Civilinė byla Nr. 3K-3-457-686/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00412-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.2;  3.1.7.1.1; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams V. K., A. R., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“, uždarajai akcinei bendrovei „Idmava ir partneriai“, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gera energija“, dėl sandorių panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, žyminio mokesčio apskaičiavimą, uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų nuosavybės perėjimo momentą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas D. J. prašė teismo pripažinti niekiniu, negaliojančiu ir panaikinti atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012 m. gegužės 5 d. sudarytą UAB „Gera energija“ (toliau – ir bendrovė) akcijų perleidimo sandorį; taikyti restituciją, grąžinant ieškovui 50 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų, kurios sudaro 50 proc. UAB „Gera energija“ įstatinio kapitalo, o atsakovėms Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“ atitinkamai po 40 vnt. ir 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų.
3. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. gegužės 3 d. atsakovės įmonė „Sachsenkraft GmbH“ turėjo 90 vnt., o UAB „Idmava ir partneriai“ – 10 vnt. UAB „Gera energija“ paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. 2010 m. rugsėjo 29 d. ieškovas ir įmonė „Sachsenkraft GmbH“ sudarė akcijų mainų sutartį, kuria įmonė „Sachsenkraft GmbH“ įsipareigojo ieškovui nuosavybės teise perduoti 50 vnt. jai priklausančių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų mainais už ieškovui priklausančių 50 vnt. UAB „ReSo“ akcijų. Ieškovui nuosavybės teisė į UAB „Gera energija“ akcijas perėjo nuo akcijų mainų sutarties pasirašymo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010 m. spalio 13 d. jungtinės veiklos sutarties turinys (2.3 punktas). 2012 m. gegužės 5 d. akcijų perleidimo sutartimi UAB „Idmava ir partneriai“ ir įmonė „Sachsenkraft GmbH“ perleido atsakovams V. K. ir A. R. 100 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų. Šis sandoris pažeidžia ieškovo nuosavybės teises į 50 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų, taip pat Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje bei UAB „Gera energija“ įstatų 4.1.4 punkte įtvirtintą akcininko pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžios) bei panaikino atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012 m. gegužės 5 d. sudarytus trečiojo asmens UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorius, taikė restituciją – grąžino ieškovui D. J. 50 vnt., atsakovei Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ – 40 vnt., o atsakovei UAB „Idmava ir partneriai“ – 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų. 
5. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. akcijų mainų sutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė „Sachsenkraft GmbH“, atstovaujama direktoriaus W. D. (W. D.), ieškovui D. J. perleido 50 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų mainais už 50 vnt. UAB „ReSo“ akcijų. 2010 m. spalio 13 d. šalys pasirašė jungtinės veiklos sutartį.
6. 2010 m. lapkričio 25 d. UAB „ReSo“ direktorius pateikė juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „ReSo“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyti du akcininkai: ieškovas D. J. ir įmonė „Sachsenkraft GmbH“ (po 50 vnt. akcijų). Įmonės „Sachsenkraft GmbH“ direktorius W. D. apie akcininkų pasikeitimus juridinių asmenų registro tvarkytojui nepranešė (Akcinių bendrovių įstatymo 411 straipsnis).
7. 2012 m. gegužės 5 d. atsakovai A. R., V. K., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė „Sachsenkraft GmbH“, atstovaujama direktoriaus  W. D., ir UAB „Idmava ir partneriai“, atstovaujama direktoriaus V. M., sudarė akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Idmava ir partneriai“ pardavė 10 proc., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ – 90 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, o A. R. ir V. K. įsigijo po 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų.
8. Teismas nurodė, kad akcijų mainų sutarties pagrindu ieškovas nuosavybės teise įgijo UAB „Gera energija“ akcijų ir tai patvirtina šalių sudaryta jungtinės veiklos sutarties 2.3 punktas. W. D., žinodamas, kad perleido D. J. 50 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų, to tinkamai neišviešino, akcijas dar kartą perleido atsakovams.
