Civilinė byla Nr. 2FB-32929-1077/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27412-2021-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.2
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,
sekretoriaujant Kristinai Ruseckai,
dalyvaujant pareiškėjai H. V.-M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos H. V.-M. patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „ECOIL“, UAB „Gelvora“, antstolis Donatas Kisielius.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėja H. V.-M. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydama iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „IUS LT“.
Pareiškėja nurodė, kad jos pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudaro virš 193 063,84 Eur. Pažymėjo, kad jos kreditoriai yra UAB „ECOIL“ (48 191,88 Eur įsiskolinimas), UAB „Gelvora“ (144 871,96 Eur įsiskolinimas). Pareiškėja paaiškino, kad 2004 m. kartu su savo buvusiu sutuoktiniu T. M. pradėjo verslą, įsteigė UAB „TMTK“, pritraukė investicijas iš Norvegijos. Pasak pareiškėjos, įmonė sėkmingai vykdė savo veiklą – teikė įdarbinimo paslaugas ir siuntė Rumunijos darbuotojus (aukštos klasės suvirintojus) į darbą Norvegijoje. Tuo metu pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu uždirbo nemažas pajamas, kadangi jis ėjo šios įmonės generalinio direktoriaus pareigas ir turėjo 26 proc. įmonės akcijų, o pareiškėja buvo įmonės biuro administratore ir personalo vadybininke. Pareiškėjos teigimu, sutuoktiniai nusprendė nusipirkti didesnį butą, paėmė kreditą iš Nordea banko, kurį vėliau pardavė, paėmė didesnę paskolą ir nusipirko butą (duomenys neskelbtini), o dar po metų pradėjo statyti namą (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pažymėjo, kad viskas vystėsi labai sėkmingai, kol neįvyko konfliktas su pagrindiniu įmonės akcininku A. T.. Po šio konflikto buvęs sutuoktinis buvo atleistas iš užimamų pareigų, pareiškėja taip pat neteko darbo šioje įmonėje. Taigi buvę sutuoktiniai liko be darbo ir be pajamų su didele paskola ir kreditoriniais įsipareigojimais. Pasak pareiškėjos, jos buvęs sutuoktinis ir toliau turėjo nesutarimų su naujais UAB „TMTK“ akcininkais ir vadovu. Minėtu laikotarpiu pareiškėja neturėjo pakankamai pinigų, kad galėtų pasamdyti gerą advokatą ir varžytis su pasiturinčia įmone, todėl buvę sutuoktiniai pralaimėjo visus ginčus teisme ir T. M. liko skolingas UAB „TMTK“ didelę pinigų sumą. Pareiškėjos teigimu, jie kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, tačiau atsakymo negavo iki šiol.
Pareiškėja pareiškime taip pat nurodė, kad su buvusiu sutuoktiniu užsiėmė įvairiais verslais, prekiavo, tarpininkavo, buvęs sutuoktinis dirbo Lenkijoje, bet pajamų neužtekdavo padengti gan didelę paskolą (1 700 Eur per mėnesį), taip pat apmokėti sąskaitas ir kitas išlaidas. Pasak pareiškėjos, šalys visomis jėgomis bandė gelbėti savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini) Tam tikslui pareiškėja pasiskolino pinigų iš UAB „ECOIL“ ir padengė dalį nesumokėtos būsto paskolos, bet grąžinti skolos kreditorei UAB „ECOIL“ pareiškėjai nepavyko. Pareiškėjos buvęs sutuoktinis tuo metu dirbo Lenkijoje ir žadėjo padėti su skolos grąžinimu, bet projektas jam nepavyko ir pinigų pareiškėja iš jo negavo. Dėl finansinių sunkumų prasidėjo konfliktai šeimoje, todėl pareiškėja su T. M. išsiskyrė, jų nepilnametis sūnus liko gyventi su pareiškėja. Pasak pareiškėjos, iš buvusio sutuoktinio T. M. sūnaus išlaikymui iki pilnametystės priteista 200 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Pareiškėja pažymėjo, jog gauna teismo priteistą išlaikymą iš buvusio sutuoktinio.
Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad kadangi nemokėjo paskolos Nordea bankui, pastarasis nutraukė su pareiškėja sutartį, antstolis areštavo visą buvusių sutuoktinių turtą ir pradėjo jį pardavinėti iš varžytynių. Pareiškėja su buvusiu sutuoktiniu sėkmingai pardavė butą (duomenys neskelbtini) ir padengė bankui visą skolą. Pareiškėja liko skolinga AS „Luminor Bank“ 130 000 Eur. Iš varžytynių buvo parduoti ir pareiškėjos paveldėti žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir gauti pinigai skirti skolos dengimui. Pareiškėja papildomai paaiškino, jog pardavus namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji liko skolinga AS „Luminor Bank“ pagal Būsto kreditavimo sutartį, tačiau vėliau skola buvo perleista kreditorei UAB „Gelvora“. Taip pat Pareiškėja patyrė papildomas išlaidas už tarpininkavimą parduodant butą ir namą, kurios sudarė daugiau kaip 3 900 Eur.
Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. kovo mėnesį pareiškėja prarado darbą, kadangi įmonė, kurioje dirbo, bankrutavo, todėl šiuo metu pareiškėja yra registruota Užimtumo tarnyboje. Pareiškėja pažymėjo, kad gaudama nedideles pajamas, finansiškai nėra pajėgi vykdyti savo turimų kreditorinių įsipareigojimų, kurie nuolat didėja dėl skaičiuojamų palūkanų, delspinigių. Pareiškėjos pajamų užtenka tik minimalioms ir pačioms reikalingiausioms išlaidoms. Išlaikyti sūnų ir sumokėti už buto nuomą pareiškėjai padeda buvęs sutuoktinis. Pareiškėja planuoja išsipirkti verslo liudijimą ir pradėti dirbti VšĮ „Mamų mugė“, planuojamas atlyginimas (atskaičius mokesčius) sudarytų 650 Eur.
Pareiškėja nurodė, kad neturi nuosavo nekilnojamojo turto, taip pat privalomai registruotino kilnojamojo turto, taip pat nuosavybės teise neturi transporto priemonių. Pareiškėjos buitis yra minimali, ji neturi brangių buities prietaisų, rūbų, aukso dirbinių ar kitokių vertingų daiktų. Pareiškėjos vardu nėra įregistruotų įmonės akcijų ir nėra juridinių asmenų dalyvis. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad neturi grynųjų pinigų, kurių suma viršija 1 minimalią mėnesinę algą, neturi įkeisto turto ir nėra suteikusi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų ar kitų įsipareigojimų. Pareiškėja taip pat nurodė, kad debitorių ji neturi. Pareiškėjos vardu AB SEB banke yra atidarytos dvi banko sąskaitos, vienoje jų piniginių lėšų likutis yra 4,19 Eur, o kitoje banko sąskaitoje – 0 Eur.
Pareiškėjos žiniomis, jos atžvilgiu teisme iškeltų civilinių ar baudžiamųjų bylų, kuriose jai būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, nėra, taip pat nėra vykdomų išieškojimų ne ginčo tvarka. Pareiškėja yra neteista, netapo nemokia dėl savo žalingų įpročių, taip pat nėra įtraukta į apribojusių savo galimybes lošti asmenų sąrašą.
Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu išlaiko nepilnametį vaiką – P. J. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėja gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką (paskirta iki 2021 m. gruodžio 18 d.), kuri sudaro 330 Eur. Pasak pareiškėjos, jos būtiniems poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 590 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro 200 Eur būsto nuomai, 150 Eur vaiko išlaikymui, 100 Eur išlaidos maistui, 25 Eur išlaidos telefonui, 10 Eur išlaidos transportui, 25 Eur išlaidos asmens higienos priemonėms, 20 Eur vaistams, 30 Eur drabužiams ir 30 Eur medicininėms paslaugoms.
