Baudžiamoji byla Nr. 2K-397/2012
Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00225-2010-5
Procesinio
sprendimo kategorijos:
2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.16.2.12; 2.4.7; (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2012 m. liepos 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto
Baumilo, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
sekretoriaujant Daivai
Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui
Gudžiūnui,
nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų advokatei Loretai Paulavičienei,
civilinio atsakovo UAB
„M“ atstovui advokatui Marijonui Greičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės
advokatės Jurgitos Judickienės, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L.
, V. S. , V. S. atstovės
advokatės Loretos Paulavičienės kasacinius skundus dėl Molėtų rajono
apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo V.
P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281
straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. BK 75
straipsnio pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 70
straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir
rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose,
juos atliekant per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. V. P. įpareigotas be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L. , V. S. , V.
S. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai. Iš civilinio atsakovo UAB „M“
priteista: nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. S. –
141 000 Lt, V. S. - 22 684 Lt, V. S. -
25 000 Lt, J. S. - 25 000 Lt, V. L. -
27 684 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Iš V.
P. priteista nukentėjusiesiems E. S. , V.
S. , V. S. , J. S. , V. L. 2920 Lt jų turėtų proceso išlaidų apmokant advokatės
L. Paulavičienės pagalbą baudžiamojoje byloje.
Laikinas nuosavybės
teisių apribojimas į civilinio atsakovo pinigines lėšas - 233 368 Lt paliktas
galioti iki tol, kol nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieškovams priteistos
neturtinės žalos bus visiškai įvykdyta.
Taip pat
skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2012 m. sausio 10 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo UAB „M“
atstovės advokatės J. Judickienės apeliacinis skundas patenkintas: pakeista
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio dalis dėl
civilinio ieškinio.
Iš UAB „M“
priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems sumažintas: E. S. iki 96 000 Lt, V. S. iki 17 684
Lt, V. S. iki 20 000 Lt, J. S. iki
20 000 Lt ir V. L. iki 17 684 Lt.
UAB ,,M“
taikytas nuosavybės teisių apribojimas pakeistas: Nuosavybės teisių apribojimas
į AB banko ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys
neskelbtini) ir į AB banko ,,DnB NORD“ sąskaitoje Nr. (duomenys
neskelbtini) esančias lėšas panaikintas. Apribota UAB ,,M“ nuosavybės teisė
į automobilius: ,,MAN 27.403“ (valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) invent. Nr.2891, kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir
,,Maz-551669“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent.
Nr.2906, kurio likutinė vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant šiuo turtu naudotis
ir perleisti kitiems asmenims iki bus visiškai atlyginta neturtinė žala
nukentėjusiesiems. Nuosavybės teisėmis apriboto turto saugotoju paskirta UAB
,,M“.
Iš nuteistojo V. P. priteista nukentėjusiesiems Erikai, Vilmai, Vidmantui
ir J. S. bei V. L. kiekvienam po 484
Lt už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Kita
nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo Antano Klimavičiaus pranešimą, nukentėjusiųjų ir civilinių
ieškovų atstovės, prašiusių jos kasacinį skundą patenkinti, o civilinio
atsakovo UAB „M“ atstovo kasacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB „M“
atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų ir civilinių
ieškovų atstovės kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiųjų
ir civilinių ieškovų atstovės kasacinį skundą patenkinti, o civilinio atsakovo
UAB „M“ atstovo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. P. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 17 d.,
apie 11 val., Molėtų miesto teritorijoje, pietinio apvažiavimo ir
Giedraičiai-Molėtai kelių sankryžoje, vairuodamas krovininį sunkvežimį MAZ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo
taisyklių 9 ir 158 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas krovininiu sunkvežimiu
MAZ šalutiniu keliu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų
pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui bei netrukdytų eismo, nepraleido
pagrindiniu keliu Giedraičiai-Molėtai važiuojančio automobilio „Opel Astra“ (valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo E. S. , ir su juo susidūrė. Dėl to „Opel Astra“ vairuotojai E. S. buvo padarytas sunkus
sveikatos sutrikdymas, o keleivė R. S. nuo patirtų
sužalojimų mirė.
Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų
ir civilinių ieškovų E. S. , J. S. ,
V. L. , V. S. , V.
S. atstovė advokatė Loreta Paulavičienė prašo apeliacinės
instancijos teismo nutartį panaikinti, paliekant
galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio;
panaikinti apeliacinės instancijos teismo
procesinį sprendimą, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo
nuosprendžiu UAB „M" taikytas nuosavybės teisių apribojimas, paliekant galioti
UAB „M" laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą į banko sąskaitose
esančias lėšas; priteisti kasatorių naudai bylinėjimosi išlaidas.
Kasatorė
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio dalies teisėtumą, kurioje buvo išspręsti neturtinės žalos
atlyginimo klausimai, BPK 115 straipsnio nustatyta tvarka ir priimdamas
ginčijamą procesinį sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, tai sukliudė
teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nutartį: netinkamai
taikė materialines teisės normas reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir
jos dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos nagrinėjant tokio
pobūdžio bylas ir sukūrė prielaidas nevienodai teismų praktikai formuotis;
vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio
10 dalies bei 109 straipsnio, 115 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2
punkto reikalavimus; taikydamas BPK 328
straipsnio 4 punktą nemotyvavo savo sprendimo taip, kad nekiltų abejonių dėl jo
teisėtumo, ir taip pažeidė baudžiamojo proceso 331 straipsnio 2 dalies nuostatas
bei padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Kasatorė teigia, kad
apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad žuvusiąją R. S. ir nukentėjusiuosius siejo
geri, glaudūs ir emociškai tvirti tarpusavio santykiai, nepagrįstai sumažino
pirmosios instancijos teismo priteistą mirusiosios R.
S. motinai V. L. neturtinės žalos atlyginimą nuo 30 000 Lt iki 20 000 Lt, o
vaikams V. S. ir V. S. nuo 25 000 Lt iki 20 000 Lt,
motyvuodamas tuo, kad motina nebuvo mirusiosios išlaikoma, o vaikai kartu su
motina negyveno. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos
panašaus pobūdžio bylose ir nepagrįstai nutartyje nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas jiems neturtinės žalos atlyginimo dydį,
atsižvelgė ir į jų dvasinius išgyvenimus dėl E. S. sužalojimo. Pasak kasatorės, nukentėjusioji V. L. neteko paskutinės dukters,
nukentėjusysis J. S. -
žmonos, su kuria kartu išgyveno 28 metus ir susilaukė trijų vaikų.
Kasaciniame skunde
teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai E. S. neturtinės žalos atlyginimą
dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nuo 100 000 Lt iki 75 000 Lt, netinkamai
vertino įstatyme numatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos, netinkami atliko įrodymų vertinimą ir taip pažeidė BPK 20
straipsnio, 44 straipsnio 10 dalies bei 109, 115 straipsnių reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiosios E. S. sveikatos būklė stabilizavosi ir pagerėjo, kad ji po įvykio
mokslų nenutraukė ir gali pasirūpinti savimi. Tokios teismo išvados laikytinos
teismo prielaidomis, kurios nėra pagrįstos įrodymais, yra nelogiškos bei
prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos
teismas, nustatydamas E. S. 45 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl motinos mirties,
neįvertino nukentėjusiųjų V. S. , V. S. ir pačios E. S. parodymų teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas mažindamas
šiems nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį pats jais nesivadovavo. Nukentėjusioji
V. S. teisme parodė, kad
žuvusioji motina mokėjo už jos studijas, tačiau apeliacinės instancijos teismas
skundžiamoje nutartyje nurodė, kad nėra jokių duomenų dėl netekto finansavimo. J. S. , V.
S. ir V. S. teisme parodė, kad po patirtų išgyvenimų jiems buvo sunku
susikaupti darbe, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje
nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog patirti dvasiniai
išgyvenimai būtų jiems sukėlę emocinę depresiją, apriboję jų bendravimo
galimybes, lėmę šeiminių ryšių pablogėjimą. Apeliacinės instancijos teismas,
vertindamas nukentėjusiajai V. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai,
kad ji yra silpnos sveikatos, žuvusioji ja rūpinosi, tačiau sprendė, kad nėra
jokių duomenų, jog šios nukentėjusiosios išgyvenimai darytų įtaką jos pačios
tolesnio gyvenimo kokybei, kad ji gauna senatvės pensiją, tačiau jos dydžio
nenustatė, ir, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog pastaroji dėl
dukters žūties prarado pragyvenimo šaltinį, yra nepagrįstas. Pasak kasatorės,
apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
nukentėjusiųjų parodymus teisme, juos interpretavo savaip, iškreipdamas jų esmę
ir pritaikydamas išskirtinai prie apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, ir
identiškai atkartojo. Teismas taip pat
neįvertino to, kad nei kaltinamasis, nei materialiai už žalą atsakingas asmuo
UAB "M" nesiėmė jokių priemonių padarytai turtinei bei neturtinei
žalai atlyginti, nors turėjo ir turi realias galimybes tai padaryti - įmonė
dirba pelningai, turi nekilnojamojo turto.
Kasatorės nuomone, iš apeliacinės instancijos teismo
nutarties turinio, kuri priimta pažeidžiant BPK 332 straipsnio 2 ir 7 dalies
reikalavimus, negalima daryti išvados, kad teismas išsamiais teisiniais
motyvais pasisakė dėl esminių skundo argumentų ir tai pripažintina esminiu BPK
pažeidimu, suvaržiusiu nukentėjusiųjų įstatymų garantuotas teises bei
sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti
teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Remiantis BPK 301 straipsnio
1 dalimi, teismas nuosprendį gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo
išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Kasatorė mano, kad teismas pažeidė BPK 331
straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios įpareigoja teismą savo sprendimą
motyvuoti taip, kad nekiltų abejonių dėl jo teisėtumo. Taikydamas BPK 328
straipsnio 4 punktą ir pakeisdamas apskųstą nuosprendį dėl neturtinės žalos
atlyginimo, teismas privalėjo nurodyti, kuriuos įrodymus vertina kitaip, kokie
tokio vertinimo motyvai, kokios klaidos, turėję įtakos sprendimo teisėtumui ar
pagrįstumui, padarytos pirmosios instancijos teismo, tačiau šių reikalavimų
nesilaikė.
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „M“ atstovė advokatė
Jurgita Judickienė prašo pakeisti pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimus, sumažinant civiliniams ieškovams E. S. , V.
S. , V. S. , J. S. ir V. L. priteistos
neturtinė žalos dydį.
Kasatorė teigia, kad teismai
netinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje,
formaliai vertino žalą padariusio asmens ir už žalą atsakingo asmens kaltės
kriterijų, visiškai netyrė ir nevertino kaltinamojo turtinės padėties, kuri yra
vienas iš neturtinės žalos nustatymo kriterijų, tokiu būdu nustatydami
priteistinos neturtinės žalos dydį, kuris neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principų bei pažeidžia nukentėjusiųjų ir kaltinamojo interesų pusiausvyrą.
Kasatorė mano, kad teismai pažeidė BPK 115 straipsnį, įpareigojantį civilinius
ieškovus įrodyti civilinio ieškinio dydį, ir nepagrįstai jiems priteisė pernelyg
didelę neturtinę žalą, nors įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinę
žalą, byloje nėra. Civiliniai ieškovai neįrodė
neturtinės žalos, kilusios dėl R. S. žūties: nebuvo nustatyta itin glaudaus ryšio su žuvusiąja, nėra
jokių įrodymų, kad asmenys būtų patyrę emocinę depresiją ar emociniai išgyvenimai
būtų sukėlę sveikatos sutrikimus, apriboję bendravimo galimybes, šeiminio
gyvenimo pablogėjimą, todėl, nesant įrodymų dėl pažeidimų nukentėjusiųjų
sveikatai, neturtinės žalos pasekmių, įvertinus nuteistojo kaltės laipsnį bei
atsižvelgus į jo turtinę padėtį, yra pagrindas žymiai sumažinti priteistiną
neturtinės žalos dydį. Nukentėjusiosios E. S. patirta neturtinė žala taip
pat nevisiškai įrodyta. Byloje nepateikti duomenys apie padarytų sužalojimų
pasekmes ateičiai, liekamuosius reiškinius, galimas operacijas ateityje,
priešingai, yra duomenų, kad, nepaisant patirtų sužalojimų, nukentėjusiosios
sveikata akivaizdžiai taisosi, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo
gerokai daugiau sumažinti priteistinos neturtinės žalos dydį.
Kasatorės nuomone, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nesivadovavo
teismų praktikoje įtvirtintais neturtinės žalos dydžiais analogiškose bylose ir
tai lėmė nepagrįstai per didelį neturtinės žalos atlyginimo nustatymą.
Kasaciniame skunde nurodoma,
kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei
ieškovei E. S. iš
civilinio atsakovo UAB „M" priteista 96 000 Lt neturtinės žalos (taip
pat 4000 Lt iš draudimo bendrovės), padarytos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartimi neturtinės žalos dydis sumažintas iki
75 000 Lt, tačiau bylą nagrinėję teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį,
pakankamai neįvertino neturtinės
žalos nustatymo kriterijų, nesilaikė suformuotos teismų praktikos dėl
neturtinės žalos dydžio analogiškais atvejais, todėl iš kasatoriaus priteisė
nepagrįstai didelę neturtinę žalą. Anot
kasatorės, pirmosios instancijos teismas visiškai
nevertino žalą padariusio asmens – V. P. - kaltės kaip reikšmingo kriterijaus padarytai neturtinei
žalai įvertinti, o apeliacinės instancijos teismas šį kriterijų įvertino
visiškai formaliai, nurodydamas, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu,
tačiau netyrė kaltės laipsnio, konkrečių bylos aplinkybių, neatsižvelgė į
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės, neįvertino, kad nuteistasis
V. P. žalą padarė neatsargiu
nusikaltimu, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, iš
jo veiksmų ir charakteristikos (neteistas, pavyzdingas darbuotojas, niekada nesukėlęs
eismo įvykių) matyti, kad jo kaltės laipsnis yra minimalus, o civilinis
atsakovas atsako be kaltės. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių sunkinančių
aplinkybių, nuteistasis neviršijo greičio, buvo blaivus, nepasišalino iš įvykio
vietos, todėl akivaizdu, kad nuteistojo kaltė pasireiškė tik nepakankamu
apdairumu. Manytina, kad neįvertinus dalies neturtinei žalai nustatyti reikšmingų
kriterijų, apeliacinės instancijos teismas nustatė aiškiai per didelį
neturtinės žalos dydį už sunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo žuvusiosios R. S. artimiesiems, kasatorės
nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
per mažai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydžius.
Anot kasatorės, civiliniai ieškovai neįrodė itin glaudžių
ryšių su žuvusiaja ir pačios neturtinės žalos, nes nepateikė jokių įrodymų apie neturtinės žalos faktą -
išskyrus E. S. , byloje
nėra medicininių duomenų, kad asmenų patirti išgyvenimai dėl motinos, sutuoktinės,
dukters mirties būtų perėję į ilgalaikius emocinio pobūdžio susirgimus,
emocinę depresiją, kad šie asmenys būtų kreipęsi į medikus dėl savo emocinės
būklės, todėl laikytina, kad jie neįrodė neturtinės žalos, nei jos pasekmių,
todėl jiems priteistinas neturtinės žalos dydis turėtų būti iš esmės
sumažintas.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos
dydžio
Pirmosios
instancijos teismas nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius
patenkino visiškai ir iš civilinio atsakovo UAB „M“ priteisė nukentėjusiesiems
ir civiliniams ieškovams E. S. – 141 000 Lt (100 000 Lt – dėl
sunkaus sveikatos sutrikdymo (minusuojant AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtus
4000 Lt) ir 45 000 Lt – dėl motinos žūties)), V. S. – 25
000 Lt (minusuojant AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtus 2316 Lt), V. S. - 25 000 Lt, J. S. - 25 000 Lt, V. L. – 30 000 Lt (minusuojant AB „Lietuvos draudimas“
išmokėtus 2316 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.
