Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

35.4.; 35.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Neringa Švedienė,

sekretoriaujant Justinai Ščerbaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui Z. V.,

atsakovo atstovui advokatui U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „FF Lizingas” ieškinį atsakovui UAB „Skomė” dėl skolos priteisimo.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą, 

n u s t a t ė:

Ieškovas UAB „FF Lizingas” kreipėsi į teismą, prašydamas (1 t., b.l. 2-4, 2 t., b.l. 1-2) priteisti iš atsakovo 160000 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško atsiskaitymo, žyminio mokesčio, kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-08 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas” sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria ieškovas, kaip naujasis kreditorius, iš kreditoriaus Ellora Ltd. perėmė reikalavimo teisę į UAB „Skomė” kreditoriui mokamos skolos dalį - 262500 Lt iš 562500 Lt skolos. Apie šį reikalavimo perleidimą Ellora Ltd. tinkamai pranešė UAB „Skomė” 2009-07-14. Ši atsakovo skola jo akcininkui Ellora Ltd. atsirado dėl to, kad atsakovas privalėjo sumokėti Ellora Ltd. sumažinto UAB „Skomė” įstatinio kapitalo dalį, tenkančią šiam UAB „Skomė” akcininkui. Sprendimą sumažinti UAB „Skomė” įstatinį kapitalą priėmė UAB „Skomė” pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2008-06-11. UAB „Skomė” įstatinio kapitalo sumažintą proporcingą dalį akcininkams turėjo išmokėti per vieną mėnesį nuo pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre (Akcinių bendrovių įstatymo 52 str. 8 d.), t.y. iki 2008-12-11, nes nauja UAB „Skomė” įstatų redakcija juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009-11-11. UAB „Skomė” įstatinis kapitalas buvo sumažintas nuo 1400000 Lt iki 350000 Lt, t.y. akcininkams bendrovės išmokėtina suma yra 1050000 Lt, kuri turėjo būti išmokėta susirinkime dalyvavusiems UAB „Skomė” akcininkams ar jų teisių perėmėjams pagal jų turimą UAB „Skomė” paprastųjų vardinių akcijų skaičiaus proporciją. Įstatinio kapitalo sumažinimas įvyko akcijų nominalios vertės sumažinimu nuo 4 Lt  iki 1 Lt, t.y. už kiekvieną UAB „Skomė” akcininko turimą akciją bendrovė akcininkui turėjo sumokėti po 3 Lt. UAB „Skomė” savo akcininkui Ellora Ltd. už šios bendrovės turimų 187500 paprastųjų vardinių akcijų privalėjo sumokėti 562500 Lt, iš kurių reikalavimą į 262500 Lt  Ellora Ltd. perleido ieškovui (CK 6.101 str. 1 d., CK 6.109 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Skomė“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti (1 t., b.l. 63-65). Nurodė, kad nei reikalavimo teisės perleidimo sutarties, nei jos pagrindu atlikto vienašalio ieškovo reikalavimo užskaitymo atsakovas nepripažįsta, nes šie ieškovo atstovo ir Ellora Ltd. atstovo Z. V. pateikti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų arba jiems prieštarauja. Atsakovas sutinka, kad UAB „Skomė” akcininkas Ellora Ltd po naujos UAB „Skomė” įstatų redakcijos įregistravimo juridinių asmenų registre per vieną mėnesį - iki 2008-12-11 negavęs išmokos, turi teisę jam priklausančias lėšas išreikalauti iš bendrovės, kaip kreditorius, tačiau Ellora Ltd nurodytu terminu į atsakovą nesikreipė.  Atsakovas taip pat nurodė, kad jis 2009-08-03 gavo Ellora Ltd. 2009-07-14 pranešimą dėl reikalavimo perleidimo, pasirašytą Z. V.. Tačiau prie šio pranešimo buvo pateiktos tik jame nurodytų dokumentų kopijos, kurios buvo patvirtintos paties Z. V., kai tuo tarpu įstatymas numato originalaus dokumento pateikimą. Šių įrodymų ieškovas nepateikė ir teismui, be to, ieškovo atlikta avansinių skolų užskaita nėra galima, nes mokėjimo terminas jos atlikimo metu dar nebuvo suėjęs (CK 6.130 str.). 2009-07-08 reikalavimo teisės perleidimo sutartį, veikdamas firmos Ellora Ltd., vardu pasirašė Z. V., jis šios sutarties pasirašymo metu buvo ir dabar yra ieškovo UAB „FF Lizingas” direktorius. Tačiau, veikdamas firmos Ellora Ltd. vardu, Z. V. nepateikė atsakovui dokumento, patvirtinančio, kad Ellora Ltd. iš tikrųjų įgaliojo Z. V. neatlygintinai perduoti pinigines lėšas trečiajam asmeniui, būtent jo vadovaujamai bendrovei „FF Lizingas”, kurios savininku taip pat yra Z. V. (turi apie 85 % UAB „FF lizingas” akcijų). Atsakovas pažymėjo, jog, jeigu tokie dokumentai (įrodymai) egzistuotų, UAB „FF Lizingas” ar Z. V. juos būtų pateikę. Nesant tokių įrodymų, reikalavimo perleidimas nesukuria ieškovui jokių reikalavimo teisių atsakovo atžvilgiu. Paaiškėjus, kad įgaliojimas yra, vis tiek UAB „FF Lizingas” nurodoma reikalavimo teisė į 262500 Lt neatsirastų, nes yra kildinama iš 2009-07-08 UAB „FF Lizingas” ir Ellora Ltd. reikalavimo teisės perleidimo sutarties, sudarytos, pažeidžiant CK 2.134 str. 1 d., 2.135 str., draudžiančias atstovui atstovaujamojo vardu sudaryti sandorius su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. Dėl šios priežasties šis sandoris turi ginčytino sandorio požymius ir yra būtina nustatyti, ar sandoris nėra tariamas arba apsimestinis  (CK 1.5 str., 2.134 str. 1 d., 2.135 str., 2.143 str., 6.109 str. 5 d., 6.130 str.1.86, 1.87 str.).