9. Teismas laikė, kad atsakovų sudaryti sandoriai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.158, 6.200, 6.307, 4.95 straipsniai, Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnis) bei viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Atsakovai, žinodami, kad 50 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų priklauso ieškovui, sudarė neteisėtus UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorius, nepateikė teisingos informacijos valstybės institucijoms ir kitiems asmenims. Tai, kad atsakovams buvo žinoma apie tai, jog ieškovas D. J. turi 50 proc. akcijų, įrodo šalių susirašinėjimas.
10. Atsakovės įmonė „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Idmava ir partneriai“, perleisdamos turimus 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų atsakovams A. R. ir V. K., nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnio ir UAB „Gera energija“ įstatų 4.1.4 punkto reikalavimų ir nepasiūlė turimų akcijų pirmenybės teise įsigyti ieškovui.
11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą, 2016 m. kovo 9 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė; be kita ko, priteisė iš ieškovo D. J. valstybei 5968,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 6053 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. 
12. Kolegija nurodė, kad UAB „Gera energija“ akcijų perleidimas ieškovui D. J. 2010 m. rugsėjo 29 d. mainų sutarties pagrindu neatsispindi nei bendrovės akcininkų sąraše, nei operacijų akcijomis registravimo žurnale. Asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013).
13. Kolegija nurodė, kad asmuo, įsigijęs nematerialiąsias akcijas, turi būti aktyvus ir pateikti sutartį apskaitos tvarkytojui, paprastai – bendrovės vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2013). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pateikė mainų sutartį dėl 50 vnt. nematerialiųjų akcijų įgijimo bendrovei, siekdamas užfiksuoti jų įgijimą asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje ir taip užbaigti nuosavybės įgijimo procesą. Nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų prašęs išduoti nuosavybės teisę į akcijas patvirtinantį išrašą, kaip nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių 10, 14, 17 punktuose. Kolegija taip pat nurodė, kad ieškovas nedalyvavo UAB „Gera energija“ veikloje ir nesidomėjo bendrove beveik dvejus metus nuo mainų sutarties sudarymo iki šios akcijos 2012 m. gegužės 5 d. sutartimi buvo perleistos.
14. Kolegija pažymėjo, kad nors akcijų apskaitos, akcininkų sąrašų tvarkymas yra juridinio asmens funkcija, kurią atlieka ir už kurios vykdymą atsako kompetentingi bendrovės valdymo organai, šiuo atveju – bendrovės vadovas, tačiau kai bendrovės vadovas neatlieka nustatytų privalomų akcijų operacijų fiksavimo veiksmų, asmuo, siekiantis gauti fiksavimo apie akcijų savininkų pasikeitimą duomenis, gali skųsti bendrovės veiksmus (neveikimą). Byloje tokių duomenų, kad ieškovas šia teise būtų pasinaudojęs ir skundęs bendrovės ar jos vadovo veiksmus, susijusius su duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos ieškovo vardu sutvarkymu, nėra.
15. Kolegija konstatavo, kad 2010 m. rugsėjo 29 d. akcijų mainų sutartis nesuteikia ieškovui nuosavybės teisių į UAB „Gera energija“ akcijas; neįvykdžius teisės normų reikalavimų, privalomų nuosavybės teisėms į nematerialiąsias akcijas perleisti, ieškovas netapo UAB „Gera energija“ akcininku.
16. Kolegija pažymėjo, kad elektroniniuose laiškuose kalbama ne apie ieškovą kaip akcijų savininką, o apie projekto („Vėjo jėgainių parkas“) pardavimą ir ieškovo dalyvavimą su juo susijusioje jungtinėje veikloje, 2012 m. sausio 30 d. laiške nurodyta, kad UAB „Gera energija“ akcininkės tebėra UAB „Idmava“ (10 proc.) ir įmonė „Sachsenkraft GmbH“ (90 proc.).
