Civilinė byla Nr. e2-200-828/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00772-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija:2.1.7.2; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Stankūnaitei,

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“, atstovaujamos mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, atstovui advokato padėjėjui J. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, veikiančio ieškovo pusėje įmonės „K. R. S. A.“ atstovui advokatui E. Š., atsakovui D. U., jo ir atsakovo M. S. atstovui advokatui K. J.,

nedalyvaujant atsakovui M. S., trečiojo asmens UAB „Euromisa“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Juridinė paslauga“, atstovaujamos mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“, ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams M. S. ir D. U., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, veikiantys ieškovo pusėje: UAB „Euromisa“, Lenkijos įmonė „K. R. S. A.“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       ieškovas reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų 45 575,26 Eur žalos atlyginimą, 5% dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jis negali patenkinti kreditorių reikalavimų, atlyginti bankroto administravimo išlaidų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų – tyčinio ieškovo bankroto sukėlimo. Todėl šią žalą privalo atlyginti atsakovai.

II. Ieškovo reikalavimų ir atsakovų atsikirtimų į ieškinį pagrindiniai argumentai

2.       Ieškovas Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, iškėlė bankroto bylą UAB „Juridinė paslauga“ (toliau ir - Bendrovė). Po Bendrovės bankroto bylos iškėlimo paskutinis Bendrovės vadovas D. U. neperdavė Bendrovės nemokumo administratoriui didžiosios dalies Bendrovės dokumentų ir jokio Bendrovės turto. Bendrovės kreditoriai UAB „Euromisa“ ir „K. R. S. A.“ atlikę Bendrovės dokumentų patikrinimą, nustatė akivaizdžius tyčinio bankroto požymius, dėl ko Bendrovės nemokumo administratorius inicijavo procesą dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. Nutartyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad jau anksčiausiai jau 2017 m. liepos 4 d. Bendrovė buvo akivaizdžiai nemoki, tačiau Bendrovės vadovas D. U., dalyvis M. S. sąmoningai nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo Bendrovei. Be to Bendrovė, kuriai tuo metu vadovavo M. S., 2014 m. birželio 17 d. fiktyviai įsigijo UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, paskyrė fiktyvų šios įmonės vadovą ir sukėlė UAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą. Būtent Bendrovės vadovo M. S. veiksmais sukeltas tyčinis dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankrotas lėmė, kad iš Bendrovės buvo priteistas 27 456,95 Eur žalos atlyginimas (šį reikalavimą įgijo UAB „Euromisa“). T.p. 2016 m. rugpjūčio 2-4 d., iš karto po to, kai buvo kreiptasi dėl Bendrovės dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, Bendrovė trimis pavedimais susijusiai UAB „Verenta“ pervedė 43 840 Eur. Teismas konstatavo, kad Bendrovės vadovas D. U., matydamas, kad iš Bendrovės artimiausiu metu gali būti priteistas žalos atlyginimas ir siekdamas jo išvengti, fiktyviai pervedė itin didelę pinigų sumą susijusiai UAB „Verenta“. Taigi Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog buvęs Bendrovės vadovas D. U. ir buvęs Bendrovės vadovas ir esamas akcininkas M. S., sąmoningai blogai valdydami Bendrovę, tyčia privedė ją prie bankroto, o jų veiksmai, atitiko Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.

4.       Tokiu būdu atsakovo M. S., kaip Bendrovės akcininko ir vadovo, atsakovo D. U., kaip buvusio ieškovės vadovo, atsakomybė kyla CK 2.87 straipsnio 7 dalies, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindais.

5.       Įvertinus atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį - Bendrovės privedimas prie bankroto tyčia (dukterinės įmonės tyčinio bankroto sukėlimas, neatlygintinis Bendrovės turto perdavimas, nesikreipimas dėl įmonės bankroto), darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi Bendrovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma - 33 605,26 Eur - laikytina atsakovų neteisėtais veiksmais ieškovei padaryta žala.

