Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-06-14][nuasmeninta nutartis byloje][e2-416-912-2022].docx
Bylos nr.: e2-416-912/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo
Apeliacinis procesas
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Bylos dėl restitucijos
Bylos dėl sandorių negaliojimo
Apeliacinio proceso nutraukimas

?

Civilinė byla Nr. e2-416-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04544-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.17

 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. birželio 14 d. 

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas stabdyti teismo nutarties vykdymą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo – A. M., 

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėjas V. J. prašė teismo: 1) atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams V. J. ir A. J. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; 2) atnaujinus procesą, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1559-343/2020; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. e2A-246-1120/2021; teisminio proceso Nr. 2-69-3-04544-2020-1).

2.       Pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 372 straipsnio 2 d.). Pareiškėjas nurodė, kad nesustabdžius pastarosios nutarties vykdymo, teismas kitoje byloje gali pripažinti negaliojančiomis hipotekos sutartis ir jų pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus, todėl V. J. ir A. J. patirtų didelės žalos (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-270-945/2022). Antstolių informacinės sistemos duomenimis, J. M. ir A. M. faktiškai nemokūs. Nesustabdžius pirmiau nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo, būtų pažeistos pareiškėjo ir jo sutuoktinės teisės ir interesai, taip pat teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 

 

3.       Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymą.

4.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartis, o bylos dalį dėl restitucijos taikymo grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra dėl pripažinimo, t. y. nustato prejudicinį faktą, bet ji negali būti pradėta priverstinai vykdyti, kol neišspręstas turtinių padarinių, t. y. restitucijos taikymo klausimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo stabdyti Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo, nes tik paskolos sutarčių pripažinimas negaliojančiomis nekelia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsmės.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

 

5.       Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo prašymą sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 

5.1.                      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi, kuria pripažintos negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 7 d. ir 2018 m. birželio 20 d. paskolos sutartys, 2022 m. kovo 7 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento pirmiau nurodytų paskolos sutarčių pagrindu sudarytas hipotekos sutartis, vykdomuosius įrašus ir vekselius (civilinė byla Nr. e2-270-945/2022). Be to, Kauno apygardos teismas vadovavosi ta pačia nutartimi ir kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. e2-421-413/2022). Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymas nepriklauso nuo restitucijos klausimo išsprendimo ar neišsprendimo.

5.2.                      Nesustabdžius Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymo, būtų pažeistos ne tik pareiškėjo teisės ir interesai, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, bet taip pat ir pareiškėjo sutuoktinės A. J. teisės ir interesai.

6.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė A. J. prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį iš anksto nusistatęs neatnaujinti proceso nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nepagrįstai atsisakė vadovautis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nevertino sprendimo atgręžimo perspektyvos.

6.2.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymas nepriklauso nuo restitucijos klausimo išsprendimo. Atsisakymas stabdyti pirmiau nurodytos nutarties vykdymą pažeidžia pareiškėjo ir atsakovės teises ir interesus bei sukelia jiems žalos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl teisės skųsti CPK 372 straipsnio 2 dalyje nurodytas nutartis

 

7.       Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-415-464/2022).

8.       Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Taigi teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

9.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė sustabdyti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas pirmiau nurodytą prašymą pateikė CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl nurodytos proceso teisės normos, kiek ji susijusi su teise skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta sprendimo, priimto byloje, kurioje atnaujintas procesas, aiškinimo ir taikymo yra nevienoda. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija vieningos teismų praktikos tikslu nagrinėjamoje byloje būtent ir pasisako pirmiau nurodytu civilinio proceso teisės klausimu.

10.       Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vis dėlto net po teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo gali susiklostyti tokios situacijos, kai šis teismo sprendimas modifikuojamas (pakeičiamas ar panaikinamas), pavyzdžiui, atnaujinus bylos procesą. Tokiu atveju gali atsirasti poreikis išspręsti sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, jeigu jis iš dalies ar visiškai būna įvykdytas iki naujo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo ir įsiteisėjimo. Tokiems padariniams išvengti CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo institutas.