17. Kolegija dėl žyminio mokesčio nurodė, kad šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kai taikoma restitucija, ieškinio suma nustatoma pagal grąžintino turto rinkos vertę. Nagrinėjamoje byloje reikalautų grąžinti akcijų rinkos vertę susieti su akcijų nominaliąja verte nėra pagrindo, nes akcijų rinkos vertė svyruoja priklausomai nuo bendrovės finansinės padėties, jos veiklos rezultatų. Ieškovas ginčijo 2012 m. gegužės 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria už 700 000 Eur perleistos ginčo akcijos. Kolegija laikė, kad ieškinio suma, nuo kurios skaičiuojamas mokėtinas žyminis mokestis, sudaro 700 000 Eur, ir žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą, – 8158 Eur (6119 Eur pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis), ir pagal tai perskaičiavo bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovas D. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai išėjo už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nes išnagrinėjo šią civilinę bylą apeliacine tvarka ir priėmė sprendimą ne tik dėl atsakovo V. K., padavusio apeliacinį skundą, bet ir dėl kitų atsakovų šioje civilinėje byloje, nors tarp šių proceso dalyvių nėra privalomo procesinio bendrininkavimo, jie visi procese veikia kiekvienas savo vardu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, prie apeliacinio skundo net neprisidėjo. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai apeliacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, o kiti prie šio skundo prisidėjo, apeliacine tvarka pagrįstai buvo patikrintas tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas; tai yra pagrindas pripažinti, kad dėl kitų atsakovų teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
2. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė 121 801,43 Eur (420 556 Lt) ieškinio sumą, t. y. 50 proc. bendrovės akcijų vertę pagal UAB „Gera energija“ 2011 finansinių metų balansą, ir 2377,20 Eur (8208 Lt) žyminį mokestį. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundą, sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį, nurodė, kad ieškinio suma ir apeliaciniu skundu ginčijama suma turėtų būti skaičiuojama pagal bendrovės akcijų nominaliąją vertę, kuri yra 10 000 Lt (2896,20 Eur). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad už apeliacinį skundą atsakovas, kaip akcijų pagal 2012 m. gegužės 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas, įvertinęs savo įsigyjamas 50 proc. bendrovės akcijų 350 000 Eur suma, privalėjo nuo šios sumos sumokėti 4658 Eur dydžio žyminį mokestį (3494 Eur, jeigu pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis). Ieškovas prašė teismo nustatyti atsakovui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti ir nurodyti atsakovui tinkamai sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, o šiam per nutartyje nustatytą terminą neįvykdžius tokio reikalavimo, atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu (CPK 316 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, netaikė CPK 316 straipsnio 3 dalies, nesprendė atsakovo žyminiu mokesčiu neapmokėto apeliacinio skundo nepriėmimo klausimo, o jį išnagrinėjo ir patenkino.
3. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pats nustatė 700 000 Eur ginčijamą (ieškinio) sumą, apskaičiavo mokėtiną 8158 Eur žyminį mokestį ir atitinkamai priteisė iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovui nustatė didesnį žyminį mokestį apeliacinės instancijos teisme, nei buvo nustatytas pirmosios instancijos teisme. Atsakovas inicijavo šios civilinės bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka neįvykdęs privalomos CPK nustatytos sąlygos – sumokėti žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas vien jau dėl šios priežasties. Jeigu apeliacinės instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio dydis būtų buvęs žinomas ir patvirtintas dar pirmosios instancijos teisme, ieškovas būtų galėjęs įvertinti savo finansines galimybės inicijuoti ir palaikyti šį teisminį ginčą. Didelis ieškinio sumos ir žyminio mokesčio pakeitimas teismo iniciatyva tik išnagrinėjus šią civilinę bylą apeliacine tvarka pažeidžia ieškovo teises, teisinio apibrėžtumo, teisingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių ir kitus principus. 2012 m. gegužės 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje šalių nustatyta 700 000 Eur kaina galioja ir turi būti taikoma tik šios sutarties šalims, bet ne ieškovui, kuris su tokia akcijų kaina nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nustatyto 8158 Eur dydžio žyminio mokesčio nepadalijo per pusę, nors ieškovas ginčijo sandorius dėl įsigytų pagal akcijų mainų sutartį 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų. Kai ieškinys reiškiamas dėl daiktinių teisių ne į visą daiktą, o į tam tikrą jo dalį, ieškinio suma turi būti nustatoma pagal atitinkamą to daikto rinkos vertės dalį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009).
