Civilinė byla Nr. eB2-660-1060/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 22 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Vyliaudaitė,
sekretoriaujant Editai Vazgienei, Vilijai Noreikienei, Ritai Pečiulienei,
dalyvaujant nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ atstovui A. A.,
suinteresuotam asmeniui D. C.,
suinteresuoto asmens C. C. atstovui advokato padėjėjui E. E.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vežam Jums“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys D. C., C. C..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vežam Jums“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Konsultacijų srautas“, nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 10 d. 2024 m. spalio 17 d. teismas patvirtino UAB „Vežam Jums“ kreditorių sąrašą 106 984,08 Eur sumai (civilinė byla Nr. eB2-448-1060/2025).
2. Pareiškėja nemokumo administratorė UAB „Konsultacijų srautas“ (toliau – pareiškėja arba nemokumo administratorė) pateikė teismui pareiškimą, kurį patikslinusi prašo pripažinti UAB „Vežam Jums“ bankrotą tyčiniu; C. C. ir D. C. pripažinti asmenimis, kurių veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį bankrotą (registracijos Nr. DOK-27616, Nr. DOK-5884). Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2023 m. liepos 20 d. yra D. C.. Iki 2023 m. liepos 20 d. akcininkė buvo C. C.. D. C. neįvykdė teismo įpareigojimo po nutarties iškelti UAB „Vežam jums“ bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei visą juridinio asmens turtą, dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus, nors apie tokią pareigą buvo tinkamai informuotas. 2024 m. spalio 3 d. teismui paskyrus 450,00 Eur baudą, 2024 m. spalio 17 d. D. C. pristatė administratorei didelį kiekį dokumentų, tačiau trūko finansinės atskaitomybės, dokumentų už 2023 metus ir turto perdavimo akto, taip pat nebuvo perduotas joks juridinio asmens turtas. Nemokumo administratorė, susipažinusi su situacija, nustatė, kad įmonė buvo privesta prie bankroto tyčiniais valdymo organų veiksmais.
2.2. 2022 metų pabaigoje įmonės balanso duomenimis turtas siekė 505 026,00 Eur, įmonė neturėjo nekilnojamojo turto, o įregistruota transporto priemonė buvo areštuota. Nepaisant to, joks turtas administratorei nebuvo perduotas, nėra paaiškinimų, koks jo likimas, taip pat nėra pateikti duomenys apie įmonės skolininkus.
2.3. 2022 m. pabaigoje įmonė jau buvo nemoki, tačiau nei akcininkė, nei direktorius nesikreipė į teismą dėl bankroto, nešaukė akcininkų susirinkimo, neinformavo apie nemokumą, nesvarstė įmonės kapitalo atkūrimo, pertvarkymo ar likvidavimo klausimų, tačiau pradėjo faktinį įmonės veiklos nutraukimą ir įmonę paliko likimo valiai.
2.4. Nesant duomenų apie 2023–2024 m. vykdytą veiklą, nėra galimybės objektyviai įvertinti įmonės finansinės padėties tuo laikotarpiu, kai jau buvo aiškūs įmonės nemokumo požymiai. Kaip matyti, darbuotojai buvo atleisti 2023 metų vasarą neatsiskaičius su jais pagal įstatymus, o D. C. buvo atleistas 2024 m. sausio pabaigoje, neskiriant kito vadovo. Nuo 2023 m. vidurio buvo uždarytos visos UAB „Vežam Jums“ banko sąskaitos, siekiant užkirsti kelią galimybei atsekti finansinius srautus ir atsiskaitymų eiliškumo pažeidimus. Tai, kad galimai buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas patvirtina ta aplinkybė, kad vienas didžiausių kreditorių – Valstybinė mokesčių inspekcija – liko be atsiskaitymo (reikalavimas – 75 917,85 Eur).
