) ar ji nutraukiama SIPĮ ir CK nustatytais atvejais bei tvarka (SIPĮ 8 straipsnio 7 dalis).
30. Ginčai dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarčių vykdymo ir išlaidų, patiriamų įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, kompensavimo sprendžiami šalių derybomis. Jeigu šalys nesusitaria, ginčai nagrinėjami teisme (SIPĮ 8 straipsnio 12 punktas).
31. Nurodytose SIPĮ straipsnių nuostatose įtvirtinta galimybė keisti infrastruktūros plėtros sutarčių sąlygas rašytiniu susitarimu. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl apeliantei mokėtinos kompensacijos, todėl svarbu įvertinti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų, kuriuose reglamentuota kompensacijos keitimo tvarka, nuostatas.
32. Sutarties 24 punkte šalys susitarė, kad kompensacija už savivaldybės infrastruktūrą yra 5 618 723,56 Eur. Kompensacija už iniciatoriaus lėšomis suprojektuotą, pastatytą ar remontuotą, ar įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir SIPĮ 13 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 25 punktas).
33. SIPĮ 13 straipsnyje reglamentuota kompensavimo už savivaldybės infrastruktūrą tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kompensacijos infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas apskaičiuojamos ir išmokamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis. Kompensacijos už neprioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtrą išmokamos vieną kartą arba mokamos dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 10 metų nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo savivaldybės infrastruktūros valdytojui (valdytojams) dienos. Kompensacijas už prioritetinės savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas savivaldybė privalo išmokėti vieną kartą arba mokėti dalimis kiekvienais metais ne ilgiau kaip 5 metus nuo šios savivaldybės infrastruktūros perdavimo valdytojui (valdytojams) dienos (SIPĮ 13 straipsnio 2 dalis).
34. Savivaldybės infrastruktūros projektavimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintomis Statinių projektavimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijomis. Savivaldybės infrastruktūros statybos ir įrengimo išlaidos apskaičiuojamos iki savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo dienos, vadovaujantis aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo principais. Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio riziką prisiima savivaldybės infrastruktūros iniciatorius (SIPĮ 3 dalis).
35. Tvarkos aprašas nustato kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už patirtas savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytas savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidas (toliau – kompensacija) apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 punktas). Tvarkos aprašo 12 punkte įtvirtinta organizatoriaus pareiga patikrinti, ar sutartyje nustatytas kompensacijos dydis neviršija iniciatoriaus patirtų išlaidų (pagrįstų Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytais dokumentais) dydžio. Kai sutartyje nustatytas kompensacijos dydis viršija iniciatoriaus išlaidas, mokėtina kompensacija mažinama iki iniciatoriaus patirtų išlaidų dydžio. Kai sutartyje nustatytas kompensacijos dydis lygus arba mažesnis už iniciatoriaus patirtas išlaidas, sutartyje nustatytas kompensacijos dydis nekeičiamas.
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas Tvarkos aprašo nuostatas, nesutinka su apeliantės argumentu, kad Tvarkos aprašas – netinkamas šaltinis, sprendžiant Sutarties keitimo klausimą. Priešingai – nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl apeliantei mokėtinos kompensacijos dydžio. Tvarkos apraše reglamentuota ne tik kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, bet ir jos dydžio keitimo sąlygos bei tvarka. Apeliantė siekia padidinti jai išmokėtinos kompensacijos dydį. Dėl to, vertinant galimybę pakeisti Sutarties sąlygas, būtina atsižvelgti į Tvarkos aprašo nuostatas.