6.       Be to, ieškovės patirta žala taip pat laikytinos ir ieškovės bankroto administravimo išlaidos, kadangi atsakovams tyčiniais veiksmais neprivedus ieškovės prie bankroto, šios išlaidos nebūtų patirtos. 2020 m. gruodžio 29 d. Bendrovės kreditorių susirinkimas patvirtino (susirinkimo protokolas - priedas Nr. 12) Bendrovės administravimo išlaidų sąmatą (priedas Nr. 13), į kurią įtrauktas 10 MMA (6 070 Eur) atlyginimas administratoriui už visą bankroto procesą, taip pat 400 Eur dokumentų sutvarkymo ir saugotinų dokumentų perdavimo archyvui išlaidos, 3 600 Eur išlaidos buhalterinės apskaitos paslaugoms už visą bankroto procesą, 1 200 Eur kitos bankroto proceso išlaidos (patalpų nuomos išlaidos, pašto, ryšio, orgtechnikos nuoma, kanceliarinės prekės, transportavimo išlaidos, komunaliniai mokesčiai ir kt. išlaidos). Be to, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi (priedas Nr. 14) Bendrovės bankroto byloje patvirtino 700 Eur (įskaitant mokesčius) pradinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, kurią Bendrovės nemokumo administratorius turėjo teisę naudoti iki pirmojo kreditorių susirinkimo administravimo išlaidoms apmokėti. Visos nurodytos administravimo išlaidos - iš viso 11 970 Eur, yra Bendrovės dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patirta žala, kuri Bendrovei priteistina iš atsakovų.

7.       Taigi bendras ieškovės patirtos žalos dydis, kurį prašoma priteisti šiuo ieškiniu, yra 45 575,26 Eur (33 605,26 Eur + 11 970 Eur). Kadangi, kaip konstatavo Vilniaus apygardos teismas, kiekvieno iš atsakovų tyčiniai veiksmai lėmė Bendrovės privedimą prie bankroto, ir nėra įmanoma konkrečios žalos priskirti kiekvienam iš atsakovų, abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už visą Bendrovės patirtą žalą. Taigi 45 575,26 Eur dydžio Bendrovės patirta žala priteistina solidariai iš abiejų atsakovų.

8.       Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, veikiantys ieškovo pusėje: UAB „Euromisa“, Lenkijos įmonė „K. R. S. A.“ procesiniuose dokumentuose nurodė, trečiojo asmens įmonės „K. R. S. A.“ atstovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad visiškai palaiko ieškovo poziciją, prašo tenkinti ieškinį visiškai. Nurodo, jog atsakovai privedė ieškovą prie bankroto tyčia, t.y. sąmoningai blogai valdydami įmonę, esmingai toliau blogindami nemokios įmonės finansinę būklę. Todėl privalo atlyginti tokiais savo veiksmais sukeltą žalą. Žala yra nepatenkinti ieškovo kreditorių reikalavimai - 33 605,26 Eur bei bankroto administravimo išlaidos - 11 970 Eur. Pripažinus ieškovo bankrotą tyčiniu dėl atsakovų veiksmų, jų civilinės atsakomybės sąlygos preziumuojamos ir šios bylos nagrinėjimo metu paneigtos nebuvo.

9.       Atsakovas M. S. teismo posėdžiuose nedalyvavo, procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti. Jo atstovas procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu paaiškino, kad ieškovo reikalavimas nepagrįstas, kadangi ieškovui žala nepadaryta, nes jam 2022-04-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimu jau priteista 43 840 EUR suma, kurią ieškovas, vadovaujamas atsakovo D. U. pervedė įmonei „Verenta“. Šia suma bus padengti visi patvirtinti kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos, todėl šiuo ieškiniu prašoma iš esmės dar kartą priteisti analogišką sumą kreditorių reikalavimams ir administravimo išlaidoms dengti.

