Civilinė byla Nr. 2A-430-781/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00333-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ir atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir atsakovei bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ dėl nuostolių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos „Vilniaus universitetas“ (toliau – atsakovė) bankrutavusiai J. įmonei „J.“ (toliau – Įmonė) 165 730,31 Eur sumą, kurią sudaro 35 766,96 Eur už atliktus darbus, 16 700,33 Eur sulaikytas 5 proc. dydžio nuo atliktų darbų mokėjimas, 1 899,32 Eur delspinigiai, 62 149,52 Eur bauda, 20 544,86 Eur mokėjimas už darbų užbaigimui supirktas ir nepanaudotas medžiagas, 1 915,08 Eur neapmokėta inventoriaus nuoma, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis, kaip bankrutavusios Įmonės buvęs savininkas, netiesioginiu ieškiniu reikalauja, jog atsakovė sumokėtų Įmonei 165 790,31 Eur patirtų nuostolių atsakovei neteisėtai prieš laiką nutraukus 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį (toliau – rangos sutartis) dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbų. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi pripažino Įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2019 m. rugpjūčio mėn. Įmonės bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ (toliau – bankroto administratorė) ieškovas įteikė Įmonės parengtus ieškinius skolos priteisimui iš atsakovės už atliktus statybos darbus bendrabučiuose. Nuo teismo nutarties iškelti Įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo (2019 m. birželio 6 d.) praėjo 8 mėnesiai ir 20 dienų, tačiau ieškiniai atsakovei nepateikti iki šiol. Vertindamas šį bankroto administratorės neveiklumą, gindamas savo teises užkertant kelią neteisėtam žalos padarymui ieškovo atžvilgiu, ieškovas kreipėsi į teismą su šiuo netiesioginiu ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės bankrutavusiai Įmonei 35 766, 96 Eur skolą, 1 882,47 Eur sulaikytą sumą, 1 899,32 Eur delspinigius, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
4. Pasisakydamas dėl ieškovo teisės į ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-445/2011 išdėstytą išaiškinimą, pripažino, kad bankrutavusios individualios įmonės savininkas yra tinkamas ieškovas pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios individualios įmonės naudai.
5. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė iki rangos sutarties nutraukimo pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės Įmonei nepareiškė. Rangos sutartis buvo vienašališkai atsakovės nutraukta dėl esminio sutarties 11.1.3 punkte numatyto pažeidimo, susijusio su sutartimi sulygtų darbų atlikimo terminų pažeidimu; rangos sutarties nutraukimo metu jau atliktų pagal sutartį darbų kiekio neatitikimo ar atliktų darbų kokybės trūkumų problema nebuvo keliama. Po rangos sutarties nutraukimo, atsakovė vienašališkai užsakė atliktų modernizavimo darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) kiekio ir kokybės vertinimą; 2016 m. rugpjūčio 5 d. vertinimo aktas buvo surašytas ir įteiktas atsakovei. Akte konstatuoti atliktų modernizavimo darbų kiekio ir kokybės trūkumai ir šio akto pagrindu atsakovė pareiškė priešieškinį dėl 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, iškeltoje pagal ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo už darbus, atliktus dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) modernizavimo.
6. Teismas nustatęs, kad atsakovė atsisakė priimti Įmonės (rangovės) atliktus darbus ir pradėti darbų priėmimo procedūras, sprendė, jog ji privalėjo įrodyti buvus tokį atvejį, kurio pagrindu ji turėjo teisę atsisakyti priimti darbus. Atsakovė tokių aplinkybių iki rangos sutarties nutraukimo nenurodė. Po rangos sutarties nutraukimo Įmonės pradėtus darbus baigė kitas rangovas (UAB „Versina“), t. y. atsakovė panaudojo Įmonės atliktų darbų rezultatus. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, negalima pripažinti, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai, pagal rangos sutarties 12.3 punktą buvo sustabdžiusi apmokėjimą už nekokybiškai atliktus darbus.
7. Nesant jokių rašytinių įrodymų apie atsakovės nurodytas aplinkybes dėl netinkamai atlikto ieškovės darbo iki rangos sutarties nutraukimo, o ieškovui neigiant šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė šių aplinkybių neįrodė, o į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti teismui labiau tikėtiną išvadą, jog atliktų darbų pateikimo metu atsakovė nebuvo pateikusi Įmonei pretenzijų dėl netinkamai atlikto darbo ir nepagrįstai atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų priėmimo aktus bei už juos sumokėti. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas nusprendė esant pagrindui iš atsakovės bankrutavusios Įmonės naudai priteisti 35 766,96 Eur (22 427,35+13 339,61) skolą už atliktus darbus.
8. Pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės sulaikytas sumas, teismas nurodė, kad pagal šalių rangos sutarties 8.5.2 punktą kiekvienam mokėjimui taikoma sulaikomų pinigų dalis – 5 proc. nuo rangos sutarties kainos. Pripažinus, kad darbai pagal darbų priėmimo–perdavimo aktus bei PVM sąskaitas faktūras Nr. JOA 2016/026 ir Nr. JOA 2016/28 buvo atlikti tinkamai, pagrindas sulaikyti PVM sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, teismo manymu, išnyko, todėl bankrutavusiai Įmonei priteisiama sulaikyta suma už atliktus darbus sudaro 1 882,47 Eur (1 180,39+702,08).
9. Vertindamas ieškovo prašymo priteisti bankrutavusiai Įmonei delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. kovo 19 d., t. y. 1 899,32 Eur, pagrįstumą, teismas nepripažino esant praleistai ieškinio senačiai šiam reikalavimui pareikšti ir jį tenkino.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad rangos sutarties 11.5 punktas numato, jog be pagrindo nutraukus rangos sutartį šalis privalo kitos šalies reikalavimu sumokėti 10 proc. baudą nuo bendros rekonstrukcijos darbų kainos. Teismas nesutiko su ieškovu, kad rangos sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas nebuvo nagrinėjimo dalyku Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėje bylose Nr. e2-708-345/2017 bei Nr. e2A-679-236/2017. Pripažinęs, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė rangos sutartį, teismas atmetė ieškovo reikalavimus dėl baudos už nepagrįstą rangos sutarties nutraukimą priteisimo ir nuostolių, atsiradusių dėl nepagrįsto sutarties nutraukimo, atlyginimo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 spalio 27 d. sprendimo 45, 47 – 51 ir 53 punktus; priteisti iš atsakovės 62 149,52 Eur baudą, 1 814,84 Eur už darbų užbaigimui supirktas ir sudėtas į nebaigtus darbus medžiagas, 254,84 Eur už pagalbinio inventoriaus nuomą, 26 544,86 Eur už pastolių nuomą, 16 700,33 Eur sulaikymo sumą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą priėmęs sprendimą priteisti 5 proc. dydžio sulaikytų pinigų sumą tik už paskutinius du aktus ir PVM sąskaitas faktūras (atliktų darbų aktas Nr. 11 – PVM sąskaita faktūra Nr. JOA 2016/026, ir atliktų darbų aktas Nr. 12 ir PVM sąskaita faktūra Nr. JOA 2016/028). Taigi liko negrąžinta 14 817,86 Eur (16 700,33 -1 882,47).
11.2. Ieškovas nesutinka su apskųsto sprendimo teiginiais, kad atsakovė teisėtai ir dėl esminio sutarties pažeidimo nutraukė rangos sutartį. Rangos sutartį atsakovė nutraukė ne dėl esminio sutarties pažeidimo, o dėl darbų (darbų etapo) užbaigimo vėlavimo.
11.3. Įmonė nepadarė rangos sutarties pažeidimo, kadangi savo įsipareigojimus vykdė laiku.
11.4. Naujasis rangovas, neperėmęs pastolių iš Įmonės 2016 m. rugsėjo mėn. pradėjo darbus, todėl Įmonei teko prievolė apmokėti pastolių nuomos kainą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.
11.5. Vadovaujantis rangos sutarties 11.4 punktu, atsakovė privalo sumokėti Įmonei visus nuostolius, kai rangos sutartis nutraukta ne dėl Įmonės kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 20 814,25 Eur už statybos užbaigimui nupirktas medžiagas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. JON2016/046.
11.6. Pagal rangos sutarties 11.1.5 punktą sustabdžius darbus atsakovė privalėjo užtikrinti nuosavybės apsaugą ir darbų saugą. Įmonė nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio (kol atsakovė sudarė sutartį su naujuoju rangovu), privalėjo mokėti nuomą už teritorijos aptvėrimą, sargo namelį, atlyginimą sargams ir kt., viso 1 915,08 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. JOM2016/053.
12. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ta apimtimi, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, stabdyti civilinę bylą Nr. 2-2783-340/2020 iki bus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-938-XX/2020 ir joje priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Atsakovė nurodė, kad:
12.1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1441-866/2019, kuris apeliacine tvarka peržiūrimas Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-938-XX/2020, pirmosios instancijos teismas priteisė iš Įmonės atsakovės naudai 412 521, 42 Eur dydžio nuostolius, atsiradusių dėl rangos sutarties pažeidimo, atlyginimą. Tai patvirtina faktą, jog dėl rangos sutarties pažeidimo (Įmonės kaltės) atsakovė patyrė itin didelius nuostolius.
12.2. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės argumentus dėl civilinės bylos stabdymo iki įsiteisės minimas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nurodė, kad priešpriešinių reikalavimų įskaitymas Įmonei iškėlus bankroto bylą pažeistų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir būtų negalimas. Tačiau sprendžiant sulaikytų pinigų sumų priteisimo iš atsakovės Įmonės naudai klausimą turėtų būti taikomos rangos sutarties 11.4. punkto nuostatos, o įskaitymo institutas ginčo santykiams nėra taikytinas.
13. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ta apimtimi, kuria ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, stabdyti civilinę bylą Nr. 2-2783-340/2020 iki bus išnagrinėta Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-938-XX/2020 ir joje priimtinas galutinis teismo procesinis sprendimas. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad:
13.1. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime akcentavęs, kad pretenzijas dėl neapmokėtų darbų kokybės trūkumų atsakovė privalėjo pareikšti iki rangos sutarties nutraukimo, nenurodė šį teiginį pagrindžiančių pagrindų.
13.2. Atsakovės vertinimu, Įmonei neįvykdžius pareigos pateikti rangos sutartimi sulygtų darbų rezultato priėmimui būtinus dokumentus, Įmonė neturi teisės reikalauti iš atsakovės įvykdyti priešpriešinę pareigą pradėti darbų rezultato priėmimo – perdavimo procesą ir priimti perduodamų darbų rezultatą bei sumokėti jų kainą.
13.3. Sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik atsakovės elgesį, tačiau Įmonės elgesys sutartimi sulygtų darbų rezultato priėmimo – perdavimo kontekste liko teisiškai neįvertintas.
13.4. Nei Įmonė, nei ieškovas nepateikė teismui surašyto ir įforminto rangos sutartimi sulygtų darbų rezultato perdavimą – priėmimą dokumentuojančio darbų perdavimo – priėmimo akto. Nesant tokio akto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu nustatė atsakovei pareigą sumokėti Įmonei neapmokėtų darbų kainą.
13.5. Aptaręs argumentus dėl ieškinio senaties instituto taikymo, teismas nepagrįstai ir neteisėtai išėjo už ginčo ribų – nesant ieškovo reikalavimo priteisė iš atsakovės Įmonės naudai delspinigius už šešių mėnesių laikotarpį iki ieškovo ieškinio pateikimo dienos.
14. Bankroto administratorė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą dalyje, kuria iš Įmonės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovei yra priteista 838 Eur atstovavimo išlaidų, pakeisti, nustatant, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovei yra priteisiamos iš ieškovo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „TOP CONSULT“ atsiliepime nurodyta, kad:
14.1. Įmonei vykdant darbus, o vėliau nutraukus šalių sudarytą rangos sutartį ir atsakovei priėmus darbus, vadovaujantis teisiniu reguliavimu bei rangos sutarties sąlygomis (4.2.6 punktas), nenustačius trūkumų laikytina, kad Įmonės atlikti darbai atitiko keliamus reikalavimus.
14.2. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad Įmonė perdavė darbus atsakovei, nes darbų perdavimo akto nepasirašymas yra prilyginamas tinkamam darbų perdavimui.
14.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl sulaikytų sumų priteisimo, nes nusprendus, kad yra pagrindas priteisti skolą iš atsakovės už faktiškai atliktus darbus pagal 2016 m. liepos 25 d. ir 2016 m. rugsėjo 6 d. sąskaitas, buvo pagrindas priteisti ir sumas, kurių mokėjimas Įmonei buvo sulaikytas vadovaujantis rangos sutarties 8.5.2 punktu.
14.4. Net ir nutraukus rangos sutartį atsakovės pareiga sumokėti sulaikytas sumas neišnyko, dėl ko atsakovės argumentai, kad ji neturėjo prievolės mokėti šias sumas, nes jos buvo sulaikytos galimai ateityje atsirasiančioms rangovo prievolėms įvykdyti, yra visiškai nepagrįsti.
14.5. Atsakovė klaidina teismą, nes netiesioginiame ieškinyje yra išdėstytas ieškovo reikalavimas dėl 1 899,32 Eur delspinigių priteisimo už šešių kalendorinių mėnesių laikotarpį.
14.6. Teismas nepagrįstai sprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bankrutavusios Įmonės, o ne iš ieškovo, kadangi šioje byloje netiesioginį ieškinį pareiškė ieškovas be bankrutavusios Įmonės pritarimo ir įmonė nėra ieškovė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
16. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. birželio 7 d. buvo gautas atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti. Prašymas motyvuojamas tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas po apkųsto sprendimo priėmimo ir apeliacinių skundų pateikimo suformavo precedentą, jog netiesioginio ieškinio pareiškimui bankrutuojančios individualios įmonės vardu individualios įmonės savininkas turi įrodyti turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę bankrutuojančiai įmonei (CK 6.68 straipsnio 1 dalis). Nesant šios įstatyme nustatytos sąlygos, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021, 2021 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-152-798/2021).
Dėl netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovo keliamais reikalavimais nustatė, kad netiesioginiu ieškiniu teismo buvo prašoma Įmonės naudai priteisti 165 730,31 Eur.
18. Pagal CK 6.68 straipsnio, reglamentuojančio netiesioginį ieškinį ir jo pareiškimo sąlygas, 1 dalies nuostatą kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys); pareikšti netiesioginį ieškinį galima tik tais atvejais, kai kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) ir kai iki ieškinio pareiškimo yra suėjęs prievolių įvykdymo terminas (to paties straipsnio 2 dalis); kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tas skolininko teises, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (3 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant 19 punkte nurodytą materialiosios teisės normą, yra išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį, pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-686/2015).
20. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankrutavusios individualios įmonės savininkas J. J. yra tinkamas ieškovas pareikšti netiesioginį ieškinį Įmonės naudai, todėl išnagrinėjęs bylą, iš dalies tenkino netiesioginį ieškinį.
21. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškovo galimybės reikšti netiesioginį ieškinį Įmonės naudai.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-147-330/2021 analizuodamas, ar bankrutuojančios individualios įmonės savininkas turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu, išaiškino, kad netiesioginio ieškinio pareiškimui bankrutuojančios individualios įmonės vardu neužtenka aplinkybės, kad tokį ieškinį teikia individualios įmonės savininkas, jeigu jis nepateikia įrodymų, kad yra šios bankrutuojančios įmonės kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę (CK 6.68 straipsnio 1 dalies nuostata). Nesant šios įstatyme nustatytos sąlygos, netiesioginis ieškinys negalimas. Analizuojamu klausimu teismų praktika yra pakankamai aiškiai suformuluota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-403/2020, 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015, 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014).
23. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos Įmonės bankroto bylos Nr. B2-668-340/2021 duomenis nenustatė, kad ieškovas būtų įrašytas į bankrutavusios Įmonės kreditorių sąrašą.
24. Vadovaujantis anksčiau cituota Lietuvos apeliacinio teismo suformuota taisykle, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra pareiškęs Įmonei finansinio reikalavimo, teisėjų kolegija mano esant pagrindui pripažinti, jog ieškovas nėra tinkamas subjektas reikšti netiesioginį ieškinį bankrutavusios Įmonės naudai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo inicijuotas ginčas yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kas suponuoja apskųsto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimo panaikinimą, ir civilinės bylos nutraukimą (CPK 293 straipsnio 1 punktas, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
26. Kadangi konstatuotas civilinės bylos nutraukimo pagrindas, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai nenagrinėtini. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako dėl atsakovės prašymo sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kadangi priimamo procesinio sprendimo kontekste jis nėra aktualus.
27. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme. Iš byloje esančio 2020 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 9903 matyti, kad atsakovė už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 818 Eur žyminį mokestį. Nutraukus apeliacinį procesą, atsakovei grąžinamas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atsakovei išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
28. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
30. Pasisakydamas dėl teisės į turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal atsakomybę dėl proceso ir turi būti sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, be kita ko, ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
31. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
32. Nagrinėjamu atveju byla nutraukta pripažinus, kad ieškovas negali reikšti netiesioginio ieškinio bankrutavusios Įmonės naudai. Taigi ieškovui, neturinčiam reikalavimo teisės ir iniciavusiam ginčą, dėl kurio atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, pagal priežasties teoriją tenka priešingos šalies visų patirtų išlaidų, jeigu jų dydis neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atlyginimo pareiga.
33. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 089 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 1 573 Eur išlaidas už apeliacinio skundo byloje parengimą.
34. Sprendžiant klausimą dėl 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo nustatyta, kad atsakovė jas patyrė 2020 m. liepos 22 d. ir jos yra apskaičiuotos už prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, atsiliepimo į ieškinį parengimą, susipažinimą su byla. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. papunkčiu, už atsiliepimą į ieškinį yra nustatytas 2,5 koeficientas, t. y. 3 425,5 Eur (2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 370,20 Eur).
35. Pagal Rekomendacijų 8.10. papunktį už apeliacinio skundo, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, parengimą numatytas 1,7 koeficientas, t. y. 2 358,92 Eur (2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis sudarė 1 387,60 Eur).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei įvertinęs atsakovės patirtų išlaidų atitikimą Rekomendacijose numatytiems atlygio dydžiams, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti sumos neviršija rekomendacinio užmokesčio, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir atsakovei bankrutavusios J. įmonės „J.“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei „TOP CONSULT“ dėl nuostolių priteisimo nutraukti.
Grąžinti atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) už apeliacinį skundą sumokėtą 818 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų) žyminį mokestį (mokėjimo data 2020 m. lapkričio 23 d., dokumento Nr. 9903).
Priteisti iš ieškovo J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ 2 662 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt du eurus) atstovavimo išlaidų.
Teisėjos Rasa Gudžiūnienė
Asta Radzevičienė
Jūratė Varanauskaitė