Baudžiamoji byla Nr. PK-31-721/2012
Proceso Nr. 1-29-3-00034-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.2.;2.3.6.4.4.;
2.1.15.1.2.;
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 22 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjai Nadeždai Kiubienei,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,
dalyvaujant nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui R. M., kaltinamajam Ž. S., kaltinamojo gynėjai advokatei L. Ž.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Pakruojo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ž. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis pavartodamas fizinį smurtą nežymiai sutrikdė sveikatą nuketėjusiajam A. Š., o būtent 2011 m. liepos 16 d., apie 20.30 val. V. F. Respublikoje Peini miesto priemiestyje Vohrum 31228, gyvenamojo namo, esančio Kirchvordener str. 9, kambaryje, be jokios priežasties, tyčia sugriebė nukentėjusiajam už kaklo ir pastūmė, dėl ko šis pargriuvo tarp kambaryje buvusios spintos ir lovos bei gulinčiam ranka sudavė ne mažiau trijų smūgių į galvą bei ne mažiau penkių smūgių kojomis į dešinę krūtinės pusę, padarydamas A. Š. galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiojo žasto, kairiojo dilbio srityse, dešinės mentės projekcijoje, krūtinės ląstos dešiniajame nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešiniajame šoniniame paviršiuje, dėl ko nežymiai buvo strikdyta pastarojo sveikata.
Privatus kaltintojas ir nukentėjusysis A. Š. jo veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Ž. S., apklaustas teismo posėdžio metu, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011 m. liepos mėnesį jis gyveno ir dirbo Vokietijoje UAB „Headex“ išnuomotame bute. Tuo metu buvo sugedęs jo automobilis ir 2011-07-16, išeigine dieną, jis kieme remontavo automobilį. Jam į pagalbą buvo atvykę bendradarbiai iš kito namo, esančio K. S. 9, Vohrume, kur gyveno ir A. Š.. Automobilio sutaisyti nepavyko, kolegos pasiūlė važiuoti pas juos į namus alaus atsigerti. Apie 19-20 val. nuvyko į Vohrumą ir susirinko ten esančiame kieme. Kadangi tokiuose visuose susitikimuose dalyvaudavo ir A. Š. ir jo kambario draugas A. E., nusprendė juos irgi pakviesti. Jis ir kolegos D. C., T. B., M. Š., E. V. nuėjo į jų kambarį, norėjo juos pakviesti į kiemą. Kambaryje A. Š. ir A. E. gėrė alkoholinį gėrimą. Jiems pasiūlė išeiti į kiemą ir kartu atsigerti alaus. Ar Arūnas, ar Algis tada atsakė „Gerai, mes ateisime vėliau“. Jis su kolegomis grįžo vėl į kiemelį. Neužilgo pas juos atėjo A. Š. kambario draugas A., o A. neatėjo. Paklausus kodėl neatėjo A. Š., Arūnas pasakė, kad jis nenori, blogai jaučiasi, jam kaip ir užtenka. Tada jis, D. C. ir M. Š. nuėjo paklausti A. kas atsitiko. Kambaryje rado A. Š. gulintį lovoje, bet nemiegantį. Jis paklausė A. kas atsitiko. Algis kažką sumurmėjo gulėdamas lovoje ir atsistojo. Jo paklausė „Gal kokios problemos yra, ar kas ne taip?