10.       Ieškovas nedetalizuoja ir nepateikia jokių paskaičiavimų, kokia gi konkrečiai žala atsirado dėl kiekvieno iš atsakovų tariamai neteisėtų veiksmų. Netgi tuo atveju, jeigu atsakovas M. S. būtų pažeidęs pareigą inicijuoti bankroto bylos UAB „Juridinė paslauga“ iškėlimą, kaip teigia Ieškovas, ir tokiu būdu būtų padaręs savarankišką (su tyčiniu bankrotu nesusijusį) deliktą, tokiu pažeidimu atsakovo padaryta žala negalėtų būti laikoma visa Ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma. Tam, kad būtų įmanoma įvertinti tokios žalos dydį, turi būti nustatytas momentas, kada asmeniui atsirado pareiga inicijuoti bankroto bylą (t. y. kada įmonė tapo nemoki ir kada asmuo apie tai sužinojo), ir kaip nuo to momento iki bankroto bylos iškėlimo dienos pablogėjo įmonės finansinė padėtis. Tik per minimą laikotarpį įvykęs įmonės balansinio turto sumažėjimas gali būti laikomas realia įmonės patirta žala.

11.       Ieškovas kaip žalą, kurią prašo atlyginti solidariai iš abiejų atsakovų nurodo ir bankroto byloje patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, kuri iš viso sudaro 11 970 Eur. Tačiau svarbu pabrėžti tą aplinkybę, kad išlaidos turi būti apmokėtos. Pagal teismų praktiką, administratorius privalo įrodyti patirtų administravimo išlaidų pagrindą ir dydį. Įstatymas vienareikšmiškai nurodo, kad atlyginama tik tai kas buvo apmokėta, t. y. faktiškai patirtos išlaidos. Aiškinant priešingai, būtų sukuriama situacija, kuri leistų bankroto administratoriui piktnaudžiauti, t. y. gauti išlaidų apmokėjimą, kurių jis realiai net nepatyrė ir pan., kitaip sakant, nepagrįstai praturtėti.

12.       Nagrinėjamu atveju Ieškovas, siekdama pagrįsti pareikštą ieškinį, privalėjo įrodyti ne tik įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, bet ir tuo pačiu juos siejantį priežastinį ryšį. BUAB „Juridinė paslauga“ nagrinėjamoje byloje net neįrodinėja, kokios administravimo išlaidos (kokia jų dalis) kilo būtent dėl įmonės akcininko M. S. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo nevykdymo ar bendrovės vadovo M. S. veiksmais sukelto tyčinio dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto.

13.       Ieškovas ieškinyje grįsdama reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovo M. S. atžvilgiu, iš esmės remiasi vien 2021 m. balandžio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria BUAB „Juridinė paslauga” bankrotas pripažintas tyčiniu, ir atskirai atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėja. Nors ši nutartis priimta neteisėtai, t.y. pažeidžiant suinteresuotų asmenų informavimo tvarką apie vykstantį teisminį procesą (LR CPK 123 str.), tokiu būdu užkertant kelią atsikirsti į nepagrįstus pareiškėjo argumentus ir samprotavimus.

14.       Atsakovas D. U. prašo ieškinį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžių metu jis ir jo atstovas paaiškino, kad nepagrįstai ieškovas teigia, kad atsakovas D. U. yra atsakingas dėl UAB „Juridinė paslauga“ laiku neinicijuoto bankroto ir su tuo susijusios žalos atsiradimu šiai įmonei ir/ar jos kreditoriams. Pagal Ieškovę, UAB „Juridinė paslauga“ nemokia tapo 2017-07-04 ir būtent nuo šios dienos D. U. turėjo pareigą inicijuoti UAB „Juridinė paslauga“ bankrotą. Tačiau jau 2016-12-20 D. U. įteikė vieninteliam UAB „Juridinė paslauga“ akcininkui pranešimą, kuriuo atsisakė vykdyti UAB „Juridinė paslauga“ direktoriaus pareigas nesant galimybei toliau dirbti (neperdavus jam jokių įmonės dokumentų bei buhalterinės apskaitos), t. y. paprašė jį atleisti iš direktoriaus pareigų nuo 2016-12-23 savo noru. UAB „Juridinė paslauga“ vienintelio akcininko 2016-12-20 sprendimu Nr. 2016/12/20-01 (3 priedo 2 lapas) D. U. buvo atleistas iš užimamų direktoriaus pareigų nuo 2016-12-23. Tuo pačiu sprendimu buvo nutarta „paskyrus naująjį įmonės vadovą įpareigoti jį atlikti visų duomenų pakeitimus Registrų centre “. UAB „Juridinė paslauga“ 2016-12-28 pateikė nustatyta tvarka ir forma pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buvo informuota, jog nuo 2016-12-23 D. U. yra atleistas iš darbo UAB „Juridinė paslauga“ pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d. Taigi D. U. 2016-12-23 atleidus iš UAB „Juridinė paslauga“ direktoriaus pareigų, jis neturėjo pareigos inicijuoti UAB „Juridinė paslauga“ bankroto, nes tuo metu įmonė dar nebuvo nemoki.

15.       Be to administracinio nusižengimo byloje D. U. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl jo, kaip UAB „Juridinė paslauga“ direktoriaus, netinkamo pareigų vykdymo (nepateikiant VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. - 2020 m.), kadangi nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių. Tokiu būdu, taip pat įsiteisėjusia teismo nutartimi, yra pripažintos aplinkybės, kad D. U. nebėjo ieškovo vadovo pareigų nuo 2016-12-23.

16.       Apie teismo procesą dėl tyčinio ieškovo bankroto D. U. nebuvo žinoma, jis šiame procese nedalyvavo. Todėl ši nutartis nesukelia jokių teisinių pasekmių jam.

17.       Atsakovas nesutinka kad pavedimai UAB „Verenta“ 43.840 € (12.900+30.000+940) sumai buvo neteisėti, pažeidžiantys UAB „Juridinė paslauga“ interesus. 2016-07-25 UAB „Juridinė paslauga“, kaip tiekėja, sudarė sutartį Nr. 2016-07-25/2 (toliau - 1 Sutartis) su užsakove UAB „Atliekų rūšiavimo centras“ dėl įrangos - tunelinio preso „Paals Packpressen-Fabrik“ ir rotacinio būgno „RD 40“, skirtų nepavojingų atliekų perdirbimui (toliau -- Įranga), tiekimo už 44.363 € su PVM. 1 Sutartyje nurodytos Įrangos UAB „Juridinė paslauga“ neturėjo, ją įsigijo iš UAB „Verenta“ pagal sutartį Nr. 2016-07-25/2 (toliau - 2 Sutartis). UAB „Juridinė paslauga“ Įrangą iš UAB „Verenta“ įsigijo už 42.900 € su PVM be Įrangos pristatymo adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Verenta“, pardavusi Įrangą bendrovei „Juridinė paslauga“, 2016-10-04 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. VER000176 bendrai 42.900 € su PVM sumai. UAB „Juridinė paslauga“, atsiskaitydama už Įrangą su UAB „Verenta“, 2016-08-02 ir 2016-08-03 pervedė atitinkamai 12.900 € ir 30.000 €, t.y. viso 42.900 €, taip pilnai atsiskaitydama su UAB „Verenta“ už Įrangos pardavimą. Vėliau, po 2 Sutarties sudarymo, UAB „Juridinė paslauga“ ir UAB „Verenta“ susitarė, kad Įrangos pardavėja UAB „Verenta“ pati pristatys Įrangą adresu Pramonės g. 2, Šalčininkai, už papildomą 1000 € su PVM mokestį. UAB „Verenta“, vykdydama šį žodinį susitarimą su UAB „Juridinė paslauga“, išrašė pastarajai 2016-08-02 išankstinę sąskaitą Nr. 08-02 1000 €, o UAB „Juridinė paslauga“, 2016-08-04 pervesdama 940 € UAB „Verenta“, dalinai apmokėjo šią išankstinę sąskaitą. Tokiu būdu atmestini visi Ieškovės argumentai, jog bendrovė „Juridinė paslauga“ pervedė 43.840 € bendrovei „Verenta“ nepagrįstai ir neteisėtai.

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

18.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3921-643/2020 iškėlė ieškovei UAB „Juridinė paslauga“ bankroto bylą ir jos nemokumo administratore paskyrė MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Bankroto byloje 2020-12-11 nutartimi patvirtinti kreditorių UAB „Euromisa“, Lenkijos įmonės „K. R. S. A.“, Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimai bendrai 33 605,26 Eur sumai, kurie nėra patenkinti. Visos patvirtintos bankroto administravimo išlaidos sudaro 11 970 Eur sumą, kuri t.p. nėra atlyginta. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovų veiksmų.