37. Apeliantė teigia, kad Sutartis turėtų būti pakeista, siekiant pašalinti esminę šalių nelygybę, kuri jau buvo šalims sudarant Sutartį (CK 6.228 straipsnis). Apeliantė mano, kad atsakovė buvo nesąžininga, įtraukdama inžinerinių tinklų rekonstravimą į atliktinų darbų sąrašą, bet nenumatydama už juos kompensacijos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kompensacija apskaičiuota pagal apeliantės pateiktas darbų apimtis ir sąmatą (Aprašo 3 punktas). Apeliantė nepateikė duomenų, kad ji negalėjo įvertinti ir įtraukti į sąmatą, pagal kurią apskaičiuota kompensacija, pirmiau nurodytų išlaidų. Be to, apeliantė tokios aplinkybės taip pat nenurodė 2023 m. kovo 1 d. prašyme „Dėl infrastruktūros plėtros sutarties pakeitimo“. Apeliantė prašė pakoreguoti Sutartį, padidinant kompensaciją iki 4 212 654,32 Eur. Ji nurodė, kad nuo Sutarties pasirašymo iki darbų vykdymo pradžios dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių ypač pabrango statybos medžiagos ir darbai, išlieka aukštas infliacijos lygis. Dėl to Sutarties 24 punkte nustatytas 2 152 343,95 Eur kompensacijos dydis neatitinka statybos darbų, kurių kaštai buvo anksčiau įvertinti, apimties: 1) sankryžos kapitalinio remonto susisiekimo dalies darbai (įskaitant ženklinimo darbus); 2) reguliavimo šviesoforais įrengimas; 3) gatvių apšvietimo įrengimas; 4) lietaus nuotekų įrengimas. Apeliantė prašė atsižvelgti į nurodytus aspektus ir pakeisti Sutartį. Nustatytos aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovė įtraukė į Sutartį inžinerinių tinklų rekonstravimo darbus, nenustatydama už juos kompensacijos.
38. Tai, kad apeliantė, rekonstruodama inžinerinius tinklus, patyrė daugiau išlaidų negu pati įtraukė į sąmatą, darbų kaštai padidėjo dėl makroekonominių ir geopolitinių priežasčių, nėra pagrindas kompensacijai padidinti (Tvarkos aprašo 12 punktas). Savivaldybės infrastruktūros plėtros kainų pokyčio rizika tenka apeliantei, todėl Sutarties 24 punktas negali būti keičiamas pasikeitus (padidėjus) statybos darbų ir medžiagų kainoms (SIPĮ 13 straipsnio 3 dalis).
39. Apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė rekonstruotus 10 kV elektros kabelių tinklus perdavė atsakovės nuosavybėn, o pastaroji siekia pasisavinti apeliantės lėšomis (861 007,20 Eur) įrengtą infrastruktūrą, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
40. SIPĮ 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad inžinerinė savivaldybės infrastruktūra – šilumos perdavimo tinklai, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, įskaitant paviršines nuotekas, tvarkymo inžineriniai statiniai, vietinės reikšmės keliai, kiti transporto statiniai, už kurių statybą, įrengimą ir (ar) eksploatavimą savivaldybės teritorijoje atsakingas savivaldybės infrastruktūros organizatorius ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojas. Taigi, elektros tinklai nepatenka į inžinerinę savivaldybės infrastruktūrą. Be to, apeliantė 2023 m. kovo 1 d. prašyme „Dėl infrastruktūros plėtros sutarties pakeitimo“ atsakovei nurodė, kad iškilo poreikis rekonstruoti AB „Energijos skirstymo operatorius“ priklausančius elektros tinklus. Elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo (rekonstravimo) sąlygose taip pat nurodyta, kad rekonstruojami (perkeliami) AB „Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklai ir įrenginiai. 2023 m. lapkričio 23 d. rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui akte Nr. 1 taip pat nėra užfiksuota, kad elektros tinklai perduoti atsakovei. Nustatytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad rekonstruoti inžineriniai tinklai nebuvo perduoti atsakovei, nes jie priklauso AB „Energijos skirstymo operatorius“. Taigi, atsakovė negalėjo pasisavinti apeliantės lėšomis rekonstruotų elektros tinklų.
41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog plėtros įmoka ir infrastruktūros sutartis yra skirtingi institutai, neteisingai įvertino šalių gaunamos naudos disproporciją. Apeliantė vietoje numatytų 2 152343,95 Eur patyrė 5 618 723,56 Eur išlaidų.
42. Pagal SIPĮ 2 straipsnio 7 dalį savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka – vienkartinė savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto dydžio įmoka, kurią savivaldybei moka Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, pateikę prašymą gauti statybą leidžiantį dokumentą statiniui statyti ar rekonstruoti teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, ir (ar) planuojantys toje teritorijoje statyti ar rekonstruoti inžinerinį statinį, kuriam reikalinga savivaldybės infrastruktūra, tačiau statybą leidžiančio dokumento nereikia.
43. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai planuojama statyti naują ir (ar) rekonstruoti esamą pastatą, kitą inžinerinį statinį, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra, ir (ar) esamą inžinerinį statinį rekonstruoti į pastatą, kuriems naudoti reikalinga savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis turi apimti savivaldybės infrastruktūros, reikalingos planuojamam statyti naujam ir (ar) rekonstruoti esamam pastatui ir (ar) esamam inžineriniam statiniui rekonstruoti į pastatą, projektavimą, įrengimą ir (ar) statybą (SIPĮ 8 straipsnio 3 dalis).