“. Atsistojęs A. sugriebė jam už kaklo ir pradėjo smaugti. Tada jis jį nuo savęs atstūmė ir viskas. A. Š. nesudavė ne vieno smūgio. Jis tiesiog nukrito į tarpą tarp lovos ir spintos. Kambaryje buvę D. C. ir M. Š. ji suėmė už rankų ir liepė eiti lauk iš kambario. Kambaryje jie buvo ne ilgiau penkių minučių ir išėjo, likusį vakarą su bendradarbiais praleido lauke. Jis išėjo ir tą vakarą pas A. Š. nebuvo grįžęs. Ryte, atėjęs į bendrą virtuvę, kur buvo tie patys namo gyventojai, A. Š. sakė, kad kreipsis į teismą dėl tų sumušimų, kurių jis jam nepadarė. Kitą dieną A. Š. buvo darbe, dirbo visą dieną. Jei tokie jam buvo padaryti jo nurodyti sumušimai jam būtų tikrai sunku dirbti, nes darbas yra fizinis.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2011 m. liepos 16 d. apie 20.30 val. jis miegojo savo lovoje kambaryje, kuris buvo išnuomotas UAB „Headex“ V. P. miesto priemiestyje Vohrum, adresu K. S. 9. Po pietų su savo kambarioku A. E. pagamino valgyti ir išgėrė dviese 0,5 litro brendžio butelį. Apie 20.30 val. į jo kambarį atėjo Ž. S. ir D. C.. Ž. S. priėjo prie jo lovos ir pasakė :„Tu turi problemų, tu per daug kalbi“. Jis atsikėlė iš lovos ir pasakė kad nenori su juo turėti jokių problemų, geriau eis parūkyti. Einant pro Ž., šis stvėrė jam už kaklo, pastūmė ir jis parkrito į tarpą tarp kaimyno lovos ir spintos. Jis kniūbščias nukrito į siaurą tarpelį tarp lovos ir spintos. Ž. S. pradėjo mušti jį. Iš karto sudavė 3-5 smūgius rankomis į galvą, jis užsidengė galvą, kad nesužalotų veido, o Ž.spyrė 5-6 kartus į nugarą, ir dar alkūne per stuburą sudavė ir išėjo iš kambario. Po kokių 5-10 minučių Ž. S. atėjo vėl ir pasakė, kad jis dar per mažai gavo, dar reikia jį pamokyti. Jis pasakė Ž., kad jam labai skauda galvą ir šis išėjo iš kambario. Kitos dienos ryte jis įėjo į virtuvę pasidaryti pusryčių, ten sėdėjo Ž. S. ir i kiti bendradarbiai, gal kokie aštuoni žmones. Jis Ž. S. pasakė, kad kreipsis teismą dėl sumušimo ir išėjo iš virtuvės. Ž. S. atėjo iš paskos į jo kambarį ir pasakė, jei pamėgins kreiptis į teismą, jį susiras Lietuvoje ir pakas po žeme. Jis tada paskambino brigadininko padėjėjui, jis atvažiavo ir išsivežė jį į kitą namą, kur gyveno jis pats, kad nebekiltų konfliktų, o Ž. S. atleido iš darbo. Tai buvo sekmadienį. Pirmadienį ryte jis dar ėjo į darbą skaudančia galva, dirbo lengvesnį darbą, o antradienį išvažiavo namo į Lietuvą. 2011 m. liepos 21 d. nuvyko į Gargždų policijos komisariatą, parašė pareiškimą, nuvyko į Klaipėdos miesto teismo medicinos ekspertinį skyrių pas ekspertą. Dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, todėl prašo priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Į neturtinę 2000 Lt žalą įeina tai, kad kaltinamasis jam sukėlė fizinį skausmą, jis buvo priverstas nutraukti darbą anksčiau laiko ir išvykti iš Vokietijos į Lietuvą, turėjo papildomų išlaidų kelionei mikroautobusu iš Vokietijos į Lietuvą apmokėti, pasijuto labai pažemintas darbdavio, bendradarbių akyse, taip pat sutuoktinės ir savo mažamečio vaiko atžvilgiu.
Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad 2011-07-16 važiavo su bendradarbiais T. B., E., kurio pavardės neprisimena, pas Ž. S. tvarkyti automobilį. Kadangi reikėjo užsisakyti dar dalių, automobilį jie nesuremontavo. Tada pasiūlė Ž. važiuoti pas juos į namus atsigerti alaus. Visi išvažiavo į jų namus, pakeliui nusipirko dešrelių. Kieme pradėjo kepti dešreles. Kadangi tame pačiame name gyveno ir A. Š. bei A. E., nusprendę juos pasikviesti į savo kompaniją, jis, T., Ž. ir E.nuėjo į jų kambarį ir paklausė gal jie norėtų prie jų prisijungti. A. su A. sakė, kad ateis vėliau. Visi grįžo atgal į kiemą, kur gėrė alų. Pas juos atėjo A. E., o A. nepasirodė. Tada jis, Ž., D. C. ir E. nuėjo vėl į jo kambarį ir paklausė ar ateis pas juos. Kiek suprato, A. nelabai norėjo, jis gulėjo lovoje. Ž. paklausė jo „Kas tau, A.nepatinka?“. Tada A., nieko nelaukęs, atsistojo ir puolė jį, griebė Ž. už kaklo. Ž. pastūmė jį nuo savęs ir A. nukrito tarp spintos ir lovos. A. atsistojęs vėl puolė, vėl bandė griebti Ž., šis vėl jį atstūmė nuo savęs ir A. antrą kartą griuvo. Tada jis liepė Ž. išeiti lauk iš kambario apsiraminti. Ž. išėjo, nieko nelaukę išėjo iš kambario lauk jis ir E. Paskui Ž. visą laiką buvo kieme ir jie buvo visi kartu. A., krisdamas gal ir galėjo susitrenkti galvą, nes krito tarp lovos ir spintos, ten mažas tarpas. Kitą dieną visi sėdėjo bendroje virtuvėje, atėjo į virtuvę A. ir pasakė, kad kreipsis į teismą. Jis nelabai patikėjo kad A. rimtai šneka, nusprendė, kad jis juokauja. Bet pasirodo, jis grįžęs į Lietuvą, kreipėsi į teismą. Ž. kakle irgi buvo mėlynių, jis Ž. dar buvo sakęs, kad ir jis pasiimtų abdukciją. Bet Ž. netikėjo, kad A. gali kreiptis kažkur dėl to įvykio. A. ėjo į darbą pirmadienį, dirbo pilną darbo dieną. Jis jį matė ir jis neatrodė labai negaluojantis. O ar buvo antradienį darbe neprisimena. A. dirbo kaip niekur nieko įprastą darbą. Sveikata A. tikrai nesiskundė, bent jau jam. Tą dieną jie vienas šalia kito dirbo, apie tą įvykį daugiau su juo nekalbėjo.
Liudytojas T. B. teisme parodė, kad 2011 m. liepos 16 d., jis su bendradarbiais E., M., D.pasisiūlė Ž. S. padėti sutvarkyti sugedusį automobilį. Kadangi automobilio nepavyko suremontuoti, nusprendė atsigerti alaus ir išsikepti dešrelių. Ž. gyveno atskirai nuo kitų bendradarbių, todėl jam pasiūlė vykti kartu pas juos į namus. Grįžę ruošėsi kepti dešreles, o kadangi jų name gyveno dar A. Š. ir A., nuėjo juos pasikviesti. Ėjo jis, M. ir E. A. su A. savo kambaryje gėrė brendį, sakė ateis vėliau. Jie grįžo atgal, po kiek laiko pas juos į kiemą atėjo A. Š. kambariokas A., sakė, jog A. Š. nenori eiti. Kažkiek pasėdėjo ir Ž. S., M. Š. ir D. C. nuėjo vėl pas jį, jo pasikviesti. Jis kartu neėjo ir kas ten vyko, nežino. Ž., M. ir D. grįžo į kiemą, visi toliau sėdėjo, gėrė alų.
2011-07-21 pareiškimu A. Š. kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK pranešdamas, jog 2011-07-16 apie 20.30 val. Vokietijoje, kur dirbo pagal sutartį su įdarbinimo agentūra UAB ,,Headex“, jis buvo sumuštas bendradarbio Ž. S. ( b. l. 4-5).
2011-07-22 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK tyrėjos nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. Š. sužalojimo ( galimai jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) bei jam buvo pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ( b. l.9).
Iš 2011-07-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvados Nr. G 1088/11(03) matyti, kad A. Š. padaryti šie sužalojimai - galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio dešinėje, dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos kairiojo žasto, kairiojo dilbio srityse, dešinės mentės projekcijoje, krūtinės ląstos dešiniajame nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešiniajame šoniniame paviršiuje. Sužalojimai įgauti paveikus kietais bukais daiktais - daugumoje sumušant, smulkios poodinės kraujosruvos rankose, galimai, stipriai suspaudus pirštų galais. Sužalojimai padaryti maždaug prieš 4-5 paras iki objektyvios apžiūros, galimai ir A. Š. nurodytu laiku , t.y. 2011- 07-16 paros antroje pusėje. Dėl šių sužalojimų A. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b. l. 10-11).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo žmogų (alternatyvios pasekmės). Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, t.y. reikalaujanti įrodyti tam tikro dydžio – nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo – padarinių kilimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis), padaromas tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, duomenys apie A. Š. patirtą fizinį smurtą buvo užfiksuoti ne iš karto po įvykio, o praėjus penkioms dienoms po įvykio, t. y. 2011-07-21. Policijos medžiagoje Nr. 68-AT-00341-11, nustatyta, kad A. Š. 2011-07-21 kreipėsi į policiją ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi veikoje buvo požymių nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. Tą pačią dieną buvo atlikta ir teismo medicinos specialisto apžiūra. Specialisto išvada Nr. G 1088/11 (03) nustatyta, kad A. Š. teismo medicinos specialistui paaiškino, jog 2011-07-16 apie 21.20 val. Vokietijoje, Peini m., Kirchvordener str. 9, jį sumušė bendradarbis Ž. S., mušė rankomis, spardė kojomis, į medicinos įstaigą nesikreipė. Kaip matyti nukentėjusysis iš karto po įvykio dėl patirtų sužalojimų pats nei į medikus, nei į policijos pareigūnus Vokietijoje nesikreipė.