19.       Įstatyme nustatyta, kad, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.), o juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas įstatyme ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai (CK 2.87 str. 7 d.).

20.       Ieškovas savo reikalavimą ir grindžia šiomis įstatymo nuostatomis, nurodydamas, kad atsakovų nesąžiningus veiksmus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. eB2-3921-643/2020, kuria ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, ir nustatyta, kad už šį bankrotą atsakingi atsakovai.

21.       Nurodytoje 2021-04-12 Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad tiek ieškovo buvęs vadovas ir esamas dalyvis atsakovas M. S., tiek buvęs dalyvis atsakovas D. U., nepagrįstai laiku nevykdė savo pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. T.p. nurodyta, kad ieškovas, kuriam tuo metu vadovavo atsakovas M. S., 2014 m. birželio 17 d. fiktyviai įsigijo UAB „Solid Baltic Group“ akcijas, paskyrė fiktyvų šios įmonės vadovą ir sukėlė UAB „Solid Baltic Group“ tyčinį bankrotą. Pažymėta, kad būtent Bendrovės vadovo M. S. veiksmais sukeltas tyčinis dukterinės UAB „Solid Baltic Group“ bankrotas lėmė, kad iš ieškovo buvo priteistas 27 456,95 Eur žalos atlyginimas. Be to nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 2-4 d., iš karto po to, kai buvo kreiptasi dėl ieškovo dukterinės įmonės UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, atsakovas D. U. trimis pavedimais susijusiai UAB „Verenta“ pervedė 43 840 Eur, ir padaryta išvada, kad ieškovo vadovas D. U., matydamas, kad iš ieškovo artimiausiu metu gali būti priteistas žalos atlyginimas ir siekdamas šio žalos atlyginimo išvengti, nepagrįstai pervedė itin didelę pinigų sumą susijusiai UAB „Verenta“, kas esmingai apsunkino ir taip blogą įmonės finansinę būklę. Tokiu būdu teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendė, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl konstatavo, kad aptarti BUAB „Juridinė paslauga“ buvusio vadovo D. U. ir vienintelio akcininko bei taip pat buvusio vadovo M. S. veiksmai sudaro pagrindą BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotą pripažinti tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Nutartis yra įsiteisėjusi.

22.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens bankroto pripažinimas tyčiniu turi esminę (ir kartu išskirtinę) reikšmę tokio juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų įrodinėjimo ir nustatymo kontekste: 1) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, kitaip negu bendrais vadovo civilinės atsakomybės atvejais, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų - faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir susijusios su vadovo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais. Toks kvalifikavimas reiškia, kad civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese ne tik nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų, bet tokie veiksmai apskritai nebegali būti kvestionuojami (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis); 2) asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, taip pat nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad prezumpcijos teisinė reikšmė yra kitokia negu prejudicinių faktų - prezumpcija lemia įrodinėjimo naštos perskirstymą (faktinės aplinkybės, sudarančios prezumpcijos turinį, laikomos nustatytomis, nebent atitinkama bylos šalis jas paneigia įstatymo nustatyta tvarka), o šis įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad juridinio asmens vadovui, kaip atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, kad neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Tačiau šioms dviem teisinėms kategorijoms (prejudiciniams faktams ir prezumpcijoms) būdingas bendras ypatumas - ieškovui nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, sudarančių pirmiau įvardytų prejudicinių faktų ir prezumpcijų turinį; 3) pati formuluotė „tyčinis bankrotas" patvirtina, kad juridinis asmuo gali būti privestas prie bankroto tik tyčiniais, t. y. kaltais, veiksmais, vadinasi, juridinio asmens vadovo kaltė, kaip jo civilinės atsakomybės sąlyga, yra neatsiejamai susijusi su jo neteisėtais veiksmais, sudariusiais pagrindą pripažinti bankrotą tyčiniu, todėl laikytina, kad, pripažinus bankrotą tyčiniu, kartu su neteisėtais veiksmais yra nustatyta (prejudicinių faktų forma) ir vadovo kaltė.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