Apeliacinės
instancijos teismas patenkino civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės J.
Judickienės apeliacinį skundą ir sumažino iš UAB „M“ priteistos neturtinės žalos
atlyginimą nukentėjusiesiems: E. S. iki 96 000 Lt (75 000
Lt – dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo (minusuojant AB „Lietuvos draudimas“
išmokėtus 4000 Lt) ir 25 000 Lt – dėl motinos žūties)), V. S.
iki 20 000 Lt (minusuojant AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtus 2316 Lt), V. S. iki 20 000 Lt, J. S. iki 20 000
Lt ir V. L. iki 20 000 Lt (minusuojant AB „Lietuvos
draudimas“ išmokėtus 2316 Lt).
Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L.
, V. S. , V. S. atstovė
advokatė Loreta Paulavičienė nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo
nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė
materialines teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos turinį ir jos
dydžio nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, pažeidė BPK 109 ir 115
straipsnių nuostatas.
Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „M“ atstovė advokatė
Jurgita Judickienė nurodo, kad tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijų
teismai nustatydami atlygintinos neturtinės žalos dydį
netinkamai vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje,
pažeidė BPK 115 straipsnį, įpareigojantį civilinius
ieškovus įrodyti civilinio ieškinio dydį, ir nepagrįstai priteisė pernelyg
didelę neturtinę žalą nukentėjusiesiems, nors įrodymų, pagrindžiančiu tokio
dydžio neturtinę žalą, byloje nėra.
Šie kasaciniuose skunduose nurodyti
argumentai nepagrįsti.
Pagal BPK
44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę
reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką
padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi
teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo
veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje
byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį
ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas
nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos
neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,
teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio,
visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK
115 straipsnio 1 dalis).
Nusikalstama
veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai
nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis
skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė
depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių
sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į
jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos
apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas
konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250
straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas
reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos
atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės
žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau kasacinės
instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo
atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum)
objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos
neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti
nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus
neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose
lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir
teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.
Kasacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį
gali sumažinti ar padidinti tik tada, kai šios žalos dydžio apskaičiavimas
susijęs su netinkamu įstatymo, reglamentuojančio neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus (CK 6.250 straipsnis ir kt.), taikymu. Neturtinės žalos dydis pats
savaime nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes yra ne teisės, o fakto
klausimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar
teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl
neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio
nustatymą.
Apeliacinės instancijos teismas kruopščiai
išanalizavo ir įvertino visus reikšmingus neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo
kriterijus (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), argumentuotai
pagrįsdamas kiekvieno iš jų taikymą nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis,
jų visumos reikšmę bei įtaką sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos
už neturtinių vertybių pažeidimą dydį, visapusiškai vertino nagrinėjamą
specifinę situaciją ir pašalino pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios
instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės
žalos dydį, nepakankamai analizavo neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus
ir neįvertino konkrečių bylos faktinių aplinkybių kontekste, deramai
neatsižvelgė į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta neatsargiais nuteistojo
veiksmais, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino dėl R. S. žūties
atsiradusių pasekmių poveikį kiekvienam iš nukentėjusiųjų ir tai lėmė
nepagrįstai didelio neturtinės žalos dydžio nustatymą nukentėjusiesiems.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma,
konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad
nukentėjusiesiems E. S. , V. S. , V. S.,
J. S. ir V. L. dvasiniai
išgyvenimai dėl R. S. žūties būtų sukėlę emocinę
depresiją ar būtų atsiradusios kitos ilgalaikės pasekmės, todėl proporcingai
sumažino pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės
žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat argumentuotai pagrindė
savo sprendimą sumažinti nukentėjusiajai E. S.
