Civilinė byla Nr. e2-1169-1120/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01599-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovės I. C. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, viešajai įstaigai Justiniškių šeimos gydytojų kabinetui, viešajai įstaigai Karoliniškių poliklinikai, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms, viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universiteto ligoninei, viešajai įstaigai Mykolo Marcinkevičiaus ligoninei, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Antakalnio poliklinika, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“, AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ir A. C., dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Komisija) 2021 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 56-30; 2) priteisti iš atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Justiniškių šeimos gydytojų kabineto 100 000 Eur, VšĮ Karoliniškių poliklinikos 100 000 Eur, iš Lietuvos Respublikos 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) panaikinti Komisijos 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 56-203; 4) priteisti iš atsakovių VšĮ Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 20 000 Eur, iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės 40 000 Eur, VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Byloje 2021 m. gruodžio 16 d. buvo paskirtas teismo posėdis, į kurį ieškovė ir jos atstovas neatvyko. Likus dviem valandom iki teismo posėdžio pradžios Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovės atstovo advokato Edmundo Mikučiausko pranešimas apie tai, kad jo ir ieškovės teisinių paslaugų sutartis nutraukta. Vilniaus apygardos teismas netenkino atsakovių prašymų palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą, atidėjo bylos nagrinėjimą iki 2022 m. sausio 28 d.
3. Teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi pripažino ieškovės arba jos atstovo dalyvavimą 2022 m. sausio 28 d. teismo posėdyje būtinu. Šia nutartimi teismas taip pat ieškovei išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 5 dalis nustato, jog ieškovė jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdama, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
4. Į 2022 m. sausio 28 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko, atvyko ieškovės advokatė Renata Janušytė, kuri nurodė, kad nesuspėjo susipažinti su bylos medžiagos, turi pasitarti su ieškove. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2022 m. kovo 23 d.
5. Į 2022 m. kovo 23 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko, ieškovės atstovė advokatė Renata Janušytė nurodė, kad su ieškove kontakto neturi, dėl to negalėjo patikslinti ieškinio. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2022 m. gegužės 11 d. Teismo posėdžio metu teismas pripažino ieškovės dalyvavimą 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje būtinu.
6. Į 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko. Bylos nagrinėjimas atidėtas iki 2022 m. spalio 5 d. pasikeitus ieškovės atstovui.
7. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 3 d. buvo gautas ieškovės mamos – trečiojo asmens A. C. prašymas nurodyti prisijungimo į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį duomenis, kuris buvo išspręstas tos pačios dienos teisėjos rezoliucija.
8. Teisme 2022 m. spalio 4 d. buvo gautas ieškovės atstovo advokato Zigmanto Benečio pranešimas, kuriuo teismas informuotas, kad I. C. nebeteikiama antrinė teisinė pagalba, nes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150 dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą.
10. Teismas nurodė, kad į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį ieškovė neatvyko (neprisijungė), neatvykimo priežasčių nenurodė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimas, kuriuo ieškovei skirta antrinė teisinė pagalba ir pakeistas advokatas, priimtas pačios ieškovės prašymo pagrindu (ir ne pirmą kartą), sprendime nurodyta, kad jis galioja iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., taigi ieškovė turėjo daugiau kaip mėnesį kreiptis dėl sprendimo pratęsimo.
11. Teismas, nustatęs, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, atsižvelgęs į tai, jog atsakovės sprendimo už akių priimti neprašė, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalimi ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paliko ieškinį nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė I. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1 Ieškovė teigia, kad advokatas Zigmantas Benetis nepakankamai bendradarbiavo su ieškove, iš anksto neinformavo jos apie tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 20 d., nederino veiksmų byloje su ieškove. Teismo šaukimas į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį išsiųstas tik advokatui, kuris ieškovės apie vyksiantį teismo posėdį neinformavo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo galimybės dalyvauti 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, negalėjo laiku pasirūpinti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos galiojimo pratęsimu, o ieškovės tinkamai neinformavus apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėto.