Pareiškėjos teigimu, bankroto bylos iškėlimas atitiktų tiek jos pačios, tiek jos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad nei pareiškėjos gaunamų piniginių pajamų, nei jos turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl pareiškėja sąžiningai siekia atkurti savo mokumą, siekiant tenkinti kreditorių reikalavimus.
Suinteresuotas asmuo UAB „ECOIL“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Patikslino, kad 2021 m. lapkričio 30 d. pareiškėjos skolos likutis UAB „ECOIL“ sudaro 48 155,30 Eur.
Suinteresuotas asmuo antstolis Donatas Kisielius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė bylos pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas išnagrinėjo civilinę bylą suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė pareiškime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog pareiškėja su vyru buvo verslo žmonės, įsteigė įmonę UAB „TMTK“, sukūrė darbo vietas. Įvyko nesusipratimas tarp akcininkų, vyras susipyko su norvegu akcininku. Pagrindinis akcininkas imdavo iš įmonės dideles sumas pinigų. Pareiškėjos vyras buvo generalinis direktorius, jis pasirašydavo avansines apyskaitas. A. neprisipažino, kad čia jis imdavo pinigus, nors darbuotojai viską matė. Todėl dėl šių skolų nutarta pašalinti pareiškėjos vyrą iš generalinio direktoriaus pareigų. Pareiškėja buvo administratore, ji taip pat neteko darbo. Pareiškėja su vyru paraleliai turėjo vertimų biurą. UAB „TMTK“ pareiškė teisme reikalavimus pareiškėjos vyrui dėl pinigų atgavimo. Dešimt metų nebuvo gyvenimo. Z. V. yra pareiškėjos brolis, pareiškėja jam pardavė neareštuotą turtą, lėšas naudojo savo ir sūnaus pragyvenimui. P. V. nekilnojamąjį turtą pardavė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui. Dabar pareiškėja gyvena nuomojamam bute (duomenys neskelbtini). Už nuomą pareiškėja moka 450 Eur, 250 Eur padengia buvęs vyras, tai pareiškėja moka tik po 200 Eur. (duomenys neskelbtini) kreditą pareiškėja su vyru padengė patys, o nebaigtos statybos (duomenys neskelbtini) kredito negrąžino ir šią skolą perėmė UAB „Gelvora“ (namas buvo parduotas pigiai, maždaug už 30 tūkst. Eur). (duomenys neskelbtini) yra tas pats. Paaiškino, kad pareiškėja su vyru ėmė dvi paskolas. Pareiškėjos vyras taip pat skolinosi iš UAB „Ecoil“, tačiau pinigai buvo paskolinti pareiškėjos vardu. Šiuos pinigus vyras panaudojo mokėjimams už savo skolas, už automobilio lizingą. Po naujų metų pareiškėją žada priimti dirbti 225-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Juna“ kaip administratorę ir mokėti apie 1 000 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių.
Pareiškimas tenkinamas, pareiškėjai iškeliama bankroto byla.
FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
Dėl fizinio asmens nemokumo
FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikoje minimali mėnesinė alga – 642 Eur, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl 2021 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“. Taigi fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 16 050 Eur. Vadovaujantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę, nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja turi skolinius įsipareigojimus šiems kreditoriams: UAB „ECOIL“ (48 155,30 Eur įsiskolinimas), UAB „Gelvora“ (144 871,96 Eur įsiskolinimas). Iš viso pareiškėjos skolos suma kreditoriams sudaro 193 027,26 Eur. Šiuo atveju darytina išvada, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma akivaizdžiai viršija 25 MMA (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina tai, kad kasacinio teismo yra nurodyta, jog teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, jog skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, teismas, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto ar transporto priemonių. Pareiškėjos teigimu, jai iki 2021 m. gruodžio 18 d. paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri sudaro 330 Eur. Lyginant pareiškėjos turimą įsiskolinimo dydį su jos gaunamomis pajamomis, akivaizdu, jog pareiškėja šiuo metu nėra pajėgi įvykdyti pradelstų mokėjimų, o jos gaunamos pajamos patvirtina, kad pareiškėjos skolinių įsipareigojimų padengimas nusikeltų neapibrėžtam laikui.
