Teismingumo byla Nr. T-39/2024

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00003-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. birželio 27 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Audriaus Bakavecko,

išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Ieškovė R. K. prašo teismo priteisti iš atsakovės valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos 10 815,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad 2023 m. liepos 6 d. ant jai nuosavybės teise priklausančio automobilio, stovėjusio gatvėje (pravažiavimo vietoje), užvirto medis, augęs šalia minėtos gatvės esančio medelyno teritorijoje; įvykio dieną žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame augo užvirtęs medis, patikėjimo teise valdė atsakovė. Kaip nurodo ieškovė, žala atsirado dėl atsakovės veiksmų, netinkamai vykdžius medžių priežiūros minėtame žemės sklype pareigas; ieškovė turėjo automobilio remonto išlaidų, kurias, kaip nuostolių atlyginimą, prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutinka ir prašo visiškai jį atmesti arba, patenkinus jo dalį, priteisti mažesnio dydžio nuostolių atlyginimą. 

Alytaus apylinkės teismui kilo abejonė dėl šios bylos priskirtinumo nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme, todėl, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą, kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Teismas kreipimesi (nutartyje) pažymi, kad ieškovė žalos atsiradimą ir civilinę atsakomybę kildina iš valstybės (jos institucijų ir asmenų, atliekančių valdžios funkcijas) veiksmų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsniu; šiuo teisiniu pagrindu kilusius ginčus nagrinėja administraciniai teismai. Teismas remiasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, 5 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir teigia, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, miškų urėdijos patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą, kurią apima ir miške augančių medžių priežiūra. Teismas taip pat nurodo, kad, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, tokio pobūdžio ginčą yra išnagrinėję administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-590-1188/2024).

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie priskiriami nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). 

Ginčo šalys teigia, kad nuvirtęs ir ieškovės automobilį apgadinęs medis augo miškų ūkio paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šis miškų ūkio paskirties žemės sklypas nuosavybes teise priklauso Lietuvos Respublikai (yra valstybinė miško žemė) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1077 patikėjimo teise buvo perduotas atsakovei.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Miškų įstatymo 5 straipsnyje nustatytos miškų urėdijos valstybinės funkcijos; tarp jų – ir kompleksinė miškų ūkio veikla, kuri pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį apibrėžiama, kaip veikla, apimanti miškų įveisimą, atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, taip pat racionalų miškų išteklių naudojimą bei prekybą mediena ir miško ištekliais, tačiau nepakenkiant gamtotvarkos priemonių miškuose įgyvendinimui. 

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad žala, dėl kurios atlyginimo priteisimo ieškovė kreipėsi į teismą, ieškinyje kildinama iš atsakovės, kaip turto (valstybinio miško žemės) valdytojos, veiksmų netinkamai jį prižiūrint. Civilinio kodekso 4.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Taigi, atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovės suformuluotus faktinį bei teisinį ieškinio pagrindus, aptariamas ginčas susijęs su daiktinių teisių įgyvendinimu, bet ne su atsakovės veikla viešojo administravimo srityje, todėl nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų ginčų, kuriuos nagrinėja administraciniai teismai, kategoriją. Šio ginčo civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad valstybinio miško žemė, kurioje augęs medis padarė žalą, Vyriausybės nutarimu buvo perduotas atsakovei valstybinėms funkcijoms vykdyti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-590-1188/2024, kuria remiasi į specialiąją teisėjų kolegiją kreipęsis teismas, klausimas dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui nebuvo sprendžiamas, todėl specialioji teisėjų kolegija neturi pagrindo šia nutartimi vadovautis.

Įvertinus tai, kad žalą ieškovė kildina iš atsakovės veiksmų valdant valstybinio miško žemę, t. y. atsakovei veikiant civilinių teisinių santykių srityje, spręstina, jog aptariamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Byla pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo grąžinama Alytaus apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

        Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl žalos atlyginimo grąžinti Alytaus apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.