ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, I. S. ir L. K. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Šiaulių filiale 1988-04-06 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos VK sekretorės patvirtintą gyvenamojo namo ir tvarto – daržinės po vienu stogu, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir atnaujino terminą 1988 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutarčiai, patvirtintai (duomenys neskelbtini) LDT VK sekretorės, registro Nr. (duomenys neskelbtini) kuria N. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. padovanojo V. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., 46,30 kv.m. ploto gyvenamąjį namą su tvartu-daržine po vienu stogu, esančius (duomenys neskelbtini), įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismas konstatavo, kad V. S. sandorio sudarymo metu įstatymo nustatytą terminą sandoriui įregistruoti praleido dėl priežasčių, kurios formaliai nelaikytinos svarbiomis, tačiau šį terminą atnaujino.

3. Teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, jog savininkė N. A. 1998-04-06 notariškai prilygintai sutartimi ginčo pastatus padovanojo V. S., kuris juose apsigyveno ir gyveno iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad nesant savarankiško suinteresuotų ar kitų asmenų reikalavimo, jokie klausimai dėl šios sutarties teisėtumo, ar N. A. galėjo parduoti pastatus, neįregistruotus nekilnojamojo turto registre, ar namas pastatytas 1953 m., ar 1963 m., šioje byloje nesprendžiami.

4. Teismas konstatavo, kad V. S. nekilnojamojo daikto perleidimo sutarties per 3 mėn. neįregistravo dėl priežasčių - netinkamo gyvenimo būdo, nesirūpinimo turtu, girtavimo ir pan. Teismas nurodė, kad tokios aplinkybės formaliai neturėtų būti pripažįstamos svarbiomis, tačiau teismas vertino tai, kad: V. S. iki mirties - 2016 m., t.y. beveik 30 metų, naudojosi pastatais kaip savininkas; jokių ginčų dėl to nei iki N. A. mirties 2005 m., nei po to, tame tarpe ir L. K. priimant mirusiosios palikimą, iki šios bylos užvedimo nekilo. Teismas nurodė, kad tiek sandorio dalyviai, tiek visi su jais susiję asmenys, I. S. kaip V. S. sutuoktinė ir žemės sklypo savininkė, L. K. kaip N. A. įpėdinė, pripažino šalių valią atitinkantį ir jų visiškai įvykdytą sandorį, o visi jo ginčijimo terminai yra seniai pasibaigę.

5. Teismas sprendė, jog susiklosčiusioje situacijoje termino neatnaujinimas formaliu pagrindu, vertinant, kad praleidimo priežastys dėl V. S. aplaidumo nėra svarbios, ne tik neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, bet ir neabejotinai pažeistų V. S. įstatyminio įpėdinio pareiškėjo V. S. interesus bei sukeltų teisiškai sunkiai išsprendžiamą situaciją - pastatai liktų mirusiosios N. A. nuosavybė, o žemės sklypas, ant kurio jie stovi – I. S. nuosavybė.

6. Teismas sprendė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui - šiuo metu terminas sandoriui įregistruoti nekilnojamojo turto registre nėra numatytas - labiau teises suvaržančio ankstesnio įstatymo reikalavimo formalus taikymas neatitiktų bendrųjų teisės principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuotas  asmuo L. K. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti V. S. pareiškimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :

7.1. V. S., miręs (duomenys neskelbtini), būdamas gyvas įstatymo nustatytais terminais sutarties neįregistravo, į teismą dėl termino atnaujinimo nesikreipė. Pareiškėjas nebuvo sudaręs dovanojimo sutarties, neturėjo subjektinės teisės įstatymo nustatytu terminu įregistruoti dovanojimo sutartį, o neturėdamas tokios teisės jis negalėjo praleisti tuo metu galiojusio įstatymo numatyto trijų mėnesių termino sutarčiai įregistruoti. Jam negalėjo būti atnaujintas terminas įgyvendinti tokią teisę, kurios jis nebuvo įgijęs. Pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą su tokiu reikalavimu.

7.2. Pareiškėjas ginčo name negyvena nuo 2006 metų, t. y. daugiau nei 10 metų. Per 30 metų mirusysis  ir jo buvusi sutuoktinė namo nė kiek nepagerino, tik nugyveno. Visą laiką namas buvo gerinamas iš apeliantės ir jos brolio A. L. asmeninių lėšų, nes žinojo, kad tai jų tėvo nuosavybė, kad ginčo turtas atiteks jiems.

7.3. Nepagrįsti teismo motyvai, jog aplinkybė, kad nekilnojamieji daiktai stovi ant pareiškėjo motinos I. S. žemės, todėl ši aplinkybė sukeltų teisiškai sunkiai išsprendžiamą situaciją. I. S. nuosavybės teisės į žemę negalėjo būti atkurtos po pastatais, kurie tuo metu nebuvo teisiškai registruoti ne tik jos vardu, bet nebuvo registruoti pareiškėjo tėvo V. S. vardu. 

7.4. Byloje nėra dokumento, patvirtinančio, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo pastatai buvo registruoti dovanos davėjos N. A. vardu.  Ši namų valda (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto knygose visą laiką buvo registruota V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu. Po jo mirties nei sutuoktinė N. A., nei jos vaikai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas, nuosavybės teisės pagal paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įpėdiniams registruotos. Apeliantės  motina negalėjo padovanoti  turto, kuris jos vardu nebuvo registruotas.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Šiaulių filialas prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Nekilnojamieji daiktai, kuriuos N. A. 1988 m. balandžio 6 d. padovanojo V. S., ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais, teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį - siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo suinteresuoto asmens L. K. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Sprendžiant dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo, teismas turėjo įvertinti dovanojimo sutarties neįregistravimo priežastis.

10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pareiškėjas yra savo tėvo V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtinių teisių perėmėjas ir teismas teisingai suprato CK 5.11 straipsnio reikšmę. Tam, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti visą tėvo turėtą palikimą, reikalinga buvo kreiptis į teismą dėl tėvo faktiškai valdyto, tvarkyto, naudoto nekilnojamojo turto išviešinimo tėvo vardu. Pati apeliantė pripažįsta, kad pareiškėjo tėvas, jos brolis V. S. savo name pragyveno daugiau kaip 30 metų kaip savininkas ir ten mirė. Apeliantė neginčija (duomenys neskelbtini) apylinkės LDT vykdomojo komiteto 1988-04-06 pažymėjimo NR. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pagal įrašus ūkinėse knygose Nr. (duomenys neskelbtini), A. N., (duomenys neskelbtini)vardu užregistruotas medinis gyvenamasis namas, turintis 46,30 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 28,69 kv. m. gyvenamojo ploto ir ūkiniai pastatai. Neginčijamas ir šio pažymėjimo pagrindu 1988-04-06 sudaryta pastatų dovanojimo sutartis, pagal kurią A. N., (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) m., padovanojo sūnui V. S., J., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. Neginčijama ir teismui pateikti ūkinių knygų įrašai tiek dovanotojos, tiek apdovanotojo atžvilgiu dėl pastatų perleidimo.

10.2. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke nėra duomenų apie apeliantės mamos ir tėvo vardu įregistruotus pastatus (duomenys neskelbtini), išskyrus byloje esančius Ūkinių knygų įrašus, kuriuos teismas įvertino.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

11. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas  dovanojimo sutarčiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12. Pareiškimu pareiškėjas V. S. reikalauja atnaujinti įstatymu numatytą praleistą terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Šiaulių filiale 1988-04-06 gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 46,30 kv. m., gyvenamas plotas 28,69 kv.m., tvarto – daržinės, esančių po vienu stogu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, patvirtintą 1988-04-06 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos vykdomojo komiteto sekretorės B. K., notarinio registro NR. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad pastatai stovi ant 0,1000 ha dydžio žemės sklypo, kadastro NR. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuris asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio I. S.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra aiškiai suformuluotas pareiškimo dalykas. Pareiškėjas nenurodo, kam tiksliai prašo atnaujinti terminą dovanojimo sutarčiai įregistruoti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nesant aiškiai suformuluotų konkrečių reikalavimų, teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškimo ir atskleisti bylos esmės.

13. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimus teismui reiškiantis asmuo turi būti suinteresuotas, t. y. ginti savo pažeistas teises, o ne kitų asmenų, kurių įgaliojimo atlikti tokius veiksmus neturi, arba ginti jau mirusių asmenų teises, kurios, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos, nors tie asmenys tokių savo teisių negynė ir nekėlė teisminių ginčų ieškinyje nurodytais pagrindais iki pat mirties. Tuo tarpu teismo sprendime analizuojamos dovanojimo sutarties neįregistravimo priežastys leidžia manyti, kad teismas sprendė dėl fiziškai išnykusių asmenų teisių.

14. Pažymėtina, kad nuo 1965 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 1964 m. Lietuvos civilinio kodekso 255 straipsnis reikalavo, kad gyvenamojo namo ar jo dalies pirkimo – pardavimo (dovanojimo) sutartis būtų patvirtinta notariškai ir įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete, t. y. atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Kaimo vietovėje ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos. Nagrinėjamu atveju dovanojimo sutartis sudaryta 1988-04-06 ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos vykdomojo komiteto sekretorės B. K., notarinio registro NR. (duomenys neskelbtini).

15. Iš į bylą pateiktų ūkinių knygų atskirų lapų kopijų matyti, kad ginčo turto namų ūkio galva nuo 1986-01-01 iki 1988-01-01 nurodoma A. N., I., kuri 1988-05-20 išvyko į Šiaulius. Prie papildomų žinių nurodyta: „Pastatai padovanoti S. V., dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) 1988-04-06‘‘. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad N. A. ginčo pastatus dovanojo sūnui V. S., nevertino įrašo apie dovanojimo sutartį ūkinėse knygose teisinės reikšmės, nes, kaip jau buvo paminėta, iki 1991-07-25 sandoriai privalėjo būti registruoti atitinkamo vykdomojo komiteto vedamose ūkinėse knygose. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, siekdamas įregistruoti ūkio knygose nurodytus duomenis ir kad VĮ Registrų centras pagal ūkinių knygų įrašus atsisakė įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo statinius. Todėl nagrinėjant bylą pakartotinai būtina išsiaiškinti, ar nuosavybės teisė į ūkinius statinius gali būti įregistruota VĮ Registrų centre vadovaujantis ūkinėse knygose esamų įrašų pagrindu.

16. Suinteresuotas asmuo L. K. teigia, kad byloje nėra dokumento, patvirtinančio, jog iki dovanojimo sutarties sudarymo pastatai buvo registruoti dovanos davėjos N. A. vardu, nėra duomenų, kokiu pagrindu ji dovanojamą turtą įgijo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju pati dovanojimo sutartis nėra ginčijama – nėra pareikštas reikalavimas dėl jos pripažinimo negaliojančia, todėl teismas šių aplinkybių ir netyrė. Tačiau byloje yra duomenų, kad suinteresuotas asmuo L. K. priėmė N. A. palikimą. Iš į bylą pateikto 2010 m. vasario 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad byloje dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo L. K. pretendavo į  N. A. turtą –  0,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei pinigines išmokas. Todėl sprendžiant dėl nuosavybės teisių į ginčo statinius būtina išsiaiškinti L. K. paveldėto turto po N. A. mirties apimtį.

17. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neištyrė faktinių aplinkybių, negalima daryti išvadų dėl priimtos teismo nutarties pagrįstumo. Neišsiaiškinus esminių bylos aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, todėl byla iš esmės galėjo būti išspręsta neteisingai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kitų atskirojo skundo argumentų analizę apeliacinės instancijos teismas pripažįsta netikslinga ir dėl jų nepasisako.

19. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, nespręstini, bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos pirmojoje instancijoje išnagrinėjus bylą iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                       Lina Muchtarovienė