13. Atsakovės VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, VšĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninė, VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas, trečiasis asmuo VšĮ Antakalnio poliklinika pateikė atsiliepimus atskirąjį skundą, kuriais prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
13.1 Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos buvo išduotas ieškovei, todėl ji žinojo apie jo turinį, o tuo pačiu ir informaciją apie teisinės pagalbos teikimo pabaigą. Būdama atsakinga bylos dalyve, ieškovė turėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu, o jeigu to padaryti nespėjo, turėjo teismui pateikti prašymą dėl teismo posėdžio perkėlimo, nurodydama to priežastis bei pateikdama su tuo susijusius įrodymus.
13.2 Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį. Teismo posėdyje 2022 m. gegužės 11 d. ieškovė nedalyvavo, dalyvavo jos atstovas Zigmantas Benetis. Šio posėdžio metu buvo nuspręsta leisti ieškovei patikslinti ieškinį. Ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2022 m. birželio 9 d. Atkreiptinas dėmesys, kad patikslintą ieškinį I. C. pasirašė asmeniškai. Taigi, darytina išvada, kad po 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio su advokatu ieškovė bendravo ir gavo su bylos nagrinėjimo eiga susijusią informaciją. Tai, kad apie teismo posėdį ieškovei buvo žinoma, patvirtina ir 2022 m. spalio 4 d. jos mamos A. C. elektroninis laiškas teismui.
13.3 Ieškovė bylos nagrinėjimo metu vilkino proceso, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nevykdė teismo įpareigojimų, todėl pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtą, pagrįstai atsižvelgė į ieškovės elgesį viso proceso metu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu sąlygų
15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei neatvykus į teismo posėdį ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškovo neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
16. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
17. Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.
18. Teismų praktikoje nurodoma, kad neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑1065‑464/2018).
19. Taigi tam, kad teismas galėtų palikti ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, būtina nustatyti ne tik ieškovo ir (ar) jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą, bet ir aplinkybes, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu.
20. Apeliantė teigia, kad advokatas neinformavo jos apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150 galiojimo pabaigą, todėl ieškovė negalėjo laiku pasirūpinti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos galiojimo pratęsimu. Nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie 2022 m. spalio 5 d. vykusį teismo posėdį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu. Pažymėjo, kad teismo šaukimas į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį išsiųstas tik advokatui, kuris ieškovės apie teismo posėdžio datą ir laiką neinformavo, tinkamai su ieškove nebendradarbiavo.
21. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad į 2022 m. gegužės 11 d. nuotolinį teismo posėdį ieškovė neatvyko (neprisijungė), nepaisant to, jog jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Prieš teismo posėdį teismui pateikti dokumentai dėl ieškovės atstovo pasikeitimo – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150.
22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendime Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150 nurodyta, kad pareiškėjos I. C. 2022 m. balandžio 5 d. ir 2022 m. balandžio 7 d., advokatės Renatos Janušytės 2022 m. balandžio 15 d. prašymų pagrindu pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Renata Janušytė pakeičiama advokatu Zigmantu Benečiu. Sprendimas galioja iki 2022 m. rugpjūčio 20 d.
23. Vilniaus apygardos teismas nusprendė atidėti 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdį. Teismo posėdžio metu suderinta kita teismo posėdžio data – 2022 m. spalio 5 d. Be kita ko, teismo posėdžio metu teismas nustatė ieškovei terminą iki 2022 m. birželio 13 d. ieškiniui patikslinti.
24. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. pranešimu per EPP sistemą ieškovės atstovui advokatui Zigmantui Benečiui išsiuntė prisijungimo į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį duomenis (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Šaukimas į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį išsiųstas ir trečiajam asmeniui A. C. (ieškovės mamai), kuris įteiktas trečiajam asmeniui asmeniškai 2022 m. gegužės 17 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovės atstovas 2022 m. birželio 9 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuris pasirašytas asmeniškai ieškovės.
26. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. spalio 3 d. buvo gautas ieškovės mamos – trečiojo asmens prašymas nurodyti prisijungimo į 2022 m. spalio 5 d. posėdį duomenis, kuris buvo išspręstas tos pačios dienos teisėjos rezoliucija, trečiajam asmeniui prisijungimo duomenys išsiųsti elektroniniu paštu 2022 m. spalio 4 d.
27. Teisme 2022 m. spalio 4 d. buvo gautas ieškovės atstovo advokato Zigmanto Benečio pranešimas, kuriuo teismas buvo informuotas, kad I. C. nebeteikiama antrinė teisinė pagalba, nes 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150 dėl antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimo galiojo iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. Nurodė, kad naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei nepriimtas, nes ieškovė nepateikė reikiamų dokumentų.
28. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė apie 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdžio datą ir laiką buvo informuota tinkamai – teismo posėdžio data ir laikas buvo suderinti 2022 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant ieškovės atstovui, o 2022 m. gegužės 12 d. pranešimas su prisijungimo į 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdį duomenimis ieškovės atstovui išsiųstas per EPP sistemą (CPK 118 straipsnio 1 dalis).
29. Ieškovės argumentą, kad ieškovė nebendradarbiavo su advokatu, iš advokato negavo su byla susijusios informacijos, paneigia aplinkybė, jog 2022 m. birželio 9 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, pasirašytas pačios ieškovės. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie teismo posėdį buvo žinoma ir trečiajam asmeniui – ieškovės motinai A. C. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia esant labiau tikėtina, kad ieškovė sąmoningai pasirinko nedalyvauti 2022 m. spalio 5 d. teismo posėdyje, nei kad ieškovės advokatas ir (ar) trečiasis asmuo A. C. ieškovei nebūtų perdavę informacijos apie teismo posėdžio datą ir laiką (CPK 185 straipsnis).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-21-T-1756-4150 priimtas ieškovės prašymu, todėl spręstina, kad ieškovė žinojo apie jo turinį, tame tarpe ir apie sprendimo galiojimo laikotarpį. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos baigė galioti 2022 m. rugpjūčio 20 d., teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2022 m. spalio 5 d., taigi ieškovė turėjo daugiau nei mėnesį laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Pažymėtina, kad ieškovė, žinodama apie paskirtą teismo posėdį, teismui nepranešė apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje, nenurodė nedalyvavimo priežasčių, neteikė prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantės argumentas, kad ji negalėjo laiku pasirūpinti sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos galiojimo pratęsimu, nes advokatas neinformavo jos apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo galiojimo pabaigą, atmestinas.
31. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovės neatvykimo į 2022 m. spalio 5 d. posėdį be svarbios priežasties faktą.
32. Kaip minėta, ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos nagrinėjimo tęsimu. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad byla nagrinėjama beveik du metus, teismo posėdžiai buvo atidedami dėl ieškovės ieškinio tikslinimų, atsakovų keitimo, atstovų keitimo (bylos nagrinėjimo metu pakeisti 3 atstovai). Ieškovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, net ir po to, kai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismo apie nedalyvavimą teismo posėdžiuose neinformavo, priežasčių dėl nedalyvavimo teismo posėdžiuose nenurodė. Visi teismo proceso metu ieškovę atstovavę advokatai teismo posėdžiuose tvirtino nuolatinį kontaktą palaikantys ne tiesiogiai su ieškove, o su jos motina trečiuoju asmeniu A. C. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovė viso bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu sistemingai neatliko procesinių pareigų, buvo pasyvi, nesuinteresuota bylos nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamoje nutartyje nustatė ieškovės piktnaudžiavimą procesinės teisėmis. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde nereiškė prieštaravimo dėl šios pirmosios instancijos teismo išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 straipsnio 1dalis), o atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atsakovė VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetas pateikė teismui prašymą atlyginti 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis pagrįstas įrodymais – PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
35. Pažymėtina, kad ieškovė, kuriai buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, nėra atleidžiama nuo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Taigi, pagal aptartą teisinį reguliavimą, ieškovė nėra atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai, priėmus ieškovei nepalankų procesinį sprendimą.
36. Atmetus ieškovės atskirąjį skundą, atsakovė įgijo teisę, kad būtų atlygintos jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl iš ieškovės atsakovės VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto naudai priteisiama 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės viešosios įstaigos Justiniškių šeimos gydytojų kabineto, juridinio asmens kodas 124363274, naudai 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Agnė Tikniūtė