4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012), nes atliko ne byloje surinktų įrodymų viseto, o tik dalies įrodymų netinkamą, neišsamų, neobjektyvų, neteisingą ir selektyvų vertinimą. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pvz., akcijų mainų sutartį ir jos turinį, jungtinės veiklos sutartį ir jos turinį, UAB „Gera energija“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ direktoriaus W. D. ir kitų proceso dalyvių paaiškinimus bei parodymus, pačių atsakovų pateiktus elektroninius laiškus, akivaizdu, jog atsakovų sandoris niekinis.
5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino UAB „Gera energija“ ir įmonės „Sachsenkraft GmbH“ direktoriaus W. D. atsakomybės ir perkėlė šio asmens, kaip nurodytų įmonių vadovo, pareigų nevykdymo teisines pasekmes ieškovui. W. D., būdamas įmonės „Sachsenkraft GmbH“ ir UAB „Gera energija“ vadovas, pats dalyvavo sudarant akcijų mainų ir jungtinės veiklos sutartis, šiuos sandorius pasirašė, buvo atsakingas už tinkamą jų vykdymą. Būtent W. D. tenka aktyvaus veikimo pareiga padaryti reikiamus įrašus ieškovo asmeninėje vertybinių popierių sąskaitoje, sudaryti naują akcininkų sąrašą, pateikti būtinus dokumentus juridinių asmenų tvarkytojui ir atlikti kitus veiksmus (Akcinių bendrovių įstatymo 37, 411 straipsniai). Ieškovas akcijų mainų sutarties papildomai teikti bendrovei ar jos vadovui neprivalėjo, nes bendrovės direktorius pats pasirašė akcijų mainų sutartį ir vėliau – jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų nuosavybės perleidimo, nes nurodytų civilinių bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytų civilinių bylų šalys po rašytinės akcijų perleidimo sutarties sudarymo neatliko jokių papildomų veiksmų ir nesudarė jokių kitų sandorių ar dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės į akcijas perėjimą. Be to, nagrinėjamoje byloje, priešingai negu nurodytose, vienas ir tas pats asmuo W. D., UAB „Gera energija“ ir įmonės „Sachsenkraft GmbH“ vadovas, sudarė ir pasirašė tiek akcijų mainų, tiek vėlesnę akcijų perleidimo sutartį, žinodamas, kad tokios akcijos jau yra perleistos. Informacija apie ieškovo, kaip akcininko, dalyvavimą kitų juridinių asmenų veikloje bei kitas aplinkybes, taip pat teismo atlikti tokios informacijos vertinimas, išvados apie tai, kad ieškovas nesiekė bendrovės akcijų suteikiamų turtinių ir neturtinių teisių, prieštarauja faktiniams bylos duomenims ir padaryti peržengiant bylos nagrinėjimo ribas.
19. Atsakovas V. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą išsprendė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Pakartotinai apeliacinio skundo priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendė, o dėl ieškinio kainos ir mokėtino žyminio mokesčio sumos pasisakė jau nagrinėdamas apeliacinį skundą ir tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas neteisingai apskaičiavo mokėtino žyminio mokesčio dydį. Žyminis mokestis neturėjo būti skaičiuojamas nuo pusės akcijų vertės, nes buvo ginčijamas visas akcijų perleidimo sandoris, o ne jo dalis.
2. Sandoris negalėjo būti pripažintas galiojančiu ar negaliojančiu tik dėl dalies atsakovų, o dėl kitų atsakovų nusprendžiant priešingai. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas gali pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ex officio, taip ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, gali padaryti priešingas išvadas ir ieškinį atmesti.
