Civilinė byla Nr. e2S-644-440/2022

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01128-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko M. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-3777-1117/2022 pagal kreditorės Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos pareiškimą skolininkui M. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Kreditorė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija (toliau – ir Asociacija) pareiškimu kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka dėl 249,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos, ir bylinėjimosi išlaidų – 9 Eur žyminio mokesčio, 190,00 Eur už advokato paslaugas, rengiant pareiškimą išieškojimo iš skolininko M. K..

2.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. liepos 4 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko M. K. 249,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. liepos 4 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 199 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai.

3.       Skolininkas M. K. pareiškė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. rezoliucija priėmė prieštaravimus ir kreditorei nustatė 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį. Pranešimas kreditorei išsiųstas 2022 m. rugpjūčio 22 d. per Elektorinių paslaugų portalą (toliau – EPP).

4.       Kreditorė 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui procesinį pareiškimą, kuriuo prašė M. K. įvykdžius pagrindinį reikalavimą bylą nutraukti ir iš M. K. priteisti 449 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Nurodė, kad skolininkas 2022 m. rugpjūčio 22 d. įvykdė reikalavimą ir sumokėjo 249,00 Eur skolą, todėl tolimesnis ginčas nėra tikslingas. Kreditorė byloje patyrė 449 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 9 Eur žyminis mokestis, 190 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir 250 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant 2022 m. rugsėjo 5 d. procesinį pareiškimą. Skolininko procesinis elgesys, vengimas laiku mokėti nario mokestį, ginčijimas ir vėliau sutikimas su prievole sąlygojo procesines išlaidas byloje. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartimi teismas kreditorės prašymą tenkino iš dalies; panaikino Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 4 d. teismo įsakymą ir civilinės bylos dalį dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo nutraukė; priteisė iš skolininko M. K. 299 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai; kitą prašymo dalį atmetė.

7.       Teismas atsižvelgęs į tai, kad skolininkas M. K. 2022 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo kreditorei Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. liepos 4 d. teismo įsakymu priteistą 249 Eur skolą, sprendė, kad skolininko prieštaravimai pateikti tik dėl teismo įsakymo dalies, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis. Teismas įvertinęs, kad kreditorė ieškinio nereiškė, skolininkui įvykdžius pagrindinį reikalavimą dėl skolos priteisimo, prašo bylą nutraukti ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, sprendė, kad teismo įsakymas naikintinas, civilinės bylos dalis dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo nutrauktina, o bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstinas šia nutartimi.

8.       Teismas nustatęs, kad kreditorė bylinėjimosi išlaidas patyrė ir į teismą kreipėsi anksčiau nei skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditorei sumokėdamas teismo įsakymu priteistą skolą, sprendė, kad kreditorės bylinėjimosi išlaidos (9 Eur žyminis mokestis ir 190 Eur už advokato teisinę pagalbą ruošiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo) susidarė dėl netinkamo skolininko elgesio. Teismas pažymėjo, kad skolininkas 2022 m. liepos 25 d. pranešimu prieštaravo teismo įsakymui visa apimtimi, paskui po mėnesio skolą sumokėjo, todėl laikytina, jog kreditorė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, atsiradusių kreipiantis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, atlyginimą.