3. Suinteresuotas asmuo C. C. su prašymu nesutinka. Nurodo, kad nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d. buvo UAB „Vežam Jums“ akcininkė, įmonės kasdienėje veikloje ir sprendimų priėmime nedalyvavo. Įmonės vadovu tuo laikotarpiu buvo D. C., kuriuo akcininkė pasitikėjo. Buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė B. B.. Įmonės finansiniai rodikliai tuo metu nerodė nemokumo – 2022 m. pabaigoje buvo fiksuotas pelnas, augo gautinos sumos, įmonė vykdė veiklą, sudarinėjo naujas pervežimo sutartis, turėjo 7–10 darbuotojų, atsiskaitinėjo su kreditoriais ir sumokėjo daugiau nei 78 000,00 Eur mokesčių valstybei. 2023 m. buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija, o sąskaitų išrašai rodo aktyvią įmonės veiklą ir mažėjančius įsiskolinimus. Didžiuma skolų susidarė 2020–2021 m. dėl pandemijos metu sustojusios veiklos, o tuo metu galiojusi teisinė tvarka atleido vadovus nuo pareigos kreiptis dėl bankroto. Nuo 2022 m. veikla buvo atnaujinta ir įmonė ėmėsi veiksmų mokumui atkurti. Akcininkė, skirtingai nei vadovas, neturėjo pareigos perduoti dokumentų ar turto bankroto administratoriui – dėl to negavo jokių pranešimų ar įpareigojimų. Ji nesudarinėjo jokių sandorių įmonės vardu, nesiekė asmeninės naudos, veiklos neperkėlė, kreditoriams žalos nesukėlė. Nuo 2022 m. gyvena Ispanijoje ir Lietuvoje lankosi tik epizodiškai, todėl objektyviai negalėjo daryti įtakos įmonės valdymui. Pareiškėjo argumentai dėl Akcinių bendrovių įstatymo pažeidimų, siekiant įrodyti tyčinį bankrotą, yra nepagrįsti, nes jie nėra siejami su veiksmais, galinčiais sukelti tyčinį bankrotą, tokiais kaip žalingi sandoriai, turto iššvaistymas, netinkama apskaita ar neteisėti atsiskaitymai su kreditoriais. Be to, akcininkų susirinkimo sušaukimas, kapitalo atkūrimo ar likvidavimo iniciavimas yra taip pat vadovo, o ne akcininko kompetencija. Nors 2022 m. pabaigoje įmonės nuosavas kapitalas nesiekė pusės įstatinio kapitalo (17 501,00 Eur iš 30 757,00 Eur), įmonė veikė pelningai, o nepaskirstyti nuostoliai buvo perkelti į kitus metus, kaip tai leidžia įstatymas. Todėl nebuvo pagrindo konstatuoti pažeidimų ar akcininkės pareigos imtis papildomų veiksmų.
4. Suinteresuotas asmuo D. C. su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad pareiškėjo pateikti apibendrinti balanso duomenys neatspindi įmonės realios veiklos – įmonė paskutiniais metais iki bankroto vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, valstybine mokesčių inspekcija, kredito įstaigomis, mažino skolų naštą, nesudarinėjo nuostolingų sandorių. 2022 m. pabaigoje buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis su Valstybine mokesčių inspekcija, kuri sustabdė priverstinį išieškojimą ir leido tęsti veiklą. 2023 m. buvo sumokėta daugiau nei 78 000,00 Eur mokesčių, o nebegeneruojant pakankamų pajamų – savanoriškai grąžintas transporto turtas, taip sumažinant įsipareigojimus. Pareiškėjo teiginiai, kad vadovas nesikreipė į teismą laiku, taip pat nepagrįsti – nors įmonė turėjo įsipareigojimų, ji turėjo daugiau turto nei skolų, vykdė aktyvią veiklą ir siekė gerinti finansinę padėtį. Vadovas elgėsi sąžiningai, tikėdamasis išlaikyti įmonę rinkoje, ypač turint omenyje Covid-19 laikotarpiu taikytą atleidimą nuo pareigos inicijuoti bankroto procesą. Kalbant apie buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą, buvęs vadovas nurodo, kad tai lėmė buhalterės B. B. nesąžiningi veiksmai – ji piktybiškai negrąžina dokumentų, o administratorius apie tai informuotas. Galiausiai, faktas, kad nebuvo pateikta finansinė atskaitomybė už 2023 m., savaime neįrodo tyčinio bankroto – tokia atskaitomybė rengiama buhalterio, o vadovo įtaka šiam procesui ribota. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti tyčinį bankrotą ar sąmoningus akcininko ar vadovo veiksmus, privedusius prie įmonės nemokumo.
5. Atsiliepimu į pareiškimą kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad UAB „Vežam Jums“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 75 916,46 Eur, iš jų: 59 465,01 Eur pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. rugpjūčio 26 d. (teisė išieškoti nuo 2023 m. rugpjūčio 26 d.), 682,72 Eur PVM delspinigių, 10 864,63 Eur gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. balandžio 16 d. (teisė išieškoti nuo 2023 m. liepos 18 d.), 119,71 Eur GPM delspinigių, 4 658,50 Eur pelno mokestis, kurio nepriemoka susidarė nuo 2021 m. birželio 16 d. (teisė išieškoti nuo 2024 m. sausio 9 d.), 111,72 Eur pelno mokesčio delspinigių bei 14,17 Eur pelno mokesčio avanso nepriemoka nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. (teisė išieškoti nuo 2024 m. sausio 9 d.). Kitos informacijos, kuri galėtų turėti reikšmės UAB „Vežam Jums“ bankroto pripažinimui tyčiniu, VMI neturi.