Įvertinus pareiškėjos skolinių įsipareigojimų kitimo perspektyvą jos šiuo metu gaunamų ir ateityje ketinamų gauti pajamų kontekste, nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjos pajamos leistų įvykdyti pradelstus skolinius įsipareigojimus, kurių suma sudaro 193 027,26 Eur, per protingą laikotarpį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Išanalizavus ir įvertinus byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėja pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, viršijančių 25 MMA, taigi ji yra nemoki FABĮ prasme (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl fizinio asmens (ne)sąžiningumo
Fizinio asmens nemokumas nėra besąlyginis pagrindas iškelti bankroto bylą. Kita įstatyme įtvirtinta sąlyga bankroto bylai iškelti – FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų atvejų nebuvimas. Šioje teisės normoje nustatytų aplinkybių dalis siejama su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
Nagrinėjamu atveju, išklausius pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-336/2013). Konstatuoti asmens nesąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu vertinami du aspektai: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. 3K-3-516/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti ar jos negerinti, kai akivaizdžiai turi galimybių padėtį gerinti, tačiau nepateisinamai jų nepanaudoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui.
Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį prieš kreditorius (pvz., sąmoningai mažinant gaunamas pajamas ar vengiant atsiskaityti su kreditoriais). Aplinkybių, jog pareiškėja klaidintų kreditorius apie savo turtinę padėtį ar kitais nesąžiningais veiksmais ar neveikimu būtų sąlygojusi savo nemokumo atsiradimą, nenustatyta. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė ketinanti įsidarbinti 225-ojoje daugiabučių namų savininkų bendrijoje „Juna“ administratore, o planuojamas atlygis sudarytų apie 1 000 Eur neatskaičius mokesčių, patvirtina pareiškėjos siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“, kuris yra pagrindinis pareiškėjos kreditorius ir kuriam pareiškėja yra įsiskolinusi didžiausią pinigų sumą (144 871,96 Eur), taip pat ir kitas kreditorius UAB „ECOIL“ savo atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad pateiktam prašymui dėl bankroto bylos pareiškėjai iškėlimo neprieštarauja.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šio proceso metu byloje nėra akivaizdžių pareiškėjos galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens nesąžiningumo – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsisakymas iškelti pareiškėjai bankroto bylą neatitiktų nei pačios pareiškėjos, nei suinteresuotųjų asmenų interesų. Pareiškėja ir toliau liktų nemoki, nes jos gaunamos pajamos neleistų visiškai padengti kreditorinių reikalavimų sumos. O iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjos mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjos, tiek jos kreditorių interesus. Be to, kreditoriams bankroto procedūros metu įstatymas numato svertus kontroliuoti bankroto administratoriaus veiklą ir daryti įtaką bankroto procesui (gauti iš bankroto administratoriaus informaciją, veiklos ataskaitas, motyvuotai reikalauti atstatydinti, pritarti planui, kontroliuoti plano įgyvendinimą, reikalauti nutraukti bankroto bylą, kt.). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktus įrodymus bei nurodytas aplinkybes, yra pagrindas iškelti pareiškėjai bankroto bylą, nes ji yra nemoki, o FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti ribojimo pagrindai nenustatyti.
Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tapo nemoki dėl savo žalingų įpročių arba kad yra bausta už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, bei dėl to būtų tapusi nemoki (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai). Nenustatyta, kad pareiškėja jau buvo kreipusis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 punktuose nurodytus atvejus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Taip pat nenustatyta, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyviu būtų pareiškėja, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).
Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, nes ji yra nemoki ir nenustatyta FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių bankroto byla negali būti keliama.
Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 11 straipsniu, teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo paskirti fizinių asmenų bankroto administratorių.