3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, vertino tik mainų sutarties nuostatas, neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus – išrašus iš Registrų centro, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas, antstolio raštus, 2012 m. gegužės 21 d. elektroninį laišką, su kuriuo atsiųstoje UAB „Gera energija“ akcininkų knygoje nurodyti tiktai du įmonės akcininkai. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris bent netiesiogiai galėtų patvirtinti, kad atsakovai A. R. ir V. K. žinojo apie sudarytą mainų sutartį. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir ieškovo elgesio po mainų sutarties sudarymo, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai nedalyvavo bendrovės veikloje ir ja nesidomėjo, niekad nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad nebuvo įtrauktas į akcininkų sąrašą. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl visų įrodymų ir CPK 185 straipsnio nepažeidė.
4. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013). Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai yra dėl uždarosios akcinės bendrovės nematerialiųjų akcijų nuosavybės perleidimo momento, todėl apeliacinės instancijos teismas tinkamai ja rėmėsi nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl to, nuo kurio momento asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės akcijų savininku. Mainų sutarties šalys turi pareigą įregistruoti iš sudarytų sandorių kylančias teisines pasekmes įstatymų nustatyta tvarka, o dėl šių šalių neveikimo kylantys neigiami padariniai negali būti perkeliami sąžiningiems akcijų įgijėjams. Jei ieškovas turi pretenzijų bendrovės direktoriui, jis gali reikšti atskirą ieškinį jam, tačiau ne atsakovams, kurie jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

20. Pagal kasacinio teismo praktiką, esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko apeliacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas apeliacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai apeliacinį skundą padavė tik vienas iš atsakovų, o kiti prie šio skundo prisidėjo, apeliacine tvarka pagrįstai buvo patikrintas tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010). Kai konstatuojama, kad atsakovus byloje sieja privalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal vieno atsakovo apeliacinį skundą buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka dėl visų atsakovų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011).
21. Taigi galima daryti išvadą, kad kai apeliacinį skundą paduoda tik vienas iš atsakovų, tai bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos priklauso, be kita ko, nuo to, ar atsakovus sieja privalomo ar neprivalomo procesinio bendrininkavimo teisinis santykis.
22. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga. Iš esmės tai keli savarankiški procesai, kai yra tas pats ieškovas ir skirtingi atsakovai, arba keli ieškovai ir vienas ar keli atsakovai. Toks kelių procesų sujungimas į vieną visų pirma reiškia proceso koncentruotumo principo įgyvendinimą. Ieškinys, pareiškiamas kelių ieškovų ir keliems atsakovams, atitinka neprivalomo bendrininkavimo procesines sąlygas, jeigu kiekvienas iš reikalavimų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, tačiau jų sąsajumas grindžiamas reikalavimų arba įsipareigojimų pobūdžio bei medžiagos fakto ir teisės klausimais tapatumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2012 m. gegužės 5 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovės UAB „Idmava ir partneriai“ pardavė 10 proc., Vokietijos Federacinės Respublikos įmonė „Sachsenkraft GmbH“ – 90 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, o atsakovai A. R. ir V. K. įsigijo po 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų, ir nėra duomenų, kiek konkrečiai akcijų iš kiekvienos pardavėjos įsigijo kiekvienas pirkėjas, laiko, kad nagrinėjamu atveju reikalavimai atsakovams dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo negali būti išskirti (būti atskiro ieškinio dalykas), ir konstatuoja, kad atsakovus sieja privalomas procesinis bendrininkavimas.
24. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad atsakovus siejo privalomas procesinis bendrininkavimas, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir dėl atsakovo A. R., ir dėl atsakovo V. K., nors apeliacinį skundą padavė tik atsakovas V. K., neperžengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Dėl nuosavybės teisės į uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas atsiradimo momento

25. Pagal kasacinio teismo praktiką asmuo tampa uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, ne nuo sutarties dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sudarymo dienos, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Vadinasi, nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose. Įvykdžius šias sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines ir neturtines akcijų suteikiamas teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013).