6. Atsiliepimu į pareiškimą kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – VSDFV Kauno skyrius) prašo pareiškėjo prašymą dėl UAB „Vežam jums“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti savo nuožiūra. Pateikia duomenis, kad buvęs UAB „Vežam jums“ vadovas D. C. taip pat ėjo vadovo pareigas UAB „Silverta auto“, kurios veikla taip pat buvo susijusi su krovininiu kelių transportu. Kitos reikšmingos informacijos, galinčios pagrįsti tyčinio bankroto požymius, skyrius neturi.
7. Pareiškėjos atstovas, suinteresuotas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė savo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose.
Pareiškimas tenkinamas.
8. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus.
9. JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas). Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas).
10. Kadangi tyčinio bankroto samprata įsigaliojus JANĮ iš esmės nepakito, kasacinio teismo praktika, aiškinančia ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto institutą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias JANĮ normas.
11. Kaip jau nurodyta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti tyčinio bankroto požymiai, kuriais turėtų būti remiamasi siekiant pagrįsti tyčinį įmonės bankrotą. Asmuo, teikiantis prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, turi nuspręsti, kokiu požymiu (-iais) remiantis bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu. Teismas nagrinėja tyčinio bankroto klausimą pareiškimo ribose.
12. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateikto prašymo ir patikslinto prašymo, pareiškėja prašo UAB „Vežam Jums“ bankrotą pripažinti tyčiniu vadovaudamasi JANĮ 70 straipsniu, nurodydama, kad tyčinį UAB „Vežam Jums“ bankrotą pagrindžia šios faktinės aplinkybės: suinteresuoti asmenys UAB „Vežam Jums“ buvęs vadovas ir akcininkas D. C. ir akcininkė C. C. laiku nesikreipė į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė priemonių įmonės nemokumui atkurti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) nustatyta tvarka: nesušaukė neeilinio akcininkų susirinkimo dėl nemokumo, nepadengė akcininkų įnašais nuostolių ir įstatinio kapitalo; neperdavė turto ir buhalterinės apskaitos dokumentų už 2023 – 2024 m. (sąmoningai blogas bendrovės valdymas, buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nors pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus duomenis apie tai, kad bendrovė 2023 metais perleido turėtas transporto priemones esą susijusiai bendrovei, pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu veiklos perkėlimu ar nenaudingų sandorių sudarymu iš esmės negrindė, todėl šie įrodymai vertintini kaip papildantys pareiškėjos pareiškimą dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo.
13. Teismas, nagrinėdamas prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, pagal prašymo suformuotas ribas atlieka išsamią su konkretaus pagrindo vertinimu susijusių aplinkybių analizę.
Dėl įmonės nemokumo momento nustatymo
14. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022, kt.).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vežam Jums“ įregistruota juridinių asmenų registre 2013 m. balandžio 15 d., buveinės adresas Kaunas, V. Krėvės pr. 18-136. Įstatinis kapitalas 17 500,00 Eur (17 500 vnt. akcijų x 1,00 Eur nominali vertė). Nuo 2013 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., nuo 2015 m. rugsėjo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo vadovu buvo D. C.. Akcininkas – C. C. nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. liepos 20 d., D. C. nuo 2023 m. liepos 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo (el. b. t. 1, l. 23 – 27).
17. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už ataskaitinį laikotarpį: nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 2022 m. finansinės atskaitomybės dokumentai įregistruoti 2023 m. balandžio 18 d. (el. b. t. 1, 2. 50 – 55, t. 3, l. 18, 19).
18. UAB „Vežam Jums“ balansas už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. laikotarpį patvirtina, kad bendrovė nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 429 803,00 Eur, kurį sudarė 115 000,00 Eur ilgalaikis turtas ir 312 338,00 Eur trumpalaikis turtas (17 244,00 Eur atsargos, 292 575,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 2 519,00 Eur pinigai ar jų ekvivalentas). Bendrovės nuosavas kapitalas buvo 10 007,00 Eur, kuri sudarė 17 501,00 Eur kapitalas, nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – -7 494,00 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 419 796,00 Eur, iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 388 069,00 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 31 727,00 Eur. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą laikotarpiu 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad pardavimo pajamos 2021 m. sudarė 862 442,00 Eur, gavo 6 172,00 Eur pelno.
19. UAB „Vežam Jums“ nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 505 026,00 Eur, kurį sudarė 119 021,00 Eur ilgalaikis turtas ir 383 360,00 Eur trumpalaikis turtas (23 336,00 Eur atsargos, 346 840,00 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 13 184,00 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentas). Bendrovės nuosavas kapitalas – 30 757,00 Eur, kurį sudarė 17 501,00 Eur kapitalas, nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – 13 256,00 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 455 940,00 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 451 721,00 Eur, po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai – 4 219,00 Eur. Bendrovės pardavimo pajamos 2022 m. sudarė 822 108,00 Eur, bendrovė gavo 20 750,00 Eur pelno.