Nagrinėjamu atveju sutikimą administruoti pareiškėjos bankroto procesą pateikė bankroto administratorė mažoji bendrija (toliau – MB) „Ius LT“, siūloma lėšų suma, reikalinga bankroto procedūroms – 270 Eur, kurią sudaro 140 Eur atlyginimas, 60 Eur kuro išlaidos, 40 Eur kanceliarinės, pašto išlaidos ir 30 Eur biuro išlaidos (nuoma).
Teismas skiria bankroto administratore pareiškėjos nurodytą MB „Ius LT“, kuri pateikė sutikimą atlikti bankroto procedūras ir dėl kurios kandidatūros suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų (FABĮ 4 straipsnio 7 dalis). Teismas nenustatė FABĮ 11 straipsnio 3, 5 dalyse įtvirtintų pagrindų, dėl kurių teismas negalėtų skirti MB „Ius LT“ bankroto administratore.
Teismas, įvertinęs bankroto administratorės MB „Ius LT“ pateiktą 270 Eur įkainio, reikalingo bankroto procedūroms atlikti, pagrindimą, sprendžia, jog nurodytas įkainis yra protinga ir pagrįsta suma, kurią bankroto administratorė gali naudoti bankroto procedūroms atlikti iki bus patvirtintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir pareiškėjos mokumo atkūrimo planas (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).
FABĮ 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba tikslinamas plano projektas, teismas bankroto administratoriaus arba fizinio asmens prašymu turi teisę pratęsti šioje dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams nuo teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatomas 4 mėnesių terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, tam tikrus objektyvius specialiuosius poreikius ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Nors įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais, tačiau teismas gali pareikalauti juos pateikti (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti reikalinga kiekvieną mėnesį ne mažesnė nei 590 Eur suma, kurią sudaro 200 Eur būsto nuomai, 150 Eur vaiko išlaikymui, 100 Eur išlaidos maistui, 25 Eur išlaidos telefonui, 10 Eur išlaidos transportui, 25 Eur išlaidos asmens higienos priemonėms, 20 Eur vaistams, 30 Eur drabužiams ir 30 Eur medicininėms paslaugoms. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja detalizavo jos nurodomas būtiniems poreikiams reikalingas išlaidas, į tai, jog pareiškėjos kreditoriai prieštaravimų dėl šios sumos nereiškė, o teismas taip pat nenustatė aplinkybių, jog kuriems nors poreikiams pareiškėjos prašoma nustatyti suma būtų nepagrįsta, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytina 590 Eur suma per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad nurodyta suma būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti teismo nustatoma tik preliminariai, pradiniam bankroto proceso etapui, iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (FABĮ 7, 8 straipsniai). Pareiškėjos kreditoriai, spręsdami mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą, turės teisę reikšti pareiškėjai pastabas dėl plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių, taip pat ir dėl jos būtiniesiems poreikiams būtinos sumos dydžio (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Remiantis FABĮ 6 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatomas 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį pareiškėjos kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
iškelti pareiškėjai H. V.-M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Paskirti H. V.-M. bankroto administratore MB „Ius LT“, juridinio asmens kodas 303008795, sąrašo eilės Nr. N-JA0116 (adresas korespondencijai V. Maciulevičiaus g. 51-302, Vilnius, el. paštas giedrius@sgb.lt). Nutarties kopiją siųsti MB „Ius LT“.
Patvirtinti 270 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt eurų) sumą, kurią bankroto administratorė MB „Ius LT“ turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 30 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį pareiškėjos kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos.
Patvirtinti 590 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt eurų) sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį H. V.-M. būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti.
Įsiteisėjus nutarčiai, jos patvirtintą kopiją išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Donatui Kisieliui, kredito įstaigai AB SEB bankui, valstybės įmonei „Registrų centras“ bei mokesčius surinkti įpareigotoms valstybei atstovaujančioms institucijoms: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Vilija Ranceva