26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovo vardu nebuvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos spręsdamas, kad, nesant visumos juridiškai reikšmingų faktų, reikalingų nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti, ieškovas neįgijo nuosavybės teisių į šias akcijas.
27. Kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetė ne dėl kitokio, negu pirmosios instancijos teismas, įrodymų vertinimo, o dėl kitokio teisės normų aiškinimo, kuris, kaip minėta, atitinka kasacinio teismo praktiką, tai teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, kaip neturinčių įtakos bylos baigčiai.

Dėl žyminio mokesčio

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti niekiniu, negaliojančiu ir panaikinti atsakovų V. K., A. R., UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonės „Sachsenkraft GmbH“ 2012 m. gegužės 5 d. sudarytą UAB „Gera energija“ akcijų perleidimo sandorį (šio sandorio objektas – 100 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų) ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui 50 vnt., atsakovei Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ 40 vnt., o atsakovei UAB „Idmava ir partneriai“ 10 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ akcijų.
29. Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus, be kita ko, ar sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, ir nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, pvz., nesumokėtas CPK nustatyto dydžio žyminis mokestis, nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 135, 138, 115 straipsniai). Jeigu nurodytas aplinkybes, pvz., kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis, teismas nustato vėliau, jau priėmęs ieškinį, tai jis privalo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti ir, jeigu ieškovas to nepadaro, palieka ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis). Taigi teismas turi pareigą aiškintis teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygas, tarp jų ir nustatyto dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek priimdamas ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu.
30. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, paduodamas ieškinį, nurodė, kad ieškinio suma 420 778 Lt (121 865,73 Eur), t. y. 50 proc. UAB „Gera energija“ akcijų vertė, remiantis 2011 metų balanso duomenimis, ir už ieškinį sumokėjo 8208 Lt (2377,20 Eur) žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, nei priimdamas ieškinį, nei nagrinėdamas bylą, nenustatė, kad sumokėta per mažai žyminio mokesčio, išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą.
31. Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis, sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) akcijų vertės (nuo 100 proc. akcijų nominaliosios vertės). Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių apeliacinio skundo trūkumų ir priėmė apeliacinį skundą (CPK 315, 316 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą pagal priimtą apeliacinį skundą ir priimtame sprendime nurodė, kad ieškovas už ieškinį, o atsakovas už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 8158 Eur (6119 Eur pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis) žyminį mokestį, t. y. iš esmės konstatavo, kad apeliacinis skundas neatitiko CPK reikalavimų.
32. Pagal CPK 316 straipsnio 3 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą ar pareiškimo dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo dalyvaujančiam byloje asmeniui paskirti terminą šių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato dalyvaujančiam byloje asmeniui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.
33. Taigi, nustatęs, kad už apeliacinį skundą nesumokėtas reikiamo dydžio žyminis mokestis, apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti terminą apeliantui šiam trūkumui pašalinti. Jeigu apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą pastebi išnagrinėjęs bylą iki teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo, tai turi atnaujinti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą apeliantui šiam trūkumui pašalinti. Nagrinėjamu atveju to nepadaręs apeliacinės instancijos teismas pažeidė nurodytas proceso teisės normas, šalių lygiateisiškumo principą ir priėmė siurprizinį teismo sprendimą.
34. Teismas taisyti savo klaidas dėl mokėtino žyminio mokesčio turi pasinaudodamas trūkumų šalinimo institutu. Jeigu teismas nepasinaudoja trūkumų šalinimo institutu, tai taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio gali tik neperžengdamas tam tikrų ribų, t. y. atsižvelgdamas į didžiausią sumokėto žyminio mokesčio sumą tame procese, tam, kad nepažeistų šalių lygiateisiškumo principo ir nepriimtų siurprizinio teismo sprendimo.