20. Iš 2022 m. balanso duomenų nustatyta, kad didžiausią turto dalį sudarė per vienerius metus gautinos sumos (346 840,00 Eur). Iš aiškinamojo rašto matyti, kad pirkėjų skolos sudarė tik 151 458,00 Eur šios sumos dalį. 2025 m. liepos 14 d. teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. C. atsakė, kad nežino, kas sudarė likusią gautinų sumų dalį, paaiškino, kad visas gautinas sumas gavo 2023 m. Laikant, kad pirkėjų skolos sudarė tik 151 458,00 Eur sumos dalį ir kuri buvo pirkėjų 2023 m. grąžinta, duomenų apie 195 382,00 Eur (346 840,00 – 151 458,00) gautinų sumų dalį, jos sudėtį, gavimą nėra. Buhalterinė apskaita už 2023 m. ir 2024 m. nebuvo vedama. 195 382,00 Eur sumos sudėtį nėra galimybių nustatyti. Visas įmonės turtas bankroto administratorei nebuvo perduotas. Kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių gautinų sumų 195 382,00 Eur dalies sudėtį ir, kad ji buvo atgauta 2023 m., 2024 m., ši turto dalis negali būti vertinama kaip bendrovės turimas realus turtas.
21. Teismas sprendžia, kad pagal balanso testą 2022 m. gruodžio 31 d. UAB „Vežam Jums“ buvo nemoki, nes juridinio asmens įsipareigojimai viršijo jo turto vertę (309 644,00 Eur turtas – 455 940,00 Eur įsipareigojimai). Taigi, pagal nustatytus duomenis įmonės nemokumo momentu laikytina 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl esminio juridinio asmens turtinės padėties pabloginimo
22. Kadangi pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, įvykusiomis po 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo, t. y. dėl to, kad 2023 m – 2024 m. nebuvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiimta priemonių įmonės nemokumui atkurti ABĮ nustatyta tvarka: nesušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas dėl nemokumo, nepadengti akcininkų įnašais nuostoliai ir įstatinis kapitalas; neperduotas turtas ir buhalterinės apskaitos dokumentai už 2023 – 2024 m., teismas pasisako dėl įmonės turtinės padėties nustatymo nuo 2023 m. sausio 1 d. iki bankroto bylos iškėlimo (nutartis įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 7 d.) (turto esminio pabloginimo).
23. 2022 m. balanso, aiškinamojo rašto duomenimis, suinteresuoto asmens D. C. paaiškinimais nustatyta, kad ilgalaikį materialų turtą sudarė 110 021,00 Eur vertės transporto priemonės, t. y. nuomos teisės į transporto priemones, kurios, neturint 2023 m. lėšų mokėti nuomos mokestį, buvo grąžintos Inkaso aljansas, UAB. Suinteresuotas asmuo D. C. paaiškino, kad priekaba Schmitz, VIN kodas WSM00000003141795 (el. b. t. 1, l. 52 – 54), parduota. Suinteresuotas asmuo D. C. taip pat paaiškino, kad apie 2023 m. vidurį suprato, kad įmonė veikia nuostolingai, uždarė banko sąskaitas, atleido darbuotojus, tačiau iki to laiko siekė atkurti mokumą, įmonė vykdė veiklą, dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes neturėjo pinigų, galvojo, kad kažkas kitas gali kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Duomenys patvirtina, kad Swedbank banko sąskaitos uždarytos 2023 m. rugpjūčio mėnesio antroj pusėj direktoriui prašant ir nurodžius, kad „veikla stabdoma“. Po 2023 m. rugpjūčio 23 d. darbuotojai nedirbo įmonėje, D. C. atleistas 2024 m. sausio 30 d. (el. b. t. 2, l. 58 – 59, 133). Pagal iSAF pateiktus duomenis nuo 2023 metų sausio mėnesio iki 2023 rugpjūčio mėnesio galima matyti tolygiai mažėjančius pardavimus, kas papildomai patvirtina, kad bendrovės veikla buvo vykdoma iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio, vėliau nutraukta.
24. Kaip jau nurodyta, 2023 m. gruodžio 31 d. jokio turto įmonė neturėjo. 2023 metais visas turėtas ilgalaikis turtas perduotas nuomotojui ir parduotas. Suinteresuotas asmuo D. C. paaiškino, kad nežino, kas sudarė 2022 m. nematerialų ilgalaikį turtą, atsargas, pinigai ir pinigų ekvivalentai perkelti į kitus metus. Joks turtas, užfiksuotas 2022 m. balanse, administratorei nebuvo perduotas. Iš banko sąskaitų ir jos suvestinių matyti, kad 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu buvo gauta 225 319,84 Eur įplaukų ir patirta 225 499,42 Eur išlaidų. Kaip jau nurodyta aukščiau, suinteresuotas asmuo D. C. paaiškino, kad ši suma apėmė pirkėjų skolas, t. y. grąžintos gautinos sumos. Teismas vertina, kad 73 861,84 Eur (225 319,84 – 151 458,00) yra gautos 2023 m. pajamos, kurios buvo išleistos. Byloje nustatyta, kad duomenų apie 195 382,00 Eur (346 840,00 – 151 458,00) gautinų sumų dalį susigrąžinimą nėra. Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartyje nustatyta, kad atsakovė turi įsiskolinimų kreditoriams bendrai 109 443,94 Eur sumai.
25. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu bendrovės finansinė padėtis esmingai pablogėjo. Bendrovės finansiniai rodikliai rodo, kad 2022 m. įmonė realaus turto turėjo už 309 644,00 Eur vertę, 2023 m. – 0,00 Eur, 2022 m. įsipareigojimų – už 455 940,00 Eur, 2023 m. duomenų apie įsipareigojimus nėra, 2024 m. liepos 31 d. nustatyta, kad įsipareigojimai sudaro 109 443,94 Eur.
26. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
27. Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
28. Nagrinėjamu atveju toliau vertinama, ar faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais suinteresuotų asmenų veiksmais buvo dar labiau esmingai pabloginta įmonės turtinė padėtis.
Dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu
29. Pareiškėja nurodo, kad bendrovė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų viešajam registrui už 2023 – 2024 metus, taip pat jai nebuvo perduoti jokie bendrovės veiklos bei apskaitos dokumentai nuo 2023 metų, joks bendrovės turtas, todėl nemokumo administratorei nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros; bendrovės apskaitos ir veiklos dokumentai bendrovės vadovo tikėtina slepiami norint neatskleisti bendrovės vadovo atliktų neteisėtų veiksmų. Taigi, nemokumo administratorė įrodinėja, kad bendrovės vadovo veiksmų sąmoningumas nesąžiningai ir neteisėtai neperduodant viso bendrovės turto ir dokumentų kliudo nustatyti bendrovės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą.
30. Iš UAB „Vežam Jums“ bankroto bylos nustatyta, kad 2024 m. birželio 3 d. nutartimi UAB „Vežam Jums“ vadovas D. C. buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisme priėmimą gavimo dienos pateikti teismui nutartyje nurodytus dokumentus. Atsakovės vadovui teismo nutartis įteikta asmeniškai, tačiau reikalaujami dokumentai pateikti nebuvo. Teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi D. C. už procesinių pareigų nevykdymą – rašytinių įrodymų teismui per nustatytą terminą nepateikimą paskyrė 300,00 Eur baudą ir nustatė papildomą terminą įpareigojimams įvykdyti. D. C. įpareigojimų neįvykdė. 2024 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Vežam Jums“ buvo iškelta bankroto byla, nutartimi nustatytas 14 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Buvusiam UAB „Vežam Jums“ vadovui D. C. apie nustatytas pareigas buvo žinoma, tačiau buvęs bendrovės vadovas nei nustatytu terminu, nei vėliau, jam nustatytos pareigos, t. y. paskirtai nemokumo administratorei perduoti bendrovės dokumentus ir turtą nėra įvykdęs. Dėl šios pareigos pažeidimo D. C. 2024 m. spalio 3 d. buvo paskirta 450,00 Eur bauda, kuri neatleido įmonės vadovo nuo pareigos pateikti nemokumo administratorei įmonės dokumentus ir turtą. Pareiga vis tiek nebuvo įvykdyta. D. C., nagrinėjant tyčinio bankroto klausimą, savo procesiniuose dokumentuose, o taip pat ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad perduoti dokumentų neturėjo galimybės, kadangi jie buvo bendrovėje, atsakingoje už buhalterinių paslaugų teikimą ir nėra grąžinti iki šiol.
31. Teismas, užklausęs audito įmonę UAB „E. Mordas ir partneriai“, gavo duomenis (registracijos Nr. DOK-6799), kad tarp buhalterines paslaugas teikiančios įmonės ir UAB „Vežam Jums“ 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 20/09/09 ir, kuri, remiantis šios sutarties 8 dalies 8.1 punktu, galiojo iki 2021 rugsėjo 1 dienos. Pagal sutarties 8 dalies 8.2 punktą sutartis galėjo būti pratęsta dar 12 mėnesių, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. UAB „E. Mordas ir partneriai“ nurodė, kad užsakovė UAB „Vežam Jums“ sutarties vykdymo laikotarpiu vėlavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas, dėl to sutartis, kaip nurodyta joje, pratęsta nebuvo. UAB „Vežam Jums“ buhalterinę apskaitą vedęs juridinis asmuo nurodė, kad apskaita iki 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo tvarkoma nuotoliniu būdu, t. y. el. būdu UAB „Vežam Jums“ atsiųsdavo pirminius dokumentus ir kitus reikalingus duomenimis, kurių pagrindu buvo sudaromos buhalterinės suvestinės (žiniaraščiai) bei finansinė atskaitomybė, mokestinės bei SODROS deklaracijos. Pirminių dokumentų originalų vykdytojas negaudavo, jie likdavo užsakovo įmonėje, todėl pareigos įuos saugoti neturi ir nieko pateikti negali.
