Administracinio nusižengimo byla Nr.A6-2210-1015/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01672-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija: 7.10
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2018 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Vilniaus m. pirmojo apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant pareiškėjui Z. B., jo atstovui advokatui Mindaugui Baneliui,
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. O.,
viešame teismo išnagrinėjusi G. O., gimusio (duomenys neskelbtini) d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutarimu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena G. O. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovu pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir laiku, t.y. iki 2017 m. balandžio 30 d. nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti, tuo pažeisdamas akcininko Z. B. teises.
Taip pat šiuo nutarimu G. O. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius, vadovu pažeidė ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir laiku, t.y. pakartotinai iki 2018 m. balandžio 30 d. nesušaukė Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metinei finansinei atskaitomybei patvirtinti, tuo pažeisdamas akcininko Z. B. teises.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. O. savo kaltę pripažino bei nurodė, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas eina nuo 2016 m. birželio mėnesio, prieš tai direktoriaus pareigas ėjo pareiškėjas Z. B.. Pirmo akcininkų susirinkimo nesušaukė iki 2017 m. balandžio 30 d. todėl, kad direktoriaus pareigas ėjo neilgai. Kito akcininkų susirinkimo nesušaukė iki 2018 m. balandžio 30 d. todėl, jog manė, kad su akcininkais pavyks susitarti draugiškai. Su vienu įmonės akcininku jis bendrauja normaliai, su Z. B. bendravimas yra komplikuotas. Jis žino, kad sušaukti įstatymo nustatytu laiku akcininkų susirinkimą yra jo pareiga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo veiklą iki šiol. Prašo bausti jį už vieną nusižengimą, nes pakartotinumo šiuo atveju nėra. Savo poelgį vertina blogai.
Pareiškėjas Z. B. palaikė pareiškime išdėstytą poziciją.
Pareiškėjo atstovas advokatas Mindaugas Banelis palaikė pareiškime išdėstytą poziciją, nes pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino padaręs nusižengimus. Atstovo teigimu, byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytos dvi veikos, todėl prašo už šias veikas skirti įstatyme numatytas nuobaudas.
Dėl ABĮ 24 straipsnio 1 dalies pažeidimo (visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo įstatymo nustatytu terminu)
G. O. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 30 d. Taip pat G. O. prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pakartotinai nesušaukė bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d., tokiais savo veiksmais pažeisdamas ABĮ 24 straipsnio 1 dalį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. O. neneigia fakto, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nesušaukė įstatymų nustatytu terminu dviejų visuotinių akcininkų susirinkimo, nors jam tokia įstatyme numatyta pareiga yra žinoma. G. O. teigimu, jis su įmonės akcininkais norėjo susitarti draugiškai, tačiau su Z. B. jo bendravimas yra komplikuotas.
ABĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi vienas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo įvykti ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 30 d., o kitas – ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d. Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 14 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų yra atleidžiamas Z. B. ir nuo 2016 m. birželio 17 d. nauju direktoriumi yra paskirtas G. O. (b.l. 5). Teismui yra pateikti duomenys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 procentų akcijų savininkas Z. B. 2017 m. balandžio 28 d. pateikė reikalavimą bendrovės vadovui G. O., reikalaudamas sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 19 d., prašydamas pateikti bendrovės metines finansines ataskaitas už 2016 metus, bendrovės veiklos ataskaitą, akcininkų susirinkimo sprendimus, skolų detalią ataskaitą 2016 m. gruodžio 31 dienai (b.l. 6). Iš pateikto susirašinėjimo tarp Z. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus matyti, kad šis reikalavimas nebuvo įvykdytas, nes, G. O. teigimu, trūko kai kurių dokumentų, kuriuos pateikti buvo prašoma pareiškėjo Z. B., kaip buvusio įmonės vadovo. Buvo žadama akcininkų susirinkimą sušaukti iki 2017 m. liepos 1 d., tačiau jis sušauktas taip ir nebuvo (b.l. 7-8). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neginčija fakto, jog jis iki 2018 m. balandžio 30 d. taip pat nesušaukė ir kito UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo, teigdamas, kad su akcininkais norėjo susitarti gražiuoju.