9.       Teismas spręsdamas dėl kreditorės prašytų priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už 2022 m. rugsėjo 5 d. procesinio pareiškimo parengimą atsižvelgė, kad nurodytas bylinėjimosi išlaidų dydis formaliai yra mažesnis nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgė, kad byla nėra sudėtinga, bylai vesti ir procesiniams dokumentams ruošti jokių specialių žinių nereikėjo, kreditorės atstovas dalyvavo byloje nuo pat pradžios, priteista skolos suma nėra didelė, pažymėjo, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. procesinis pareiškimas yra informacinio pobūdžio, jo turinys nėra didelės apimties, šabloniškas, jokie išskirtiniai teisės aktų taikymo klausimai procesiniame pareiškime nėra iškelti. Teismas sprendė, kad Paslaugų perdavimo akte nurodytos procesinio pareiškimo parengimui patirtos laiko sąnaudos (2,5 val.), įvertinus procesinio pareiškimo turinį ir jame keliamus reikalavimus, yra perteklinės, be to, už vieno procesinio dokumento parengimą patirtos išlaidos yra didesnės nei visa iš skolininko priteista skola. Teismas padarė išvadą, kad kreditorės patirtos 250 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už 2022 m. rugsėjo 5 d. procesinio pareiškimo paruošimą, neatitinka protingumo bei sąžiningumo principo ir laikytinos neproporcingai didelėmis, ir prašomą priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą mažino iki 100 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10.       Atskiruoju skundu skolininkas M. K. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-3777-1117/2022 dalį, kuria priteista iš skolininko M. K. 299 Eur bylinėjimosi išlaidos kreditorei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai, – ir iš M. K. nepriteisti 299 Eur bylinėjimosi išlaidas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai; priteisti M. K. iš Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos 300 Eur patirtas išlaidas už advokato padėjėjo teisinės pagalbos teikimą, rengiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Kreditorei buvo žinoma, kad apeliantas nemokėjo skolos, nes laukė, kol bus priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2653-294/2022, pagal ieškovės Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos (analogiškai kaip ir M. K. atžvilgiu) priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, todėl kreditorė buvo nesąžininga kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantas sužinojęs, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2653-294/2022 iš buvusio Asociacijos nario A. G., priteisė skolą, 2022 m. rugpjūčio 22 d. geranoriškai sumokėjo Asociacijai 249 Eur įmoką pagal 2022 m. sausio 12 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, o ne vykdydamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. liepos 4 d. teismo įsakymą.

10.2.                      Nesutinka su skundžiama nutartimi dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nepateikė argumentų, kodėl kreditorė turi teisę į bylinėjimosi išlaidas, nors apeliantas pareiškė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo visa apimtimi. Apeliantui pateikus prieštaravimus, kreditorė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą ieškinio nepateikė, todėl teismas nutartimi kreditorės pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtu ir teismo įsakymą panaikinti.  Kreditorė elgėsi nesąžiningai, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti perkeliamos apeliantui. Kreditorė ieškinio laiku nepateikė, todėl laikytina, kad kreditorė ieškinio atsisakė ir pagal CPK 94 straipsnio nuostatą, apeliantas neturi atlyginti kreditorės patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, neargumentavo, koks šalies procesinis elgesys laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą.

10.3.                      Atsižvelgiant į Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-2653-294/2022 ir esant pagrindui manyti, kad Asociacija neteisėtai pakeitė nario mokestį ir mokestį už laikomus žirgus, kreditorė nesąžiningai pareiškė nepagrįstą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo apelianto todėl kreditorei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, kyla pareiga atlyginti apelianto patirtus nuostolius.

11.       Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorė Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija prašo skolininko M. K. atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš M. K. 544,50         Eur bylinėjimosi išlaidas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos naudai už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Nesutinka su apelianto argumentais dėl kreditorės nesąžiningumo. Kreditorė 2022 m. rugpjūčio 22 d. gavusi apelianto mokėjimą nenutylėjo šių aplinkybių ir informavo teismą apie pagrindinės skolos sumokėjimą, o skolininkui sumokėjus geranoriškai pagrindinę skolą ginčas išnyko ir neteko prasmės. Apeliantui nors ir pareiškus prieštaravimus dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų, tačiau vėliau skolą sumokėjus, ginčas dėl 249 Eur skolos buvo išspręstas, todėl kreditorei nebereikėjo teikti ieškinio, o teismas pagrįstai klausymą dėl bylinėjimosi išlaidų išsprendė skundžiama nutartimi naikindamas teismo įsakymą (CPK 439 straipsnio 4 dalis). 

11.2.                      Apeliantas neteisingai nurodė, kad kreditorė ieškinio laiku nepateikė, todėl laikytina, kad kreditorė ieškinio atsisakė ir pagal CPK 94 straipsnio nuostatą, todėl jis neturi atlyginti kreditorės išlaidų. Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir argumentuotai nurodė, kodėl kreditorė turi teisę į bylinėjimosi išlaidas.

11.3.                      Apeliantas vengė mokėti Asociacijos nario mokestį, todėl susidarė 249 Eur skola. Apeliantui sąskaita už narystės mokestį buvo išrašyta d 2021 m. kovo 31 d., ją privalėjo sumokėti iki gegužės 1 d., o susidarius skolai dar buvo siųstas ir suderinimo aktas.

