Civilinė byla Nr. e2A-1988-661/2023

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00290-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.6; 2.6.11.16; 3.3.1.20

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikauta“ ieškinį atsakovei O. P. dėl reikalavimų nutraukti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį bei grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus pripažinimo nepagrįstais.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl naudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir naudoto automobilio grąžinimo pardavėjui.

2.       Ieškovė UAB „Mikauta“ prašė pripažinti atsakovės O. P. reikalavimus nutraukti automobilio Hyundai Santa Fe, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau –  ir Automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (3 000 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už automobilio patikrą, registraciją) (485,40 Eur), iš viso – 3 485,40 Eur, nepagrįstais; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovei O. P. už 3 000 Eur pardavė naudotą, ką tik parvežtą iš užsienio 2004 metų gamybos automobilį Hyundai Santa Fe. Vėliau, po Automobilio pardavimo, atsakovė O. P. kreipėsi į ieškovės atstovą nurodydama, kad Automobilis turi trūkumų. Ieškovės atstovas išklausė atsakovę ir pasiūlė jai kartu apžiūrėti Automobilį dar kartą. Į Automobilio apžiūrą nuvyko ieškovės atstovas (vadybininkas), kuris apžiūrėjęs Automobilį, pamatė tą patį, ką galėjo matyti ir bet kuris, automobilį įsigyjantis asmuo, t. y. išoriškai matomus nedidelius ir nepaslėptus Automobilio trūkumus. Ieškovės atstovai sutiko ir įsipareigojo šiuos trūkumus pašalinti savo sąskaita. Tačiau, atsakovė su tuo kategoriškai nesutiko, bet reikalavo sutarties nutraukimo bei pinigų grąžinimo. Ieškovė pažymėjo, kad šiuos trūkumus buvo galima matyti įsigyjant Automobilį ir jie nebuvo paslėpti trūkumai.

4.       Vėliau ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri ieškovės paprašė pateikti paaiškinimą. Ieškovė pateikė paaiškinimą nurodydama, jog nesutinka su atsakovės reikalavimu nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties, bet sutinka savo sąskaita pašalinti Automobilio trūkumus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė: patenkinti vartotojos O. P. reikalavimus, t. y. pripažinti pagrįstais vartotojos reikalavimus nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3 000 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 EUR), iš viso – 3 485,40 Eur.

5.       Ieškovės įsitikinimu, tiek atsakovės O. P. reikalavimas nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3 000 Eur) ir atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 Eur), iš viso – 3 485,40 Eur, tiek Komisijos nutarimas yra nepagrįsti.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė: ginčą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir pripažinti pagrįstais atsakovės reikalavimus bei nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovės atsakovei už Automobilį sumokėtus pinigus – 3000 Eur bei patirtus 785,40 Eur nuostolius.

7.       Atsakovė nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. atsakovė ieškovo buveinėje, esančioje Kėdainiuose, vizualiai apžiūrėjo atsakovo parduodamą automobilį „Hyundai Santa Fe“, kuris tenkino jos poreikius. Atsakovo atstovų buvo informuota, jog Automobilis yra geros techninės būklės ir prieš pardavimą bus praeita jo privaloma techninė apžiūra. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė atvyko pas ieškovę įgyti Automobilį ir pagal PVM sąskaitą – faktūrą serija AUTO Nr. 0805 ieškovė pardavė, o atsakovė nuosavybės teise įgijo Automobilį už 3 000 Eur kainą. 2022 m. rugsėjo 27 d. po Automobilio įgijimo atsakovė važiuodama iš Kėdainių į Vilnių pradėjo jausti automobilio traukimą į šoną, kas sukėlė įtarimus dėl Automobilio techninės būklės. 2022 m. rugsėjo 27 d. atsakovė pastebėjo, jog iš po Automobilio priekio intensyviai laša tepalai. Atlikusi Automobilio registraciją ir gavusi numerius, atsakovė nuvyko į artimiausią automobilių remonto įmonę nustatyti tokio tepalų lašėjimo priežastis. 2022 m. rugsėjo 28 d. atlikus Automobilio patikrą atsakovė buvo informuota, jog Automobilis yra labai blogos techninės būklės ir geriau su juo nevažinėti: laša tepalai iš pavarų dėžės ir variklio, kėbulas kiaurai paveiktas korozijos, šarnyro gedimai ir t.t. Sužinojusi šias aplinkybes, atsakovė susisiekė su ieškovo atstovais ir bandė išspręsti ginčą taikiai, bet nepavyko padaryti. Tokiu būdu atsakovė informavo ieškovo atstovą apie atvykimą 2022 m. spalio 3 d. į Automobilio apžiūrą UAB „Autogila“. 2022 m. spalio 3 d. Automobilio apžiūroje dalyvavo ieškovo atstovas, kuris apžiūrą tam tikrais epizodais filmavo.