Šie byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas G. O. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų neįvykdė, t. y. iki 2017 m. balandžio 30 d. ir iki 2018 m. balandžio 30 d. nesušaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, ką, kaip minėta, pripažįsta ir pats G. O.. Pareiga kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos sušaukti bendrovės eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą yra besąlyginė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N442 - 2664/2008, Nr. N62-2470/2010). Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bendrovės vadovas galėtų priimti sprendimą bet kada sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir tokie jo veiksmai nesukeltų atsakomybės. G. O., kaip bendrovės vadovas, žinojo savo pareigą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą bei tai patvirtino teismo posėdžio metu, tačiau laiku nesiėmė veiksmų šiai pareigai įvykdyti.
Byloje nėra duomenų, kad UAB „Apdailos linija“ vadovas G. O. bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų negalėjo sušaukti laiku dėl objektyvių priežasčių. Savo ruožtu G. O. paaiškinimai, dėl kokių priežasčių jis nesušaukė susirinkimų – pirmiausia, kad buvo dirbęs neilgai įmonės vadovu, taip pat kad buvo apsunkintas bendravimas su vienu iš akcininkų, kad tikėjosi draugiškai su akcininkais susitarti ir pan., negali būti vertinami kaip galintys pateisinti jo neveikimą, nevykdant įstatyme įtvirtintos pareigos, kadangi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, įmonės vadovo pareiga iki nustatyto termino sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, yra imperatyvi, siekiant užtikrinti, be kita ko, akcininkų teises.
Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas sprendžia, kad G. O. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 119 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėtis yra formali, t. y. nesiejama su pažeidimo sukeltomis pasekmėmis (žala), todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tiek esant kaltininko tyčiai, tiek neatsargumui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2139/2011). Atitinkamai nagrinėjamu atveju G. O., laiku nesušaukdamas bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų, tuo pažeidė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko Z. B. teises, todėl baustinas.
Pareiškime prašoma G. O. veiką už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą iki 2018 m. balandžio 30 d. kvalifikuoti pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, o už susirinkimo nesušaukimą iki 2018 m. balandžio 30 d. – pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, numatantį atsakomybę už nusižengimą, padarytą pakartotinai.
Administracinių nusižengimų pakartotinumas yra reglamentuojamas ANK 40 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi iš šios teisės normos yra akivaizdu, kad asmuo yra laikomas pakartotinai padaręs administracinį nusižengimą tuomet, kai jis prieš tai buvo padaręs nusižengimą, už tai buvo nubaustas ir per vienerius metus nuo skirtos nuobaudos įvykdymo dienos vėl padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju byloje ir informacinėje teismų sistemoje „LITEKO“ nėra jokių duomenų apie tai, kad G. O. anksčiau apskritai būtų trauktas administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus, todėl kvalifikuoti jo veiką už visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą iki 2018 m. balandžio 30 d. kaip pakartotinę, motyvuojant tuo, kad jis nesušaukė akcininkų susirinkimo ir iki 2017 m. balandžio 30 d., jokio pagrindo nėra. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad buvo padarytos dvi veikos – t. y. du administraciniai nusižengimai, tačiau antra G. O. veika, kaip ir ankstesnė (susirinkimo nesušaukimas iki 2017 m. balandžio 30 d.), nagrinėjamu atveju susiklosčiusioje situacijoje taip pat turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą G. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. O. – duomenų apie jo patraukimą administracinėn atsakomybėn byloje nėra, informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis jis administracine tvarka baustas nebuvo, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo G. O. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, jam už pirmą nusižengimą skirtina ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, už antrą nusižengimą - šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, didesnė nei sankcijoje numatytas minimumas. Paskirtos baudos bendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
G. O. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (susirinkimo nesušaukimas iki 2017 m. balandžio 30 d.) ir skirti jam 480 (keturių šimtų aštuoniasdešimties) eurų baudą.
G. O. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (susirinkimo nesušaukimas iki 2018 m. balandžio 30 d.) ir skirti jam 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, skirti G. O. galutinę administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos Nr. A6-2210-1015/2018.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).