11.4.                      Nesutinka su apelianto argumentu, kad jis skolą sumokėjo geranoriškai pagal 2022 m. sausio 12 d. Tarpusavio atsikaitymo suderinimo aktą. Kreditorė sąskaitą dėl narystės mokesčio išrašė dar 2021 m. kovo 3 d., apeliantas būdamas įpareigotas valdybos sumokėti nario mokestį iki 2021 m. gegužės 1 d. to nepadarė, skolų tarpusavio suderinimas pateiktas 2022 m. sausio 12 d., o tuo tarpu mokėjimas atliktas tik 2022 m. rugpjūčio 22 d., t. y. praėjus 7 mėnesiams. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė pranešimą dėl skolų suderinimo akto, kuriame nurodo, kad nesutinka su esančia skola, o tai paneigia jo geranorišką skolos sumokėjimą.

11.5.                      Nors apeliantas skunde nepagrįstai nurodė, kad kreditorė žinodama apie civilinės bylos Nr. e2-2653-294/2022 nagrinėjimą, nesąžiningai pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Apeliantas nenurodo jokio ryšio su civiline byla Nr.e2-2653-294/2022, kuo pasireiškė nesąžiningi veiksmai ir kokie būtent. Be to, išskyrus kelis asmenis visi asociacijos nariai sumokėjo kintamąją nario mokesčio dalį. Apeliantas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir gera valia nepadengė įsiskolinimo Asociacijai, todėl kreditorė pažeistas teises buvo priversta ginti teismine tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas 

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13.       Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

15.       Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė neįsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 28 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2653-294/2022, kuriuo iš buvusio Asociacijos nario A. G. priteista skola, 2022 m. sausio 12 d. tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 20 d. pranešimą dėl atsikaitymo suderinimo akto, kuriame apeliantas nurodė, kad su skola Asociacijai nesutinka. Kreditorė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2022 m. sausio 12 d. tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Asociacijos valdybos narių 2018 m. sausio 16 d. protokolą, Asociacijos įstatus, 2021 m. gruodžio 31 d. pažymą dėl nario mokesčio kintamos dalies, 2020 m. gruodžio 31 d. pažymą, kurioje nurodytas apelianto laikomų žirgų skaičius.

16.       Sprendžiant dėl naujų įrodymų priėmimo pažymėtina, kad šalims šie įrodymai yra žinomi –apelianto pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimas kreditorei yra žinomas, nes ji buvo ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2653-294/2022, 2022 m. sausio 12 d. tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė abi šalys; Asociacijos valdybos narių 2018 m. sausio 16 d. protokolo turinys ir Asociacijos įstatai taip pat yra žinomi apeliantui, nes jis yra Asociacijos narys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių pateikti šie nauji įrodymai yra susiję su šalių įrodinėjamomis aplinkybėmis, šalims yra žinomi, naujų įrodymų priėmimas neužvilkina bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos apelianto ir kreditorės pateiktus naujus įrodymus (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. sprendimą, 2022 m. sausio 12 d. tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Asociacijos valdybos narių 2018 m. sausio 16 d. protokolą ir Asociacijos įstatus).

17.       Apelianto pateiktas 2022 m. sausio 20 d. pranešimas dėl atsiskaitymo suderinimo akto nėra pasirašytas ir nėra duomenų, kad šis raštas butų buvęs išsiųstas adresatui ir apie šį raštą būtų žinoma kreditorei, vertintina, kad jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl  apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos įrodymus priimti. Taip pat nėra duomenų, kad apeliantui būtų žinoma iki šios bylos nagrinėjimo apie kreditorės pateiktą 2021 m. gruodžio 31 d. pažymą dėl nario mokesčio kintamos dalies, 2020 m. gruodžio 31 d. pažyma, kurioje nurodytas apelianto laikomų žirgų skaičius, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako šiuos įrodymus priimti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

18.       Apeliantas skunde teigia, kad apeliantui pateikus prieštaravimus, kreditorė per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą ieškinio nepateikė, todėl teismas nutartimi kreditorės pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtą ir teismo įsakymą panaikinti.