8.       Apžiūros metu buvo nustatyti Automobilio trūkumai - 1) priekinis kairės pusės vairo traukės antgalis; 2) priekinės kairės pusės stabdžių žarnelės nepritvirtinimas (nėra fiksatoriaus); 3) kardano guolis; 4) priekiniai amortizatoriai rasoja; 5) priekinis kairės pusės apatinis šarnyras; 6) priekiniai apatiniai galiniai svirčių sailenblokai; 7) alyvos pratekėjimai (nemažai); 8) greičio dėžės karteris leidžia (korozija); 9) kėbulo korozija; 10) galinių išilginių svirčių sailenblokai (pavargę). Po trūkumų nustatymo, ieškovo atstovai iš dalies pakeitė savo poziciją ir pradėjo šiuos trūkumus vertinti kaip smulkius, lengvai pašalinamus bei pradėjo daryti atsakovei poveikį, jog ji pristatytų Automobilį, o jie pašalins šiuos trūkumus. Atsakovė su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutiko.

9.       Nepavykus ginčo išspręsti taikiai, 2022 m. spalio 10 d. atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė nutarimą kuriuo nutarė atsakovės reikalavimus tenkinti, t. y. pripažino pagrįstais atsakovės reikalavimus nutraukti ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus 3 000 Eur bei atlyginti turtinę žalą už automobilio patikrą sumokėtus pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.        Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimu nuspręsta:

10.1.                       ieškinį atmesti;

10.2.                      nutraukti atsakovės O. P. ir ieškovės UAB „Mikauta“ 2022 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją;

10.3.                      įpareigoti atsakovę O. P. grąžinti ieškovei UAB „Mikauta“ automobilį „Hyundai Santa Fe“, VIN (duomenys neskelbtini);

10.4.                      priteisti atsakovės O. P. naudai iš ieškovės UAB „Mikauta“ už automobilį sumokėtus 3000 Eur ir atlyginti patirtus 785,40 Eur nuostolius;

10.5.                      priteisti atsakovės O. P. naudai iš ieškovės UAB „Mikauta“ 500 Eur bylinėjimosi išlaidų;

10.6.                      priteisti valstybės naudai iš ieškovės UAB „Mikauta“ 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

11.       Teismas nustatė, kad iš byloje pateikto 2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001-2273174 matyti, kad Automobiliui nustatyti šie trūkumai: 1) standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos (gale); 2) trūksta vairo mechanizmo tvirtinimo, fiksavimo detalių (kairė priekis); 3) nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi akivaizdžių defektų; 4) vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai; 5) išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 6) kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi) (dešinė galas, kairė galas galin. Buferio laikančios konstrukcijos paveiktos korozijos); 7) skysčio nuotėkis; 8) priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai); 9) trikampis avarinio sustojimo ženklas. Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių; 10) gesintuvas; 11) pirmosios pagalbos rinkinio nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose filmuojamas ant specialių staklių pakeltas Automobilis, taip pat matyti Automobilio defektai: alyvos nuotėkis, korozija, važiuoklės dalių laisvumas ir kt. Taigi minėti įrodymai paneigia ieškovės teiginius apie tai, jog Automobiliui nustatyti defektai laikytini smulkiais ir jis gali būti eksploatuojamas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad iš minėtos ataskaitos ir vaizdo įrašų matyti, kad Automobilis yra prastos techninės būklės ir dėl Automobilio techninės būklės jis negali būti eksploatuojamas.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei perduotas Automobilis buvo netinkamos kokybės su paslėptais defektais. Atsakovė negalėjo išoriškai apžiūrėdama Automobilį pamatyti visų defektų, kurie nurodyti UAB „Autogaila“ priėmimo-perdavimo akte, o atsakovės pasitikėjimą ieškove ir pasirinkimą prieš Automobilio pirkimą jo netikrinti servise, teismo vertinimu, lėmė visiškai suprantamos aplinkybės – prieš Automobilio įsigijimą, jis praėjo privalomąją techninę apžiūrą, todėl ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, jog Automobilis yra tinkamos būklės jo eksploatacijai. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės pasirinkimo netikrinti Automobilio servise prieš jo įsigijimą negalima vertinti kaip nerūpestingo pirkėjo elgesio. Be to, teismas įvertino tai, kad Automobilis, antrą kartą apžiūrėtas privalomosios techninės apžiūros specialistų, įvertintas kaip neatitinkantis privalomųjų reikalavimų, taigi netinkamas eksploatuoti (2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaita).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Apeliantė (ieškovė) pateikė apeliacinį skundą (toliau – apeliacinis skundas), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Mikuta“ ieškinį patenkinti visiškai. 

14.       Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

14.1.                      Ieškovė UAB „Mikauta“ į teismą ieškiniu kreipėsi prašydama: pripažinti atsakovės O. P. reikalavimus nutraukti automobilio Hyundai Santa pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus (3 000 EUR) bei atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 EUR), iš viso – 3 485,40 EUR, nepagrįstais ir priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė nutraukti atsakovės O. P. ir ieškovės UAB „Mikauta“ 2022 m. rugsėjo 27 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį bei taikyti restituciją; pareigoti atsakovę O. P., grąžinti ieškovei UAB „Mikauta“ automobilį „Hyundai Santa Fe“; priteisti atsakovei iš ieškovės už automobilį sumokėtus 3 000 Eur ir atlyginti patirtus 785,40 Eur nuostolius. Tokių reikalavimų, kokius rezoliucinėje dalyje suformulavo pirmosios instancijos teismas, nei ieškovė, nei atsakovė nekėlė. Taip pat pažymėtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė bylos nagrinėjimo metu nesirėmė restitucijos taikymo institutu. Atsakovė šioje civilinėje byloje priešieškinio nereiškė, nors tokio pobūdžio reikalavimai, kokius pareiškė atsakovė ir kokius nepagrįstai tenkino teismas, yra ne atsiliepimo į ieškinį, bet priešieškinio instituto dalykas. Būtent priešieškiniu yra teikiami savarankiški reikalavimai pradiniam ieškovui, bet ne atsiliepimu į ieškinį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas ne tik išėjo už ieškinio, bet ir pažeidė atsiliepimui į ieškinį taikomiems reikalavimams, ribas.

14.2.                      Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė pakartotinei techninei apžiūrai su ginčo automobiliu nuvažiavo pati, jo negabeno, apie pakartotinį techninės apžiūros atlikimą neįspėjusi ieškovės atstovų ir po to, kai ieškovės atstovas apžiūrėjo automobilį ir sutiko matomus defektus pašalinti, kadangi jie buvo nedideli. Kokios būklės praėjus dviem savaitėms po ieškovės atstovo ir atsakovės apžiūros ginčo automobilis buvo pristatytas į pakartotinę techninę apžiūrą, ieškovės atstovai nežino, kadangi atsakovė jų apie tai neinformavo. Ieškovės atstovai yra įsitikinę, jog ginčo automobilis buvo tyčia paremontuotas taip, kad nepraeitų dar kartą techninės apžiūros, kadangi to nebuvo būtina daryti. Todėl nekyla abejonių, kad po 2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „Autogaila“ atliktos apžiūros, kurioje dalyvavo ir ieškovės atstovas, atsakovė tyčia nieko nepranešusi dar kartą praeidinėjo techninę apžiūrą, kurios metu buvo nustatyti iki šiol nežinomi defektai.

14.3.                      Iš ginčo automobiliui atliktos pakartotinės 2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001- 2273174 matyti, kad nurodyti trūkumai buvo matomi plika akimi ir juos ne tik įvertino pirmą techninę apžiūrą atlikęs darbuotojas, kuris kažkodėl jų nevertino dideliais trūkumais ir automobilį pripažino tinkamu eksploatacijai, bet jie buvo matomi ir pirkėjai, kuri išsireiškė, kad puikiai supranta, jog įsigyja 18 metų senumo automobilį ir, kad jis negali būti idealus lyg būtų naujas.

15.       Atsakovė O. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė iš esmės pateikė panašius argumentus, kaip ir nurodytus savo atsiliepime. Atsakovė taip nurodė, kad Automobilio defektai buvo išoriškai nematomi, o juos nustatyti reikėjo kelti Automobilį ant keltuvo, apžiūrinėti per tarpelius sunkiai matomose vietose, naudoti papildomą apšvietimą. Kai kuriems nustatyti reikėjo ir žinių apie automobilio konstrukcijas (pvz. tvirtinimo detalių trūkumas, nesandarumas), papildomos įrangos (pvz. vairo traukių ir svirčių mechanizme trūksta tvirtinimo), todėl nepagrįsti ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, jog defektai buvo matomi „plika akimi“.

16.        Byloje pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Autogila“ 2022 m. rugsėjo 29 d. aktas bei 2022 m. spalio 21 d. Automobilio techninės apžiūros aktas pagrindžia, jog Automobilyje buvo nustatyta nemažai trūkumų. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo trūkumų fakto, neteikė jokių šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai nustatė, jog yra įrodyti Automobilio trūkumai.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo taikyti restituciją

18.       Iškilusiam ginčui spręsti taikytinos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, kadangi pirma, prekes įsigijo fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigijo ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes patiekė verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –  CK) 6.2288 straipsnio 1 dalis, 6.22810 straipsnio 1, 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018).

19.       Kasacinis teismas 2023 m. kovo 2 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023 išaiškino, jog Vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato, kad vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai (VTAĮ 20 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas suteikia pasirinkimo teisę vartotojui savo pažeistas ar ginčijamas teises arba teisėtus interesus ginti tiesiogiai teisme, pareiškiant ieškinį pardavėjui ar paslaugų teikėjui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, arba dėl kilusio vartojimo ginčo išsprendimo kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ar kitą VTAĮ 222 straipsnyje nurodytą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą. Bet kuri ginčo šalis, nesutinkanti su vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimu dėl ginčo esmės, gali pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu (VTAĮ 28 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 2 dalis). Jeigu nė viena ginčo šalis per nurodytą terminą ieškinio teisme nepareiškia, vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir gali būti vykdomas priverstinai CPK nustatyta tvarka (VTAĮ 28 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 25 p.).

20.       Taigi, vartotojui inicijavus kilusio vartojimo ginčo nagrinėjimą vartojimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje, tolimesnė ginčo eiga priklauso nuo to, ar šios institucijos priimtas sprendimas dėl ginčo esmės tenkina abi ginčo šalis. Jei pardavėjo ar paslaugų teikėjo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos priimtas sprendimas netenkina, vartotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimas iš esmės pardavėjo ar paslaugų teikėjo iniciatyva gali būti perkeliamas į teismą. Nors ieškinį teisme tokiu atveju pareiškia pardavėjas ar paslaugų teikėjas (atitinkamai jis byloje dalyvauja ieškovo procesiniu statusu), teisme yra nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išlieka vartotojas ((Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-823/2023, 26 p.).

21.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai kilusį vartojimo ginčą išsprendė iš esmės, nors ieškinį teisme šiuo atveju pareiškė pardavėjas (ieškovė), nes teisme buvo nagrinėjamas tas pats vartojimo ginčas, t. y. materialųjį reikalavimą pareiškusia ginčo materialiojo teisinio santykio šalimi išliko vartotojas (atsakovė). Dėl šios priežasties apelianto argumentas, jog atsakovė turėjo pareikšti priešieškinį, yra nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės

22.       Nagrinėjamu atveju ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotoja yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdantis komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis, atitinkanti CK 6.2281 straipsnyje įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Vartotojos keliamo reikalavimo Pardavėjui pagrįstumą, pagrįstai vadovavosi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, bendrosiomis pirkimo-pardavimo sutarčių vykdymą įtvirtinančiomis nuostatomis, taip pat kitomis prievolinius teisinius santykius nustatančiomis normomis. Pažymėtina, kad vartojimo teisiniai santykiai yra grindžiami vartotojo interesų prioriteto principu, į kurį turi būti atsižvelgiama kiekvienu konkrečiu tarp vartotojo ir verslo subjekto kilusio ginčo nagrinėjamu atveju.

23.       Ginčas tarp Vartotojos ir Pardavėjo iš esmės kilo dėl netinkamos kokybės Automobilio ir Vartotojos Pardavėjo atžvilgiu keliamo reikalavimo – nutraukti Automobilio pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus (3000 EUR) bei atlyginti turtinę žalą (už Automobilio patikrą, registraciją) (485,40 EUR).

24.       Aptardamas naudoto daikto įsigijimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 12 d.  nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020, nurodė, kad Civilinio kodekso nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos Civilinio kodekso XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Civilinio kodekso 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Civilinio kodekso 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 6 dalis).

25.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi Civilinio kodekso nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307- 1075/2018; 2020-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020¬06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

26.       Pažymėtina, kad parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 3 dalis). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti - t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016). Atkreiptinas dėmesys, kad „pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigą perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, jog daiktai neatitinka sutarties ar įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 2 dalis). Paprastai ši teisės norma, sudaranti pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės, taikoma, kai nustatomas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. kai daikto trūkumai yra akivaizdūs ir pastebimi. Tačiau konkretaus sandorio aplinkybės gali leisti pripažinti pirkėjo elgesį nerūpestingu (neatsargiu) ir tais atvejais, kai daikto trūkumai nėra labai akivaizdžiai pastebimi, tačiau dėl daikto specifiškumo galėjo būti nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. <...> Atsižvelgiant į tai, apdairus ir protingas žmogus taip pat turi pareigą įsitikinti įsigyjamo daikto kokybe“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

27.       Civilinio kodekso 6.3641 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę reikalauti proporcingai sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasis šio kodekso 6.3643 straipsniu, jeigu: 1) pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė arba prekės pataisymas ar pakeitimas neatitinka šio kodekso 6.3642 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, arba pardavėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 3 dalimi, atsisakė užtikrinti tinkamą prekės kokybę; 2) prekės trūkumas atsirado, nors pardavėjas bandė užtikrinti prekės kokybę; 3) prekės trūkumas yra esminis; 4) pardavėjas pareiškė ar iš aplinkybių yra aišku, kad jis per protingą terminą neužtikrins tinkamos prekės kokybės arba tai sukels didelių nepatogumų vartotojui. Pažymėtina, kad vartotojas įgauna teisę iškart prašyti sumažinti prekės kainą arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jei prekės trūkumas yra esminis, t. y. pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, esant esminiam prekės trūkumui, vartotojas nėra įpareigotas pirma pasinaudoti jo teisių užtikrinimo būdais „paeiliui“ – prašyti taisyti ar pakeisti prekę, – jis iškart turi teisę reikalauti prekės kainos sumažinimo ar pinigų grąžinimo.

28.       Nagrinėjamu atveju atsakovė (Vartotoja) kaip pagrindinį reikalavimą reikalauja nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už Automobilį sumokėtus pinigus, kadangi Automobilis turi paslėptų trūkumų, kurie išaiškėjo netrukus po Automobilio įsigijimo, nustatyti trūkumai yra esminiai, t. y. Vartotoja siekia pasinaudoti Civilinio kodekso 6.3641 straipsnyje numatyta vartotojo teise.

29.       Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.364 straipsnio 4 dalis numato, kad prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Pagal aptartą reglamentavimą, vartotojas turi įrodyti daikto neatitikimo egzistavimą per nurodytą terminą ir kad trūkumas nesuderinamas su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu. Tai reiškia, kad civilinis kodeksas nepreziumuoja daikto trūkumo fakto, t. y. neeliminuoja vartotojo pareigos pateikti įrodymus, patvirtinančius daikto defekto egzistavimo faktą. Aptarta prezumpcija švelnina vartotojo įrodinėjimo naštą, tačiau nepanaikina pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir paneigti pardavėjo įrodymus, kuriais jis gina savo poziciją dėl atsakomybės už automobilio trūkumus – priešingu atveju pardavėjui atsirastų neįveikiama kliūtis nuginčyti šią prezumpciją. Aiškindamas bendrąsias pirkimo–pardavimo sutarčių normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019).

30.       Nagrinėjamu atveju Vartotoja įsigijo 2004 m. Automobilį 2022-09-27, kurio trūkumai paaiškėjo netrukus ir buvo nustatyti 2022-09-29, nugabenus Automobilį UAB „Autogila“ apžiūrai atlikti. Sutartyje nebuvo nurodyti ir aptarti jokie Automobilio trūkumai. Atsižvelgusi į Automobilio apžiūros rezultatus, Vartotoja 2022-09-29 kreipėsi į Pardavėją dėl Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir už jį sumokėtų pinigų grąžinimo, kadangi Automobilio trūkumai yra esminiai, t. y. per nurodytą 1 metų prezumpcijos terminą. Be to, Vartotoja 2022-10-21 dar kartą kreipėsi dėl trūkumų nustatymo ir įvertinimo į Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“, kuri, atlikusi Automobilio techninių reikalavimų vertinimą, nustatė 7 didelius Automobilio trūkumus (Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001-2273147 kopija).

31.       Apeliantė (Ieškovė) įrodinėjo, kad parduodamas automobilis buvo tinkamos techninės būklės, jo techninė apžiūra galiojo iki 2024 m., apie jokius esminius automobilio trūkumus ji nežinojo, be to, Automobilio defektai nebuvo paslėpti, jie buvo akivaizdžiai matomi, smulkūs ir jų pašalinimas nereikalavo didelių išlaidų, todėl atsakovė negali remtis tuo, jog automobilis buvo parduotas su esminiais kokybės trūkumais.

32.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 27 punktas). Taigi tai, ar šiuo atveju atsakovė žinojo ar ne apie esminius automobilio trūkumus ginčo atveju teisinės reikšmės neturi ir neleidžia kitaip vertinti pardavėjo atsakomybės netinkamos kokybės daikto pardavimo atveju.

33.       Teismas pažymi, kad šiuo atveju būtent ieškovė, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą atsakovei. Atsakovė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą įvykdė, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje buvo nustatytas esminių automobilio trūkumų faktas, dėl kurių automobilis neeksploatuotinas (žr. skundžiamo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo 28 p.). Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti tikėtinai pagrįstą išvadą, kad automobilio gedimo priežastis, kaip nurodė ieškovė, buvo atsakovės nesąžiningas elgesys – esą galimai ji pati ar jos prašomame servise darbuotojai atsuko varžtus ar atliko kitus veiksmus, kad Automobilyje atsirastų defektai, tam, kad ieškovė susigrąžintų pinigus. Šie ieškovės argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, o tėra deklaratyvūs ieškovės samprotavimai (CPK 178 straipsnis).

34.       Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

35.       Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. Automobilio techninės apžiūros metu buvo aptikta, kad su defektais yra šios Automobilio dalys: 1) priekinis kairės pusės vairo traukės antgalis; 2) priekinės kairės pusės stabdžių žarnelės nepritvirtinimas (nėra fiksatoriaus); 3) kardano guolis; 4) priekiniai amortizatoriai rasoja; 5) priekinis kairės pusės apatinis šarnyras; 6) priekiniai apatiniai galiniai svirčių sailenblokai; 7) alyvos pratekėjimai (nemažai) 8) greičių dėžės karteris leidžia (korozija); 9) kėbulo korozija; 10) galinių išilginių svirčių sailenblokai (pavargę) (2022 m. rugsėjo 29 d. UAB „Autogaila“ Automobilio priėmimo-perdavimo aktas, Serviso užsakymas-sutartis).

36.       Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 21 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos Nr. 001-2273174 matyti, kad Automobiliui nustatyti šie trūkumai: 1) standūs stabdžių sistemos vamzdeliai. Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos (gale); 2) trūksta vairo mechanizmo tvirtinimo, fiksavimo detalių (kairė priekis); 3) nėra valytuvo šepetėlio arba jis turi akivaizdžių defektų; 4) vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai; 5) išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari; 6) kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi) (dešinė galas, kairė galas galinio buferio laikančios konstrukcijos paveiktos korozijos); 7) skysčio nuotėkis; 8) priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją (pluošto riba sklinda per žemai); 9) trikampis avarinio sustojimo ženklas. Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių; 10) gesintuvas; 11) pirmosios pagalbos rinkinio nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų. Taigi iš minėtos ataskaitos matyti, kad dėl Automobilio techninės būklės jis negali būti eksploatuojamas.

37.       Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų, kuriuose filmuojamas ant specialių staklių pakeltas Automobilis, taip pat matyti Automobilio defektai: alyvos nuotėkis, korozija, važiuoklės dalių laisvumas ir kt. Taigi minėti įrodymai paneigia ieškovės teiginius apie tai, jog Automobiliui nustatyti defektai laikytini smulkiais ir jis gali būti eksploatuojamas.

38.       Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovė (pirkėja) šioje byloje tinkamai įgyvendinimo jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio, esminius kokybės trūkumus, dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė (ieškovė) neįrodė, kad ji pardavė atsakovei tinkamos kokybės automobilį, kad automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl atsakovės kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad atsakovė, kaip vidutinė ir atidi pirkėja, turėjo žinoti apie galimą parduodamo daikto trūkumą.

Dėl bylos baigties

39.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

40.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41.       Atmetus apeliacinį skundą išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93, 98 str.). Atsakovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą pripažįsta pagrįsta, todėl iš ieškovės priteisia atsakovei.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei O. P. (a. k. duomenys neskelbttini) iš ieškovės UAB „Mikauta“ (a. k. 300610490) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                Alvydas Barkauskas

                                        Vaclovas Paulikas

Andrius Verikas