44. Nurodytas teisinis reglamentavimas pagrindžia, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka ir savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis yra du skirtingi institutai. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka mokama tuomet, kad naujas ar rekonstruojamas statinys yra teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta savivaldybės infrastruktūros plėtra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis sudaroma, kai toks statinys yra teritorijoje, kurioje pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra numatytos savivaldybės infrastruktūros plėtros, bet ji reikalinga statiniui naudoti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad infrastruktūros plėtros įmoka skirta visos savivaldybės infrastruktūros planavimui ir finansavimui, bet ne konkrečios teritorijos infrastruktūrai, infrastruktūros plėtros sutartis yra sudaroma dėl konkrečios teritorijos, kurioje iniciatorius pageidauja statyti ar rekonstruoti pastatus, kitus įrenginius, infrastruktūros planavimo ir įrengimo, kai savivaldybė tose teritorijose neplanuoja įrengti infrastruktūros.
45. Apeliantė teigia, kad infrastruktūros darbų kaina su papildomais darbais yra 5 666 646,39 Eur, t. y. 73 kartus didesnė negu infrastruktūros plėtros įmoka. Sutarties 24 punkte nustatyta kompensacija – 2 152 343,95 Eur. Apeliantės teigimu, atsakovė įgis didesnį turtą negu nurodyta kompensacija. Apeliantė galėjo sumokėti tik 47 922,83 Eur infrastruktūros plėtros įmoką.
46. Apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros Sutarties sudarymo, nes Gedminų g. ir Statybininkų pr. sankryžos remontas buvo būtina apeliantės prekybos centro Klaipėdoje, Gedminų g. 7A, eksploatavimo sąlyga. Nurodytame pastate įrengtas „Hyper“ formato „Norfos“ prekybos centras. Pastato bendras plotas – 4 330 kv. m., prekybos salės plotas – 3 350 kv. m. Infrastruktūra buvo reikalinga prekybos centro statybai ir prekybos verslui vykdyti, t. y. apeliantės verslo interesams užtikrinti (Sutarties įžanginės dalies a punktas). Dėl to nustatytos aplinkybės, kad apeliantė patyrė didesnių išlaidų, negu planavo sudarydama Sutartį su atsakove, savaime nėra pagrindas konstatuoti šalių nelygybę Sutarties sudarymo metu ar gaunamos naudos disproporciją (CK 6.228 straipsnis).
Dėl teritorijos, kurioje įrengta infrastruktūra, teisinio statuso vertinimo
47. Apeliantė teigia, kad teismas neteisingai nustatė, jog ji įrengė infrastruktūrą neprioritetinėje teritorijoje. Apeliantė siekia, kad jai būtų išmokėta kompensacija už prioritetinės infrastruktūros plėtrą. Sutartis nebuvo standartinė.
48. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. AD1-642 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties ir organizatoriaus įgaliojimo iniciatoriui tipinių formų patvirtinimo“ patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties tipinė forma. Šis sutarties forma galiojo šalių Sutarties sudarymo metu. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šioje formoje nėra nurodyta, kokioje teritorijoje – prioritetinėje ar neprioritetinėje – turi būti įrengiama infrastruktūra.
49. Nurodyta sutarties forma pakeista Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. AD1-642 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties ir organizatoriaus įgaliojimo iniciatoriui tipinių formų patvirtinimo“. Atnaujintoje formoje nustatyta, kad sudaromose sutartyse būtų nurodyta, ar infrastruktūros plėtra vykdoma prioritetinėje, ar neprioritetinėje teritorijoje.
50. Atsakovė paaiškino, kad iki bendrojo plano įsigaliojimo visa infrastruktūra buvo laikoma neprioritetine, išskyrus teritorijas, Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu priskirtas prioritetinėms. Taigi, aplinkybė, kad Sutartyje nenurodyta, kokioje – prioritetinėje ar neprioritetinėje – teritorijoje apeliantė vykdė infrastruktūros plėtros darbus, savaime neįrodo, jog atsakovė nesivadovavo patvirtinta dokumento forma ir joje nustatytais reikalavimais sudaromoms sutartims bei dėl to buvo nesąžininga, siekė suklaidinti apeliantę, sukūrė teisinį neapibrėžtumą ar taikė nevienodas sąlygas apeliantei ir kitiems iniciatoriams.
51. Neprioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės infrastruktūra, esanti teritorijoje, kuri nepatenka į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytas prioritetinės plėtros teritorijas ir kurioje savivaldybė neįsipareigoja vystyti socialinės ir (ar) inžinerinės infrastruktūros (SIPĮ 2 straipsnio 3 dalis). Prioritetinė savivaldybės infrastruktūra – savivaldybės tarybos sprendimu pagal savivaldybės tarybos patvirtintus kriterijus pripažinta prioritetine ir (ar), atsižvelgiant į strateginio planavimo dokumentus, savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytoms prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui skirta savivaldybės infrastruktūra (SIPĮ 2 straipsnio 4 dalis).
52. Apeliantė teigia, kad įrengta infrastruktūra – prioritetinė, bet byloje nėra duomenų, kad Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimu ši infrastruktūra buvo pripažinta prioritetine arba ji skirta prioritetinės plėtros teritorijoms ir jų vystymui pagal strateginio planavimo dokumentus.
53. Apeliantė neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. T2-284 (toliau – Sprendimas T2-284) ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. T2-25 (toliau – Sprendimas T2-25).
54. Sprendimu T2-284 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijai. Pagal nurodyto sprendimo 1.1.3 papunktį vienas iš kriterijų – savivaldybės infrastruktūra, skirta 1940–1990 metais statytų daugiabučių gyvenamųjų namų rajonų kompleksiniam modernizavimui ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintoms tikslinėms teritorijoms.
55. Sprendimu T2-25 pripažinta, kad prioritetine savivaldybės infrastruktūra laikomi savivaldybės infrastruktūros plėtros projektai, įtraukti į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą, ir Klaipėdos miesto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros 2021–2023 metų teritorinėje schemoje pažymėtose prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonose esanti savivaldybės infrastruktūra. Pagal Sprendimo T2-25 4 punktą infrastruktūra pripažįstama prioritetine, jeigu atitinka sąlygų visumą: 1) savivaldybės infrastruktūros plėtros projektas yra įtrauktas į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą; 2) savivaldybės infrastruktūra patenka į prioritetinės savivaldybės infrastruktūros zonas, pažymėtas Klaipėdos miesto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros 2021–2023 metų teritorinėje schemoje.
56. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis buvo įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų planą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad teritorijos buvimas tikslinėje prioritetinės infrastruktūros zonoje savaime reiškia, kad toje teritorijoje infrastruktūra pripažįstama prioritetine. Klaipėdos miesto prioritetinės savivaldybės infrastruktūros 2021–2023 metų teritorinėje schemoje nurodyta, kad infrastruktūros plėtros priemonių 2021–2023 metų plane išskirti investiciniai projektai grafiškai pavaizduoti Klaipėdos miesto savivaldybės prioritetinės infrastruktūros 2021-2023 metų teritorinėje schemoje. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teritorinėje schemoje nėra pavaizduoto Statybininkų prospekto, Gedminų ir Žardininkų gatvių sankryžos kapitalinio remonto, toks infrastruktūros projektas neįtrauktas į pirmiau nurodytą priemonių planą. Taigi, Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės atvaizdavimo teritorinėje schemoje nepakanka konstatuoti, kad infrastruktūra – prioritetinė. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima apeliantės įrengtą infrastruktūrą pripažinti prioritetine pagal Sprendimus T2-284 ir T2-25.
57. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad infrastruktūros vertinimas (prioritetinė ar neprioritetinė) negali būti siejamas išskirtinai tik su Sutarties sudarymo momentu. Bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 30 d. spendimu, Sutarčiai netaikomas, nes jis įsigaliojo vėliau negu sudaryta Sutartis. Sutartis sudaryta 2021 m. birželio 16 d., o bendrasis planas įsigaliojo 2021 m. spalio 6 d. jį paskelbus Teritorijų planavimo dokumentų registre. Taigi, šalys, sudarydamos Sutartį, negalėjo vadovautis 2021 m. rugsėjo 30 d. bendruoju planu, todėl infrastruktūros priskyrimas prioritetinei (neprioritetinei) spręstinas pagal SIPĮ. Pagal SIPĮ 16 straipsnio 5 dalį, kol teritorijų planavimo dokumentuose vadovaujantis šiuo įstatymu nėra nustatyta prioritetinė savivaldybės infrastruktūra, visa savivaldybės infrastruktūra laikoma prioritetine. Nurodytos nuostatos įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. (SIPĮ 16 straipsnio 4 dalis). Dėl to, nors apeliantė sudarė Sutartį iki bendrojo plano įsigaliojimo, jos pagal Sutartį įrengta ginčo infrastruktūra savaime nelaikytina prioritetine.