19.       Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. liepos 4 d. išdavė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko M. K. 249,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. liepos 4 d. – iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 199 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai. Teisme 2022 m. liepos 28 d. gauti skolininko M. K. prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo. Teisėjo rezoliucija prieštaravimai priimti 2022 m. rugpjūčio 22 d. ir tą pačią dieną per EPP išsiųstas kreditorei pranešimas, kuriame nurodyta per 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti ieškinį. Pranešimas kreditorei įteiktas 2022 m. rugpjūčio 23 d. (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Terminas ieškiniui pateikti pasibaigė 2022 m. rugsėjo 7 d. Iš 2022 m. rugpjūčio 1 d.–2022 m. rugpjūčio 30 d. Luminor sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantas 249 Eur skolą kreditorei sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d. Kreditorė 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui procesinį pareiškimą, kuriuo informavo teismą, kad apeliantas 249 Eur skolą sumokėjo, tačiau liko nesumokėjęs teismo įsakymu priteistų bylinėjimosi išlaidų.

20.       CPK 439 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per CPK 439 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia. Pagal CPK 439 straipsnio 4 dalies nuostatas, jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų kreditoriaus reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios kreditoriaus reikalavimų dalies, teismas pagal šio skyriaus taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Dėl nepatenkintos reikalavimų dalies kreditorius gali pareikšti ieškinį šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

21.       Iš apelianto pateiktų prieštaravimų turinio matyti, kad apeliantas prieštaravimuose nesutiko su visais kreditorės pareiškime keliamais reikalavimais, todėl nesuėjus nustatytam 14 dienų terminui per kurį kreditorė gali pareikšti ieškinį, pirmosios instancijos teismas gavęs kreditorės procesinį prašymą ir pateiktus įrodymus, kad apeliantas 249 Eur skolą kreditorei sumokėjo 2022 m. rugpjūčio 22 d., tačiau liko neatlyginęs bylinėjimosi išlaidų, vadovaudamasis CPK 439 straipsnio 4 dalies nuostata teismas pagrįstai skundžiama nutartimi panaikino priimtą teismo įsakymą ir civilinės bylos dalį dėl skolos ir procesinių palūkanų išieškojimo nutraukė ir padarė išvadą, kad skolininko prieštaravimai pateikti tik dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl yra pagrindas tapačia nutartimi spręsti klausimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad kreditorei nepareiškus per nustatytą terminą ieškinio, teismas turėjo bylą nutraukti ir apskritai nespręsti dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kaip minėta šios nutarties 21 punkte, CPK 439 straipsnio 4 dalyje yra imperatyviai nurodyta, jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išsprendžia nutartimi. Nagrinėjamu atveju apeliantui tik įvykdžius teismo įsakymą dalyje dėl 249 Eur skolos, o dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo toliau prieštaraujant, teismas negalėjo spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimo kitu būdu, nei imperatyviai nustatyta įstatyme. Pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs pareiškimą palikti nenagrinėtu ir teismo įsakymą panaikinti tik tokiu atveju, jei skolininkas būtų per šio CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdęs ir raštu pateikęs teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 439 straipsnio 4 dalis).

23.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

24.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktas).

26.       Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

27.       Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas iš skolininko priteisti kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimą, iš esmės nenurodė jokių argumentų, dėl kurių yra sprendžiama, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl skolininko kaltės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prievolių vykdymas laiku yra viena iš tinkamo prievolių vykdymo principo sąlygų, o šalims esant konkrečiai nustačius terminą, iki kada yra galimas prievolės įvykdymas, skolininkas turi teisę įvykdyti prievolę, bet kuriuo metu iki nustatyto termino pabaigos.

28.       Apeliantas skunde nurodė aplinkybę, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2653-294/2022 nagrinėjo ieškovės Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia, ir dėl to, kol šią bylą nagrinėjo teismas, apeliantas nemokėjo skolos, todėl kol vyko šios bylos nagrinėjimas, apeliantas turėjo teisę nemokėti skolos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.

29.       Apeliacinė instancijos teismas pažymi, kad minėtoje byloje Nr. e2-2653-294/2022 ( teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka) teismas nesprendė klausimų susijusių su apeliantu, o preliminariai vertinant sprendė klausimą dėl Asociacijos reikalavimo priteisti skolą už nesumokėtą nario mokestį kitam skolininkui – A. G., bei dėl atsakovo A. G. priešieškinio ieškovei Asociacijai dėl 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavime priimtą ir protokole nurodytą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Pažymėtina, kad tik teismui pripažinus 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavime priimtą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams neteisėtu, apeliantas būtų galėjęs kelti klausimą dėl nario mokesčio mokėjimo, nemokėjimo, ar dėl sumokėto mokesčio grąžinimo. Nagrinėjamu atveju kilus ginčui konkrečioje byloje, spręstina pats apeliantas elgėsi nesąžiningai vilkindamas nario mokesčio sumokėjimą kreditorei. Pažymėtina, kad kreditorė neturėjo pareigos laukti kol kitas teismas išnagrinės bylą ( įsiteisės teismo priimtas sprendimas) dėl jos reikalavimo kitam skolininkui, ir nesikreipti į teismą dėl skolos iš apelianto. Pažymėtina, kad jei pats apeliantas manė, kad abi bylos yra susijusios, turėjo galimybę teikti teismui paaiškinimus, prašymus,  prašyti stabdyti jo atžvilgiu iškeltą bylą, ar kita, o ne vilkinti skolos mokėjimą.

30.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad jis 249 Eur skolą Asociacijai sumokėjo ne vykdydamas teismo išduotą teismo įsakymą, o geranoriškai pagal 2022 m. sausio 12 d. Tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą. Pažymėtina, kad sąskaita faktūra Serija LSA Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 249 Eur mokesčio sumokėjimo išrašyta 2021 m. kovo 3 d. Iš byloje esančio Asociacijos valdybos narių 2018 m. sausio 16 d. susirinkimo protokolo, šeštu klausimu buvo svarstyta ir nutarta, jog nario mokestis turi būti sumokamas iki einamųjų metų gegužės 1 dienos, t. y. apeliantas 2021 m. kovo 3 d. sąskaitoje faktūroje nurodytą nario mokestį turėjo sumokėti iki 2021 m. gegužės 1 d. Apeliantui laiku nesumokėjus Asociacijai nario mokesčio šalys 2022 m. sausio 12 d. pasirašė Tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantas skolą kreditorei sumokėjo tik po to kai kreditorė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismui 2022 m. liepos 4 d. priėmus teismo įsakymą dėl minėtos skolos už laiku nesumokėtą nario mokestį išieškojimo, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jis skolą kreditorei sumokėjo gera valia pagal 2022 m. sausio 12 d. pasirašė Tarpusavio atsikaitymų suderinimo aktą.     

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paties apelianto elgesys, nepagrįstas vilkinimas mokėti skolą ir pareikšti prieštaravimai dėl kreditorės pareiškimo, kai pats apeliantas pripažino skolą, lėmė kreditorės bylinėjimosi išlaidas susidariusias tiek kreipiantis į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, tiek vėliau teikiant pirmosios instancijos teismui procesinį pareiškimą. Apeliantas nebuvo pakankamai rūpestingas, nors žinojo apie esamą skolą, vilkino jos sumokėjimą. Nagrinėjamu atveju, būtent apelianto elgesys nulėmė, kad kreditorė siekdama apginti savo pažeistas teises, kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, o vėliau pateikė procesinį pareiškimą ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto kreditorei susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

32.       Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas ir tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti iš skolininko kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atskirąjį skundą  bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlygintinos.

34.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad kreditorė patyrė 544,50 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Nors ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16. punkte nustatyto dydžio ir didžiausia už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą priteistina suma sudaro 712,20 Eur (0,4 × 1780,50 Eur (2022 m. I ketvirtį galiojęs vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis) = 712,20 Eur), tačiau atsižvelgtina į ginčo esmę, tai, kad nagrinėjami klausimai nėra sudėtingi, reikalaujantys didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, didelės teisės aktų analizės. Todėl konkrečiu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į advokato suteiktų teisinių paslaugų vertę, laiko sąnaudas yra pagrindas kreditorės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą mažinti iki 300 Eur, tokia bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta ir reali, todėl priteistina kreditorei iš apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditorei Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijai, juridinio asmens kodas 161443762, iš skolininko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                Vilija Valantienė