23.       Remiantis šiuo išaiškinimu, pripažįstama, kad 2021-04-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (nepagrįsti ir nenaudingi įmonei sprendimai, dėl kurių įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, tame tarpe ir sukeliant žalą kt. asmenims, perleidžiant įmonės turtą susijusiems asmenims, kitaip toliau bloginant jau nemokios įmonės finansinę padėtį) ir kaltė, kaip jų civilinės atsakomybės sąlygos. Tai prejudiciniai faktai, kuriuos draudžiama ginčyti kitoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Todėl atsakovų argumentai apie pareigos kreiptis į teismą dėl ieškovo bankroto ar jų kaltės dėl šios pareigos nebuvimą, piniginių lėšų bendrovei „Verenta“ pervedimo pagrįstumą, jų kitų ieškinyje nurodytų veiksmų (neveikimo) teisėtumą ar kaltės nebuvimą, neturi teisinės reikšmės ir plačiau dėl jų nepasisakoma.

24.       T.p., remiantis nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, pripažįstama, kad 2021-04-12 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra nustatyta ir žalos bei priežastinio ryšio tarp atsakovų nurodytų neteisėtų veiksmų ir žalos prezumpcija (CPK 182 str. 4 p.), kaip civilinės atsakomybės ieškovui pagal jo reikalavimą sąlygos. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepaneigė nurodytų prezumpcijų. T.y. neįrodė, jog ieškovas nebūtų pajėgus atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, net jiems neatlikus 2021-04-12 nutartyje nurodytų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

25.       Atsakovų argumentai apie tai, kad jiems negali galioti 2021-04-12 nutartyje nustatytos prejudicijos ir prezumpcijos, nes jiems nebuvo žinoma apie bylą dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nebuvo pranešta apie posėdį šioje byloje, atmetami. Ieškovo bankroto bylos duomenys, esantys „Lietko“ sistemoje, patvirtina, kad abu atsakovai buvo dalyvaujančiais byloje asmenimis, kai buvo sprendžiama dėl tyčinio bankroto. Atsakovams buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Apie teismo posėdį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo paskelbta pagal įstatymo reikalavimus (CPK 133 str. 3 d.). Taigi paskelbta ir atsakovams. Todėl, teismo vertinimu, atsakovams galioja 2021-04-12 nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytos prejudicijos ir prezumpcijos. Be to atsakovo D. U. prašymas šiuo pagrindu atnaujinti procesą byloje dėl tyčinio bankroto atmestas (2022-03-31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. e2-379-910/2022).

26.       Nepagrįsti atsakovų argumentai ir apie tai, jog ieškovui žala nepadaryta, nes jam 2022-04-04 Vilniaus apygardos teismo sprendimu byloje Nr. e2-1148-854/2022 jau priteista 43 840 EUR suma, kurią ieškovas, vadovaujamas atsakovo D. U. pervedė įmonei „Verenta“, ir šia suma bus padengti visi patvirtinti kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos. Be to ieškovas reikalauja iš esmės tos pačios sumos priteisimo antrą kartą.

27.       Teismas nesutinka su vertinimu, kad abiejose bylose yra kilęs ginčas dėl tos pačios sumos priteisimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovų – buvusių įmonės vadovų ir akcininko – žalos, padarytos tyčiniu įmonės bankrotu, atlyginimą. Byloje Nr. e2-1148-854/2022, kurioje atsakovas yra kitas subjektas (UAB „Verenta“), ieškovas reikalavo nepagrįstai įgyto turto sugrąžinimo. Taigi abiejose bylose pareikšti reikalavimai kildinami iš skirtingų teisinių santykių (nesąžiningų veiksmų, sukeliant bankrotą (tame tarpe nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sukeliant žalą fiktyviai įgyjant kitą įmonę) ir nepagrįstų lėšų pervedimų); reikalaujamos priteisti skirtingos sumos (žala (nepatenkinti kreditorių reikalavimai, bankroto administravimo išlaidos) ir nepagrįstai įgytas turtas).

28.       Teismo vertinimu, šioje stadijoje negalima pripažinti, kad sprendimu byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteista 43 840 EUR suma bus padengti visi patvirtinti ieškovo kreditorių reikalavimai ir bankroto administravimo išlaidos, t.y. reikalaujama priteisti žala šioje byloje, dėl ko nebūtų galima konstatuoti žalos ieškovui kaip atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos fakto. Sprendimas nurodytoje byloje Nr. e2-1148-854/2022 nėra įsiteisėjęs. Atsakovas nurodytoje byloje UAB “Verenta“ yra susijęs su atsakovu šioje byloje D. U. ir t.p. nesutinka su nurodytu sprendimu. Nors nurodytoje byloje yra areštuotas atsakovo turtas, kuris užtikrintų sprendimo įvykdymą, tačiau vertintojo „Inreal“ 2021-11-11 konsultacijoje nurodoma, kad šio turto vertė yra 90 000 – 100 000 Eur, tik darant prielaidą, kad teritorija ir pastatų vidus būtų išvalytas, t.y. išvežtos ten esančios transporto priemonių stiklų, jų perdirbimo ir kitos atliekos (DOK-2736). Ieškovo pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad patalpos yra avarinės būklės, užpildytos atliekomis, o pateikta sutartis patvirtina, kad įgytos jos už mažiau nei 3 000 Eur (DOK-3235). Ieškovas teigia, kad šių atliekų sutvarkymas, utilizavimas kainuotų daugiau nei nekilnojamojo turto, kuriame jos yra, vertė. Įvertinus šių aplinkybių visetą pripažįstama, kad ieškovo šioje byloje reikalaujama žala sprendimo priėmimo dienai yra įrodyta, ji nėra atlyginta, ir mažai tikėtina, kad ji galėtų būti padengta byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteistomis lėšomis (CPK 178, 185 str.).

29.       Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, jog ieškovo reikalaujama žala galėtų išnykti ateityje (galimai ją padengus byloje Nr. e2-1148-854/2022 priteistomis lėšomis) neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl reikalaujamos priteisti žalos fakto ir dydžio įrodymo šioje byloje šiuo metu, nustačius, kad, kaip minėta, šio sprendimo priėmimo dienai ieškiniu reikalaujama žala nėra atlyginta. Kadangi, galimai susiklosčius situacijai kai įsiteisėja šis teismo sprendimas bei kartu ir sprendimas byloje Nr. e2-1148-854/2022, teismo nuomone, šis klausimas galėtų būti sprendžiamas, remiantis bankroto procesą ir nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, užkertant kelią ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovų šioje byloje ar atsakovės byloje Nr. e2-1148-854/2022 sąskaita.

30.       Atsakovų argumentai apie tai, jog neįrodytas žalos dydis bankroto administravimo išlaidų dalyje, kadangi nepateikta duomenų, kokios išlaidos realiai patirtos, kuria dalimi jos apmokėtos, t.p. nepagrįsti. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina bankroto administravimo išlaidas 11 970 Eur sumai. T.y. 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovo kreditorių susirinkimas patvirtino (ieškinio priedas Nr. 12) bankroto administravimo išlaidų sąmatą (ieškinio priedas Nr. 13), į kurią įtrauktas 10 MMA (6 070 Eur) atlyginimas administratoriui už visą bankroto procesą, taip pat 400 Eur dokumentų sutvarkymo ir saugotinų dokumentų perdavimo archyvui išlaidos, 3 600 Eur išlaidos buhalterinės apskaitos paslaugoms už visą bankroto procesą, 1 200 Eur kitos bankroto proceso išlaidos (patalpų nuomos išlaidos, pašto, ryšio, orgtechnikos nuoma, kanceliarinės prekės, transportavimo išlaidos, komunaliniai mokesčiai ir kt. išlaidos). Teismas 2020-11-23 nutartimi (ieškinio priedas Nr. 14) ieškovo bankroto byloje patvirtino 700 Eur (įskaitant mokesčius) pradinę bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Šie dokumentai, patvirtinantys išlaidas dėl ieškovo bankroto administravimo, priimti teisės aktų nustatyta tvarka, yra galiojantys. Juose nurodytos sumos atitinka įprastas bankrotų administravimo procesuose ir, teismo vertinimu, yra protingos. Taigi nesiremti jais nėra pagrindo. Be to ieškovas pateikė ir sąskaitas išrašytas bankroto administratoriaus bankrutuojančiai įmonei, patvirtinančias būsimų išlaidų realumą (DOK-3235). Įvertinus šių aplinkybių visetą, remiantis CK 6.249 straipsnio 3 dalies nuostata, kad žala ar nuostoliai gali būti apskaičiuojami ir nebūtinai siejami su realiu sumokėjimu, pripažįstama, kad vien tai, jog nurodytos administravimo išlaidos (ar jų dalis) neapmokėtos, esant nurodytoms aplinkybėms, negali būti pagrindu pripažinti, jog byloje neįrodyta ši reikalaujamos žalos dalis (CPK 178, 185 str.).

31.       Tokiu būdu pripažįstama, kad ieškovas šioje byloje visiškai įrodė jam padarytos žalos faktą bei dydį (CK 6.249 str., CPK 178, 185 str.).

32.       Todėl, nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246 - 6.249, 6.263 str.), ir nenustačius aplinkybių, šalinančių šią atsakomybę, pripažįstama, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 2.50 str. 3 d., 2.87 str. 7 d.). Kadangi kiekvieno iš atsakovų tyčiniai veiksmai lėmė ieškovo privedimą prie bankroto, ir nėra įmanoma konkrečios žalos priskirti kiekvienam iš atsakovų, abu atsakovai laikytini solidariai atsakingais už visą įmonės patirtą žalą (CK 6.279 str.).

33.       Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas reikalauja šių palūkanų. Taigi šis reikalavimas yra pagrįstas įstatymu, todėl t.p. tenkinamas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

34.       Tokiu būdu ieškinys tenkinamas visiškai. Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir jie privalo atlyginti valstybės bei ieškovo ir jo pusėje veikusio trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).

35.       Ieškovas nurodo turėjęs 4 200 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai, tretysis asmuo įmonė „K. R. S. A.“ – 6 769,20 Eur tokių išlaidų. Nors ne visos nurodytos išlaidos šiuo metu apmokėtos, tačiau, esant jas patvirtinantiems dokumentams (sąskaitoms už suteiktas teisines paslaugas), teismo vertinimu, dalies išlaidų neapmokėjimas nėra kliūtis spręsti dėl jų atlyginimo.

36.       Teismų praktikoje pripažįstama, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atlyginant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas turi būti atsižvelgiama ne tik į tokių išlaidų patyrimo faktą, bet ir šių išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

37.       Teismas, patikrinęs ieškovo ir trečiojo asmens prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų sumų pagrįstumą, nenustatė pagrindo pilna apimtimi tenkinti jų prašymų. Nustatydamas priteistinas sumas už teiktas teisines paslaugas, teismas atsižvelgia į tai, kad byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, šioje byloje nereikėjo specialių žinių, joje nebuvo keliami sudėtingi ir nauji teisės aiškinimo klausimai, atstovai teismo posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo įmonė „K. R. S. A.“ aktyviai dalyvauja ieškovo bankroto procese, tas pats jo atstovas dalyvavo ir byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ir paralelinės bylos Nr. e2-1148-854/2022 nagrinėjime. Šiuose procesuose ir ieškovą atstovauja tas pats atstovas. Taigi atstovams gerai žinomos nagrinėjamų įvykių aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, dėl ko mažesnės yra jų laiko sąnaudos pasirengimui teisiniams procesams. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, dalyvių patirtų išlaidų racionalumą, būtinumą ir sumų pagrįstumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti prašomas priteisti šios rūšies bylinėjimosi išlaidas iki 3 000 Eur kiekvienam iš dalyvių.

38.       Todėl iš kiekvieno atsakovo priteisiama po 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui ir trečiajam asmeniui įmonei „K. R. S. A.“ bei valstybei po 454 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas pagal įstatymą.

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Juridinė paslauga“, k. 302890258, solidariai iš atsakovų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 45 575,26 Eur (keturiasdešimt penki tūkstančiai penki šimtai septyniasdešimt penki eurai 26 centai) žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2021-07-15 (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei iš kiekvieno atsakovo po 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Lenkijos įmonei „K. R. S. A.“, k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovų M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 454 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt keturi eurai) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėjas                                        Vygintas Mažuika