58. 2006 m. birželio 29 d. patvirtintas žemės sklypo Klaipėdoje, Gedminų g. 7A, detalusis planas, kuriame suplanuota savivaldybės inžinerinė infrastruktūra – Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės sankryžos rekonstravimo darbai. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 4.1 papunktyje nurodyta, kad nustatytai teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimams įgyvendinti statytojas privalo sklypo gretimybėse rekonstruoti Statybininkų prospekto ir Gedminų gatvės sankryžą, įrengdamas papildomas eismo juostas ir šviesoforus, pėsčiųjų ir dviratininkų perėjas, konsolines atramas šviesoforams ir kelio ženklams pakabinti. Taigi, apeliantė žinojo, kad ji turės įgyvendinti detaliojo plano sprendinius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ketino rekonstruoti nurodytoje sankryžoje įrengtą infrastruktūrą ar kad šios infrastruktūros plėtra buvo reikšminga Klaipėdos miestui ir dėl to turėjo būti atnaujinta.
59. Apeliantė teigia, kad konkrečios kompensacijos mokėjimo tvarkos ir sąlygų nenustatymas Sutartyje laikytinas Sutarties spraga.
60. Sutarties 78, 79 punktuose šalys susitarė, kad kompensacija už iniciatorės lėšomis suprojektuotą, pastatytą ir (ar) remontuotą, ir (ar) įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokama Tvarkos apraše ir SIPĮ 13 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. SIPĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti du kompensacijos mokėjimo būdai: 1) kai vykdoma prioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra; 2) kai vykdoma neprioritetinė savivaldybės infrastruktūros plėtra. Pirmuoju atveju kompensacija sumokama vienu kartu arba dalimis, bet ne ilgiau kaip per penkerius metus. Antruoju – vieną kartą arba dalimis kiekvienais metais, bet ne ilgiau kaip per dešimt metų. Nustačius, kad infrastruktūra neprioritetinė, taikytinas antrasis kompensacijos mokėjimo būdas. Dėl to apeliantės argumentai, kuriais ji siekia interpretuoti faktines aplinkybes sau naudinga linkme, nėra pagrindas aiškinti Sutarties sąlygas pasiūliusios šalies (atsakovės) nenaudai ir jas priėmusios šalies (apeliantės) naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo
61. Teisėjų kolegija įvertino esminius apeliacinio skundo argumentus ir dėl jų pasisakė, dėl kitų argumentų išsamiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
62. Apibendrindama šioje nutartyje pirmiau aptartas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, įvertino rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė teisės normas, kuriuose reglamentuota savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje nustatytos kompensacijos keitimo tvarka, infrastruktūros priskyrimas prioritetinei ar neprioritetinei. Nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apskųstas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ar advokato darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintuose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
64. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į tokius kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punktas).
65. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas atmetamas, todėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
66. Atsakovė sumokėjo 6 099,01 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus: PVM sąskaitą faktūrą; suteiktų paslaugų aprašymą; patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.
67. Teisėjų kolegija įvertina į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas 2025 metų antrą ketvirtį. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užpraėjusio ketvirčio (2024 metų ketvirto ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 335,90 Eur. Taigi, maksimalus atlygintinas dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 036,67 Eur (2 335,90 Eur x 1,3) (Rekomendacijų 8.11 papunktis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, konstatuoja, kad atsakovės prašomos priteisti 6 099,01 Eur bylinėjimosi išlaidos viršija maksimalų rekomenduojamą dydį. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų atsakovei priteisti didesnes, negu nustatyta Rekomendacijose, bylinėjimosi išlaidas, todėl jos sumažinamos iki rekomenduojamo maksimalaus 3 036,67 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ (juridinio asmens kodas 110512039) 3 036,67 Eur (trijų tūkstančių trisdešimt šešių eurų 67 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai | | Dalia Kačinskienė Laima Ribokaitė Tomas Venckus |