Civilinė byla Nr. 2S-3044-565/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26769-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6.; 3.3.2.5.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 4 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) J. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį dėl visuomenės informavimo priemonėje spaudoje paskelbtų ieškovo garbę bei orumą žeminančių teiginių ir faktų atsakovei A. P., trečiasis asmuo UAB „Lietuvos rytas“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu prašė, kad dienraštis „Lietuvos rytas“ paneigtų klaidinančią, netikslią informaciją, tai yra ją atnaujintų, taip pat prašė 30 000 Eur neturtinės žalos bei teismo išlaidų atlyginimo.

2.       Nurodė, jog atsakovė ir trečiasis asmuo 2017 m. rugsėjo mėnesį dienraštyje ,,Lietuvos rytas“ publikuotame straipsnyje pavadinimu ,,Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ pateikė faktus, kurie žemina ieškovo J. Z. garbę ir orumą, nes straipsnyje nurodyti garbę ir orumą žeminantys teiginiai ir faktai yra netiesa, todėl turi būti paneigti.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. Z. ieškinį. Teismas nustatė, jog ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, prašydamas visuomenės informavimo priemonės paneigti jo nurodomą informaciją (Civilinio kodekso (toliau – CK 2.24 straipsnio 2 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis). Teismas nurodė, jog ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ieškovas dar gali pasinaudoti, todėl ieškinį atsisakė priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

4.       Ieškovas pateikė 2018 m. rugsėjo 19 d. skundą, kuriuo prašo priimti ieškovo J. Z. ieškinį dėl visuomenės informavimo priemonėje spaudoje paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių ir faktų; išreikalauti iš T. M. (,,Lietuvos rytas“ redaktoriaus) 2017 m. rugsėjo 21 d. jam išsiųstą laišką.

5.       Skunde nurodė, jog priežastys, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas bando atsisakyti priimti ieškovo skundą, yra nepagrįstos. Teismas prašo pateikti laiško turinį, 2017 m. rugsėjo 21 d. išsiųstą T. M. (,,Lietuvos rytas“ redaktoriui). Ieškovo teisės ir laisvės yra ribojamos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ieškovas įrodė, jog bandė susisiekti su dienraščio redaktoriumi ir prašė paneigti, atsakyti į ieškovo laišką, išsiųstą 2017 m. rugsėjo 21 d., tačiau jokio atsakymo iš šių atstovų nesulaukė. Ieškovas išnaudojo visas taikos galimybes.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė ieškovui (apeliantui) J. Z. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.

7.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo pateiktas skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Pagal CPK 306 straipsnį apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apeliacinio (atskirojo) skundo dalykas, t. y., skundžiamas sprendimas (nutartis) ir pagrindas, t. y. kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo (nutarties) ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Teismas taip pat nustatė, jog pateiktas atskirasis skundas ieškovo (apelianto) yra nepasirašytas, todėl įpareigojo ieškovą (apeliantą) pateikti teismui skundą, kuris būtų pasirašytas (CPK 306 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Ieškovas J. Z. atskiruoju skundu prašo priimti šią civilinę bylą nagrinėjimui arba suteikti, pratęsti terminą ir nurodyti, ko konkrečiai reikalauja teismas ieškiniui priimti, nes ieškovo teisės yra ribojamos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      ieškovas įvykdė visas keliamas sąlygas: 2017 m. rugsėjo 21 d. išsiuntė laišką iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus dienraščio ,,Lietuvos rytas“ redaktoriui T. M., kuriame ieškovas nurodė savo neblaivumo parodymus bei kitus faktus, paminėjo, kad kreipsis į dienraščio ,,Klaipėda“ atstovus, tačiau jokio atsakymo dėl garbę ir orumą žeminančių faktų ir teiginių ieškovas nesulaukė. Išsiųstame laiške ieškovas nurodė, jog norėtų žinoti informacijos šaltinį, taip pat, kad, nesulaukęs jokio atsakymo, ieškovas kreipsis į teismą, ieškovas nurodė, kokiu adresu išsiuntė minėtą laišką, taip pat pridėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendį, baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017.

9.       Trečiasis asmuo UAB ,,Lietuvos rytas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog pozicijos dėl ieškovo atskirojo skundo negali pateikti. Iš atskirojo skundo neįmanoma suprasti nei skundo pagrindo, nei dalyko. Nurodė, jog skunde minimas T. M. nėra dienraščio ,,Lietuvos rytas“ redaktorius ir su šiuo dienraščiu jo niekas nesieja, kitos skunde nurodomos aplinkybės UAB ,,Lietuvos rytas“ nėra žinomos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

11.       Atskirasis skundas netenkinamas.

12.       Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę kreiptis teisminės gynybos į apeliacinės instancijos teismą, aiškinimo ir taikymo.

13.       Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu.

14.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nustatė terminą apelianto (ieškovo) J. Z. atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė kokius skundo trūkumus apeliantas turi pašalinti, kad būtų galima priimti skundą nagrinėjimui.

15.       Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Iš bylos duomenų nustatyta, jog apeliantas 2018 m. rugsėjo 19 d. skundu prašo priimti ieškovo J. Z. ieškinį dėl visuomenės informavimo priemonėje spaudoje paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių ir faktų; išreikalauti iš T. M. (,,Lietuvos rytas“ redaktoriaus) 2017 m. rugsėjo 21 d. jam išsiųstą laišką (b. l. 19). Nustatyta, jog ieškovo skunde pateiktas tam tiktų faktinių aplinkybių aprašymas, skundo reikalavimai nesukonkretinti ir neapibrėžti, skundas nepasirašytas.

16.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, jog teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatymu nustatyti Konstitucijos normas ir principus atitinkantį bylų nagrinėjimo teisme procesą; įstatymų leidėjas, įstatymu reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, privalo paisyti Konstitucijos, inter alia jos 117 straipsnyje nustatytų reikalavimų, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, teisėjų nešališkumo ir nepriklausomumo principų. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą teisę kreiptis į teismą.

17.       CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus apeliacinės instancijos teismui. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Bet kuris teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus. Procesiniame dokumente, taip pat ir atskirajame skunde, turi būti aiškiai suformuluotas procesinio dokumento dalykas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Apeliacinių / atskirųjų skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.

18.       Apeliaciniame / atskirajame skunde taip pat turi būti nurodyta konkreti skundžiama sprendimo dalis, aiškiai išreikštas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) bei aplinkybės ir argumentai, kurie patvirtina skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą (apeliacinio skundo pagrindas).  Reikalavimai apeliacinės instancijos teismui turi būti susiję su skundžiama nutartimi, t. y. asmuo skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį pagal CPK 337 straipsnį, turi teisę prašyti: panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. suformuluoti atskirojo skundo reikalavimą (CPK 306 straipsnio 1dalies 5 punktas).

19.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje esančius duomenis, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje ieškovui nurodė, kokie yra pateikto  atskirojo skundo trūkumai, t. y., iš skundo turinio nebuvo aišku, kokią nutartį ieškovas skundė, kokį reikalavimą ieškovas pateikė ir kokiomis aplinkybėmis grindžia skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą (netinkamai suformuluotas atskirojo skundo dalykas ir pagrindas), teismas taip pat nurodė ieškovui pateikti atskirąjį skundą, kuris būtų pasirašytas apelianto (ieškovo).

20.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nors iš apelianto pateikto 2018 m. rugsėjo 19 d. skundo būtų galima suprasti, jog šis skundas yra teikiamas dėl pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, taip pat jog apeliantas prašo priimti jo ieškinį dėl visuomenės informavimo priemonėje spaudoje paskelbtų ieškovo garbę ir orumą žeminančių teiginių ir faktų, tačiau bet kuriuo atveju apeliantas turi aiškiai suformuluoti skundo prašymą (skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti), nurodyti aplinkybes ir įrodymus, kurios patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą, o ne tik pateikti tam tikrų faktų aprašymą, taip pat pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktą pateikti atskirąjį skundą, kuris būtų pasirašytas apelianto (ieškovo).

21.       Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (2018 m. rugsėjo 25 d.), kuria apeliantui nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir kurios pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas šioje byloje, apeliantas nurodo, kad jo teisės ir laisvės yra ribojamos, prašo priimti šią civilinę bylą nagrinėjimui. Išaiškintina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios apeliacijos objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako, dėl jų apeliacinės instancijos teismas spręs kitoje byloje, kai ieškovas pašalins atskirojo skundo dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties trūkumus.

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24.       Išaiškintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui pateikti įstatymo reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą ir taip apginti savo pažeistas teises teisme, nes kaip jau minėta asmens teisė kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis) nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.

25.       Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškovo 2018 m. rugsėjo 19 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovui J. Z. nustatytinas naujas 7 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarties trūkumams, nurodytiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, pašalinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui J. Z. naują 7 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus.

Teisėja                                                                                              Rūta Burdulienė