32. Nurodyti duomenys paneigia D. C. teiginius apie pirminių dokumentų buvimo vietą buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje ir įrodinėjamas aplinkybes apie tai, kad D. C. neturi dokumentų, jų perduoti negali, o faktiškai dokumentus turinti bendrovė atsisako tą padaryti. Atitinkamai tai reiškia, kad buvęs vadovas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 10, 13 straipsnius tenka pareiga organizuoti subjekto apskaitą, saugoti apskaitos dokumentus, apskaitos registrus vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu, turi turėti išsaugojęs pirminius buhalterinės apskaitos duomenis, tačiau jų neteikia nei nemokumo administratorei, nei teismui. Teismas nustatė, kad buhalterinė apskaita 2023 m. – 2024 m. nebuvo vedama. Finansinėje atskaitomybėje už 2022 metus nurodytų duomenų apie dalį turto (195 382,00 Eur gautinas sumas) nėra galimybių nustatyti. Nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo 2023-2024 metais, užkertant kelią nemokumo administratorei nustatyti tikslią bendrovės veiklą, jos turtą, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei struktūrą.
33. Teismas nurodo, kad teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota Contra spoliatorem prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 52 punktas; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-219/2016, 52 punktas; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 69 punktas ir kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017, 70 punktas).
34. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorei savo reikalavimus grindžiant faktinėmis aplinkybėmis, kad D. C. nepateikė finansinės atskaitomybės duomenų viešajam registrui (už 2022–2023 m.), taip pat neperdavė visos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų nemokumo administratorei ir nepateikė jų teismui, D. C. turėjo procesinę pareigą paneigti šias aplinkybes įrodymais, kad visą bendrovės turtą ir visus dokumentus, leidžiančius identifikuoti bendrovės finansinę padėtį, po bankroto bylos iškėlimo jis, kaip rūpestingas ir protingas bendrovės vadovas, yra perdavęs paskirtai nemokumo administratorei arba jie yra pas kitą juridinį asmenį (kaip buvo teigiama, - buhalterinę apskaitą vedusią bendrovę). Tokios procesinės pareigos neatlikus, dar daugiau – D. C. teiginius dėl dokumentų buvimo vietos paneigus UAB „E. Mordas ir partneriai“, konstatuotina, kad dokumentai po bankroto bylos iškėlimo nemokumo administratorei sąmoningai neperduoti siekiant nuslėpti pačius nepalankiausius vadovui faktus, kuriuos tie nepateikti įrodymai būtų patvirtinę. Ir ši aplinkybė laikytina atitinkančia JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
35. Teismas pažymi, kad anksčiau šioje nutartyje nustačius, kad bankroto bylos iškėlimo dieną turto bendrovėje nebuvo, nėra pagrindo vertinti, kad buvusio vadovo veiksmai neperduodant nemokumo administratorei turto, priešingai, nei apskaitos dokumentų neperdavimas, nevertintini kaip atitinkantys JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytus tyčinio bankroto požymius.
36. 32-34 punktuose aptartos faktinės aplinkybės dėl finansinių dokumentų neperdavimo aktualios sprendžiant dėl tyčinio bankroto ir pagal kitus JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius, vienas kurių buvo įrodinėjamas pareiškėjos: „juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai <...> (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
37. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje, aktualioje ir aiškinant JANĮ nuostatas, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai įmonės apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024, 72 punktas).
38. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
39. Įvertinus tai, kas nurodyta, byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl sąmoningų D. C. veiksmų (neveikimo) yra pakankamos daryti išvadą, kad bendrovės vadovas neteikė metinių finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui (paskutinė finansinė atskaitomybė teikta už 2022 metus, o už 2023 ir 2024 nebuvo sudaryta ir teikta), taip pat nepateikė nemokumo administratorei bendrovės finansinių duomenų, kas suponuoja išvadą apie sąmoningą aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, siekiant nuslėpti tikrąją juridinio asmens turinę padėtį ir veiklą ir tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).
40. Pareiškėja vieną kaip tyčinio bankroto požymį nurodo tai, kad suinteresuoti asmenys (vadovas ir akcininkė) laiku nesikreipė dėl UAB „Vežam Jums“ bankroto bylos iškėlimo.
41. JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.
42. Pažymėtina, kad JANĮ 5 ir 6 straipsniuose įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu juridinio asmens dalyviams tokia pareiga nenustatyta. Priešingai, įmonės dalyviai yra informuojami juridinio asmens vadovo apie pateiktą ir priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 6 straipsnis). Ši pareiga visų pirma siejama su asmenine vadovo atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).
43. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad juridinio asmens vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad juridinis asmuo veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą juridinį asmenį sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad juridinis asmuo laikytųsi įstatymų, nustatytų jo veiklos apribojimų ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019).
44. Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. Tai lemia, kad, suprastėjus juridinio asmens finansinei būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kai juridinio asmens finansinė padėtis tampa ypač sunki ar net kritinė, t. y. kai pasiekiama nemokumo riba, kreditorių interesai ima vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).
45. Nurodytina, kad vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovei jau 2023 metų pradžioje tapus nemokiai, nemokumo procesas nebuvo inicijuojamas, veikla nutraukta 2023 m. rugpjūčio mėnesį, buvusio vadovo paaiškinimu, kreipimuisi dėl bankroto bylos iškėlimo jis neturėjo lėšų ir manė, kad pareiškimą gali pateikti nebūtinai vadovas. Kaip matyti iš bankroto bylos medžiagos, į teismą su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo 2024 m. gegužės mėnesį kreipėsi kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija, kurio pagrindu UAB „Vežam Jums“ ir buvo iškelta bankroto byla. Taigi, nurodyti faktai leidžia konstatuoti, kad vadovas nepaneigė aplinkybės, jog jis iš esmės sąmoningai, nors ir suvokdamas, kad bendrovė nemoki ir nevykdo veiklos, nesant tam jokių objektyviai tokį veikimą pateisinančių priežasčių, pažeidė šią įstatyme numatytą vadovo pareigą. Ir nors, kaip minėta, šios pareigos nevykdymas pats savaime nesudaro tyčinio bankroto požymio, tačiau kaip viena iš aplinkybių, nagrinėjamu atveju priskirtina sąmoningai blogam juridinio asmens valdymui, kuris pažeidžia tiek paties juridinio asmens, tiek ir kreditorių interesus dar labiau bloginant jau nemokia esančios įmonės padėtį (leidžiant įsipareigojimams didėti). Tuo tarpu nesant įstatyme numatytos pareigos akcininkei kreiptis dėl nemokumo proceso inicijavimo, nelaikytina, kad suinteresuotas asmuo C. C., nesikreipdama dėl nemokumo proceso, pažeidė savo įstatymines pareigas.
46. Nagrinėjamos bylos kontekste yra pagrindas konstatuoti, kad nesant sąmoningų vadovo veiksmų po 2023 metų, jau esančios nemokia įmonės padėtis nebūtų tapusi dar sudėtingesnė. Byloje nustatyta, kad tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo yra priežastinis ryšys. Atitinkamai pagal byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad įmonės finansinė padėtis 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. liepos 31 d. laikotarpiu esmingai pablogėjo, įmonė nebeturėjo jokio realaus turto, neturėjo darbuotojų, veiklos nevykdė, pajamų negeneravo, nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovei tapus nemokiai, nevedė buhalterinės apskaitos, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų, pirminių dokumentų neišsaugojo (paslėpė). Teismo vertinimu, nustačius nemokumą, bendrovės vadovas pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, taigi tokia tolesnė nuo 2023 m. sausio 1 d. įmonės veikla buvo nukreipta tik į siekį dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Dėl nurodyto, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu.
47. Nemokumo administratorė, bylos nagrinėjimo metu pateikė papildomus duomenis apie tai, kad UAB „Vežam Jums“ turėtos transporto priemonės Schmitz SCS 24/L-13.62, Iveco – Magirus As440s46t/P buvo perleistos 2023 metais UAB „Kosa“ teigiant, kad jos parduotos ne už rinkos vertę, bet už kainą nežymiai didesnę, nei likusi paskutinio lizingo mokėjimo suma, išpirkus transporto priemonę susijusiam asmeniui. Nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turto realią vertę, savo pareiškimo, kaip minėta, negrindė aplinkybėmis dėl turto ar veiklos perkėlimo, ir nenaudingų sandorių sudarymo, todėl nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip patvirtinančios papildomus tyčinio bankroto požymius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis) ir, atsižvelgiant į pareiškimu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, dėl jų plačiau nepasisakytina. Taip pat nepasisakytina ir dėl kitų pareiškėjos argumentų, kurie nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, nurodytina, kad bendrovės bankrotą pripažinus tyčiniu bent vienu iš JANĮ nustatytų pagrindų, jau yra pasiekti įstatyme nustatyti tyčinio bankroto tikslai.