Ieškovas UAB „FF lizingas“ pateikė dubliką, prašydamas ieškinį tenkinti visa apimtimi (1 t., b.l. 74-77). Nurodė, kad atsakovo argumentas dėl LR CK 1.5 str. yra ne tik spekuliatyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais, bet ir nesąžiningas. Paties atsakovo vilkinimas išmokėti 2008 m. pabaigoje sumažinto įstatinio kapitalo dalį akcininkui Ellora Ltd. ir šių lėšų galimas išėmimas bei panaudojimas UAB „Baltic arms“ naudai tiesiogiai susišaukia su šios bylos dalyku - atsakovo vilkinimu sumokėti šios bylos ieškiniu prašomą priteisti sumą (LR CK 2.134 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „Skomė“ pateikė tripliką, prašydamas ieškinį atmesti (1 t., b.l. 113-117). Nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra kildinami ne iš Ellora Ltd. reikalavimo teisių, o iš Z. V. pasirašytos reikalavimo perleidimo sutarties, kurią jis teigia pasirašęs Ellora Ltd. vardu, nors tokia jo teisė nėra patvirtinta. Atsakovas pažymėjo, jog nepripažįsta ir niekada nepripažino, kad Ellora Ltd. būtų perleidusi kokią nors reikalavimo teisę į UAB „Skomė“  ieškovui UAB „FF lizingas“ (LR CK 1.86 str., 1.87 str.).

Ieškovas UAB „FF Lizingas” pateikė prašymą prijungti įrodymus (2 t., b.l. 53): 2009-11-04 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ susitarimą (dėl atsiskaitymo) ir kredito sutartį, patvirtinančius, kad atsiskaitymas pagal 2009-07-08 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ reikalavimo perleidimo sutartį įvyko.

Atsakovas UAB „Skomė“ pateikė teismui prašymą stabdyti (2 t., b. l. 64-65) civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013 pagal UAB „Skomė“ ieškinį reikalaujama pripažinti, kad UAB „Skomė“ įvykdė prievolę pagal 2008-06-11 UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą  - 2011-04-26 pilnai sumokėjo Ellora Ltd. 562500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį. Jei teismas patenkins civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013  ieškinį, UAB „FF Lizingas“ negalės turėti reikalavimo teisės į UAB „Skomė“. Tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013 yra prejudicinis ryšys, nes dėl prievolės pripažinimo įvykdyta nustatyti faktai turės teisinę reikšmę nagrinėjamos bylos sprendimui.

Ieškovas UAB „FF Lizingas” pateikė atsiliepimą į atsakovo UAB „Skomė“ prašymą dėl bylos sustabdymo (2 t., b.l. 85- 88), prašydamas:

• prijungti prie šios bylos išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010;
• netenkinti UAB „Skomė“ prašymo dėl bylos sustabdymo;

- dėl siekio vilkinti procesą šioje byloje CPK 95 str. pagrindu nubausti UAB „Skomė“, baudos dydį nustatant teismui, 50 % baudos skiriant ieškovui UAB „FF Lizingas”.

Atsakovas UAB „Skomė“ pateikė teismui prašymą sujungti (2 t., b.l. 150-151) Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-1138-798/2012 ir Nr. 2-1393-567/2013. Nurodė, jog abiejuose procesuose šalys ginčijasi dėl ieškovo reiškiamo 262500 Lt reikalavimo į atsakovą, kuris kildinamas iš 2009-07-08 Ellora Ltd. Ir UAB „FF Lizingas“ reikalavimo perleidimo sutarties. Abi bylas sujungus, bus išvengta tų pačių aplinkybių galimo skirtingo interpretavimo ir vertinimo, byla bus išnagrinėta teisingiau, operatyviau ir ekonomiškiau.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje  nustatyta, kad  2009-07-08 Ellora Ltd ir UAB „FF Lizingas“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 562500 Lt skolos į UAB „Skomė“ perleidimo (1 t., b.l. 35-36).

Prievolė – tai teisinis santykis, kuriuo viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba nuo jo susilaikyti, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis), tai yra kreditoriaus ir skolininko civilinis teisinis santykis, kuriuos sieja tarpusavio teisės ir pareigos, ir skolininkui už pareigų nevykdymą taikomos civilinės teisinės sankcijos. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės pagal savo pobūdį ir jų atsiradimo pagrindą gali būti įvairios. CK 6.1 straipsnyje pateikiama teisinės prievolės, kurią kreditorius privalo įvykdyti, o skolininkas turi teisę to reikalauti, apibrėžtis. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis).

Teismas pažymi, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti. Atsakovas UAB „Skomė“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis atsiskaitė su ieškovu UAB „FF Lizingas“ 160000 Lt sumai pagal 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, kuri nėra nuginčyta nustatyta tvarka, įvertinus prejudicinę reikšmę turintį faktą, kad 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudaryta reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4381-430/2012 (1 t., b.l. 235-240, 2 t., b.l. 3-8), kurį Vilniaus apygardos teismas 2013-06-21 nutartimi Nr. 2A-1148-603/2013 (2 t., b.l. 31-36) paliko nepakeistą, atmetant UAB „Skomė“ reikalavimą pripažinti negaliojančia 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį, patvirtinant nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimo teises į atsakovą dėl 160000 Lt skolos. Minėti įsiteisėję 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas Nr. 2-4381-430/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-06-21 nutartis Nr. 2A-1148-603/2013 yra privalomi visiems asmenims ir jais nustatytas prejudicinis faktas dėl 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, nes juo nustatytų aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti (CPK 182 str. 2 p.). 

Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo, kaip skolininko, atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to ieškovas, kaip kreditorius, turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas, kaip skolininkas, naudojosi ieškovo, kaip kreditoriaus, lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas kreditoriaus interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą atsirado pagal reikalavimo perleidimo sutartį, nes atsakovo procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui.

Atsižvelgiant į vieną iš teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principo (CK 1.2 straipsnio 1 dalis) aspektų – pagarbą įgytoms teisėms ir pareigoms, taip pat į siekį užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir jų subjektinių teisių bei pareigų apibrėžtumą, darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 160000 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1 str. – 6.4 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.210 str., 6.189 str. 1 d., 6.193 str., 6.200 str. 1 d., CPK 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 177 str. -179 str., 185 str.).

Dėl ieškovo UAB „FF Lizingas” prašymo prijungti įrodymus ir išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010 ir CPK 95 str. pagrindu skirti baudą atsakovui UAB „Skomė“

Ieškovo UAB „FF Lizingas” prašymai prijungti įrodymus ir išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-328-798/2010 ir CPK 95 str. pagrindu skirti baudą atsakovui UAB „Skomė“ atmestini, kaip nepagrįsti.

Tai, kad ieškovas UAB „FF Lizingas” pateikė prašymą prijungti įrodymus (2 t., b.l. 53) 2009-11-04 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ susitarimą (dėl atsiskaitymo) ir kredito sutartį dėl patvirtinimo, kad atsiskaitymas pagal 2009-07-08 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ reikalavimo perleidimo sutartį įvyko, savaime nesudaro teisinio pagrindo jį tenkinti. Byloje yra įsiteisėjusio 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-4381-430/2012 (1 t., b.l. 235-240, 2 t., b.l. 3-8), kurį Vilniaus apygardos teismas 2013-06-21 nutartimi Nr. 2A-1148-603/2013 (2 t., b.l. 31-36) paliko nepakeistą, kopija dėl atmesto UAB „Skomė“ reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“  sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį.

Pagal CPK 182 str. 2 p. nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys.

Įsiteisėjusiu 2012-04-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-4381-430/2012 konstatuota, kad padarytas apmokėjimo užskaitymas pagal 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir 2009-11-04 susitarimą, todėl nagrinėjamoje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo nustatytos kitoje civilinėje byloje dėl 2009-07-08 tarp Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties ginčijimo, dalyvaujant tiek UAB „FF Lizingas“, tiek UAB „Skomė“.  

Byloje yra įsiteisėjusio 2010-12-28 Vilniaus apygardos teismo galutinio sprendimo Nr. 2-328-798/2010 (1 t., b.l. 189-190, 2 t., b.l. 10-11), kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2012-06-20 nutartimi (2 t., b.l. 12-16) paliko nepakeistą, ir 2013-02-01 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (2 t., b.l. 17-21) kopijos, todėl išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-328-798/2010 prijungimas prie nagrinėjamos bylos yra teisiškai nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju teismas remiasi aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, ir iš naujo netiria civilinėje byloje Nr. 2-328-798/2010 nustatytų aplinkybių.

LR CPK 12 str. ir 13 str. įtvirtinti rungimosi ir dispozityvumo  principai suteikia galimybę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įgyvendinant procesinę pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, savaime nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas vilkino procesą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Ieškovas neįrodė ir teismas nenustatė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ar vilkino procesą, todėl prašymas skirti baudą atsakovui atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 13 str., 95 str., 178 str.).

Dėl atsakovo UAB „Skomė“ prašymo stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas

Atsakovo UAB „Skomė“ prašymas stabdyti civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-3385-565/2013 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, sustabdymas neapibrėžtam terminui. CPK pagal bylos sustabdymo pagrindus skiria dvi civilinės bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 164 straipsnis). Esant bent vienam iš CPK ar kituose įstatymuose numatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, teismas bylą sustabdyti privalo, nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų išreikštos nuomonės (jos turinio), nes teismą tai padaryti imperatyviai įpareigoja įstatymas. Tuo tarpu esant fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindams, įstatymų leidėjas suteikia teismui diskrecijos teisę tiek savo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva sustabdyti nagrinėjamą bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje – įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Priešingu atveju bylos sustabdymas neatitiktų civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) bei prieštarautų koncentruotumo principui (CPK 7 straipsnis). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia ir tai, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, tai pagal susiformavusią teismų praktiką nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punkto nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).

Teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-3385-565/2013 dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kadangi Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje  byloje  Nr. 2-3385-565/2013 yra reikalaujama pripažinti, kad UAB ,,Skomė“ įvykdė prievolę pagal 2008-06-11 UAB ,,Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir 2011-04-26 pilnai sumokėjo Ellora Ltd. 562500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo. Tai reiškia, kad  civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013 yra siekiama pripažinti, jog UAB ,,Skomė“ yra įvykdžiusi visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą ir pilnai sumokėjusi Ellora Ltd. 562500 Lt sumažinto įstatinio kapitalo dalį. Civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013 nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, nes nagrinėjamu atveju teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats ir tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3385-565/2013 (CPK 7 str.).

Dėl atsakovo UAB „Skomė“ prašymo sujungti Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-1138-798/2012 ir Nr. 2-1393-567/2013

Atsakovo UAB „Skomė“ prašymas sujungti Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-1138-798/2012 ir Nr. 2-1393-567/2013 atmestinas, kaip nepagrįstas.

Atsakovo UAB „Skomė“ prašymas sujungti Vilniaus apygardos teismo civilines bylas Nr. 2-1138-798/2012 ir Nr. 2-1393-567/2013 atmestinas, kaip nepagrįstas, nes tame pačiame teisme nagrinėjamų bylų sujungimas savaime neužtikrina proceso teisingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo. Aplinkybė, kad abiejuose procesuose šalys ginčijasi dėl ieškovo reiškiamų reikalavimų į atsakovą, kuris kildinamas 2009-07-08 Ellora Ltd. ir UAB „FF Lizingas“ reikalavimo perleidimo sutarties, nesudaro teisinio pagrindo sujungti abi bylas, nes šios bylos gali būti išnagrinėtos skyriumi, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą. Tai, kad tarp šalių yra susiklostę sudėtingi tarpusavio santykiai, savaime nereiškia, kad šalių santykių sudėtingumą galima perkelti į bylų procesus, dar daugiau apsunkinant bylos nagrinėjimą, sujungiant kelias bylas, kuriose nagrinėjami ginčai tarp tų pačių šalių. Byloje nėra duomenų, kad yra galimas tų pačių aplinkybių skirtingas interpretavimas ir vertinimas, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti pagal minėtus įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus, kurie yra privalomi visiems asmenims ir jais nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 str. 2 p.). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 4200 Lt žyminio mokesčio (1 t., b.l. 5, 6, 52), kurį turi atlyginti atsakovas. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovas patyrė kitų bylinėjimosi išlaidų dėl bylos vedimo teisme. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovas įgijo pareigą atlyginti 34 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l. 1), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo 2019-09-10 nutartimi Nr. 2-6282-178/2009 (1 t., b.l. 53-54, 61-62, 160-162) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (LR CPK 150 str. 3 d.).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybių

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

              Teismas, vadovaudamasis LR CPK  259 str., 263 str., 268 str., 270 str., 

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti visiškai. 

Priteisti iš atsakovo UAB „Skomė” 160000 Lt skolos, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2009 m. rugsėjo 10 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 4200 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „FF Lizingas” naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Skomė” 34 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                                                            Neringa Švedienė