Teisme apklaustas nukentėjusysis analogiškai dėstė įvykio aplinkybes ir parodė, kad atėjęs į jo kambarį Ž. S. pradėjo jam priekaištauti dėl nebūtų dalykų, sugriebė už kaklo ir pastūmė į tarpą tarp lovos ir spintos. Jam pargriuvus, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis.
Kaltinamasis Ž. S. teisme neigė tyčia sudavęs smūgius A. Š., parodė, jog pačiam kaltinamajam suėmus jam už kaklo ir taip sukėlus fizinį skausmą, šį nuo savęs pastūmė, nuo ko A. Š. nukrito į siaurą tarpą tarp lovos ir spintos bei iš tiesų, atsitrenkęs į šiuos daiktus, galėjo susižaloti. Jis neturėjo priežasties pirmasis suduoti A. Š., nes atėjo jį kviesti kartu su kitais bendradarbiais gerti alų.
Analogiškus parodymus teisme davė liudytojas M. Š., kuris patvirtino, jog pirmas kaltinamąjį Ž. S., kuris atėjo į nukentėjusiojo kambarį, kad šį pakviesti į kiemą išgerti kartu alaus, už kaklo suėmė nukentėjusysis A. Š., o Ž. S., gindamasis nuo jo veiksmų, atstūmė jį nuo savęs, dėl ko A. Š. parkrito į siaurą tarpą tarp lovos ir spintos. Liudytojas parodė taip pat, kad Ž. S. nesudavė A. Š. smūgių, nes jis su kambaryje buvusiu D. C. šį išsivedė iš kambario, kad daugiau nukentėjusysis ir kaltinamasis nekonfliktuotų.
Tai, jog tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo įvyko susistumdymas patvirtina ir nukentėjusysis ir kaltinamasis ir teisme apklaustas liudytojas M. Š.. Įvertinus šiuos parodymus galima teigti, kad konfliktinė situacija buvo išprovokuota paties nukentėjusiojo, kuris galimai pasijuto įžeistas, kad į jo kambarį atėjo bendradarbiai ir Ž. S. bandė išsiaiškinti kodėl šis nenori dalyvauti jų kompanijoje. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo M. Š. parodymais dėl to, kad būtent A. Š. pirmas, atsikėlęs iš lovos, suėmė Ž. S. už kaklo, dėl šis jį pastūmė. Kad A. Š. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtina byloje esanti Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 1088/11 (03), iš kurios matyti, kokie sužalojimai buvo padaryti A. Š. (b.l. 10), tačiau byloje nėra tiksliai nustatytas šių sužalojimų padarymo mechanizmas. Teismo medicinos specialistas iš nukentėjusiojo paaiškinimų konstatavo įvykio aplinkybes bei patirtus sužalojimus, o dėl šių paaiškinimų ir sužalojimo aplinkybių įvykio dalyvių paaiškinimuose yra esminiai prieštaravimai. Ištyręs bylos medžiagos duomenis teismas daro išvada, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, kad nukentėjusysis A. Š. buvo sumuštas ir jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra būtent Ž. S. tyčia suduotų smūgių tiesioginė pasekmė, nėra. Įvertinus nukentėjusiojo sužalojimų lokalizaciją ( visi sužalojimai padaryti dešinėje kūno dalyje) - galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis viršugalvio dešinėje pusėje, dešinės ausies kaušelyje, dešinės mentės projekcijoje, krūtinės ląstos dešiniajame nugariniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešiniajame šoniniame paviršiuje, negalima atmesti tikimybės, jog jie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam parkritus pastūmimo pasėkoje atsitrenkiant į kambaryje buvusius daiktus. Ž. S. veiksmai, kuriais jis pastūmė A. Š., nuo ko nukentėjusysis nukrito ir susižalojo, nelaikytini tyčiniais. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota taip pat, jog sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kas taip pat neatmeta galimybės susidaužti į kambaryje buvusius daiktus, o poodinės kraujosruvos rankose galimai padarytos stipriai suspaudus pirštų galais ir jie galėjo atsirasti Ž. S. nustumiant nukentėjusijį nuo savęs. Taigi, teismo nuomone, Ž. S. veikoje nėra subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, t.y. tyčios. A. Š. buvo sužalotas ne tyčiniais, o neatsargiais Ž. S. veiksmais, kuomet jis galimai nekoordinuotais judesiais, bandydamas išsilaisvinti nukentėjusiajam suėmus jam už kaklo, pastūmė pastarąjį, nuo ko nukentėjusysis nukrito ir nežymiai susižalojo. Be to, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo A. Š. parodymų, į kambarį pas jį buvo atėjęs Ž. S. su D. C. kuris ,,stovėjo už Ž. S. nugaros, o Ž. S. mušė mane. Gal ten kokį smūgį pridėjo ir D. C., bet aš to nepastebėjau“ ( b. l. 62), ,,D. C. prisidėjo prie jo žodžių „Tu dar mažai gavai“ ( b. l. 62 ), ,,D. C. nemačiau, nes jis buvo už nugaros. Bet pagal jo tuos žodžius, galbūt jis ir sudavė man“ ( b. l. 62 ). Iš šių parodymų seka, jog jis aiškindamas, kad jam smūgius sudavė kaltinamasis, pats abejoja ar iš tiesu vienas Ž. S. jam sudavė smūgius, ar, anot jo, tai galėjo padaryti ir D. C., kurio atžvilgiu jis neprašė iškelti baudžiamąją bylą, nurodydamas, jog šis jo kitą dieną atsiprašė.
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Nekaltumo prezumpcijos principas yra įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., nustatant, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (31 str.). Nekaltumo, principas reikalauja, kad kaltintojas pateiktų neginčijamus kaltumo įrodymus, o abejonės, tarnautų kaltinamojo naudai.
Nagrinėjant bylą teisme nepavyko pašalinti abejonių dėl nukentėjusiojo pareiškime, parodymuose nurodytų aplinkybių dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, kurioms esant būtų galima pripažinti Ž. S. kaltę įvykdžius nusikaltimą. Kaltinimas Ž. S. pagrįstas tik subjektyviu nukentėjusiojo aplinkybių interpretavimu. Nukentėjusiojo aiškinimas apie įvykio aplinkybes prieštarauja kitoms teismo nustatytoms aplinkybėms, o būtent, kaltinamojo ir liudytojo paaiškinimams. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat nepatvirtina neginčijamai nukentėjusiojo duotų parodymų apie jam padaryto sužalojimo aplinkybes. Įvertinus visų aukščiau aptartų įrodymų visetą, darytina išvada, kad kaltinamasis Ž. S. jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė. Nesant byloje įrodymų, kad kaltinamasis Ž. S. tyčia sukėlė nukentėjusiajam kaltinime nurodytą nežymų sveikatos sutrikdymą dėl pareikšto kaltinimo jis išteisintinas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p., nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes Ž. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėties.
Ž. S. išteisinus, kaip neįrodžius jo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d., jis neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam A. Š. jo patirtų advokato atstovavimo išlaidų (750Lt), kurias nukentėjusysis patyrė dėl jo atstovavimo teisme.
Kaltinamojo Ž. S. gynėja pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą (1000 Lt), paprašė teismo priteisti iš nukentėjusiojo A. Š. 1000 litų. Šią sumą kaltinamasis sumokėjo savo gynėjai už gynybą ir atstovavimą. LR BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisintas baudžiamojoje byloje, pradėtoje pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Gynėjos prašymas pagrįstas į bylą pateiktu pinigų priėmimo kvitu, įvertinus bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokatės veiksmų kiekį bei mastą, išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir sutinkamai su LR BPK 104 str. 2 d., priteistinos iš nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo A. Š..
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ž. S. iš nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Ž. S. atstovavimo teisme išlaidas – 1000 litų – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš A. Š..
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Nadežda Kiubienė