Dėl akcininkės pareigų ne(vykdymo) siejant jas su tyčiniu bankrotu ir tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (asmenų) nustatymo
48. Pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas ir tuo, kad 2022 m. vasario 21 d. – 2023 m. liepos 20 d. laikotarpiu bendrovės vienintele akcininke buvo įregistruota C. C., todėl būtent ji atsakinga už Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų netinkamą vykdymą. Nemokumo administratorė nurodo, kad akcininkė pažeidė ABĮ 24 straipsnio 2 dalį, nes nesušaukė neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovei tapus nemokiai, ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, nes nesiėmė veiksmų dėl įstatinio kapitalo didinimo, ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir 11 dalį, nes nuostolių nepadengė savo įnašais.
49. JANĮ numatyta itin reikšminga juridinio asmens vadovo pareiga tinkamai ir laiku reaguoti į įmonės nemokumo problemas. Pripažįstama, kad, gresiant įmonės nemokumui ar kai jis neišvengiamas, įmonės vadovo pareigų tikslas yra užtikrinti kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų apsaugą; užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už įmonės valdymą, būtų informuoti apie jų vaidmenį ir pareigas tokiomis aplinkybėmis; užtikrinti atitinkamas gynybos priemones dėl tokių pareigų, kurios gali būti įgyvendinamos po nemokumo proceso pradėjimo, pažeidimų. Todėl būtent juridinio asmens vadovai privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų išvengta nemokumo, ar, jei nemokumas neišvengiamas, sumažinti nemokumo sukeliamą neigiamą poveikį įmonei ir kreditoriams. Įmonės vadovai turi įvertinti esamą įmonės finansinę būklę ir užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės duomenys būtų tvarkingai tvarkomi ir atnaujinami; žinoti apie įmonės finansinę būklę; organizuoti reguliarius valdybos posėdžius; diskutuoti su auditoriais; sušaukti akcininkų susirinkimą; keisti vadovavimo praktiką, atsižvelgiant į kreditorių ir kitų suinteresuotųjų šalių interesus; saugoti įmonės turtą, kad būtų maksimaliai padidinta jo vertė ir išvengta pagrindinio turto praradimo; ištirti įmonės gyvybingumą ir sumažinti išlaidas; nesudaryti sandorių, kurių gali būti vengiama, nebent tam yra tinkamas verslo pagrindimas; tęsti veiklą, jei tai tikslinga siekiant maksimaliai padidinti įmonės vertę; vesti derybas su kreditoriais arba pradėti kitas neoficialias procedūras, pavyzdžiui, dėl restruktūrizavimo. Būtent esminių (strateginių) verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
50. Juridinio asmens dalyvis, skirtingai nei įmonės valdymo organai, įprastai valdant įmonę nedalyvauja. Todėl teisės doktrinoje laikomasi vertinimo, kad juridinio asmens dalyviai neturėtų atsakyti už tyčinį bankrotą (žr. Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. 2021. Monografija. Mykolo Romerio universitetas. P. 234). Išimtis galėtų būti nustatyta dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio dėl juridinio asmens veiklos perkėlimo, kadangi šis tyčinio bankroto požymis yra susijęs su įmonės reorganizavimu, o sprendimą dėl įmonės reorganizavimo priima juridinio asmens dalyviai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.96 straipsnio 3 dalis, ABĮ 62 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tyčinis bankrotas nėra grindžiamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymiu, priešingai nei nurodoma pareiškime, akcininkė neturėjo pareigos nei inicijuoti nemokumo procesą, nei sušaukti akcininkų susirinkimą, kuriame būtų sprendžiami klausimai dėl veiksmų ėmimosi bendrovei tapus nemokiai. Be to, byloje nebuvo nustatyta, kad įmonės akcininkė dalyvavo valdant įmonę.
51. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė.
52. Pripažinus UAB „Vežam Jums“ bankrotą tyčiniu ir nustačius, kad nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą lėmė būtent tik sąmoningi suinteresuoto asmens D. C. įmonės valdymo veiksmai: nesikreipimas į teismą bendrovei esant nemokiai, aplaidus buhalterijos vedimas, buhalterinės apskaitos dokumentų už 2023-2024 metus neperdavimas, teismas sprendžia, kad D. C. laikytinas kaltu asmeniu, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).
53. Vadovaujanti JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
55. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato suteiktas konsultacijas ir pagalbą už patikslinto pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu parengimą (registracijos Nr. DOK-8451).
56. Bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte patvirtintus maksimalius dydžius, todėl priteistinos iš priešingos šalies – D. C. (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
n u t a r i a:
nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Konsultacijų srautas“ pareiškimą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vežam Jums“ pripažinimo tyčiniu tenkinti.
Pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vežam Jums“, juridinio asmens kodas 303042915, bankrotą tyčiniu.
Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Vežam Jums“ bankrotą, yra D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Konsultacijų srautas“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Vežam Jums“ kreditorius apie priimtą nutartį.
Išsiųsti įsiteisėjusios nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Konsultacijų srautas“, juridinio asmens kodas 300109472 iš suinteresuoto asmens D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė