Civilinė byla Nr. e2-615-343/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00282-2020-2

                                                      Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.2.1;  

                                                      2.6.8.9; 2.6.8.8; 2.6.8.10; 2.6.8.12; 2.6.11.3;

                                                      3.1.7.8; 3.2.6.1, 3.2.6.5; 3.1.7.6.

                                                                                                                                          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

sekretoriaujant Ritai Pečiulienei,

dalyvaujant vertėjai V. J., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euribija“ atstovams G. S., advokatams G. G., M. A., atsakovės SIA „Ocars Fish“ atstovėms M. T.-K., advokatei L. M.;

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euribija“ ieškinį atsakovei SIA „Oscars Fish“ dėl netesybų priteisimo ir

n u s t a t ė :

I.                      Šalių procesinių dokumentų esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Euribija“ teismo prašo priteisti iš atsakovės SIA „Oscars Fish“: 1) 50 000 Eur netesybas; 2) 660,65 Eur netesybų išieškojimo ne teismo tvarka išlaidas; 3) 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2012 m. gegužės 10 d. UAB „Euribija“ ir SIA „Oscars Fish“ sudarė distribucijos sutartį Nr. 20120510-1 (toliau – Distribucijos sutartis). Distribucijos sutartimi SIA „Oscars Fish“ įsipareigojo tiekti, o UAB „Euribija“ platinti SIA „Oscars Fish“ prekes Distribucijos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ir sumokėti už jas. Distribucijos sutartimi ieškovė buvo paskirta išimtine distributore platinti atsakovės tiekiamas prekes visoje Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos bei NVS šalyse (Distribucijos sutarties I dalies 2 punktas). Distribucijos sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui (Distribucijos sutarties VII dalies 1 punktas). Sutarties I dalies 4 punktas numatė, kad SIA „Oscars Fish“ po Distribucijos sutarties įsigaliojimo netenka teisės platinti prekių pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus. Šalys susitarė, kad SIA „Oscars Fish“ pažeidus nurodytą Distribucijos sutarties punktą, ji privalės sumokėti 50 000 Eur baudą (Distribucijos sutarties I dalies 5 punktas). Distribucijos sutarties sudarymo metu atsakovės tiekiamos, o ieškovės platinamos prekės buvo numatytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Bendradarbiavimo pradžioje atsakovė tiekė, o ieškovė platino šias prekes: 1) juodadėmių menkių filė (aukšč. rūšis); 2) juodadėmių menkių smulkintos mėsos blokas; 3) vieną kartą šaldytos krevetės; 4) plekšnių filė; 5) omarų žnyplės ((duomenys neskelbtini)); 6) omarų uodegos ((duomenys neskelbtini)); 7) ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis); 8) (duomenys neskelbtini) menkių kepenėlės; 9) mažažiotė plekšnė; 10) lašišos porcijos; 11) šaltai rūkyta lašiša; 12) nugarinė; 13) kumpis. UAB „Euribija“ žiniomis, priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytos prekės buvo pilnas atsakovės asortimentas Distribucijos sutarties pasirašymo metu. Prekės buvo tiekiamos pagal pateikiamus atskirus užsakymus, o už patiektas prekes ieškovė atsiskaitydavo pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. 2013 m. rugsėjo mėn., t.y. kiek daugiau nei praėjus metams po Distribucijos sutarties pasirašymo, SIA „Oscars Fish“ atsiuntė naują kainoraštį su naujais produktais, taip išplėsdama Distribucijos sutarties apimtį – ją papildydama. Ieškovė pradėjo tiekti, o atsakovė platinti ir šias prekes (toliau nurodomos naujos prekės, nebuvusios priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“): 1) ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis); 2) menkių filė (aukšč. rūšis); 3) (duomenys neskelbtini) lašišos filė; 4) šaltai rūkytos (duomenys neskelbtini) lašišos filė; 5) (duomenys neskelbtini) menkių filė; 6) silpnai sūdyta (duomenys neskelbtini) menkių filė; 7) omaras, 2 rūšis ((duomenys neskelbtini)); 8) omaras ((duomenys neskelbtini)); 9) juodadėmių menkių žuvies kukuliai; 10) plekšnių kaulai. Tolesniu bendradarbiavimo laikotarpiu ieškovei tiekiamų ir jos platinamų SIA „Oscars Fish“ prekių sąrašas nuolat plėtėsi. Vadovaujantis 2015-2019 m. atsakovės atsiųstais kainoraščiais bei išrašytomis sąskaitomis SIA „Oscars Fish“ pradėjo tiekti, o ieškovė pagal Distribucijos sutartį platinti taip pat ir šias prekes (toliau nurodomos naujos prekės, nebuvusios priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“): 1) juodadėmių menkių smulkintos mėsos porcijos; 2) suktinukai iš jūrų liežuvio; 3) paprastoji vilkžuvė; 4) Alpinė šalvis (Arktinė palija); 5) sultinys iš omarų; 6) kreminė sriuba iš omarų; 7) juodadėmių menkių/menkių smulkintos mėsos porcijos; 8) ledjūrio menkių filė (priekinė dalis, vidurinė dalis, uodega); 9) plekšnių filė (su oda, be kaulų); 10) plekšnių filė plastikiniame maišelyje (be odos, be kaulų); 11) Alpinė šalvis (Arktinė palija) (su oda, be kaulų); 12 Alpinė šalvis (Arktinė palija) (išdarinėta, su galva); 13 (duomenys neskelbtini) lašiša; 14) šaltai rūkyta (duomenys neskelbtini) lašiša; 15) paprastoji vilkžuvė; 16) jūros ešerių filė (be kaulų, be odos); 17) jūrų šukutės ((duomenys neskelbtini)); 18) menkių žandeliai; 19) menkių liežuviai; 20) omarų žnyplės su viršutine dalimi ((duomenys neskelbtini)); 21) smulkintos menkių mėsos porcijos; 22) smulkintos ledjūrio menkės mėsos porcijos; 23) menkės priekinė dalis; 24) menkės vidurinės dalies išpjova. Atsakovė taip pat siūlydavo pirkti ir kitas prekes, kurios nepatekdavo į siunčiamus kainoraščius, (pavyzdžiui, 2013 m. rugsėjo 12 d. el. laišku, be kita, ko atsiuntė tokių prekių kaip lašišos filė (su oda ir be odos), lašišos porcijos (su oda) kainas, 2017 m. gegužės 9 d. el. laišku – menkių skrostų, menkių kakliukų bei šamo kainas, o 2019 m. sausio 14d. el. laišku – ėriuko kepenėlių, avienos kepsnelių, supjaustytos ėriuko kojos, avienos peties kapotinio, ėrienos priekinės kojos kainas). Dalį siūlomų prekių ieškovė pirkdavo. Ji taip pat pirkdavo ir kitas prekes (kaip antai, rūkyta arktinė Palija aliejuje; arktinė Palija saldžiųjų paprikų padaže; rūkyta (duomenys neskelbtini) silkė aliejuje; šamo filė; arktinė Palija pipirų/garstyčių/pomidorų padaže ir kt.). UAB „Euribija“ pažymi, kad ji turėjo išimtinę teisę platinti Lietuvoje tik tas prekes, kurios pateko į Distribucijos sutarties Priedą Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ bei SIA „Oscars Fish“ siunčiamus kainoraščius. 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje ieškovė sužinojo, kad SIA „Oscars Fish“ prekes, patenkančias į Distribucijos sutartį, Lietuvoje platina ir kiti asmenys: 2019m. gruodžio mėn. ji gavo atsakovės laišką, adresuotą ne UAB „Euribija“, apie SIA „Oscars Fish“ prekių pristatymą MB „Valgyk žuvį“, o 2020 m. sausio mėn. ieškovės klientai atsiuntė nuotrauką, kurioje ant “FishWish” prekiaujamos atsakovės produkcijos pakuotės nurodyta, kad “FishWish” yra oficialus SIA „Oscars Fish“ atstovas. 2020 m. sausio 31d. antstolis V. M. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (toliau – Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), kuriame užfiksuota, kad SIA „Oscars Fish“ prekėmis Lietuvoje prekiauja šie asmenys/įmonės: 1) “FishWish” (“FishWish” paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ yra sudaryta galimybė nusipirkti Oscars Fish produkciją, taip pat atlikti šios produkcijos rezervaciją, o ant “FishWish” prekiaujamos Oscars Fish produkcijos pakuotės nurodyta, kad “FishWish” yra oficialus Oscars Fish atstovas), 2) UAB „Assorti“ (UAB „Assorti“ internetinėje parduotuvėje yra prekiaujama Oscars Fish produkcija), 3) UAB „TheMeatPoint“. 2020 m. kovo 2 d. ieškovė kreipėsi į SIA „Oscars Fish“ su pretenzija, prašydama nedelsiant nutraukti veiksmus, pažeidžiančius jos, kaip išimtinio distributoriaus teises bei teisėtus interesus, o taip pat sumokėti 50 000 Eur baudą. 2020 m. kovo 19 d. atsakovė, atsakydama į pretenziją, nurodė, kad nėra pagrindo mokėti baudą, kadangi sutarties nepažeidė. Teisiniai argumentai. Distribucijos sutarties II dalies 1 punktas ir Distribucijos sutarties priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ buvo papildytas ne kartą konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl ieškovė, turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytas prekes, bet ir prekes, kurias atsakovė pristatydavo pateikdama naujus kainoraščius. Atsakovė atsakyme į pretenziją nurodo, kad Distribucijos sutarties priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nuo pat Distribucijos sutarties pasirašymo nebuvo keistas, todėl ieškovė turėjo išimtines teises platinti tik tas prekes, kurios buvo numatytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Ieškovė su tokia pozicija kategoriškai nesutinka. Pirma, tiek Distribucijos sutarties II dalies 1 punktas, tiek jos priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ buvo papildyti ne kartą konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl ieškovė turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytas prekes, bet ir kitas prekes, kurias pradėjo platinti per visą Distribucijos sutarties galiojimo laikotarpį. Šalys, sudariusios sutartį, gali keisti jos turinį. 2012m. gegužės 10 d. šalys sudarė neterminuotą Distribucijos sutartį. Distribucijos sutarties VII dalies 3 punkte šalys susitarė, kad Distribucijos sutartis gali būti keičiama ar pildoma raštišku šalių susitarimu, o sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Distribucijos sutarties VII dalies 4 punktas numato, kad visi priedai yra neatskiriama Distribucijos sutarties dalis. Pasirašydamos Distribucijos sutartį šalys patvirtino sutarties priedą Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Ieškovės žiniomis, priede nurodytos prekės buvo pilnas SIA „Oscars Fish“ asortimentas Distribucijos sutarties pasirašymo metu. CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Po Distribucijos sutarties sudarymo atsakovė atsiųsdavo el. paštu kainoraščius su naujomis kainomis ir naujomis prekėmis, kurios nebuvo nurodytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Ieškovė naujai siūlomas prekes užsakydavo, už jas atsiskaitydavo pagal atsakovės išrašytas ir atsiųstas sąskaitas, o pristatytas prekes parduodavo Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2018 m. sausio 1 d. ieškovė el. paštu atsiuntė naują kainoraštį 2018 metams. Kainoraštyje, be kita ko, buvo nurodytos ir prekės, kurių nebuvo Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ (pavyzdžiui, ledjūrio menkės filė (aukšč. klasės), ledjūrio menkių filė (priekinė dalis, vidurinė dalis, uodega), Alpinė šalvis (Arktinė palija) ir jos filė, jūros ešerių filė (be odos, su oda), jūrų šukutės ir kt.). Nurodytas prekes, kurių nebuvo Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“, UAB „Euribija“ pirko. Tai patvirtina 2018 m. išrašytos ir ieškovės apmokėtos sąskaitos, pavyzdžiui: 1) 2018 m. birželio 26 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad ieškovė pirko jūros ešerių filė, Alpinę šalvį (Arktinę paliją) ir jos filė, ledjūrio menkės filė vidurinę dalį; 2) 2018 m. spalio 1 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad ieškovė pirko jūros ešerių filė, Alpinę šalvį (Arktinę paliją), Jūrų šukutes ((duomenys neskelbtini)), ledjūrio menkių filė priekinę ir vidurinę dalis. Sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų. Šalių bendravimas atsakovei atsiunčiant el. paštu naują kainoraštį, o ieškovei užsakant prekes iš to kainoraščio turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo įtraukti į Distribucijos sutartį naujas prekes pateikimas ir tokio pasiūlymo priėmimas: atsakovės pateikiamas kainoraštis su naujomis kainomis ir naujomis prekėmis suprantamas kaip oferta ieškovei įtraukti į Distribucijos sutartį naujas prekes, o ieškovės naujų prekių, nurodytų kainoraštyje, pirkimas – akceptas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys, nepaisydamos Distribucijos sutarties VII dalies 3 punkto raštu sutartos sąlygos elgėsi kitaip ir keitė pagal Distribucijos sutartį tiekiamų ir platinamų prekių sąrašą (t. y. Distribucijos sutarties priedą Nr. 1) jį vis papildydamos naujomis prekėmis. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė Distribucijos sutarties vykdymo laikotarpiu ėmė taikyti parduodamoms prekėms 10 proc. nuolaidą. Pavyzdžiui, ieškovės atstovas, 2017 m. gegužės 9 d. el. laiške, siūlydamas naują produkciją, laiško pabaigoje nurodo, kad iš nurodytos kainos reikia atimti 10 proc. nuolaidą ir tuomet bus matyti siūloma išvardintos produkcijos kaina. Taikoma 10 proc. nuolaida taip pat minima ir kitame laiške, kuriuo atsakovė atsiunčia naują kainoraštį su naujomis kainomis ir produktais (laiško pradžioje atstovas nurodo siunčiantis kainoraštį ir paaiškina, kad nuo žuvies kainų jis gali atimti 10 proc. nuolaidą). Kad 10 proc. nuolaida buvo faktiškai taikoma patvirtina išrašytos sąskaitos faktūros. Pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitoje nurodoma 10 proc. nuolaida UAB „Euribija“ pirktoms prekėms. 10 proc. nuolaida taip pat matyti ir 2015 m. balandžio 10 d. sąskaitoje. 10 proc. nuolaida UAB „Euribija“ perkamoms prekėms nebuvo numatyta Distribucijos sutartyje. Ši nuolaida buvo pradėta taikyti jau Distribucijos sutarties vykdymo metu, tačiau ir dėl šios nuolaidos (kaip ir dėl Distribucijos sutarties priedo Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“) Distribucijos sutartis keičiama nebuvo ir dėl jos (kaip ir dėl Distribucijos sutarties II dalies 1 punkto ir Distribucijos sutarties priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ papildymo) buvo susitarta šalių konkliudentiniais veiksmais, šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Antra, tai, kad ieškovė turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytas prekes, taip pat patvirtina ir išimtinės distribucijos sutarties tikslas bei ieškovės lūkestis sudarant Distribucijos sutartį. 2012 m. gegužės 10 d. šalys sudarė neterminuotą Distribucijos sutartį, kurios objektas ir tikslas buvo ilgalaikis bendradarbiavimas, skirtas SIA Oscars Fish prekių platinimui ir pardavimui Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje ir NVS šalyse. Šalys konkliudentiniais veiksmais keisdamos pagal Distribucijos sutartį tiekiamų prekių sąrašą (t. y. Distribucijos sutarties priedą Nr. 1) jį vis papildydamos naujomis prekėmis, iš esmės tai darė atsižvelgdamos į pagrindinį distribucijos sutarties tikslą – ilgalaikį bendradarbiavimą platinant atsakovės prekes, bendradarbiavo viena su kita siekdamos Lietuvos Respublikoje parduoti prekes galutiniam vartotojui. Ieškovė ne tik pardavinėjo prekes, tačiau taip pat vykdė ir prekių degustacijas prekybos centruose. Šią aplinkybę patvirtina taip pat ir atsakovės sąskaitose nurodyti produktų pavyzdžiai, kurie buvo naudojami degustacijų metu. Sudaryta Distribucijos sutartis buvo išimtinės distribucijos sutartis, todėl ieškovė tikėjosi gauti ir gavo išimtinę distribuciją visoms SIA „Oscars Fish“ Lietuvoje platinamoms prekėms. Ieškovė ne tik pardavinėjo atsakovės prekes, bet vykdė ir prekių reklamą bei reklamines kampanijas, dėl kurių patyrė papildomas išlaidas. SIA „Oscars Fish“ pažeidė Distribucijos sutarties I dalies 4 punktą. Pagal Distribucijos sutarties I dalies 4 punktą ieškovė neturėjo teisės pati ar per kitus asmenis Distribucijos sutarties galiojimo laikotarpiu platinti UAB „Euribija“ platinamų jos prekių Lietuvos Respublikoje (išskyrus per Distribucijos sutartyje numatytus prekybos tinklus). Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pradėjo ieškovei tiekiamas ir į Distribucijos sutartį patenkančias prekes platinti Lietuvos Respublikoje per kitus asmenis/įmones, kurie nepateko į Distribucijos sutarties I dalies 4 punkte numatytas išimtis. Distribucijos sutarties pažeidimą patvirtina antstolio V. M. surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, kad prekės taip pat yra platinamos ir kitų įmonių/asmenų Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš atsakymo į pretenziją, atsakovė iš esmės neneigia, kad platina savo produkciją (kurią taip pat parduoda ir UAB „Euribija“) Lietuvoje per kitus asmenis, tačiau teigia, kad per kitus asmenis platinama produkcija nepatenka į Distribucijos sutarties priedą Nr. 1 “Asortimentas ir kainos”, todėl jas galėjo platinti Lietuvos Respublikoje. Ieškovė laikosi pozicijos, kad šalims bendradarbiaujant, Distribucijos sutarties priede Nr. 1 “Asortimentas ir kainos” numatytų prekių sąrašas nuolat plėtėsi. Kadangi ieškovė naujas prekes iš naujai atsiųstų kainoraščių užsisakydavo, visos naujai tiekiamos prekės pateko į Distribucijos sutartį ir atsakovė negalėjo jų platinti Lietuvos Respublikoje nei pati, nei per kitus asmenis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos įmonės platino ne tik prekes, kurios buvo pradėtos tiekti Distribucijos sutarties vykdymo laikotarpiu, bet ir prekes, kurios buvo numatytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 Asortimentas ir kainos”. Pavyzdžiui, Distribucijos sutarties priede Nr. 1 Asortimentas ir kainos” kaip viena iš prekių buvo numatyta juodadėmių menkių filė (aukšč. rūšis). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad juodadėmės menkės filė taip pat prekiauja ir „FishWish“. Distribucijos sutarties priede Nr. 1 Asortimentas ir kainos” kaip viena iš prekių taip pat buvo numatytos ir krevetės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad krevetėmis taip pat prekiauja ir UAB „Assorti“. Iš atsakovės priteistina Distribucijos sutarties I dalies 5 punkte numatyta 50 000 Eur bauda už Distribucijos sutarties I dalies 4 punkto pažeidimą. Atsakovė taip pat privalo atlyginti ir išlaidas, susijusias su netesybų išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovė netesybų išieškojimui ne teismo tvarka buvo pasitelkusi advokatų pagalbą. Iš viso ieškovė patyrė 660,65 Eur išlaidas advokatų pagalbai apmokėti rengiant bei siunčiant pretenziją dėl netesybų sumokėjimo. Kadangi aukščiau nurodytos išlaidos buvo patirtos teisėtai ir pagrįstai jos turi būti atlygintos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Dublike nurodo tokius papildomus argumentus: atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad atsakovė Sutartį sudarė prisijungimo būdu ir neva neturėjo galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų ir turinio. Toks teiginys visiškai nepagrįstas. Sutarties projektas buvo išsiųstas atsakovei beveik prieš mėnesį iki Sutarties pasirašymo (2012 m. balandžio mėn.). Tai reiškia, jog Atsakovė turėjo beveik mėnesį laiko Sutarties sąlygų analizei, koregavimui ir deryboms dėl jų. Atsakovė yra verslininkė, nuo 2009 m. veikianti įmonė, turinti didelę patirtį komerciniuose santykiuose, todėl turėjo realią galimybę derėtis ir daryti įtaką Sutarties sąlygoms. Be to, atsakovė yra prekių tiekėjas, todėl turėjo lemiamą apsisprendimą sudaryti Sutartį ar ne. Ieškovė apskritai buvo įkurta 2012 m. balandžio mėn. tik tam, kad dirbtų su atsakove, t. y. būtų pastarosios visų prekių distributoriumi. Atsiliepime į ieškinį nurodo, jog ieškovė Sutarties galiojimo metu ženkliai vėluodavo atsiskaityti. Atsakovė pateikė vieną pavyzdį, kai už 2015 m. prekes ieškovė atsiskaitė 2016 m. Atsakovė nepagrįstai hiperbolizuoja šia aplinkybę, nes šis vėlavimas atsiskaityti buvo suderintas pačių šalių. Tai matyti ir iš atsakovės pateikto susirašinėjimo. Pabrėžia ir tai, kad atsakovė laikydama, jog ieškovė neva pažeidinėja Sutartį turėjo teisę paskaičiuoti delspinigius (Sutarties VI dalies 1 punktas) ar pareikšti įspėjimą, kad nutrauks Sutartį (Sutarties VII dalies 2 punktas), tačiau to nedarė, nes nelaikė pažeidimu. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovė be atsakovės produkcijos platino ir kitų tiekėjų produkciją, tiesiogiai konkuruojančią su atsakovės prekėmis. Tokie teiginiai nepagrįsti. Ieškovė neplatino kitų tiekėjų produkcijos, kuri tiesiogiai konkuruotų su atsakovės prekėmis. Pabrėžia, kad pagal civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis. Dėl to atsakovė turi pagrįsti tokias aplinkybes konkrečiais faktais ir įrodymais. Atsakovė nurodė, jog ieškovė ES ir NVS šalyse atsakovės prekių niekada neplatino. Šalys prieš sudarant Sutartį tarėsi, kad ieškovė taps atsakovės prekių atstove Lietuvoje ir pagrindinė ieškovės veikla bus platinti ir pardavinėti atsakovės produkciją Lietuvoje. Sutartimi buvo leista prekes parduoti ES ir NVS šalyse (Sutarties I dalies 2 punktas), jei jų atsirastų, nes parodose, kurios vykdavo Lietuvoje, dalyvaudavo ir užsienio šalių pirkėjai. Sudarant Sutartį nebuvo siekta, kad ieškovė, kuri dar tik įsteigta, ims iškart prekiauti ES ir NVS šalyse. Tai galėjo vykti jau įsitvirtinus rinkoje. Atsakovė niekada nereiškė jokių pretenzijų, jog ieškovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, nes neprekiauja ES ir NVS šalyse. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė pati mokėjo ieškovei už marketingą, teikė nemokamus prekių pavyzdžius, dėl to ieškovė nepatirdavo jokių išlaidų. Pažymi, jog pagal CK 6.803 straipsnio 2 dalies 4 punktą gamintojas (tiekėjas) privalo aprūpinti distributorių reklamine medžiaga. Tuo tarpu distributorius turi organizuoti gamintojo (tiekėjo) prekių reklamą ir reklamines kampanijas (CK 6.802 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Dėl to visiškai natūralu ir įprasta, kad atsakovė aprūpindavo ieškovę nemokamais prekių pavyzdžiais. Atsakovė pateikė vieną sąskaitą už dalyvavimą parodoje ir teigia, jog ieškovė nepatirdavo jokių išlaidų. Tai visiškai nepagrįsta. Iš pateiktos 500 eurų sąskaitos matyti, kad ji išrašyta 2012 10 25. Buvo apmokėta viena iš pirmųjų parodų, kai ieškovė dar tik startavo su distribucija ir stengėsi įsitvirtinti rinkoje. Vėliau marketingo išlaidos teko ieškovei, o atsakovės prekių reklama ir populiarinimas, kurį atliko ieškovė, buvo aktyvus. Ieškovė suorganizavo ne vieną prekių reklaminę parodą, o vienos tokios parodos sąnaudos siekė 1.3-1.5 tūkst. eurų. Ieškovė užsakė savo lėšomis maišelius su prekės ženklu „Oscar‘s Fish“ (logotipu), kai vien jų kaina siekė beveik 900 eurų, kad būtų populiarinamos atsakovės prekės su šiuo logotipu ir atpažįstamos tarp kitų prekių. Aktyviai buvo vykdoma reklama ir socialiniame tinkle Facebook (ieškovė išleido tam beveik 5000 eurų ). Apie atsakovės produkciją, paminint jos pavadinimą buvo publikuojami straipsniai žurnaluose (pvz., „(duomenys neskelbtini)“). Reklama skleista ir interneto portaluose (pvz., info.lt), buvo skiriama parama asociacijoms. Taip pat ieškovė organizavo ir dalyvavo prezentacijose bei publikavo reklaminio pobūdžio informacinius straipsnius, susijusios su atsakovės parduodama produkcija. Taip pat buvo organizuota vaizdo reklama, kurti dovanų kuponai. Ieškovė reklamai taip pat naudojo žmogiškuosius resursus, kontaktus, dalyvaudavo renginiuose. Prekių reklamą organizavo ne tik Sutarties Priede Nr. 1 išvardytoms prekėms, bet ir kitoms prekėms, kurias užsakinėjo plečiantis asortimentui bei jam keičiantis. Pavyzdžiui, šalių atstovų susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovė informavo, kad neturės seno produkto (iš Sutarties priedo Nr. 1), bet siūlė naują (nesantį Sutarties priede Nr. 1) ir prašė, kad šias prekes stipriai reklamuotų (per parodą 2019 metų lapkritį atstovo žodžiais labai pasistengti „prastumti“ per parodą). Prezentacijose buvo pristatomi patiekalai iš produkcijos, kuri nėra įrašyta Sutarties priede Nr. 1 (pvz., gaminiai iš škotiškos lašišos filė; straipsnis apie tai: (duomenys neskelbtini)), kurią šalys savo veiksmais įtraukė į distribucijos prekių asortimentą. Atsakovė nurodo, jog greta prekių platinimo Sutarties pagrindu, ji ieškovei parduodavo ir kitas, Sutarties Priede Nr. 1 nenumatytas, prekes, pagal atskirus ieškovės užsakymus ir atsakovės pateiktus kainoraščius. Šalys jokios kitos sutarties neturėjo, o ir nelaikė, kad plečiamas Sutarties priede Nr. 1 numatytas prekių asortimentas būtų kitos sutarties dalyku. Dėl teismingumo. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškinys yra teismingas Latvijos Respublikos teismams pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012-12-12 reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 20 straipsnio 1 dalį. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamentas, o ne minėta sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, ką yra nurodę teismai savo nutartyse, kuriose spręstas analogiško teismingumo klausimas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 1238-524/2018). Dėl sutartinių įsipareigojimų pažeidimo. Sutarties esmė ir tikslas, šalių ketinimai ir faktiniai veiksmai vykdant Sutartį rodo, kad Sutarties priede Nr. 1 įtvirtintas prekių, patenkančių į distribucijos dalyką, sąrašas buvo keičiamas bei toms prekėms galiojo išimtinė distribucija. Atsiliepime į ieškinį teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys kada nors savo elgesiu būtų pakeitę sutartinį susitarimą, jog Sutartis apima prekes, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, t. y. jog atsakovei būtų draudžiama prekiauti pačiai ar per kitus asmenis prekėmis, kurios nenurodytos Sutarties priede Nr. 1. Sutarties I dalies 1-4 punktuose įtvirtintos sąlygos aiškiai leidžia teigti, kad ginčo šalys susitarė dėl išimtinės distribucijos. Atsakovės prekes pardavinėti įgijo teisę tik ieškovė kaip išimtinis distributorius. Natūralu, kad asortimentas vėliau keitėsi ir plėtėsi bei atitinkamai tas naujas prekes reikėjo platinti ir populiarinti, kas buvo ieškovės pareiga ir ją ji vykdė. Dėl to naujos atsakovės prekės šalių valia ir suderintais veiksmais tapo Sutarties (distribucijos) dalyku. Tą patvirtina tokios aplinkybės. Pirma, Sutartyje nebuvo numatyta, kad distribucijos prekių asortimentas nesiplės ir negali būti keičiamas. Atsakovė pati keitė Sutarties priede Nr. 1 nurodytą prekių asortimentą (sąrašą). Pvz., minėtame priede Nr. 1 nebuvo ledjūrio menkės filė (aukšč. klasės), ledjūrio menkių filė (priekinė dalis, vidurinė dalis, uodega), Alpinė šalvis ir kt. Antra, faktą, jog tarp šalių buvo įprasta keisti Sutarties priede Nr. 1 įtvirtintas sąlygas be abiejų šalių parašais įforminto rašytinio pakeitimo, patvirtina ir tai, jog atsakovė taikė prekių kainoms 10 proc. nuolaidą, nors tokia nuolaidos sąlyga nebuvo įtvirtinta Sutartyje. Nors pagal Sutartį prekių pristatymo išlaidos teko atsakovei (tiekėjui), tačiau krovinio transportavimo išlaidos nuolat buvo įtraukiamos į sąskaitas faktūras (pvz., 2017 03 01, 2017 05 10, 2017 06 21 sąskaitos faktūros ir kt.). 2017 01 06 el. laiške atsakovės atstovas rašė, jog keičia Sutarties apmokėjimo sistemą, t. y. kad mokama iš anksto, prieš paruošiant užsakymą, nors Sutarties III dalies 5 punktas numatė, jog ieškovė turi atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos, kuri išrašoma po prekių pateikimo (Sutarties III dalies 4 punktas), gavimo. Tuomet ieškovė pradėjo iš anksto apmokėti. Tai reiškia, jog Sutarties keitimas neįforminant pakeitimų atskiru ir parašais patvirtintu dokumentu buvo įprasta šalių praktika. Trečia, atsakovė dažnai neturėdavo prekių, kurios yra nurodytos Sutarties priede Nr. 1, tačiau vietoj jų, pasiūlydavo kitas prekes. Ieškovė naujas prekes pirko, platino ir organizavo jų reklamą (pvz., buvo organizuojamos prezentacijos, kur buvo pristatomi patiekalai iš škotiškos lašišos filė: (duomenys neskelbtini)). Ketvirta, atsakovė pasakė apie naują produktą ir prašė imtis stiprios reklamos parodoje. Dėl to atsakovei akivaizdžiai buvo svarbus ne tik naujų prekių perpardavimas, bet ir populiarinimas, pardavimų didinimas ir kt., t. y. veiksmai, kurie yra būtent distributoriaus pareiga ir distribucijos sutarties skiriamasis požymis. Todėl šalių elgesys plečiant prekių asortimentą, galiojant ir vykdant Sutartį, nesant pasirašytos jokios kitos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, be to, ir naujoms prekėms vykdant reklamą, negali būti aiškinamas kaip prekių pirkimas pagal kitą sutartį. Ieškovė nepadarė jokių Sutarties pažeidimų, be to, netgi tariamų pažeidimų faktas nebūtų pagrindu teisiškai nevertinti naujų prekių kaip distribucijos dalyko. Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškovė nebuvo aktyvi, nenupirko visų prekių, neužsakydavo pilno asortimento, vėlavo atlikti mokėjimus ir neturėjo investicijų reklamai. Pažymi, kad atsakovės argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant dėl to, ar Sutarties priedas Nr. 1 buvo keičiamas, ar naujoms prekėms galioja distribucijos sąlygos. Ieškovės tariamai padaryti Sutarties pažeidimai, kuriuos nurodo atsakovė, galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl baudos dydžio, bet ne dėl naujų prekių kvalifikavimo distribucijos dalyku arba ne. Be to, atsakovės nurodyti ieškovės neva padaryti Sutarties pažeidimai yra nepagrįsti. Atsakovė niekada nepateikė rašytinės pretenzijos dėl netinkamai vykdomų distributoriaus pareigų, nereiškė pretenzijų dėl neva menko aktyvumo ir nepakankamo užsakymų pateikimo, pavėluoto apmokėjimo. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog ji pažeidė įsipareigojimą pati ar per kitus asmenis neplatinti prekių Lietuvos Respublikoje (išskyrus prekybos tinklus „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“), kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra nepakankamas įrodymas, kad ji pažeidė Sutartį. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė nei patvirtina, nei paneigia, kad pardavinėjo prekes kitiems distributoriams: MB „Valgyk žuvį“, įmonės kodas 304139192 (FishWish), UAB „Assorti“, įmonės kodas 304866761, The Meat Point, UAB, įmonės kodas 302754532. Taip pat ieškovės žiniomis, atsakovė savo produkciją tiekė ir prekybininkui (veiklą vykdančiam subjektui), kuris veikia prekės ženklu „Aštuonkojis“ ir prekiauja el. parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Atsakovė netgi atsiliepime į ieškinį teigia, kad pažeidimas įvyko tik pastaraisiais metais, tad didžioji dalis prievolės buvo vykdoma tinkamai. Tai reiškia, jog atsakovė nori „atsisėsti ant dviejų kėdžių vienu metu“, t. y. tuo pačiu ir pripažįsta savo neteisėtus veiksmus (pažeidimą), ir nepripažįsta, kas leidžia teigti, kad atsakovės pozicija apie nepažeistą Sutartį yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė nebuvo sustabdžiusi sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir to neįrodinėja. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad turėjo teisę stabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą pagal CK 6.207 straipsnį. Priešingai, šalių sutartinių santykių vykdymas nuo 2012 m. iki pat 2020 m. leidžia teigti, jog šis atsakovės argumentas vėlgi tėra deklaratyvus. Dėl netesybų dydžio. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pateikia iš esmės žinomą kasacinio teismo praktiką dėl netesybų esmės ir paskirties bei teismo teisės mažinti netesybas, kai jos yra aiškiai per didelės. Atsakovė nurodo aplinkybes, kurios, jos įsitikinimu, leidžia jai teigti, kad „reikalaujama netesybų suma <...> turi būti arba reikšmingai mažinama tik iki simbolinės sumos, arba išvis nepriteisiama." Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, taip pat atsižvelgtina į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt., teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir siektina nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą, o kai konstatuojamas prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo faktas, suteikia teisę jas gauti, neįrodinėjant patirtų nuostolių dydžio. Tai reiškia, jog ieškovė neprivalo įrodinėti netesybų dydžio, nes jos yra iš anksto nustatyti minimalūs nuostoliai. Netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymi, kad Sutartyje yra įtvirtintas santykinai didelis baudos dydis, nes nustatyti ir įrodyti patirtus nuostolius dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (išimtinės distribucijos pažeidimo) yra itin sudėtinga ar net neįmanoma. Atsiliepime į ieškinį atsakovė pamini, kad ieškovė užsakė prekių už 100 000 eurų, o taikytinos baudos dydis yra 50 000 eurų, t. y. aiškiai manipuliuojama šia aplinkybe neatsižvelgiant į faktą, kad atsakovė pati labai dažnai neturėdavo prekių, kurias ieškovė bandydavo užsakyti. Atsakovė įvertino arba turėjo įvertinti netesybų dydį ir nesutinkant su juo nesudaryti Sutarties arba derėtis dėl baudos dydžio. Be to, atsakovė toliau galės tęsti savo veiklą ir dirbti su kitais distributoriais, o ieškovei teks perorientuoti savo veiklą ir užsiimti prekyba kitomis prekėmis arba nutraukti veiklą. Dėl kitų reikalavimų. Atsiliepime pasisakoma, jog reikalavimas priteisti netesybų išieškojimo ne teismo tvarka 660,65 Eur išlaidas yra nepagrįstas, nes nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovė prideda apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai ieškinį palaikė, akcentavo, kad atsakovė pati platinti prekių negalėjo, netesybos yra minimalus nuostolių dydis pagal teisminę praktiką, sutartis gali būti keičiama ir žodžiu; buvo išimtinės distribucijos sutartis, ji buvo pažeista iš esmės, atsakovė menkina pažeidimą, nurodydama, kad pardavė nedaug, reklamai išleista 15 000 Eur. Ieškovės atstovė G. S. teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovei bauda tiko, dėl prekių kiekio susitarta nebuvo, asortimentas buvo keičiamas žodžiu, kainoraščiai buvo pagrindas papildyti asortimentą, atsakovė prašė išankstinio apmokėjimo, bet apie sutarties pakeitimą kalbos nebuvo, nebuvo susitarimo kiek išleisti reklamai.

5.       Atsakovė SIA „Oscars Fish“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad 2012 05 10 ieškovė ir atsakovė sudarė Distribucijos sutartį Nr. 20120510-1. Sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės vienašališkai pasiūlytas sąlygas, prisijungimo būdu. Atsakovė realių galimybių derėtis dėl sutarties turinio bei jos nuostatų neturėjo. Šalių sutarimu pagal Sutartį teikiamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekybė, kainos ir kitos sąlygos buvo nurodytos Sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Šis priedas šalių buvo parengtas Sutarties pasirašymo metu, jame buvo nurodytos šios prekės: juodadėmių menkių filė (aukšč. rūšis), juodadėmių menkių smulkintos mėsos blokas, vieną kartą šaldytos krevetės, plekšnių filė, omarų žnyplės ((duomenys neskelbtini)), omarų uodegos ((duomenys neskelbtini)), ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis), (duomenys neskelbtini) menkių kepenėlės, mažažiotė plekšnė (dėžutė), lašiša (porcijos), šaltai rūkyta lašiša, nugarinė, kumpis. Ieškovei suteiktos teisės platinti šias prekes Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje bei NVS šalyse (Sutarties I dalies 2 punktas). Sutarties I dalies 4 punkte taip pat buvo numatyta, jog tiekėjas po Sutarties įsigaliojimo netenka teisės platinti prekes pats ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus. Atsakovė tikėjosi įgyti stiprų verslo partnerį Lietuvos Respublikoje ir kad ieškovė platins Sutartyje nurodytą atsakovės produkciją. Nuo pat Sutarties sudarymo ieškovė nebuvo aktyvi prekių užsakymuose, niekada neužsakydavo pilno prekių asortimento, nurodyto Sutarties priede Nr, 1. 2016 m. ieškovė iš viso neteikė jokių užsakymų. Sutarties galiojimo metu ieškovė ženkliai vėluodavo atlikti mokėjimus. Pavyzdžiui, už 2015 m. suteiktas prekes atsiskaitė tik 2016 m. (2015 12 02 sąskaita 13115 Eur buvo apmokėta 2016 04 27 ir 2016 08 31 pavedimais). Ieškovei buvo siunčiami raginimai atsiskaityti, tačiau ji į juos nereagavo. Šalys niekada dėl to nesitarė ir šalių sutartiniai santykiai nebuvo išimtinio pobūdžio. To šalių sudaryta Sutartis nenumato, be to, ir pati ieškovė niekada nesielgė kaip išimtinis distributorius: atsakovės žiniomis, visu Sutarties galiojimo laikotarpiu be atsakovės produkcijos, ji aktyviai platino ir kitų tiekėjų produkciją, be kita ko, tiesiogiai konkuruojančią su atsakovės prekėmis. Be to, nors Sutartimi buvo suteikta teisė platinti atsakovės produkciją ne tik Lietuvoje, tačiau taip pat ir kitose Europos Sąjungos valstybėse, NVS šalyse, tačiau šiose rinkose ieškovė atsakovės prekių niekada neplatino. Taip pat tikrovės netinka ieškovės teiginiai neva šalių santykių išimtinumą rodo tai, kad ieškovė investavo į atsakovės prekių pardavimų skatinimus. Priešingai, visu Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė pati mokėdavo už marketingą, teikė nemokamus prekių pavyzdžius ir dėl to ieškovė nepatirdavo jokių išlaidų. Galiausiai, ieškovės pirkta produkcija nebuvo žymima atsakovės ženklu, tai buvo tiesiog žaliava, kurią ieškovė galėjo žymėti kaip nori. Greta prekių platinimo Sutarties pagrindu, atsakovė ieškovei parduodavo ir kitas, Sutarties priede Nr. 1 nenumatytas, prekes pagal atskirus užsakymus ir pateiktus kainoraščius. Čia šalys atskiro rašytinio susitarimo nebuvo sudariusios, o visos ieškovės iš atsakovės įsigytos prekės būdavo nurodytos išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Jos ir buvo pagrindu šalių tarpusavio atsiskaitymams. Šalys tokiu būdu bendradarbiavo nuo pat 2012 metų, kol 2020 m. pradžioje atsakovė visiškai netikėtai sulaukė ieškovės pretenzijos dėl tariamų Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo bei Sutartyje numatytų netesybų sumokėjimo. Ieškovės ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 20 straipsnio 1 dalį kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Ginčo teismingumo kriterijus - atsakovės buveinės vieta. Atsakovės buveinė yra Latvijos Respublikoje, taigi civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 782 straipsnis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Atsakovės nuomone, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškinys yra teismingas Latvijos Respublikos teismams ir, atitinkamai, Lietuvos Respublikos teismai šalių ginčą spręsti jurisdikcijos neturi, dėl ko ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu. Dėl sutartinių įsipareigojimų nepažeidimo. Atsakovė niekada nepažeidė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog konkliudentiniais šalių veiksmais buvo keičiamas sutartinių prekių sąrašas, todėl ji turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytas prekes, bet ir kitas prekes, kurias Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovė jai pardavė. Sutarties VII dalies 3 punkte buvo numatyta, jog ginčo šalių sudaryta Sutartis gali būti keičiama ar papildoma tik raštišku šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Jokių rašytinių šalių susitarimų dėl Sutarties keitimo niekada nebuvo. Formos nesilaikymas bet kokius šalių susitarimus daro negaliojančiais. Tuo tarpu ieškovės pozicija, neva Sutartis galiojo ne tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytoms prekėms, bet iš esmės visam ir bet kokiam atsakovės didmenininkams tiekiamų prekių asortimentui neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymi, kad jokie Sutarties keitimai nebuvo atlikti ir konkliudentiniais šalių veiksmais. Tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys kada nors savo elgesiu būtų pakeitę sutartinį susitarimą, jog Sutartis apima tik prekes, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, ir jog tiekėjas pats ar per kitus asmenis negali prekiauti Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus) tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytomis prekėmis. Jokioms kitoms prekėms, nenurodytoms Sutarties priede Nr. 1, toks apribojimas niekada nebuvo numatytas, šalių suderintas ir/ar taikomas. Pažymi ir tai, jog net jeigu būtų pripažinta, kad kitos prekės (nenurodytos Sutarties priede Nr. 1) pateko į sutartinius santykius pagal Sutartį, dar nereiškia, jog minėtoms prekėms buvo išplėsta ir sutartinė sąlyga dėl to, kad atsakovė pati ar per kitus asmenis jų neplatintų Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tinklus). Ši neplatinimo sąlyga pagal savo pobūdį yra speciali ir šalys niekada nesitarė dėl jos išplėtimo kitoms, nei Sutarties priede Nr. 1 nurodytoms, prekėms. Tokių įrodymų ieškovė nepateikia, nors būtent ji šias aplinkybes turėtų įrodyti. Vien tai, kad buvo siunčiami kainoraščiai, kuriuose buvo nurodytos Sutarties priede Nr. 1 nenurodytos prekės, ir kad šias prekes ieškovė pirko, nereiškia ir negali reikšti, jog tokiu būdu buvo daromi Sutarties pakeitimai. Šios prekės buvo perkamos ne Sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Sutartis niekuomet nebuvo pakeista nei rašytine tvarka, nei konkliudentiniais veiksmais. Taip pat, net jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad iš tikrųjų buvo išplėstas teikiamų prekių asortimentas pagal Sutartį, tai nereiškia, jog naujai teikiamoms prekėms galiojo tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytoms prekėms taikyta sąlyga, t. y., jog atsakovė neturi teisės pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus) platinti tik Sutarties priede Nr, 1 nurodytų prekių, o ne kitų prekių. Antra, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tikėjosi gauti išimtinę distribuciją visoms atsakovės Lietuvos Respublikoje platinamos prekėms. Sutartis to nenumatė, nors ją rengė ir atsakovei pasiūlė pati ieškovė. Šiuo atveju šalys susitarė tik dėl to, kad Sutarties priede Nr. 1 nurodytomis prekėmis atsakovė neprekiaus pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus). Todėl ieškovė negali teigti apie jokią išimtinę visų atsakovės prekių distribuciją. Pati ieškovė nesielgė kaip išimtinis distributorius: nebuvo aktyvi prekių užsakymuose, niekada neužsakydavo pilno prekių asortimento, nurodyto Sutarties priede Nr. 1, vėluodavo atlikti mokėjimus, neturėjo investicijų skatinant atsakovės prekių populiarumą Lietuvoje. Nors ieškovė nurodo, kad organizuodavo prekių reklamą ir reklamines kampanijas, tačiau pažymi, kad tai buvo daroma atsakovės lėšomis, atsakovė suteikdavo nemokamus produktų pavyzdžius; ieškovės pirkta produkcija nebuvo žymima atsakovės ženklu. Ieškovė tik nurodo, kad atsakovės prekėmis Lietuvos Respublikoje prekiauja trys įmonės - Fish Wish, UAB „Assorti“, The Meat Point, UAB; tą patvirtina antstolio V. M. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Atsakovė pažymi, jog minėtas protokolas nepatvirtina, jog minėtos įmonės prekiauja būtent ieškovės produkcija, taip pat produkcija, kuri numatyta Sutarties priede Nr. 1, ir kad prekyba vyksta Lietuvos Respublikoje. Ieškovė nurodo produkciją, kuri tariamai papuola į Sutarties priedą Nr, 1, - juodadėmių menkių filė (prekiauja FishWish) ir šiaurinės šaldytos krevetės (200 g) (prekiauja UAB „Assorti“). Vis dėlto iš protokolo negalima įsitikinti, kad šią produkciją FishWish ir UAB „Assorti“ tiekė atsakovė. Taip pat akivaizdu, jog šiaurinės šaldytos krevetės nėra ta pati produkcija, nurodyta Sutarties priede Nr. 1, nes Sutarties priede Nr. 1 nurodytos ne šiaurinės šaldytos krevetės (200 g), o vieną kartą šaldytos krevetės (8*1 kg pakuotės). Byloje įrodymų dėl to, jog atsakovė pažeidė įsipareigojimą pati ar per kitus asmenis neplatinti prekių Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus), nėra. Ketvirta, pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalį kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai: 1) skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; 2) kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertinant distribucijos sutarties apibrėžtį, galima išskirti dvejopo pobūdžio santykius, kurie susiklosto sudarius distribucijos sutartį. Visų pirma tai pirkimo-pardavimo santykiai, nes distributorius prekes perka savo vardu ir lėšomis ir antra - tai santykiai dėl tam tikrų darbų, kurie tiesiogiai susiję su prekių pirkimu-pardavimu, atlikimo. Distribucijos sutartis yra sudaroma distributoriui turint tikslą perparduoti iš tiekėjo nupirktas prekes. Pagal distribucijos sutartį susiklostę tarp šalių santykiai yra platesni nei didmeninio pirkimo- pardavimo sutarties atveju, nes jie nustato distributoriaus pareigą atlikti tam tikrus su prekių platinimu susijusius darbus. Tiekėjui svarbu, kad distributorius atliktų ir tam tikrus tolesnio perparduodamų prekių populiarinimo, pardavimų didinimo ir kitus darbus. Atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju ieškovė nebuvo aktyvi platindama atsakovės prekes, 2016 m. pirkimų iš viso nebuvo, už 2015 m. įsigytas prekes atsiskaityti vėluota beveik metus, todėl laikytina, kad ji pati pažeidė sutartinę prievolę. Atitinkamai atsakovė negali būti laikoma pažeidusia prievolę, net jei teismas konstatuotų, kad buvo platinamos prekės, kurių nebuvo galima platinti. Kadangi ieškovė tinkamai nevykdė savo prievolių, todėl atsakovė turėjo teisę stabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą (CK 6.207 straipsnis) ir ieškoti alternatyvių prekybos šaltinių. Dėl netesybų. Šiuo konkrečiu atveju, net jei teismas nustatytų, kad atsakovė tariamai pažeidė sutartinius įsipareigojimus, negali būti priteista reikalaujama netesybų suma, nes ji, pirma, yra aiškiai per didelė, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis) ir pažeistų šalių pusiausvyrą bei, antra, atsakovė prievolę iš dalies įvykdė. Netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl jos yra sietinos su patirtais nuostoliais, tuo tarpu ieškovė neįrodinėja ne tik nuostolių dydžio, bet ir nuostolių fakto. Nesant jokių įrodymų apie patirtus nuostolius, civilinė atsakomybė netesybų forma apskritai neturi būti taikoma; kadangi ieškovės užsakymai buvo itin negausūs ir nedidelėmis sumomis visu Sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl akivaizdu ir tai, jog, net jei teismas konstatuotų, kad atsakovė pažeidė Sutartį, šis pažeidimas neturėjo reikšmės ieškovei, nes ji pati Sutarčiai neteikė didelės reikšmės. Be to, ieškovė nurodo tik apie tariamus pavienius Sutarties pažeidimus. Atitinkamai negalima kalbėti ir apie kokius nors ieškovės nuostolius; nuo Sutarties sudarymo per 8 metus ieškovė iš viso užsakė prekių apie 100000 Eur sumai (neatsižvelgiant į tai, kad prekių pagal Sutartį buvo užsakyta už dar mažesnę sumą), tuo tarpu reikalaujamas baudos dydis yra net 50000 Eur, kas sudaro net pusę aštuonerių metų visos prekybos sumos; kilus šalių ginčui, atsakovė nutraukė prekybą Lietuvoje per kitas įmones, tad jei pažeidimas vis tik būtų konstatuotas (nors atsakovė su tuo nesutinka), jis buvo iš karto nutrauktas; ieškovė iš esmės nepatyrė jokių išlaidų, susijusių su Sutartimi, net marketingas buvo finansuojamas atsakovės; ieškovė pati pažeidinėjo Sutartį, reikšmingai vėluodama pagal ją atsiskaityti, aktyviai neužsakydama prekių. Taip pat, net jei vadovautis ieškovės pozicija, kad pradėjus prekes platinti ir per kitas įmones, prievolė buvo pažeista (vėlgi, atsakovė su tuo nesutinka), tai įvyko tik pastaraisiais metais, tad didžioji dalis prievolės buvo vykdoma tinkamai. Todėl iš atsakovės negali būti priteista reikalaujama netesybų suma ir ji turi būti arba reikšmingai mažinama tik iki simbolinės sumos, arba išvis nepriteisiama. Dėl kitų reikalavimų. Ieškovė taip pat prašo priteisti 660,65 Eur netesybų išieškojimo ne teismo tvarka išlaidų ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi neturi būti tenkinamas pagrindinis reikalavimas dėl netesybų priteisimo, todėl neturi būti tenkinami ir šie išvestiniai reikalavimai.  

6.       Triplike atsakovė nurodo tokius motyvus ir argumentus: 2020 10 21 atsakovė pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad, jeigu ieškovė ir toliau laikosi pozicijos, kad veikė pagal Sutartį kaip išimtinis distributorius ir neatsisako tokios pozicijos, tai reikalauja vykdyti Sutartį: įvykdyti Sutartį už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki spalio mėn., atnaujinti atsakovės prekių pirkimą nuo 2020 11 01 Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ir NVS šalyse ir pirkti prekes pastoviai dideliais kiekiais, užtikrinant veiksmingą jų platinimą nurodytose teritorijose, aktyviai reklamuoti prekes ir nutraukti produktų, konkuruojančių su atsakovės produktais, tiekimą Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ir NVS šalyse. 2020 11 11 ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog nevykdo Sutarties, paaiškino, kad atsakovė niekada jai nereiškė pretenzijų dėl Sutarties, kad jei atsakovė būtų nutraukusi Sutarties pažeidimą ir sumokėjusi baudą, būtų buvę galima toliau vykdyti Sutartį, tačiau, kadangi atsakovė to nepadarė, tai neva sudarė pagrindą sustabdyti Sutartį (CK 6.207 straipsnis). Ieškovė atsisakė vykdyti atsakovės pretenzijos reikalavimus ir pranešė, kad nutrauks Sutartį po 3 mėnesių. Kadangi ieškovė nepatvirtino, kad Sutartis nėra išimtinės distribucijos, neįvykdė nė vieno atsakovės 2020 10 21 pranešime nurodytų reikalavimų ir netgi visiškai atsisako vykdyti Sutartį, bei nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė Sutarties vykdymą, todėl atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2020 11 24 ir informavo apie tai ieškovę. Ieškovės pateikti įrodymai, vertinant jų turinį, nepatvirtina, kad atsakovė derėjosi dėl Sutarties, tačiau patvirtina tai, kad Sutartis buvo parengta būtent ieškovės ir, kad ji buvo pasirašyta tokia, kokią ją pateikė ieškovė, tik įrašant atsakovės rekvizitus. Ieškovės argumentai, kad įmonė buvo įsteigta tik tam, kad dirbtų su atsakove ir būtų atsakovės prekių distributoriumi, yra ne tik, kad nesusiję su ginču, bet ir nepagrįsti. Pateikti argumentai apie šalių bendradarbiavimo pradžią nepatvirtina ieškovės įsteigimo išimtinai atsakovės produktų platinimui. Ieškovė prekiavo ir prekiauja įvairių gamintojų produkcija, jos internetiniame puslapyje nurodoma, kad ji yra įvairių tiekėjų mėsos ir žuvies produktų platintoja. Dėl konkuruojančių produktų platinimo. Ieškovė nepripažįsta, kad Sutartis nebuvo vykdoma kaip išimtinės distribucijos sutartis ir neigia, kad ji platino kitų tiekėjų produkciją, konkuruojančią su atsakovės prekėmis. Pirma, vien ieškovės internetiniame puslapyje https://www.euribija.lt/ skelbiama informacija patvirtina, kad ji yra įvairių tiekėjų mėsos ir žuvies produktų platintoja, bei parduoda įvairius mėsos ir žuvies produktus, pristatydama juos ne pagal jų tiekėją, o pagal jų rūšinius pavadinimus, pvz. i(duomenys neskelbtini)s juodadėmės menkės filė, atlantinės menkės filė ir pan. Antra, nors buvo reikalaujama, kad ieškovė pateiktų duomenis apie platinamus produktus nuo 2012 05 10 iki duomenų pateikimo dienos, nurodant platinamus produktus (produkto pavadinimą, kiekį) ir jų įsigijimo datą, bei šiuos duomenis pagrindžiančius dokumentus, ieškovė pateikė tik duomenis už 2020 metus. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė, galiojant Sutarčiai, įsigijo ir platino produktus, konkuruojančius su atsakovės produktais, kas patvirtina, kad ieškovė Dublike pateikė neteisingus duomenis. Trečia, ieškovė visus 2016 m. nepirko jokių atsakovės produktų, tačiau vykdė veiklą ir gavo pajamų - 1 446 Eur. Be to, ieškovės iš atsakovės įsigytos produkcijos apimtys bei ieškovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad ieškovė prekiavo ne tik atsakovės produktais, bet ir kitų tiekėjų produktais, kurie, vertinant ieškovės veiklos rūšį, laikytini konkuruojančiais su atsakovės produktais. Ieškovė dublike akcentuoja, kad ji nebuvo įsipareigojusi platinti prekių ES ir NVS šalyse. Ji buvo įsteigta tik tam, kad būtų atsakovės distributoriumi, o šalys prieš sudarant Sutartį tarėsi, kad ieškovė taps atsakovės prekių atstove Lietuvoje ir pagrindinė ieškovės veikla bus platinti ir pardavinėti atsakovės produkciją Lietuvoje. Sutartimi buvo leista prekes parduoti ES ir NVS šalyse (Sutarties I dalies 2 punktas), jei jų atsirastų, nes parodose, kurios vykdavo Lietuvoje, dalyvaudavo ir užsienio šalių pirkėjai, tačiau, sudarant Sutartį, nebuvo siekta, kad ieškovė, kuri dar tik įsteigta, ims iškart prekiauti ES ir NVS šalyse. Tokie Ieškovės argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka Sutarties sąlygų. Pirma, ieškinyje ieškovė teigė, kad ji Sutartimi buvo paskirta išimtine distributore platinti atsakovės prekes visoje Lietuvos Respublikoje, ES ir NVS šalyse (ieškinio 3, 43, 48, 65 p.). Antra, vien tik lingvistinis ir sisteminis Sutarties aiškinimo metodai patvirtina, kad ieškovė turėjo pareigą platinti atsakovės produktus ne tik Lietuvoje, bet taip pat ES ir NVS šalyse. Sutarties I dalies 1 punkte numatyta, kad atsakovė įsipareigoja tiekti, o ieškovė platinti prekes Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, o pagal Sutarties I dalies 2 punktą ieškovei suteikiamos teisės platinti prekes Lietuvoje, ES ir NVS šalyse, kas reiškia, kad ieškovė įsipareigojo platinti prekes tiek Lietuvoje, tiek ir ES bei NVS šalyse. Todėl ieškovė visiškai be pagrindo teigia, kad ES ir NVS šalyse ji tik turėjo teisę platinti prekes. Trečia, atkreipia dėmesį į nesąžiningą ieškovės elgesį. Ieškinyje ieškovė teigė, kad ji platino prekes ES ir NVS šalyse (ieškinio 24 punktas), tuo tarpu dublike, siekdama nepripažinti Sutarties nevykdymo kaip išimtinės distribucijos sutarties, jau teigia, kad tik turėjo teisę, o ne pareigą platinti ES ir NVS šalyse. Dėl reklamų ir reklaminių kampanijų organizavimo. Ieškovė dublike įrodinėja, kad organizavo atsakovės prekių reklamą ir reklamines kampanijas, bei nurodo, kad prekių reklama ir populiarinimas, kurį atliko buvo aktyvus. Tačiau nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai to visiškai nepagrindžia. Ieškovė, kaip ir kiekvienas prekių pardavimu užsiimantis subjektas, turi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, internetinį puslapį, tačiau ji neveikė kaip išimtinis distributorius ir nevykdė jokios aktyvios atsakovės produktų reklamos. Daugumoje pateiktų reklamos pavyzdžių yra reklamuojama būtent pati ieškovė, o visi produktai pristatomi rūšiniais pavadinimais, išskyrus kelis pavienius atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė platino ir kitų tiekėjų produktus, nurodyta išlaidų suma reklamai - 14 447,01 Eur per 8 Sutarties galiojimo metus yra visiškai mažareikšmė, nes per 1 metus vidutiniškai sudarė apie 1800 Eur. Juo labiau, kad 2015 - 2016 m. apskritai nebuvo vykdoma jokia reklama, nes ieškovė tuo metu praktiškai nevykdė veiklos. Dėl faktinių aplinkybių dėl Sutarties vykdymo. Ieškovė dublike ir toliau laikosi pozicijos, kad Sutarties šalys vykdė Sutartį kaip išimtinės distribucijos sutartį, tik neva Sutarties vykdymo eigoje išplėtė jos dalyką kitomis atsakovės prekėmis, nei buvo nuodyta Sutarties priede Nr. 1. Pateikti įrodymai to nepatvirtina. Sutarties sudarymo metu Sutarties šalys turėjo tikslą vykdyti Sutartį kaip išimtinės distribucijos sutartį ir ieškovei buvo suteikta išimtinė teisė platinti Sutarties priede Nr. 1 nurodytas atsakovės tiekiamas prekes. Nors Sutarties sudarymo metu atsakovė turėjo ir kitų prekių, tačiau buvo pasiūlytos prekės, kurias ieškovė ir turėjo platinti veikdama kaip išimtinis distributorius Sutartyje nurodytose teritorijose (atsakovė tuo metu prekiavo ir kitomis prekėmis - juodadėmių menkių file (900 gx15), krevetėmis vakuume (18x400 g). Ieškovė nupirkdavo nedidelį kiekį prekių, kurias realizuodavo kartu su kitomis kitų tiekėjų prekėmis. Taip pat šalys derindavo prekių kainas prieš užsakymą, atsiskaitymo sąlygas, taikomas nuolaidas (tai patvirtina ir šalių tarpusavio susirašinėjimas). Šalių sutartinių santykių pasikeitimą į pirkimo - pardavimo teisinius santykius patvirtina tai, kad ieškovė nevykdė jokių pareigų, kurias turėtų vykdyti subjektas, veikiantis kaip išimtinis distributorius. Tai patvirtino ir pačios ieškovės elgesys, nereaguojant į Lietuvos Respublikos rinkoje pastebėtus kitų subjektų platinamus atsakovės produktus. Ieškinyje ieškovė neteisingai teigė, kad apie atsakovės prekes Lietuvos rinkoje, parduodamas kitų subjektų, neva sužinojo tik 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje. Ieškovė apie tai sužinojo gerokai anksčiau, tačiau iškart nereiškė jokių pretenzijų, kas tik patvirtina, jog pati ieškovė žinojo, kad ji neturi jokių išimtinių teisių pagal Sutartį. Pavyzdžiui, 2019 m. liepos mėn. ieškovės darbuotojas S. G. susirašinėjo su atsakovės darbuotoju M. T. apie tai, kad atsakovė pardavė prekes subjektui iš Lietuvos, tačiau ieškovė nereiškė dėl to jokių pretenzijų atsakovei. Dėl Ieškovės argumentų dėl Sutarties pažeidimo. Ieškovė įrodinėja, kad Sutartis yra išimtinės distribucijos sutartis, kad atitinkamai atsakovė po Sutarties įsigaliojimo neteko teisės platinti prekių pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus, o pažeidus šį įsipareigojimą, atsakovė privalo sumokėti 50 000 Eur baudą. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja tik tai, kad yra svarbu įrodyti, kad Sutartimi ginčo šalys susitarė dėl išimtinės distribucijos sutarties sudarymo, ką patvirtina jos sąlygos ir, kad Sutartis, kaip išimtinės distribucijos sutartis, galiojo ne tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytų prekių atžvilgiu, bet ir kitų prekių atžvilgiu, kurias ieškovė įsigydavo iš atsakovės. Ieškovei buvo suteikta išimtinė teisė platinti Sutarties priede Nr. 1 nurodytas atsakovės tiekiamas prekes visoje Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos bei NVS šalyse. Todėl ginčo tarp šalių net nėra, kad šalys sudarė išimtinės distribucijos sutartį. Tačiau ieškovė neteisingai nurodo, kad Sutarties priede Nr. 1 nurodytos prekės tuo metu buvo pilnas atsakovės asortimentas, bei kad šis asortimentas vėliau keitėsi ir plėtėsi bei atitinkamai tas naujas prekes reikėjo platinti ir populiarinti, kas buvo ieškovės pareiga ir, kad neva ieškovė ją vykdė, ko pasėkoje, pasak ieškovės, tos naujos atsakovės prekės šalių valia ir suderintais veiksmais tapo Sutarties (distribucijos) dalyku. Šalys susitarė dėl tam tikro prekių asortimento, kuris buvo nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ir kurias ieškovė ir turėjo platinti, veikdama kaip išimtinis distributorius. Pagal Sutartį prekių asortimentas galėjo būti keičiamas tik šalių atskiru rašytiniu susitarimu (Sutarties III dalies 6 punktas). Sutarties šalys neišplėtė distribucijos dalyko, Sutartis nebuvo vykdoma kaip išimtinės distribucijos sutartis, o šalių elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) transformavosi į prekių pirkimo - pardavimo sutartį daugkartiniam atsakovės parduodamų prekių įsigijimui, ieškovei įsigyjant įvairius atsakovės produktus, bet neveikiant kaip išimtiniam distributoriui. Ieškovė pripažįsta sutarties pakeitimo galimybę šalių elgesiu (konkliudentiniais) veiksmais, o taip pat, kad nebuvo vykdoma pradinė šalių sudaryta Sutartis, kad ji buvo pakeista šalių elgesiu (konkliudentiniais veiksmais). Tačiau ieškovė neteisingai vertina, kad neva buvo pakeistas tik įsigyjamų prekių asortimentas, t. y. Sutarties priedas Nr. 1, kuriam toliau buvo taikomos visos išimtinės distribucijos sąlygos. Nepaisant to, kad buvo sudaryta Sutartis dėl išimtinės distribucijos, tačiau šalys suderintu elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) pakeitė Sutarties sąlygas ir ji šalių valia (veiksmais) buvo vykdoma kaip didmeninė pirkimo-pardavimo sutartis, kai ieškovė pagal savo poreikius užsako atsakovės parduodamas prekes ir suderintomis sąlygomis įsigyja jas platinimui (verslo poreikiams), už jas atsiskaito (CK 6.371 straipsnis), tačiau nevykdo daugiau jokių įsipareigojimų. Tai patvirtina šios Sutarties vykdymo aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai: 1) pagal Sutarties sąlygas ieškovė privalėjo tiekti produktus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose ES bei NVS šalyse. Ieškovė prekių tiekimo į ES bei NVS šalis nevykdė ir tą pati pripažįsta. 2) Prekių įsigijimas ir tiekimas į Lietuvos Respubliką vyko neefektyviai, t. y. labai mažais kiekiais ir nepastoviai. Per vieną mėnesį ieškovė vidutiniškai įsigydavo prekių iš už maždaug 1 900 Eur sumą, o atsižvelgiant į išimtinės distribucijos esmę, ieškovė privalėjo vykdyti efektyvų prekių tiekimą, užtikrinti nuolatinį prekių papildymą ir pan. Prekių įsigijimas nebuvo pastovus, pvz. 2015 m. ieškovė įsigijo prekių tik už 2 394 Eur sumą, o 2016 m. apskritai nebuvo nei vieno užsakymo. Taip pat 2020 m. buvo įsigyta prekių tik už 2190,79 Eur sumą, nors Sutartis galiojo beveik visus metus iki jos nutraukimo nuo 2020 11 24. Viso per visą Sutarties galiojimo laikotarpį ieškovė įsigijo iš atsakovės prekių už 100 040,74 Eur sumą, o atsakovė uždirbo tik 23 776,86 Eur pelno, nuo šios sumos atsakovė dar turėjo mokėti pelno mokestį. 3) Ieškovė neorganizavo efektyvios ir veiksmingos atsakovės produktų reklamos ir reklamos kampanijų, nors veikdama kaip išimtinis distributorius tą privalėjo. 4) Ieškovė platino produktus, konkuruojančius su atsakovės produktais, nors kaip išimtinis distributorius neturėjo teisės to daryti. 5) Ieškovė platino atsakovės prekes kaip žaliavą ir net internetiniame puslapyje neišskirdavo, kad tai yra atsakovės produktai, nors pagal CK 6.802 straipsnio 3 dalies 6 punktą distributorius privalo parduoti prekes su gamintojo (tiekėjo) prekės ženklu arba gamintojo (tiekėjo) specialiai įpakuotas ar kitaip paženklintas prekes. 6) Sutarties šalys nevykdė atsiskaitymo sąlygų, kurios buvo numatytos Sutartyje. Pagal Sutartį ieškovei buvo suteiktas mokėjimo už prekes atidėjimas iki 30 dienų, skaičiuojant nuo prekių pristatymo, prekes turėjo pristatyti ieškovė. Tuo tarpu atsakovė nuo 2017 m. reikalavo išankstinio apmokėjimo prekes ir reikalaudavo apmokėjimo už prekių transportavimą, o ieškovė tai vykdė. Atsakovė taip pat nevykdė tiekėjo pareigų pagal išimtinės distribucijos sutartį, nes netiekė prekių, kurios buvo numatytos Sutarties priede Nr. 1, o vietoj to siūlydavo kitas prekes. Ieškovė tai akceptuodavo ir pirko kitas prekes, ką pripažįsta. Nors tiek pagal Sutarties sąlygas, tiek pagal CK 6.803 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakovė turėjo užtikrinti išimtinės distribucijos dalyko - Sutarties priede Nr. 1 nurodytų prekių tiekimą, ieškovė niekada dėl to nereiškė jokių pretenzijų atsakovei, kas taip pat patvirtina, kad nei ieškovė, nei atsakovė nevertino, kad šalis sieja išimtinės distribucijos sutartiniai santykiai. 7) Ieškovė nereagavo į rinkoje pastebėtus parduodamus atsakovės produktus kaip pažeidimą iš atsakovės pusės. Tai taip pat patvirtina, kad šalys pripažino, jog nevykdo išimtinės distribucijos sutarties ir, kad ieškovė neturi jokių išimtinių teisių į atsakovės produktų platinimą Lietuvos Respublikoje ir kitose teritorijose. Kadangi ieškovė neveikė kaip išimtinis distributorius, tai negaliojo ir atsakovės įsipareigojimas neplatinti prekių Lietuvos Respublikoje, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti baudos sumokėjimo už išimtinės distribucijos sąlygų pažeidimą. Baudos mokėjimas pradinėje Sutartyje buvo siejamas išimtinai su Sutarties kaip išimtinės distribucijos sutarties vykdymu. Kadangi šalys nevykdė Sutarties kaip išimtinės distribucijos sutarties, todėl ir nėra jokio pagrindo nagrinėti išimtinės distribucijos sutarties sąlygos pažeidimą, už kurį ir buvo numatytas baudos mokėjimas. Dėl netesybų priteisimo ir jų dydžio. Net jeigu teismas ir spręstų, kad šalys veikė pagal išimtinės distribucijos sutarties sąlygas ir atsakovė padarė Sutarties pažeidimą, tai šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš atsakovės netesybas - 50 000 Eur baudą. Pirma, Sutarties kaip išimtinės distribucijos sutarties nevykdė abi Sutarties šalys. Kadangi ieškovė nevykdė įsipareigojimų kaip išimtinis distributorius, todėl atsakovė turi būti visiškai atleista nuo atsakomybės, net jeigu ir būtų nustatyta, kad atsakovės prekes Lietuvos Respublikoje platino tretieji asmenys. Antra, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos net kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Netesybos, kaip civilinės atsakomybės forma, yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis, negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl to bauda priteistina atsižvelgus į baudos ir nuostolių santykį, kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl netesybų dydžio turi būti įvertintos šios reikšmingos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai: 1) ieškovė net nenurodė, kokio dydžio nuostolius ji patyrė. Priešingai, pati ieškovė nevykdė Sutarties ir nesiekė veikti kaip išimtinis distributorius, nes platino kitų tiekėjų prekes ir pan. 2) Pati ieškovė pripažįsta, kad Sutartyje buvo įtvirtintas santykinai didelis baudos dydis. Šis baudos dydis ne tik, kad yra didelis, bet tokios baudos priteisimas akivaizdžiai reikštų lupikavimą. Atsakovė per visą Sutarties vykdymo laikotarpį uždirbo tik 23 776,86 Eur pelno (grynasis pelnas dar mažesnis), o pati ieškovė veikė tokiu būdu, kad 2012-2019 m. laikotarpiu uždirbo tik 9 498 Eur grynojo pelno. Be to, 2012 m., 2014-2016 m. ieškovė veikė nuostolingai, kas netgi leidžia spręsti, kad ieškovė būtent dėl savo sudėtingos finansinės situacijos negalėjo efektyviai vykdyti Sutarties pagal išimtinės distribucijos sąlygas, ko pasėkoje šalių santykiai ir transformavosi tik į pirkimo-pardavimo teisinius santykius. 

7.       Atsakovės atstovė M. T.-Karlsone teismo posėdyje paaiškino, kad buvo sutarta, kad per mėnesį ieškovė nupirks už 30 000 Eur, sutartis buvo pasirašyta dėl Priedo Nr. 1, nors atsakovė turėjo daugiau asortimento; ieškovė nebuvo išskirtinis distributorius, ieškovė atnaujino savo kompaniją 2017 metais, naujos sutarties nesudarė. Taip pat atstovės nurodė, kad abi šalys sutinka, kad nuo 2015 metų Distribucijos sutarties šalys nevykdė, nuo 2017 metų prasideda pirkimai, nėra nei vieno požymio, kad kas nors vyksta pagal sutartį, santykiai transformavosi į pirkimo pardavimo, pardavimai kitiems buvo vykdomi nuo 2016 metų, 50 000 Eur bauda yra lupikavimas.

8.       Liudytojas S. G. 2021 03 29 teismo posėdyje parodė, kad atsakovės prekės buvo nuolat reklamuojamos parodose, Facebook, buvo užsakyti maišeliai su atsakovės logotipu, susitarimo dėl pinigų reklamai nebuvo. Susitarimo dėl apyvartų nebuvo. Per 2017 metus nupirko tiek, kiek per ankstesnius metus kartu sudėjus. Jau 2017 metais buvo likę tik keli produktai iš Distribucijos sutarties. Didžiausias yra moralinis nuostolis. Ieškovei nuostolio skaičiuoti nereikia.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.                      Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Ginčas byloje kilo iš išskirtinės distribucijos teisinių santykių. Į bylą pateiktų dokumentų pagrindu teismas nustatė, kad 2012 m. gegužės 10 d. UAB „Euribija“ ir SIA „Oscars Fish“ sudarė distribucijos sutartį Nr. 20120510-1 (toliau – Sutartis). Distribucijos sutartimi SIA „Oscars Fish“ įsipareigojo tiekti, o UAB „Euribija“ platinti SIA „Oscars Fish“ prekes Distribucijos sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka ir sumokėti už jas. Distribucijos sutartimi ieškovė buvo paskirta platinti atsakovės tiekiamas prekes visoje Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos bei NVS šalyse (Sutarties I dalies 2 punktas). Sutartis buvo sudaryta neterminuotam laikotarpiui (Sutarties VII dalies 1 punktas). SIA „Oscars Fish“ po Distribucijos sutarties įsigaliojimo neteko teisės platinti prekių pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus (Sutarties I dalies 4 punktas). Šalys susitarė, kad SIA „Oscars Fish“ pažeidus Distribucijos sutarties I dalies 4 punktą, SIA „Oscars Fish“ privalės sumokėti 50 000Eur baudą (Sutarties I dalies 5 punktas). Atsakovės tiekiamos, o ieškovės platinamos prekės buvo nurodytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ : 1) juodadėmių menkių filė (aukšč. rūšis); 2) juodadėmių menkių smulkintos mėsos blokas; 3) vieną kartą šaldytos krevetės; 4) plekšnių filė; 5) omarų žnyplės ((duomenys neskelbtini)); 6) omarų uodegos ((duomenys neskelbtini)); 7) ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis); 8) (duomenys neskelbtini) menkių kepenėlės; 9) mažažiotė plekšnė; 10) lašišos porcijos; 11) šaltai rūkyta lašiša; 12) nugarinė; 13) kumpis. Prekės buvo tiekiamos pagal pateikiamus atskirus užsakymus, už prekes ieškovė atsiskaitydavo pagal kas mėnesį pateikiamas sąskaitas. Ieškovė nurodo, kad 2013 m. rugsėjo mėn., t.y. kiek daugiau nei praėjus metams po Distribucijos sutarties pasirašymo, SIA „Oscars Fish“ atsiuntė naują kainoraštį su naujais produktais, taip, ieškovės vertinimu, išplėsdama Distribucijos sutarties apimtį – ją papildydama. Ieškovė pradėjo tiekti, o atsakovė platinti ir šias prekes (prekės, nebuvusios priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“): 1) ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis); 2) menkių filė (aukšč. rūšis); 3) (duomenys neskelbtini) lašišos filė; 4) šaltai rūkytos (duomenys neskelbtini) lašišos filė; 5) (duomenys neskelbtini) menkių filė; 6) silpnai sūdyta (duomenys neskelbtini) menkių filė; 7) omaras, 2 rūšis ((duomenys neskelbtini)); 8) omaras ((duomenys neskelbtini)); 9) juodadėmių menkių žuvies kukuliai; 10) plekšnių kaulai. Ieškovė tvirtina, tai patvirtina ir pateikti rašytiniai įrodymai – kainoraščiai ir sąskaitos, kad tiekiamų ir jos platinamų SIA „Oscars Fish“ prekių sąrašas nuolat plėtėsi. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis 2015-2019 m. atsakovės atsiųstais kainoraščiais bei išrašytomis sąskaitomis SIA „Oscars Fish“ pradėjo tiekti, o ieškovė (ieškovė tvirtina, kad pagal Distribucijos sutartį) platinti taip pat ir prekes, nebuvusias priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“: 1) juodadėmių menkių smulkintos mėsos porcijos; 2) suktinukai iš jūrų liežuvio; 3) paprastoji vilkžuvė; 4) Alpinė šalvis (Arktinė palija); 5) sultinys iš omarų; 6) kreminė sriuba iš omarų; 7) juodadėmių menkių/menkių smulkintos mėsos porcijos; 8) ledjūrio menkių filė (priekinė dalis, vidurinė dalis, uodega); 9) plekšnių filė (su oda, be kaulų); 10) plekšnių filė plastikiniame maišelyje (be odos, be kaulų); 11) Alpinė šalvis (Arktinė palija) (su oda, be kaulų); 12 Alpinė šalvis (Arktinė palija) (išdarinėta, su galva); 13 (duomenys neskelbtini) lašiša; 14) šaltai rūkyta (duomenys neskelbtini) lašiša; 15) paprastoji vilkžuvė; 16) jūros ešerių filė (be kaulų, be odos); 17) jūrų šukutės ((duomenys neskelbtini)); 18) menkių žandeliai; 19) menkių liežuviai; 20) omarų žnyplės su viršutine dalimi ((duomenys neskelbtini)); 21) smulkintos menkių mėsos porcijos; 22) smulkintos ledjūrio menkės mėsos porcijos; 23) menkės priekinė dalis; 24) menkės vidurinės dalies išpjova. Taip pat ieškovė nurodo, kad 2019 m. pabaigoje - 2020 m. pradžioje sužinojo, kad SIA „Oscars Fish“ prekes, patenkančias į Distribucijos sutartį, Lietuvoje platina ir kiti asmenys. 2020 m. sausio 31 d. antstolis V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad SIA „Oscars Fish“ prekėmis Lietuvoje prekiauja šie asmenys/įmonės: 1) “FishWish” (“FishWish” paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ yra sudaryta galimybė nusipirkti Oscars Fish produkciją, taip pat atlikti šios produkcijos rezervaciją, o ant “FishWish” prekiaujamos Oscars Fish produkcijos pakuotės nurodyta, kad “FishWish” yra oficialus Oscars Fish atstovas), 2) UAB „Assorti“ (UAB „Assorti“ internetinėje parduotuvėje yra prekiaujama Oscars Fish produkcija), 3) UAB „TheMeatPoint“. 2020 m. kovo 2 d. ieškovė kreipėsi į SIA „Oscars Fish“ su pretenzija, prašydama nedelsiant nutraukti veiksmus, pažeidžiančius jos, kaip išimtinio distributoriaus teises bei teisėtus interesus, o taip pat sumokėti 50 000 Eur baudą, numatytą Distribucijos sutarties I dalies 5 punkte. 2020 m. kovo 19 d. atsakovė atsakė kad nėra pagrindo mokėti baudą, kadangi sutarties nepažeidė. Distribucijos sutartį atsakovė nutraukė 2020 11 24.

Atsakovė nurodo, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Todėl teismas pirma privalo išspręsti bylos teismingumo klausimą.

Dėl teismingumo.

10.       Atsiliepime į ieškinį teigiama, jog ieškinys yra teismingas Latvijos Respublikos teismams pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2012 12 12 reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau - Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalį (pagal atsakovo nuolatinę buveinę) ir Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 20 straipsnio 1 dalį. Ieškovės nuomone, tokie teiginiai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamentas, o ne minėta sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, ką yra nurodę teismai savo nutartyse, kuriose spręstas analogiško teismingumo klausimas (Klaipėdos apygardos teismo 2018 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S- 1238-524/2018).

11.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikytinas Reglamentas, o ne sutartis dėl teisinės pagalbos.  Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 4 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Pagal Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių 20 straipsnio 1 dalį kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Šalys Sutartyje nebuvo sutarusios dėl ginčo sprendimo vietos. Ieškovė, pateikdama ieškinį, vadovavosi Reglamento 7 straipsnio 1 punkto a papunkčiu, kuriame numatyta, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių - atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Minėto punkto b papunktyje paaiškinta, jog pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitarta kitaip, atitinkamos prievolės įvykdymo vieta, parduodant prekes - vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį prekės buvo ar turėjo būti pateiktos. Distribucijos sutarties II dalies 4 punktas numato, jog prekės ieškovei pateikiamos (duomenys neskelbtini). Todėl teismas daro išvadą, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui.

Dėl ieškinio

12.       Ieškovė laikosi pozicijos, kad Distribucijos sutartis buvo išimtinės distribucijos, kad Distribucijos sutarties II dalies 1 punktas ir Distribucijos sutarties priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ buvo papildytas ne kartą konkliudentiniais šalių veiksmais, ieškovė, būdama išimtinis distributorius, turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytas prekes, bet ir prekes, kurias atsakovė pristatydavo pateikdama naujus kainoraščius. O atsakovė su tokia Sutarties interpretacija nesutinka, nurodo, kad Distribucijos sutarties priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nuo pat Distribucijos sutarties pasirašymo nebuvo keistas, todėl ieškovė turėjo išimtines teises platinti tik tas prekes, kurios buvo numatytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“, t.y. juodadėmių menkių filė (aukšč. rūšis), juodadėmių menkių smulkintos mėsos blokas, vieną kartą šaldytos krevetės, plekšnių filė, omarų žnyplės ((duomenys neskelbtini)), omarų uodegos ((duomenys neskelbtini)), ledjūrio menkių filė (aukšč. rūšis), (duomenys neskelbtini) menkių kepenėlės, mažažiotė plekšnė (dėžutė), lašiša (porcijos), šaltai rūkyta lašiša, nugarinė, kumpis. Taip pat atsakovė laikosi pozicijos, kad ieškovė nebuvo išimtinis distributorius Europos Sąjungoje ir NVS šalyse, nes sutartyje buvo įtvirtinta, kad atsakovė pati platinti prekių negali tik Lietuvos Respublikoje. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iškilo būtinybė išaiškinti Distribucijos sutartį, nes nuo to priklauso, ar atsakovė pažeidė sutartį, ar ne.

Dėl sutarties aiškinimo.

13.       Tarp šalių kilo ginčas, ar buvo pakeista Distribucijos sutartis, jeigu buvo, tai kaip ji buvo pakeista. Ieškovė tvirtina, kad konkliudentiniais šalių veiksmais buvo išplėstas Sutartyje nurodytas prekių asortimentas, kurį išimtinę teisę platinti turėjo ieškovė. Atsakovė gi tvirtina, kad Distribucijos sutartis transformavosi į paprastą tiekimo sutartį, o ieškovė turėjo išimtinę teisę platinti tik Distribucijos sutarties Priede Nr. 1 išvardintą produkciją. Ieškovė nesutinka, kad Distribucijos sutartis transformavosi į tiekimo sutartį ir nurodo tokius argumentus: tiek Distribucijos sutarties II dalies 1 punktas, tiek jos priedas Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ buvo papildyti ne kartą konkliudentiniais šalių veiksmais, todėl ieškovė turėjo išimtinę teisę platinti ne tik Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“ nurodytas prekes, bet ir kitas prekes, kurias pradėjo platinti per visą Distribucijos sutarties galiojimo laikotarpį. Distribucijos sutartis galiojo 2012 05 10 – 2020 11 24; dėl to ginčo tarp šalių nėra.

14.       Šalys sutartis sudaro laisva valia, todėl jos gali susitarti ir keisti jos turinį. Sutarties pakeitimai turi būti tokios pat formos, kokios yra ir sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Kai įstatymo reikalaujamos formos šalys nesilaiko, sutartis negalioja, jeigu toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais), jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad net ir tokiu atveju viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Šalys 2012 m. gegužės 10 d. sudarė neterminuotą Distribucijos sutartį. Distribucijos sutarties VII dalies 3 punkte susitarė, kad Distribucijos sutartis gali būti keičiama ar pildoma raštišku šalių susitarimu, o sutarties pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Distribucijos sutarties VII dalies 4 punktas numato, kad visi priedai yra neatskiriama Distribucijos sutarties dalis. Šalys patvirtino sutarties priedą Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Distribucijos sutarties VII dalies 3 punktas įtvirtino CK 6.183 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą išlygą – šalys susitarė, kad galioja tik rašytine forma abiejų šalių pasirašyti sutarties pakeitimai ir papildymai. Tačiau CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Kilus ginčui, teismai, nustatę nurodytas aplinkybes, sprendžia, ar sutarties šalys iš tikrųjų siekė savo elgesiu pakeisti atitinkamą sutarties sąlygą. Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad, esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai. Pagal suformuotą aktualią kasacinio teismo praktiką, tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 09 05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-1075/2019). Ieškovė nurodo tokius konkliudentinius veiksmus: po Distribucijos sutarties sudarymo atsakovė atsiųsdavo el. paštu kainoraščius su naujomis kainomis ir naujomis prekėmis, kurios nebuvo nurodytos Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“. Ieškovė naujai siūlomas prekes užsakydavo, už jas atsiskaitydavo pagal atsakovės išrašytas ir atsiųstas sąskaitas, o pristatytas prekes parduodavo Lietuvoje. Kaip pavyzdį ieškovė nurodo - 2018 m. sausio 1 d. ieškovė el. paštu atsiuntė naują kainoraštį 2018 metams. Kainoraštyje buvo nurodytos ir prekės, kurių nebuvo Distribucijos sutarties priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“: ledjūrio menkės filė (aukšč. klasės), ledjūrio menkių filė (priekinė dalis, vidurinė dalis, uodega), Alpinė šalvis (Arktinė palija) ir jos filė, jūros ešerių filė (be odos, su oda), jūrų šukutės ir kt. Nurodytas prekes UAB „Euribija“ pirko. Tai patvirtina 2018 m. išrašytos ir ieškovės apmokėtos sąskaitos, kaip pavyzdys nurodoma: 1) 2018 m. birželio 26 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad ieškovė pirko jūros ešerių filė, Alpinę šalvį (Arktinę paliją) ir jos filė, ledjūrio menkės filė vidurinę dalį; 2) 2018 m. spalio 1 d. sąskaita, iš kurios matyti, kad ieškovė pirko jūros ešerių filė, Alpinę šalvį (Arktinę paliją), Jūrų šukutes ((duomenys neskelbtini)), ledjūrio menkių filė priekinę ir vidurinę dalis. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Ieškovės nuomone, šalių bendravimas atsakovei atsiunčiant el. paštu naują kainoraštį, o ieškovei užsakant prekes iš to kainoraščio turėtų būti vertinamas kaip pasiūlymo įtraukti į Distribucijos sutartį naujas prekes pateikimas ir tokio pasiūlymo priėmimas: atsakovės pateikiamas kainoraštis su naujomis kainomis ir naujomis prekėmis suprantamas kaip oferta ieškovei įtraukti į Distribucijos sutartį naujas prekes, o ieškovės naujų prekių, nurodytų kainoraštyje, pirkimas – akceptas. Ieškovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalys, nepaisydamos Distribucijos sutarties VII dalies 3 punkto raštu sutartos sąlygos elgėsi kitaip ir keitė pagal Distribucijos sutartį tiekiamų ir platinamų prekių sąrašą (t. y. Distribucijos sutarties priedą Nr. 1) jį vis papildydamos naujomis prekėmis. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad atsakovė Distribucijos sutarties vykdymo laikotarpiu ėmė taikyti parduodamoms prekėms 10 proc. nuolaidą (pavyzdžiui, 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitoje, 2015 m. balandžio 10 d. sąskaitoje nurodoma 10 proc. nuolaida UAB „Euribija“ pirktoms prekėms). 10 proc. nuolaida UAB „Euribija“ perkamoms prekėms nebuvo numatyta Distribucijos sutartyje. Dėl nuolaidos sutartis keičiama nebuvo. Dėl jos, ieškovės vertinimu, buvo susitarta šalių konkliudentiniais veiksmais, šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Ieškovė, įrodinėdama Distribucijos sutarties pakeitimą konkliudentiniais veiksmais nurodo ir tai, kad šalys sudarė neterminuotą Distribucijos sutartį, kurios objektas ir tikslas buvo ilgalaikis bendradarbiavimas, skirtas SIA „Oscars Fish“ prekių platinimui ir pardavimui Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungoje ir NVS šalyse. Šalys konkliudentiniais veiksmais, keisdamos pagal Distribucijos sutartį tiekiamų prekių sąrašą (Distribucijos sutarties priedas Nr. 1) jį vis papildydamos naujomis prekėmis, iš esmės tai darė atsižvelgdamos į pagrindinį distribucijos sutarties tikslą – ilgalaikį bendradarbiavimą platinant atsakovės prekes, bendradarbiavo viena su kita siekdamos Lietuvos Respublikoje parduoti prekes galutiniam vartotojui. Ieškovė taip pat vykdė ir prekių degustacijas prekybos centruose, vykdė prekių reklamą bei reklamines kampanijas, užsakė maišelių su dominuojančiu atsakovės logotipu. Ieškovė taip pat tvirtina, kad šalių sudaryta Distribucijos sutartis buvo išimtinės distribucijos sutartis, todėl akivaizdu, kad, sudarydama Distribucijos sutartį, ieškovė tikėjosi gauti ir gavo išimtinę distribuciją visoms SIA „Oscars Fish“ Lietuvoje platinamoms prekėms, todėl, ieškovės vertinimu, ji turėjo išimtinę teisę platinti ne tik prekes, kurios buvo nurodytos Distribucijos sutarties Priede Nr. 1 „Asortimentas ir kainos“, bet ir prekes, kurias atsakovė pradėjo tiekti, o ieškovė platinti po to, kai buvo pasirašyta Distribucijos sutartis. Tai patvirtina Sutarties I dalies 1-4 punktuose įtvirtintos sąlygos, nes atsakovės prekes pardavinėti įgijo teisę tik ieškovė kaip išimtinis distributorius. Prekės, nurodytos Sutarties priede Nr. 1, ieškovės žiniomis, tuo metu buvo pilnas atsakovės asortimentas. Natūralu, kad šis asortimentas vėliau keitėsi ir plėtėsi bei atitinkamai tas naujas prekes reikėjo platinti ir populiarinti, kas buvo ieškovės pareiga ir ją ji vykdė. Nors pagal Sutartį prekių pristatymo išlaidos teko atsakovei (tiekėjui), tačiau krovinio transportavimo išlaidos nuolat buvo įtraukiamos į sąskaitas faktūras (2017 03 01; 2017 05 10, 2017 06 21 sąskaitos faktūros ir kt.). 2017 01 06 el. laiške atsakovės atstovas rašė, jog keičia Sutarties apmokėjimo sistemą, t. y. kad mokama iš anksto, prieš paruošiant užsakymą, nors Sutarties III dalies 5 punktas numatė, jog ieškovė turi atsiskaityti per 30 dienų nuo sąskaitos, kuri išrašoma po prekių pateikimo (Sutarties III dalies 4 punktas), gavimo. Tuomet ieškovė pradėjo iš anksto apmokėti. Ieškovės vertinimu, tai reiškia, jog Sutarties keitimas neįforminant pakeitimų atskiru ir parašais patvirtintu dokumentu buvo įprasta šalių praktika. Atsakovė dažnai neturėdavo prekių, kurios yra nurodytos Sutarties priede Nr. 1, tačiau vietoj jų, pasiūlydavo kitas prekes. Atsakovė pasakė apie naują produktą – škotiškos lašišos file, prašė imtis stiprios reklamos parodoje reklamuojant škotišką lašišą. Dėl to atsakovei akivaizdžiai buvo svarbus ne tik naujų prekių perpardavimas, bet ir populiarinimas, pardavimų didinimas ir kt., t. y. veiksmai, kurie yra būtent distributoriaus pareiga ir distribucijos sutarties skiriamasis požymis.

15.       Atsakovė tvirtina, kad platinamų pagal Distribucijos sutartį prekių asortimentas nesikeitė, o nuo 2017 metų prekes, kurios nėra sutarties priede Nr. 1, ieškovė pirko bendra tvarka, tarp šalių susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai.

16.       Teismas, įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus, faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad Distribucijos sutartis buvo pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais dėl tokių argumentų: Sutarties VII dalies 3 punkte buvo numatyta, jog ginčo šalių sudaryta Sutartis gali būti keičiama ar papildoma tik raštišku šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai ar papildymai įsigalioja nuo jų pasirašymo momento. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Rašytinių šalių susitarimų dėl Sutarties keitimo šalys nepateikė, tvirtino, kad jų nebuvo. Be to, tam, kad būtų įrodytas sutarties keitimas konkliudentiniais veiksmais, yra būtina įrodyti, kad: 1) sutartis nebuvo įvykdyta sutartyje nustatytu būdu; 2) abi sutarties šalys susitarė dėl kitokio sutarties įvykdymo būdo; 3) šis susitarimas yra aiškus ir nedviprasmiškas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys kada nors savo elgesiu būtų pakeitę sutartinį susitarimą, jog Sutartis apima tik prekes, nurodytas Sutarties priede Nr. 1, ir jog tiekėjas pats ar per kitus asmenis negali prekiauti Lietuvos Respublikoje (išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus) tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytomis prekėmis. Prekių neplatinimo sąlyga yra speciali ir šalys niekada nesitarė dėl jos išplėtimo kitoms, nei Sutarties priede Nr. 1 nurodytoms, prekėms. Aplinkybė, kad buvo siunčiami kainoraščiai, kuriuose buvo įrašytos Sutarties priede Nr. 1 nenurodytos prekės, ir kad šias prekes ieškovė pirko, nereiškia jog tokiu būdu buvo daromi Sutarties pakeitimai.

17.       Vadovaujantis CK 6.193-6.195 straipsniais, reglamentuojančiais sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. CK 6.800 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išimtine distribucijos sutartimi gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkrečiai distributoriui išimtinai paskirtai pirkėjų grupei. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė nuo 2016 metų neveikė kaip išimtinis distributorius, nes nepirko ir platino atsakovės produktų. Ieškovė įrodinėja, kad Sutartis yra išimtinės distribucijos sutartis ir, kad atitinkamai atsakovė po Sutarties įsigaliojimo neteko teisės platinti prekių pati ar per kitus asmenis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prekybos tinklus, kad Sutartis, kaip išimtinės distribucijos sutartis, galiojo ne tik Sutarties priede Nr. 1 nurodytų prekių atžvilgiu, bet ir kitų prekių atžvilgiu, kurias ieškovė įsigydavo iš atsakovės. Pagal sutartį ieškovei buvo suteikta išimtinė teisė platinti Sutarties priede Nr. 1 nurodytas atsakovės tiekiamas prekes visoje Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos bei NVS šalyse. Todėl ginčo tarp šalių, kad šalys sudarė išimtinės distribucijos sutartį, nėra. Ieškovė nurodo, kad, jos žiniomis, Sutarties priede Nr. 1 nurodytos prekės tuo metu buvo pilnas atsakovės asortimentas, tačiau atsakovė tai neigia, o šiai aplinkybei įrodyti ieškovė nepateikė įrodymų, todėl teismas daro išvadą, jog ši aplinkybė neįrodyta. Taip pat teismas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad atsakovės prekių asortimentas keitėsi ir plėtėsi bei atitinkamai tas naujas prekes reikėjo platinti ir populiarinti, kas buvo ieškovės pareiga ir, kad ieškovė ją vykdė, ko pasėkoje, pasak ieškovės, tos naujos atsakovės prekės šalių valia ir suderintais veiksmais tapo Sutarties (distribucijos) dalyku. Šalys susitarė dėl tam tikro prekių asortimento, kuris buvo nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ir kurias ieškovė turėjo platinti, veikdama kaip išimtinis distributorius. Minėta, Distribucijos sutarties vykdymas nutrūko 2016 metais. Pažymėtina, jog ieškovė nurodo konkliudentinius veiksmus, kurie, jos vertinimu, pakeitė sutartį, šie jos nurodomi veiksmai buvo atlikti nuo 2017 metų. Ieškovė nuo 2017 metų pagal savo poreikius užsako atsakovės parduodamas prekes ir suderintomis sąlygomis įsigyja jas platinimui (verslo poreikiams), už jas atsiskaito (CK 6.371 straipsnis). Tai patvirtina atitinkamų veiksmų vykdymo aplinkybės ir pateikti juos pagrindžiantys įrodymai. Teismo vertinimu nuo 2017 metų šalių atlikti veiksmai patvirtina, jog tarp jų susiklostė pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas daro, nes : 1) pagal Sutarties sąlygas ieškovė privalėjo tiekti produktus ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose ES bei NVS šalyse. Ieškovė prekių tiekimo į ES bei NVS šalis nevykdė ir tą pati pripažįsta, t.y. ji nevykdė Distribucijos sutarties. Ieškovė klaidingai nurodo, kad jai tik buvo suteikta teisė  parduoti ieškovės produktus ES ir NVS šalyse, nes Sutartyje tokios sąlygos nėra. 2) Prekių įsigijimas ir tiekimas į Lietuvos Respubliką pagal Distribucijos sutartį vyko labai mažais kiekiais ir nepastoviai, t.y. neefektyviai. Per 8 metus, kol galiojo Sutartis, ieškovė įsigijo prekių iš už maždaug 100 000 Eur sumą (per mėnesį – 1041,70Eur; įvertinus tai, kad dalis prekių nupirkta ne pagal Distribucijos sutartį, ši suma yra mažesnė), o atsižvelgiant į išimtinės distribucijos esmę, ieškovė privalėjo vykdyti efektyvų prekių tiekimą, užtikrinti nuolatinį prekių papildymą ir pan. (CK 6.796 straipsnio 1 dalis, 6.800 straipsnio 2 dalis, 6.802 straipsnio 3 dalis). Be to, prekių įsigijimas nebuvo pastovus, pvz. 2015 m. ieškovė įsigijo prekių tik už 2 394 Eur sumą, o 2016 m. apskritai nebuvo nei vieno užsakymo. Per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė uždirbo 23 776,86 Eur pelno, nuo šios sumos atsakovė dar turėjo mokėti pelno mokestį. 3) Nuo 2017 metų ieškovė neorganizavo efektyvios ir veiksmingos atsakovės produktų reklamos ir reklamos kampanijų, nors, veikdama kaip išimtinis distributorius, tą privalėjo daryti (CK 6.802 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Daugumoje reklamos pavyzdžių ieškovė reklamuoja pati save, o produktai pristatomi ne pagal tiekėją, o rūšiniais pavadinimais. 4) Ieškovė platino atsakovės prekes kaip žaliavą ir net internetiniame puslapyje neišskirdavo, kad tai yra būtent atsakovės produktai, nors pagal CK 6.802 straipsnio 3 dalies 6 punktą distributorius privalo parduoti prekes su gamintojo (tiekėjo) prekės ženklu arba gamintojo (tiekėjo) specialiai įpakuotas ar kitaip paženklintas prekes. 5) Sutarties šalys nevykdė ir atsiskaitymo sąlygų, kurios buvo numatytos Sutartyje. Pagal Sutartį ieškovei buvo suteiktas mokėjimo už prekes atidėjimas iki 30 dienų, skaičiuojant nuo prekių pristatymo, prekes turėjo pristatyti ieškovė. Tuo tarpu atsakovė nuo 2017 m. reikalavo išankstinio apmokėjimo prekes. Be to atsakovė reikalaudavo apmokėjimo už prekių transportavimą, nors pagal Sutartį šias išlaidas turėjo padengti atsakovė. Ieškovė tai vykdė. Atsakovė taip pat nevykdė tiekėjo pareigų pagal išimtinės distribucijos sutartį, nes netiekė prekių, kurios buvo numatytos Sutarties priede Nr. 1, o vietoj to siūlydavo kitas prekes. Ieškovė tai akceptuodavo ir pirko kitas prekes, ką pripažįsta. Nors tiek pagal Sutarties sąlygas, tiek pagal CK 6.803 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakovė turėjo užtikrinti išimtinės distribucijos dalyko - Sutarties priede Nr. 1 nurodytų prekių tiekimą, ieškovė niekada dėl to nereiškė pretenzijų atsakovei. 7) 2012 m., 2014-2016 m. ieškovė veikė nuostolingai. Tai sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė būtent dėl savo sudėtingos finansinės situacijos negalėjo efektyviai vykdyti Sutarties pagal išimtinės distribucijos sąlygas, ko pasėkoje šalių santykiai pagal sutartį faktiškai nutrūko (2016 metai).

18.       Teismo vertinimu, svarbi yra ta aplinkybė, kad 2020 10 21 atsakovė ieškovei pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad, jeigu ieškovė ir toliau laikosi pozicijos, kad veikė pagal Sutartį kaip išimtinis distributorius ir neatsisako tokios pozicijos, tai reikalauja vykdyti Sutartį: įvykdyti Sutartį už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėn. iki spalio mėn., atnaujinti atsakovės prekių pirkimą nuo 2020 11 01 Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ir NVS šalyse ir pirkti prekes pastoviai dideliais kiekiais, užtikrinant veiksmingą jų platinimą nurodytose teritorijose, aktyviai reklamuoti prekes ir nutraukti produktų, konkuruojančių su atsakovės produktais, tiekimą Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos ir NVS šalyse. Pažymi, kad atsakovė laikosi pozicijos, kad po Sutarties sudarymo ieškovė neveikė kaip išimtinis distributorius ir taip pat, kad šalių sutartiniai santykiai jų valia (elgesiu) buvo transformuoti į nepastovius pirkimo-pardavimo teisinius santykius, nes ieškovė tiesiog pirko prekes pagal užsakymus, tačiau pretenzija buvo pateikta dėl ieškovės elgesio, jai tvirtinant, kad Sutartis yra išimtinės distribucijos, bet nevykdant Sutarties kaip tą turėtų daryti išimtinis distributorius. 2020 11 11 ieškovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka, jog nevykdo Sutarties, paaiškino, kad atsakovė niekada jai nereiškė pretenzijų dėl Sutarties, kad jei atsakovė būtų nutraukusi Sutarties pažeidimą ir sumokėjusi baudą, būtų buvę galima toliau vykdyti Sutartį.

19.       Teismas, vertindamas šalių pripažįstamą aplinkybę, kad nuo pat sutarties sudarymo 2012 metais ieškovė prekių pirko mažai, prekes reklamavo iki 2012, 2013, o po to 2017 metais parodose (parodose Litexpo 2012, 2013, 2017, 2018, 2019 metais, žurnale prekes reklamavo 2012,2013 metais, maišeliai su atsakovės logotipu buvo užsakyti iki 2015 metų ir kt.), prekių 2015 metais nupirko mažai, 2016 metais prekių apskritai nepirko, reklamos ir prekių populiarinimą nuo sutarties sudarymo vykdė vangiai, (ieškovė, kaip ir kiekvienas prekių pardavimu užsiimantis subjektas, turi socialinio tinklo „Facebook“ paskyrą, internetinį puslapį. Daugumoje pateiktų reklamos pavyzdžių yra reklamuojama būtent pati ieškovė, o visi produktai pristatomi rūšiniais pavadinimais, išskyrus kelis pavienius atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė platino ir kitų tiekėjų produktus, nurodyta išlaidų suma reklamai - 14 447,01 Eur per aštuonerius Sutarties galiojimo metus yra visiškai mažareikšmė, 2015 - 2016 m. nebuvo vykdoma jokia reklama, nes ieškovė tuo metu praktiškai nevykdė veiklos), sprendžia, jog šalių bendradarbiavimas pagal Distribucijos sutartį nuo 2016 metų pradžios faktiškai nutrūko, šalys konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad sutartis nutraukta, nes pretenzijų viena kitai dėl sutarties nevykdymo nereiškė. Liko tik formali nenutraukta Distribucijos sutartis.

20.       Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad abiejų šalių - ieškovės ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai nuo 2017 metų (t.y. po metų pertraukos po distribucijos sutarties nevykdymo) patvirtina, kad šalys neveikė pagal išimtinės distribucijos sutarties sąlygas, nes šalys nevykdė Sutartimi prisiimtų ir/ar kitų tokio pobūdžio sutartims būdingų įsipareigojimų, bet veikė pagal didmeninio pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas. Taigi, šiuo atveju šalis nuo 2017 metų siejo tik pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Sutartinių įsipareigojimų nevykdymas patvirtina, kad šalys savo valia ir veiksmais patvirtino, jog Distribucijos sutartis faktiškai nutraukta nuo 2017 metų.

Dėl sutarties pažeidimo

21.       Ieškovė nurodo, kad atsakovė SIA „Oscars Fish“ pažeidė Distribucijos sutarties I dalies 4 punktą, nes neturėjo teisės pati ar per kitus asmenis Distribucijos sutarties galiojimo laikotarpiu platinti UAB „Euribija“ platinamų jos prekių Lietuvos Respublikoje (išskyrus per Distribucijos sutartyje numatytus prekybos tinklus). Ieškovė laikosi pozicijos, kad šalims bendradarbiaujant, Distribucijos sutarties priede Nr. 1 “Asortimentas ir kainos” numatytų prekių sąrašas nuolat plėtėsi. Kadangi ieškovė naujas prekes iš naujai atsiųstų kainoraščių užsisakydavo, visos naujai tiekiamos prekės pateko į Distribucijos sutartį ir atsakovė negalėjo jų platinti Lietuvos Respublikoje nei pati, nei per kitus asmenis. Teismui padarius išvadą, kad tarp šalių išimtinės distribucijos teisiniai santykiai faktiškai pasibaigė ir šalis nuo 2017 metų siejo tik didmeninio pirkimo – pardavimo teisniai santykiai, sprendžia, kad atsakovė nepažeidė Distribucijos sutarties ir todėl  nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti baudos.

       Dėl bylos procesinės baigties

22.       Teismui konstatavus, kad atsakovė SIA „Oscars Fish“ nepažeidė tarp šalių 2012 m. gegužės 10d. sudarytos Distribucijos sutarties, atmetamas ieškinio reikalavimas dėl baudos priteisimo už šios sutarties pažeidimą. Taipogi atmetami ir išvestiniai reikalavimai – priteisti procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

       Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Pag

24.       Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-1075/2018).

25.       Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

26.       Nagrinėjamos bylos atveju šalys prašė atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovės atžvilgiu ieškinys atmestas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

27.       Teismas nustatė, kad atsakovė iš viso patyrė 11 516,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagal 2020 m. rugsėjo 8 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pateiktą detalizaciją buvo patirtos šios išlaidos: komunikacija dėl bylos strategijos – 112,50 Eur (0,75 val.); komunikacija dėl bylos strategijos bei taikos galimybių, teisinė išvada dėl teismingumo – 225,00 Eur (1,5 val.); susipažinimas su bylos medžiaga – 225,00 Eur (1,5 val.); prašymo dėl termino pratęsimo parengimas, prašymo dėl prieigos prie EPP parengimas – 112,50 Eur (0,75 val.); komunikacija dėl bylos strategijos bei taikos galimybių – 37,50 Eur (0,25 val.); el. susirašinėjimas dėl atsiliepimo į ieškinį argumentacijos – 150 Eur (1 val.); komunikacija su klientu dėl atsiliepimo į ieškinį rengimo – 150 Eur (1 val.); pokalbis telefonu su klientu, atsiliepimo rengimas – 600 Eur (4 val.); atsiliepimo į ieškinį rengimas, teismų praktikos paieška – 600 Eur (4 val.); atsiliepimo į ieškinį rengimas – 300 Eur (2 val.); priedų pateikimo teismui organizavimas, el. laiškas klientui – 150 Eur (1 val.); atsiliepimo į ieškinį rengimas – 300 Eur (2 val.); ieškinio pateikimas teismui – 37,50 Eur (0,25 val.); banko išrašų, susirašinėjimo vertimas iš rusų, latvių, anglų į lietuvių k. – 62,50 Eur (2,5 val.); vertimai – 20 Eur (4 val.); banko ir apyvartos išrašų vertimas iš latvių į lietuvių k. – 137,50 Eur (5,5 val.); sąskaitos, dokumento ištraukos vertimas iš anglų į lietuvių k. – 37,50 Eur (1,5 val.); vertimai – 20 Eur (4 val.). Šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 3 277,50 Eur. Teismas sprendžia, kad nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nėra neprotingai didelės, kadangi jau vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimaliais dydžiais, maksimaliai gali būti priteistina 3 452,5 Eur suma (2,5 koeficientas x 1 381 Eur (2020 m. I ketvirčio bruto (kadangi PVM sąskaita faktūra išrašyta 2020 m. rugpjūčio mėnesį) = 3 452,5 Eur).

28.       Pagal 2021 m. vasario 18 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad atsakovė papildomai patyrė 5 042,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: prašymo dėl įrodymų parengimas – 300 Eur (2 val.); susirašinėjimas dėl bylos – 225 Eur (1,5 val.); pranešimo ieškovei parengimas – 75 Eur (0,5 val.); vertimai, išrašai iš Juridinių asmenų registro – 150 Eur (1 val.); tripliko parengimas – 1 800 Eur (12 val.); susipažinimas su byla – 450 Eur (3 val.); susirašinėjimas dėl bylos – 150 Eur (1 val.); atsakymo ieškovei parengimas dėl įrodymų pateikimo – 75 Eur (0,5 val.); teisinės konsultacijos dėl teismo liudijimo ir atsakymų rengimas dėl įrodymų pateikimo – 300 Eur (2 val.); teisinės konsultacijos dėl distribucijos sutarties su ieškove – 750 Eur (5 val.); prašymų parengimas dėl terminų pratęsimo byloje – 75 Eur (0,5 val.); pretenzijos parengimas ieškovei – 525 Eur (3,5 val.); rašytinių paaiškinimų rengimas – 75 Eur (0,5 val.). Teismas, įvertinęs atliktų veiksmų pobūdį, sprendžia, kad pagrįstomis išlaidomis laikytina tripliko parengimas, kadangi maksimaliai pagal Rekomendacijas galėtų būti priteista 2 182,2 Eur (1,5 koeficientas x 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto, nes PVM sąskaita faktūra, į kurią įtrauktas tripliko parengimas, išrašyta 2021 m. sausio mėnesį) = 2 182,2 Eur); prašymo dėl įrodymų parengimas (0,4 koeficientas x 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto, nes PVM sąskaita faktūra, į kurią įtrauktas šio procesinio dokumento parengimas, išrašyta 2021 m. sausio mėnesį)) = 581,92 Eur); vertimai, išrašai iš Juridinių asmenų registro, prašymų parengimas dėl terminų pratęsimo byloje, rašytinių paaiškinimų rengimas (0,4 koeficientas x 1 398,5 Eur (2020 m. II ketvirčio bruto, nes PVM sąskaita faktūra, į kurią įtraukti minėtų procesinių dokumentų rengimas, išrašyta 2020 m. spalio mėnesį) = 559,4 Eur). Šios išlaidos: susirašinėjimai dėl bylos, bendra suma 375 Eur, mažintina iki 150 Eur, kadangi tai nėra didelių pastangų ir laiko sąnaudų reikalaujantis veiksmas; susipažinimas su byla (450 Eur), mažintina iki 250 Eur, nes atliekant šį veiksmą nereikėjo atlikti išimtinai sudėtingų veiksmų; teisinės konsultacijos dėl teismo liudijimo ir atsakymų rengimas dėl įrodymų pateikimo (300 Eur), mažintina iki 100 Eur, kadangi nemanytina, kad šiems veiksmams atlikti reikalinga sugaišti 2 valandas; teisinės konsultacijos dėl distribucijos sutarties su ieškove (750 Eur) mažintinos iki 300 Eur, nes atsakovė neįrodė, kad konsultacijai buvo sugaišta 5 valandos; pretenzijos parengimas ieškovei (525 Eur) mažintinas iki 200 Eur; pranešimo ieškovei parengimas (75 Eur) ir atsakymo ieškovei parengimas dėl įrodymų pateikimo (75 Eur) mažintinos iki 75 Eur, nes šie procesiniai dokumentai nebuvo sudėtingi, jų rengimui nereikėjo sugaišti daug laiko. Taigi, šioje dalyje iš viso priteistinos 3 475 Eur bylinėjimosi išlaidos.

29.       Pagal 2021 m. rugpjūčio 17 d. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad atsakovė papildomai patyrė 3 196,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: pasiruošimas teismo posėdžiams – 450 Eur (3 val.); dalyvavimas teismo posėdžiuose – 450 Eur (3 val.); susirašinėjimas ir teisinės konsultacijos – 300 Eur (2 val.); susipažinimas su ieškovės rašytiniais paaiškinimais – 150 Eur (1 val.); rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimas – 750 Eur (5 val.); pasiruošimas teismo posėdžiams – 150 Eur (1 val.); dalyvavimas teismo posėdžiuose – 600 Eur (4 val.). Teismas priteisia atsakovei bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, nes jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (viena PVM sąskaita faktūra, kurioje įtraukta paslauga už pasirengimą teismo posėdžiui 450 Eur sumai išrašyta 2021 m. rugpjūčio mėnesį, todėl pagal Rekomendacijas maksimali suma už 1 valandą pasirengti teismo posėdžiui gali būti 455,22 Eur (0,1 koeficientas x 1 517,4 Eur (2021 m. I ketvirčio bruto) = 151,74 Eur), atitinkamai už 3 val. gali būti priteista 455,22 Eur suma). Antra PVM sąskaita faktūra už pasirengimą teismo posėdžiui 150 Eur sumai išrašyta 2021 m. kovo mėnesį, todėl pagal Rekomendacijas už vieną valandą pasirengti teismo posėdžiui maksimaliai gali būti priteista 145,48 Eur suma (0,1 koeficientas x 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirčio bruto) = 145,48 Eur). Atsakovės prašoma suma (150 Eur) viršija Rekomendacijose nustatytą dydį, todėl nuo 150 Eur mažintina iki 145,48 Eur. Dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose teismas nustatė, kad pirmasis teismo posėdis įvyko 2021 m. vasario 19 d. ir truko 2 valandas, antrasis posėdis vyko 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir tęsėsi beveik 4 valandas. Teismas sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose, pagrįstos. Už vasario mėnesį vykusį teismo posėdį (dalyvavimą jame) pagal 2021 m. kovo mėnesio PVM sąskaitą faktūrą (teisinių paslaugų detalizaciją) prašoma priteisti 600 Eur išlaidas. Pagal Rekomendacijas, už 1 valandą dalyvavimą teismo posėdyje galėtų būti priteista 145,8 Eur (0,1 koeficientas x 1454,8 Eur = 145,48 Eur). Kadangi 2021 m. vasario 19 d. teismo posėdis truko 2 valandas, galėtų būti maksimaliai priteista 290,96 Eur, todėl būtent šios, o ne 600 Eur išlaidos priteistinos. Už 2021 m. rugpjūčio mėnesį dalyvavimą teismo posėdyje pagal 2021 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaitą faktūrą prašoma priteisti 450 Eur. Pagal Rekomendacijas, už 1 valandą dalyvavimą teismo posėdyje galėtų būti priteista 151,74 Eur (0,1 koeficientas x 1 517,4 Eur = 151,74 Eur). Kadangi posėdis truko beveik 4 valandas, galėtų būti maksimaliai priteista 606,96 Eur, t. y. atsakovės prašoma suma (450 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, todėl jai priteistina. Teismas kitas išlaidas – susirašinėjimą ir teisines konsultacijas (300 Eur), susipažinimą su ieškovės rašytiniais paaiškinimais (150 Eur), rašytinių paaiškinimų ir prašymo dėl įrodymų prijungimo parengimą (750 Eur), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mažina iki 300 Eur, kadangi atlikti veiksmai, abejotina, ar atitinka nurodytas laiko sąnaudas, be to, jų parengimui nereikia specialaus pasirengimo. Šioje dalyje teismas priteisia 1636, 44 Eur.

30.       Apibendrindamas teismas atsakovei iš ieškovės iš viso priteisia 8 389 Eur bylinėjimosi išlaidas.

31.       Taip pat sprendžiamas procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų paskirstymo klausimas. (CPK 96 straipsnis). Iš ieškovės UAB „Euribija“ priteistina 10,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, nes tokios išlaidos patirtos šioje byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

      ieškinio reikalavimus atmesti.        

      Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euribija“ (juridinio asmens kodas 302775811) atsakovei SIA Oscars Fish (juridinio asmens kodas 40103238136) 8 389 Eur (aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas   

      Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Euribija“ (juridinio asmens kodas 302775811) valstybei 10,94 Eur (dešimties eurų 94 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

      Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                 Rūta Palubinskaitė