35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas, nurodantis, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Šiuo atveju ieškinio sumos nustatymas siejamas su turtu ar pinigais, kuriuos atsakovas turės grąžinti pripažinus sandorį negaliojančiu, ir nesiejama su tuo, kam atsakovas turės grąžinti turtą ar pinigus. Kitaip sakant, ieškovas žyminį mokestį moka ir nuo grąžintinos ieškovui ar kitiems asmenims turto vertės ar pinigų sumos. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinio suma laikytina 100 proc. UAB „Gera energija“ akcijų rinkos vertė, nes būtent 100 proc. akcijų būtų grąžintos ieškovui bei atsakovėms UAB „Idmava ir partneriai“ ir Vokietijos Federacinės Respublikos įmonei „Sachsenkraft GmbH“ pripažinus 2012 m. gegužės 5 d. akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu.
36. Sprendžiant, kokia 100 proc. UAB „Gera energija“ akcijų rinkos vertė, atsižvelgtina į tai, kad ieškinys pareikštas nepraėjus ir dviem mėnesiams nuo 2012 m. gegužės 5 d. akcijų perleidimo sutarties, pagal kurią 100 proc. UAB „Gera energija“ akcijų kaina yra 700 000 Eur, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog akcijos perleistos už kainą, neatitinkančią akcijų rinkos vertės, į kasacinio teismo išaiškinimus, kad balanso duomenys ne visada atspindi turto rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-415/2015). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad ieškinio suma, t. y. 100 vnt. UAB „Gera energija“ akcijų rinkos vertė, yra 700 000 Eur, ir nuo šios sumos skaičiuotinas mokėtinas žyminis mokestis.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė žyminio mokesčio dydį reglamentuojančias teisės normas, spręsdamas, kad nagrinėjamoje byloje žyminis mokestis skaičiuotinas nuo 700 000 Eur ieškinio sumos ir už ieškinį bei apeliacinį skundą mokėtinas 8158 Eur (6119 Eur pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis) žyminis mokestis, tačiau, kaip minėta, šią klaidą apeliacinės instancijos teismas turėjo taisyti visų pirma pasinaudodamas apeliacinio skundo trūkumų šalinimo institutu, o to nepadaręs, negalėjo priteisti žyminio mokesčio daugiau, negu šiame procese sumokėta didžiausia žyminio mokesčio suma, būtent 2377,20 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo valstybei keistina valstybei iš ieškovo nepriteisiant papildomai žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, priteisiant valstybei iš ieškovo 1718 Eur žyminio mokesčio (2377,20 Eur (ieškovo sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį) × 0,75 (apeliacinis skundas paduotas pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis, apvalinama iki sveiko skaičiaus) – 65 Eur (apelianto sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą) apeliacinės instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Kadangi ieškovo kasacinis skundas iš esmės atmestas (keistina tik apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio valstybei), tai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
40. Kasacinis teismas patyrė 13,03 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovo kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovo (CPK 92, 96 straipsniai).
41. Atsakovas V. K. patyrė 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, į teisinių žinių, reikalingų pateiktam atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti, pobūdį, netenkinus ieškovo kasacinio skundo, iš ieškovo atsakovui V. K. priteistinas 300 Eur šių išlaidų atlyginimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

42. Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovams V. K. ir A. R. taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, t. y. naikintinas 50 vnt. atsakovui V. K. (duomenys neskelbtini) ir 50 vnt. atsakovui A. R. (duomenys neskelbtini) priklausančių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Gera energija“ (j. a. k. 300514022, buveinė Šilutės pl. 2, Klaipėda) akcijų areštas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kuria valstybei iš ieškovo D. J. priteista 5968,30 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 6053 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą:

„Priteisti valstybei iš ieškovo D. J. (duomenys neskelbtini) 1718 (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.“

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 9 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui V. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. J. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. J. (duomenys neskelbtini) 13,03 Eur (trylika Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi atsakovams V. K. (duomenys neskelbtini) ir A. R. (duomenys neskelbtini).

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti Turto arešto aktų registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                            Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė