Baudžiamosios bylos Nr. 1-62-922/2015
Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00453-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.; 2.10.1.; 2.10.1.1.; 2.10.1.4.
(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 3 d.
Naujoji Akmenė
Akmenės rajono apylinkės teisėja Virginija Jokubauskienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
2013 m. liepos 30 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 63 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 1 m. 5 mėn., įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 4 mėn.; 2014 m. spalio 10 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo bausmės, vietoj jos paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 90 valandų nemokamų darbų, baudžiamojo poveikio priemonės trukmė 3 mėn.; 2015 m. sausio 16 d. iš Probacijos tarnybos registro išregistruotas kaip atlikęs teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę; teistumas neišnykęs;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (trys epizodai),
n u s t a t ė:
G. A. 2014 m. spalio 22 d. apie 19 val., (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, konflikto metu savo sugyventinei L. V. vieną kartą spyrė į dešinę koją, vieną kartą delnu trenkė jai į dešinį skruostą, vieną kartą kumščiu smogė jai pilvą ir vieną kartą į kairę ranką, taip smurtaudamas jis sukėlė L. V. fizinį skausmą.
Be to, G. A. 2014 m. lapkričio 4 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu savo sugyventinei L. V. vieną kartą delnu trenkė į dešinę veido pusę, ne mažiau kaip du kartus kumščiu trenkė jai į dešinės pusės šonkaulius ir vieną kartą kumščiu smogė į dešinę šlaunį, taip smurtaudamas jis sukėlė L. V. fizinį skausmą.
Be to, G. A. 2014 m. lapkričio 4 d., apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, konflikto metu savo sugyventinei L. V. du kartus delnu trenkė į veidą, delno pagrindu tris kartus trenkė jai krūtinę, taip smurtaudamas jis sukėlė L. V. fizinį skausmą.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo L. V. 2014 m. spalio 22 d.
Ikiteisminio tyrimu metu įtariamasis G. A. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir parodė, kad 2014 m. spalio 22 d., kiek buvo valandų, nežino, į butą (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jis buvo trumpam apsistojęs, atėjo jo sugyventinė L. V.. Sugyventinė atėjo viena, buvo blaivi. Jis buvo truputį išgėręs, girtas nesijautė. Sugyventinė norėjo pasiimti savo rankinuką, kurį buvo tame bute palikusi išgertuvių metu anksčiau. Jis įsileido L. V. ir buto duris užrakino. L. V. sakė, kad nori pasiimti savo rankinuką, kuriame yra dokumentai. Jis turėjo nepilną butelį degtinės, todėl, jį pamačiusi, L. V. liko bute. Jiems begeriant pradėjo kažkas daužyti buto duris ir jas spardyti. Per durų akutę jis pamatė, kad ten L. V. mama. L. V. mama daužė duris ir kvietė savo dukrą. L. V. tuo metu sėdėjo kambaryje. Jis L. V. motinos neįleido, nes pati L. V. liepė jos neįsileisti. Prieš tai L. V. jam sakė, kad atėjo viena, ji jam pamelavo. Ji jam nuolat meluoja. Jis supyko dėl to ir sugyventinei vieną kartą trenkė delnu į veidą, kumščiu į šoną. Daugiau niekur jai netrenkė. L. V. prašė jo įpilti išgerti. Maždaug už 15 min. atvažiavo pareigūnai, bet jis jų į butą neįsileido, nors pareigūnai ir L. V. mama beldė į buto duris. Jų neįsileido todėl, kad L. V. prašė jų neįleisti. Po to pareigūnai ir L. V. motina išvažiavo. Po jo suduoto smūgio jis matė ant L. V. veido mėlynę. L. V. iš buto nėjo pati, jis jos per prievartą nelaikė. Po to jie abu dar gėrė. L. V. iš buto išėjo tik kitą dieną paryčiais, apie 5 val. Dėl savo elgesio jis labai gailisi (102-104 b. l.).
Nukentėjusioji L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su G. A. ji gyvena daug metų. Abu tai skiriasi, tai vėl gyvena kartu. Nuo to laiko, kai kažkada G. A. sugadino jos buto duris, jis apsistojo gyventi pas draugą (duomenys neskelbtini). Prieš tai ji yra buvusi tame bute, girtavo. 2014 m. spalio 22 d. G. A. jai paskambino ir liepė ateiti į minėtą butą pasiimti dokumentų, nes ji juos ten buvo palikusi. Apie 19 val. ji su J. G. ir savo mama nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ji su J. G. nuėjo prie buto, kuriame gyveno G. A.. Ji viena eiti į tą butą pas G. A. bijojo. J. G. liko jos laukti namo laiptinėje, kol ji pasiims iš G. A. savo dokumentus. Buto duris atidarė G. A., buvo girtas. Paklausė, ar ji atėjo viena. Tada G. A. įsileido ją į butą ir užrakino buto duris. Kai ji paprašė jo atiduoti jos dokumentus, jis jų jai neatidavė ir tarp jų kilo konfliktas, nes ji norėjo išeiti iš buto, o G. A. jos neišleido. Buto koridoriuje G. A. sudavė jai vieną kartą į dešinę šlaunį, vieną kartą delnu trenkė į dešinį skruostą ir po vieną kartą kumščiu trenkė į dešinį šoną bei kairę ranką. Nuo suduotų smūgių jai skaudėjo. Kadangi ji žinojo, kad laiptinėje jos laukia J. G., ji pradėjo šaukti. G. A. tada nustūmė ją nuo durų ir iš spynos ištraukė buto raktus, kad ji neišeitų. Ji girdėjo, kad už durų buvo atvykę policijos pareigūnai, bet G. A. jų į butą neįleido, išjungė bute šviesą. Po kurio laiko ji tame bute užmigo ir išėjo tik ryte. G. A. smurtauja prieš ją ne pirmą kartą ir ji jo bijo. Girtas G. A. būna agresyvus. Dėl patirtų sužalojimų į ji medikus nesikreipė. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (18-19, 52-53 b. l.).
Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio 22 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, L. V. paprašė, kad jis nuvežtų ją iki (duomenys neskelbtini). L. V. sakė, kad jai reikia pasiimti iš savo sugyventinio G. A. savo dokumentus. Sakė, kad ji viena ten eiti bijo, nes G. A. gali ją sumušti. Jis sutiko ją nuvežti. Kartu važiavo ir L. V. motina. L. V. buvo blaivi. Nuvažiavus prie minėto namo, jis, kartu su L. V., nuėjo į vieną iš laiptinių ir palipo į trečią aukštą. L. V. motina liko automobilyje. L. V. prašė jo nesirodyti G. A., nes ji manė, kad šis jos gali neįsileisti. Jis stovėjo ant laiptų, o L. V. palipusi pabeldė į buto duris. Koks buto numeris, jis neprisimena. Butas buvo trečiame aukšte. L. V. pabeldus, G. A. atidarė buto duris ir L. V. užėjo į vidų. Kai L. V. užėjo į butą, G. A. buto duris užrakino iš vidaus. Jis liko laiptinėje. Netrukus bute kažkas subildėjo ir jis išgirdo L. V. klyksmą. Suprato, kad G. A. ją muša. Jis pradėjo daužyti buto duris, tikėdamasis, kad G. A. liausis mušęs L. V. ir, atrakinęs buto duris, ją išleis. Tačiau buto durų G. A. neatidarė. Tada jis grįžo į automobilį, kuriame sėdėjo L. V. motina ir jai pasakė, kad G. A. užsirakinęs duris bute muša L. V.. L. V. motina paskambino į policiją. Kai atvažiavo pareigūnai, jie taip pat bandė patekti į butą, kur buvo G. A. ir L. V., tačiau buto durų niekas neatidarė. Tada jis L. V. motiną parvežė į namus, o pats išvažiavo (20-21 b. l.).
Dėl fizinio skausmo sukėlimo L. V. 2014 m. lapkričio 4 d.
Ikiteisminio tyrumo metu G. A. parodė, kad su L. V. jis kartu gyvena apie 15 m. Šiuo metu kartu negyvena, tačiau nuolat susitinka. Kartu negyvena dėl to, kad sugyventinės motina atėmė buto raktus. Tačiau kaip ir minėjo, kiekvieną dieną susitinka ir būna kartu. Tiek L. V., tiek jis, abu labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Dažniausiai tarp jo ir jo sugyventinės kyla konfliktai tada, kai abu būna girti. L. V. kartu su alkoholiu geria raminančius vaistus, be to ji serga epilepsija. 2014 m. lapkričio 4 d. jis kartu su sugyventine jos bute visą dieną gėrė alų ir sidrą. Dienos metu buvo atėję du jo draugai. Kol draugai buvo pas juos namuose, jokių konfliktų tarp jo ir jo sugyventinės nebuvo. Begeriant jis dėl girtumo užmigo. Kai prasibudo, jo sugyventinės ir draugų namuose nebuvo. Netrukus L. V. grįžo į namus. Ji parsinešė butelį alaus. Tuo metu galėjo būti apie 20.30 val. Dėl to, kad jo draugų nebebuvo, o sugyventinė kažkur buvo išėjusi ir grįžo su buteliu alaus, jis supyko ir tarp jo ir L. V. kilo konfliktas. Konflikto metu jis supykęs vieną kartą delnu trenkė L. V. į veidą ir atėmė iš jos alų. Varė ją miegoti, bet ši nėjo, nors buvo labai girta. Po to ji išėjo į laiptinę, sakė, kad eina pas kaimynę D. į (duomenys neskelbtini) butą, cigarečių. Jis liko bute, o L. V. nuėjo pas minėtą kaimynę. Kai jis sugyventinės nesulaukė, išėjo į laiptinę ir pabeldė į 13 buto duris. Durų niekas neatidarė ir jis grįžo atgal į savo butą. Taip pas kaimynę jis beldėsi porą kartų, bet jam durų niekas neatidarė. Tada, būdamas bute, jis išgirdo triukšmą laiptinėje, girdėjo, kaip atsidarė 13 buto durys. Jis priėjo prie savo buto durų ir pro akutę stebėjo, kas vyksta laiptinėje. Per akutę jis matė kaip iš 13 buto išėjo L. V. ir laiptais leidosi į apačią, o į viršų iš apačios atėjo du policijos pareigūnai, vyras ir moteris. Jis matė, kaip pareigūnai laiptinėje kalbėjosi su L. V., kuri sėdėjo ant laiptų. Tada matė, kaip pareigūnai L. V. davė lapą ir ji ant jo kažką rašė. Po to pareigūnai išėjo, o L. V. parėjo į namus. Pareigūnai į butą užėję nebuvo. Kai L. V. grįžo į butą, jie abu gėrė alų. Begeriant jis su L. V. vėl susipyko dėl to, kad ji labai daug geria. Konflikto metu jis du kartus trenkė sugyventinei delnu į veidą, tris kartus trenkė jai į krūtinę. Sugyventinė nukrito, jis ją pakėlė, spyrė į užpakalį ir liepė eiti miegoti. Ji sakė, kad nori atsigerti ir nuėjo į virtuvę. Jis nuėjo į kambarį ir paklojo lovą. Būdamas kambaryje jis išgirdo, kaip L. V. virtuvėje nukrito. Nuėjęs į virtuvę pamatė L. V. ant grindų, jai buvo prasidėjęs epilepsijos priepuolis. Jis iškarto iškvietė greitąją med. pagalbą ir pats padėjo medikams nunešti L. V. į automobilį. Po to grįžo į butą. Buvo labai girtas ir nuėjo miegoti. Prieš tai tris ar keturias dienas jis vartojo alkoholinius gėrimus. Po to, kai greitoji išvežė L. V., pareigūnai į butą atėję nebuvo. Bent jau jis užmigo ir negirdėjo, kad kas būtų beldęs į duris. Kitą dieną iš ryto jis girdėjo, kaip pareigūnai beldė į buto duris, bet jis jų bijojo, todėl neįleido. Dėl suduotų smūgių sugyventinei L. V. jis labai gailisi. (102-104 b. l.).
Nukentėjusioji L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. apie 19 val. ji savo namuose kartu su sugyventiniu G. A. girtavo. Išgertuvių metu tarp jos ir G. A. kilo konfliktas, kurio metu šis kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinį šoną ir du kartus kumščiu į veidą. Jai skaudėjo. Ji nori, kad G. A. būtų nubaustas dėl tokio elgesio (47 b. l.).
2014 m. lapkričio 10 d. nukentėjusioji L. V. parodė, kad ji kartu su G. A. kaip sugyventiniai pragyveno apie 10 m. Paskutiniu metu kartu negyvena, bet kartais susitinka. 2014 m. lapkričio 4 d. ji su G. A. vartojo alkoholinius gėrimus. Ji buvo gerokai apsvaigusi. Būdama girta ji G. A. papriekaištavo dėl to, kad jis valkiojasi. G. A. dėl to supyko ir pradėjo ją mušti. Jis jai vieną kartą stipriai delnu trenkė į veido dešinę puse, ne mažiau kaip du kartus trenkė jai į dešinės pusės šoną, tiksliau į šonkaulius, ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į dešinę šlaunį. Jai labai skaudėjo, nes 2014 m. spalio mėnesį ji namuose krisdama buvo susilaužiusi šonkaulius. G. A. įvykio dieną jai kumščiu sudavė smūgius būtent į tą vieną, kur anksčiau buvo lūžę šonkauliai. Po G. A. suduotų smūgių ji iš savo buto pabėgo ir nubėgo pas kaimynę D. į (duomenys neskelbtini) butą. Kaimynei pasakė, kad ją sumušė G. A. ir kaimynės paprašė telefono paskambinti pagalbos centrui Nr. 112. Kaimynė davė jai telefoną ir ji paskambino. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jie pabeldė į jos buto duris, bet G. A. nei pareigūnų, nei jos neįsileido. Kai išvyko pareigūnai, G. A. ją į butą įsileido. Ji su G. A. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kelių valandų, apie 23.30 val. begeriant ji su G. A. vėl susipyko, kilo konfliktas. Tuo metu, kaip ir anksčiau, jie abu buvo kambaryje. Ji, bijodama G. A., atsistojo ir norėjo išeiti iš kambario. Einant iš kambario G. A. ją pastūmė ir ji nukrito ant grindų. Nuo to momento ji įvykius prisimena visiškai miglotai. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (49-51, 52-53 b. l.).
Liudytoja R. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. apie 20 val. pas ją į namus atėjo kaimynė L. V.. Ji tuo metu jau miegojo. Buto duris atidarė jos sūnus, kuris L. V. pasakė, kad ji miega ir jos nežadino. Po kelių valandų, galėjo būti apie 23 val. ji pamatė, kad L. V. išveža greitosios med. pagalbos automobilis. L. V. su sugyventiniu G. A. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o būdami girti konfliktuoja, mušasi. Ne kartą ji yra mačiusi L. V. sumuštą (59-60 b. l.).
Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio 4 d. apie 20.20 val. pas ją į butą atėjo kaimynė L. V.. Ji tuo metu jau ruošėsi eiti į miegoti, buvo su naktiniais. Atidarius duris, L. V. paprašė jos cigaretės. L. V. atrodė labai girta ir išsigandusi. Ji atsakė, kad nerūkanti. Tada L. V. paprašė kviesti pagalbą. Ji įsivedė L. V. į butą, užrakino duris ir klausė, kokios pagalbos jai reikia, sakė jai, kad ji girta. L. V. jos prašė skambinti Nr. 112, sakė, kad sugyventinis G. A. pasiuto, ją sumušė, sakė, kad ji labai bijo, kad šis ją užmuš. L. V. veidas buvo nudraskytas, lūpos patinusios. Ji paaiškino, kad ji dažnai vaikšto sumušta. Po to pasakė, kad paskambins iš savo telefono, tačiau kalbėti turės ji pati. Surinkusi telefono numerį 112, telefoną padavė L. V.. Kol ši buvo jos bute, G. A. buvo atėjęs, beldė į jos buto duris ir liepė L. V. išeiti. Kai prisiskambino Nr. 112, L. V. sakė, kad ją sumušė sugyventinis G. A.. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji palaukė, kol pareigūnai užlipo į jų aukštą, tada atrakino duris ir išleido L. V.. Pareigūnai buvo vyras ir moteris. Pareigūnas vyriškis paklausė, ar jos bute buvo smurtaujama. Ji pasakė, kad ne, ir parodė į L. V. buto duris. Kažkuris iš pareigūnų beldė į L. V. buto duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Ji mano, kad G. A. buvo bute, tačiau durų pareigūnams neatidarė. Kai ji perdavė L. V. pareigūnams, užsirakino savo buto duris ir nuėjo miegoti. Tą vakarą daugiau jokio triukšmo L. V. bute ji negirdėjo (61-62 b. l.).
2014 m. lapkričio 5 d., 9.57 val. alkoholio kiekio matuokliu G. A. nustatytas 1,58 promilių girtumas (96 b. l.).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir G. A. kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. A. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo nurodytos aplinkybės, bet ir liudytojų parodymai, nukentėjusiosios apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniui numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl jų. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad G. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.
Prokuroras siūlo pripažinti G. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamasis G. A. neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės rūšies (117 b. l.).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į kaltinamojo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, į tai, kad padarė tris nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijos. Teismas atsižvelgė į konkrečių veikų padarymo faktines aplinkybes, tai, kad G. A. veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo fizinę jėgą prieš sugyventinę. Teismas atsižvelgė į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybes. Taip pat į kaltinamojo asmenybę – teistas (66-81 b. l.), administracine tvarka baustas (82-90 b. l.), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas (94 b. l.), nedirbantis (92 b. l.).
Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant prokuroro prašomą bausmę, kadangi atsižvelgiant į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, prašoma bausmė neabejotinai sukels kaltinamajam neigiamas pasekmes, dėl kurių jis padarys išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad paskirta bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės, baudžiamajam teismo įsakymui įsiteisėjus, naikintinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. spalio 22 d.), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. lapkričio 4 d., 20 val.), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Pripažinti G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2014 m. lapkričio 4 d., 23.30 val.), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti G. A. subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. A. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies ir 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 5 d. 11 val. iki 2014 m. lapkričio 7 d. 9.45 val., atitinkamai dvi paras.
Bausmę skirti atlikti areštinėje.
Bausmę vykdyti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sulaikius G. A..
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti G. A. 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje; 2014 m. lapkričio 7 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirtą įpareigojimą laikinai iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nesiartinti prie L. V., nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja.
Išaiškinti, kad kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Teisėja Virginija Jokubauskienė