neturtinės žalos dydį dėl sunkaus kūno sužalojimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės
instancijos teismas išnagrinėjo visus neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijus, todėl civilinio atsakovo atstovės kasacinio skundo prašymas dar
labiau mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį yra
atmestinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas teisingai išsprendė nukentėjusiesiems priteistinos
neturtinės žalos klausimą ir įstatymų reikalavimų nepažeidė, o nutarties
turinys patvirtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į
visus reikšmingus CK 6.250 straipsnyje išvardytus kriterijus ir juos
pagrindžiančias faktines bylos aplinkybes, tarp jų ir tas, kurias skunduose
nurodė kasatoriai.
Dėl nuorodų
į BPK reikalavimų pažeidimus
Priešingai nei
teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl nukentėjusiesiems E.
S. , J. S. , V. L., V. S. , V.
S. priteistos neturtinės žalos dydžio teisingumą, iš naujo įvertinęs bylos
įrodymus, atlikęs trumpą įrodymų tyrimą ir padaręs kitokias išvadas, nepažeidė
BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai
įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku
visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų
vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra
teismo prerogatyva. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas teisingai
įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų tarpusavio ryšį ir kaip visumą. Vien
kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nėra
pagrindas spręsti, kad buvo padaryti BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimai. Patikrinusi
kasacinių skundų argumentus, kolegija daro išvadą, kad procesinių teisės normų,
reglamentuojančių įrodymų vertinimą, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė.
Nukentėjusiųjų
atstovės kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas
surašydamas nutartį pažeidė BPK 332 straipsnio 2 ir 7 dalies nuostatas,
nepagrįstas.
Vilniaus
apygardos teismo 2012 m. sausio 10 d. nutarties įžanginė dalis atitinka BPK 332
straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes joje yra nurodyti visi duomenys, kurie turi
būti įžanginėje apeliacinės instancijos teismo nutarties dalyje: nutarties
priėmimo laikas ir vieta; nutartį priėmusio teismo pavadinimas ir sudėtis;
prokuroras ir kiti proceso dalyviai, dalyvavę nagrinėjant baudžiamąją bylą
apeliacinės instancijos teismo posėdyje; apeliantas; apskųstą nuosprendį
priėmusios teismo pavadinimas; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio
priėmimo laikas ir rezoliucinės dalies turinys.
Apeliacinės
instancijos teismas nepažeidė ir BPK 332 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad
apeliacinės instancijos teismas pakeičiant pirmosios instancijos teismo
nuosprendį, nutartyje turi nurodyti motyvus, kodėl nuosprendyje išdėstytos
teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba kokie kiti nuosprendžio klausimai
netinkamai išspręsti, nes Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyti visi
pakeitimai bei tokių pakeitimų išsami motyvacija. Savo forma ir turiniu
apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio
reikalavimus.
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendis apeliacine tvarka pakeistas dėl to, kad netinkamai išspręsti
kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas), priimant
nutartį (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl nukentėjusiųjų atstovės
kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305
straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra nelogiškas ir nepagrįstas,
nes šie BPK straipsniai reglamentuoja kito dokumento – nuosprendžio - turinį,
kurio šioje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepriėmė.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų
kolegija daro išvadą, kad reikšmingos neturtinės žalos dydžio nustatymui
faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant
jokių esminių prieštaravimų ir abejonių, ir tai leido apeliacinės instancijos
teismui teisingai išspręsti neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems klausimą.
Teisėjų kolegija nenustatė esminių BPK pažeidimų, kurie
būtų sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai
išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Dėl prašymo priteisti išlaidas advokato
paslaugoms apmokėti priteisimo
Kasaciniame skunde nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L. , V. S. , V.
S. atstovė advokatė Loreta Paulavičienė prašo priteisti kasatorių naudai
bylinėjimosi kasaciniame procese išlaidas. Kartu su kasaciniu skundu pateiktos
PVM sąskaitos-faktūros (2012 m. balandžio 6 d., serija APL, Nr. 01029-01033), patvirtinančios
3630 Lt sumokėjimą advokatei Loretai Paulavičienei už kasacinio skundo surašymą
ir atstovavimą kasacinio proceso metu.
Pagal BPK 106
straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas
nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir
civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip
nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija
pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei
kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato
paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo
nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.
Nuteistasis V. P. kasacine tvarka teismų sprendimų neskundė ir baudžiamoji
byla kasacine tvarka nagrinėta pagal civilinio atsakovo UAB „M“ atstovės
advokatės Jurgitos Judickienės bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L.
, V. S. , V. S. atstovės
advokatės Loretos Paulavičienės kasacinius skundus, kurie atmestini kaip
nepagrįsti, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiųjų išlaidos
advokatės paslaugoms nepriteistinos.
Dėl laikino
nuosavybės teisės apribojimo
Molėtų rajono
apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nukentėjusiųjų ir civilinių
ieškovų E. S. , J. S. , V. L. , V. S. , V.
S. ir jų atstovės advokatės Loretos Paulavičienės prašymą laikinai apriboti
UAB „M“ nuosavybės teises siekiant užtikrinti civilinį ieškinį patenkino ir
laikinai apribojo nuosavybės teises UAB „M“ piniginėms lėšoms - 233 368 Lt.
Molėtų rajono
apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paliko UAB „M“ laikiną
nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms 233 368 Lt, iki nuosprendžio
dalis dėl civiliniams ieškovams priteistos neturtinės žalos bus visiškai įvykdyta.
Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 10
d. nutartimi pakeitė civilinio ieškinio užtikrinimui taikytą nuosavybės teisių
apribojimą – panaikino nuosavybės teisių apribojimą į UAB „M“ banko sąskaitose
esančias lėšas ir apribojo UAB „M“ nuosavybės teises į automobilius: ,,MAN
27.403“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent.
Nr. 2891, kurio likutinė vertė – 79 127,10 Lt, ir ,,Maz-551669“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) invent. Nr. 2906, kurio likutinė
vertė – 127 203,20 Lt, uždraudžiant šiuo turtu naudotis ir perleisti kitiems
asmenims iki bus visiškai atlyginta neturtinė žala nukentėjusiesiems.
Nuosavybės teisėmis apriboto turto saugotoju paskyrė UAB ,,M“.
Kasaciniu
skundu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L. , V.
S. , V. S. atstovė advokatė Loreta Paulavičienė prašo
panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo buvo pakeistas pirmosios
instancijos teismo nuosprendžiu UAB „M" taikytas nuosavybės teisių
apribojimas, paliekant galioti UAB „M" laikiną nuosavybės teisės
apribojimą į banko sąskaitose esančias lėšas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas, pakeisdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimo dalyką šioje
baudžiamojoje byloje, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisėtų interesų
nepažeidė. UAB „M“ turto areštuota tiek, kiek reikėjo civiliniams ieškiniams
užtikrinti. Pritartina apeliacinės instancijos teismo motyvacijai, kad UAB „M“
sutinka atlyginti žalą, materialiai yra stabili, todėl, taikant laikiną
nuosavybės teisių apribojimą bendrovės piniginėms lėšoms, suvaržomos bendrovės
verslo galimybės, ji negali tinkamai vykdyti ūkinės-komercinės veiklos ir
patiria nuostolius. Pažymėtina, kad įstatymas nekelia specialių reikalavimų
turto, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, rūšiai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a
r i a :
Civilinio
atsakovo UAB „M“ atstovės advokatės Jurgitos Judickienės, nukentėjusiųjų ir
civilinių ieškovų E. S. , J. S. , V. L. , V. S. , V.
S. atstovės advokatės Loretos Paulavičienės kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Rimantas
Baumilas
Alvydas
Pikelis
Antanas
Klimavičius