11.       CPK 372 straipsnyje reglamentuota sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, teisinė galia. Pagal CPK 372 straipsnio 1 dalį, prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Tai yra bendroji proceso atnaujinimo instituto taisyklė. CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirmiau nurodytos taisyklės išimtis, pagal kurią prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Be to, šis teismas gali pareikalauti, kad prašymą padavęs asmuo pateiktų išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

12.        Pasisakydama dėl pirmiau nurodytos proceso teisės normos aiškinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ši CPK nuostata yra sudėtinė proceso normų, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, dalis. Proceso atnaujinimas yra savarankiška civilinio proceso stadija, kurios tikslas – užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Aptariama proceso stadija yra išimtinė ir galima tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnis). Proceso atnaujinimo instituto pagalba atliekama intervencija į jau užbaigtą dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu bylą. Dėl nurodytos priežasties proceso atnaujinimas yra specifinis ir ekstraordinarus civilinio proceso institutas.

13.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutai glaudžiai susiję, sprendimo vykdymo sustabdymo institutui mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti taikomi tie patys principai ir normos, kurie galioja taikant laikinąsias apsaugos priemones (pvz., preliminarus prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo vertinimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2012; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e21232464/2020).

14.       Vis dėlto pažymėtina, kad CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatytas teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymo ir CPK 144 straipsnyje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutai nėra tapatūs. Skirtingai negu taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymu siekiama išvengti poreikio taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 373 straipsnis). Aptariamas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pagal bendrąją taisyklę taikant proceso atnaujinimo institutą siekiama nepaneigti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo privalomo principo bei teisinės galios. Dėl to nutarčių, kuriomis sprendžiamas proceso atnaujinimo byloje priimto teismo sprendimo sustabdymo klausimas, apskundimas ribojamas – pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį, atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo. Nutartis, kuria atmetamas prašymas sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą, negali būti skundžiama, nes pirmiau minėta, kad šis tokių nutarčių neskundžiamumo bruožas grindžiamas prioriteto įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumui teikimu ir teisinei galiai užtikrinti. Dėl to, skirtingai negu nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių (kurios skundžiamos tiek pritaikius, tiek nepritaikius laikinąsias apsaugos priemones) (CPK 151 straipsnis), byloje dėl proceso atnaujinimo gali būti skundžiamos tik nutartys, kuriomis sustabdomas teismo sprendimo (nutarties) vykdymas (CPK 372 straipsnio 2 dalis).

15.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismo nutartis, kuria netenkinamas prašymas sustabdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymą, neužkerta kelio tolimesnei bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, eigai.

16.       Dėl visų pirmiau išvardytų priežasčių Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija siekdama formuoti vieningą teismų praktiką išaiškina, kad CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė apskųsti teismo nutartis dėl sprendimo (nutarties) sustabdymo tik tuomet, kai sustabdomas sprendimo ar nutarties vykdymas, bet ne kai atmetamas prašymas sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą. Būtent tokia procesinė situacija yra nagrinėjamojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, paduotą dėl neskundžiamos nutarties, t. y. nutarties, kuri nėra apeliacijos objektas. Be to, iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad juo pareiškėjas iš esmės prašo ir siekia išvengti kitoje byloje priimto ir pareiškėjui nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, kuris, LITEKO duomenimis, šiuo metu dar yra neįsiteisęs (nes apskųstas apeliacine tvarka).

17.       CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį šios nuostatos taip pat taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus.

18.       Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas sustabdyti įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymą, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Tokios praktikos pagrįstai laikytasi ir Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant kitas bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-322-180/2016; 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-178/2018). Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas byloje dėl proceso atnaujinimo pareikštas prašymas stabdyti teismo nutarties vykdymą, nutraukiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu, 

 

n u t a r i a :

 

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atmestas prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarties vykdymą.

 

 

Teisėjai

 

Dalia Kačinskienė

 

Gintaras Pečiulis

 

Tomas Venckus

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • CPK 372 str. Sprendimo (nutarties) teisinė galia
  • CPK 365 str. Proceso atnaujinimas
  • CPK 151 str. Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimas
  • CPK 315 str. Apeliacinio skundo priėmimas