Baudž. byla Nr. 1-48-531/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00140-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.2.; 2.3.6.4.5;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,
sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,
dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
kaltinamojo gynėjai adv. Kristinai Rutkauskienei,
nukentėjusiųjų atstovams advokatams R. L. ir V. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 kl. išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, teistas:
1) 2011-10-26 pagal LR BK 22 str. 1 d., 24 str. 3 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 mėn.;
2) 2012-01-06 pagal LR BK 180 str. 1 d. (4 epizodai), 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.;
3) 2014-07-21 pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn. Paleistas iš l/a vietos 2015-11-27 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs;
kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 2 p. ir 6 p. numatyto nusikaltimo padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
V. S. tyčia nužudė žmogų, esantį bejėgiškos būklės, sekančiomis aplinkybėmis:
Jis laikotarpyje tarp 2015 m. gruodžio 31 d. 21 val. ir 2016 m. sausio 1 d. 1 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, per ne mažiau kaip keturis kartus ateidamas pas nukentėjusįjį J. L., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė rankomis ir kojomis nukentėjusiajam ne mažiau 15 trauminių poveikių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, paakyje, dešiniame klube, dešiniame kirkšnyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame momenyje, nugaroje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais, trauminę kairės ausies kaušelio amputaciją, kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pūlingu abipusiu plaučių uždegimu, dėl ko nuo galvos sumušimo ir kūno suspaudimo nukentėjusysis 2016-01-05 Panevėžio Respublikinėje ligoninėje mirė, tokiu būdu ilgalaikiu, daugkartinių smūgių sudavimu ir daugybės sužalojimų su kairės ausies nuplėšimu padarymu, sukeldamas nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą, tyčia nužudė J. L., buvusį bejėgiškos būklės dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio bei jo atžvilgiu kaltininko per pirmus atėjimo kartus panaudoto fizinio smurto;
BYLOJE IŠNAGRINĖTI ĮRODYMAI
Kaltinamasis V. S. teismo posėdyje savo kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad tą dieną pas seserį D. S. sutikinėjo Naujuosius Metus. Buvo brolis V. S. su savo drauge E. J., pusbrolis E. P. ir J. B.. Jo brolis sugalvojo nueiti į parduotuvę „A“ nupirkti draugei gėlių. Jis ėjo kartu. Grįžę šventė toliau, kol pritrūko alkoholio. Apie pusę dešimtos jie vėl ėjo į tą pačią parduotuvę. Eidami atgal išgirdo triukšmą gatvėje. Priėję pamatė ten gulintį ir triukšmaujantį girtą J. L.. Su V. jį pakėlė, parvedė namo, pasodino ant lovos, ir jis atsigavo. V. išeinant J. L. atsikėlė ir vietoj to, kad padėkotų pradėjo įžeidinėti, pavadindamas „gaidžiu“, stumdėsi. Dėl to jis susinervino ir ėmė šį mušti. Po pirmo smūgio J. neteko sąmonės ir nugriuvo ant grindų tarp virtuvės ir kambario. Pirmą smūgį sudavė į veidą dešine alkūne. Jis nukrito neišleisdamas jokio garso. Tada gulinčiam sudavė rankomis tris smūgius į galvą ir koja tris kartus į šoną. Paliko jį kruviną, iš nosies bėgo kraujas. Po smūgių jis liko gulėti ant šono. Suprato, kad palieka jį be sąmonės. Grįžęs namo nusiplovė rankas ir sėdo toliau gerti. Nežino kodėl, bet pas J. nuėjo dar kartą. Antrąsyk ėjo su K. S.. Rado J. sėdintį virtuvėje, jam ant veido buvo kraujo. J. pasakė, kad jį sumušė D. B.. Tada atėjo G. Ž., kuri paklausė, kas darosi. Jis pasakė, kad D. sumušė J.. Gavusi cigaretę, ji išėjo. K. išėjo su ja. Jis pasiliko ir kalbėjosi su J.. Vėl atėjo K. ir jį išsivedė. Gal pusę dvylikos jis vėl nuėjo pas Joną. Rado jį gulintį taip pat, kaip buvo palikęs pirmą kartą. Pajudinus, jis pradėjo kažką kalbėti. Tada dar sudavė kelis smūgius. Kas buvo toliau nepamena, nes sutinkant Naujus metus gėrė šampaną ir užmigo.
Taip pat paaiškino, kad L. namuose viskas vyko iki dvyliktos valandos. Ten jis buvo tris kartus. Paskutinį kartą matė J. L. gulintį tarp virtuvės ir kambario. Jis gulėjo ant šono, kojos virtuvėje, o galva kambaryje. Mušė jį kumščiais, rankomis, kojomis į įvairias vietas, į galvą ir į šonus. Kur pakliuvo, ten davė. Smūgių negalėjo būti daugiau kaip 20. Nežino, kodėl taip padarė. J. buvo nemažai išgėręs. Su juo nieko bendro neturėjo, nors anksčiau J. buvo jo patėvis. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos vengdavo su juo susitikti. Keletą dienų prieš įvykį jie susitiko prie seniūnijos. Seniūnas kvietė policiją, nes J. jį (kaltinamąjį) užpuolė. Jie anksčiau kartu buvo padarę nusikaltimą, bet jokių pykčių dėl to nebuvo. Nežino kodėl dar kartą nuėjo pas J., nes jokių reikalų neturėjo. Galvojo, kad už keletą suduotų smūgių jis vėl kvies policiją. Bijojo, kad nepakviestų, todėl pas jį ir nuėjo. Patikslino, jog gali būti, kad ėjo keturis kartus. Momento, kai važiavo į degalinę pirkti alkoholio ir grįžo kruvinas, neatsimena. Kaip degalinėje pirko alkoholį, taip pat neatsimena. Suprato, kad ten buvo, kai parodė nuotraukas iš degalinės. Tiksliai smūgių skaičiaus neatsimena. J. L. buvo tik su kelnėmis. Brolis gatvėje surinko jo rūbus ir parnešė. Į galvą sudavė smūgius kojomis. Nežino, ar galėjo jam sužaloti ausį smūgiuojant kojomis. Apie ausį sužinojo, kai pasakė pareigūnai. Nematė, kad jis būtų be ausies. Kai pamatė kraują, išsigando, kad netyčia gali užmušti.
Ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę V. S. pilnai pripažino ir davė analogiškus paaiškinimus, kaip ir teismo posėdyje. Yra nurodęs, kad šitaip su J. pasielgė, nes nuo seno turėjo pyktį ant jo dėl kartu padarytų nusikaltimų (t. 2, b.l. 158-160, 173, 178).
V. S. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir papildomai nurodė, kad po to, kai pas J. buvo su K., jis pas J. buvo atėjęs dar du kartus. Pasakęs, kad eina į tualetą, nubėgo pas J. ir jį dar mušė. Vėliau dar buvo nuėjęs su broliu V.. Tada J. nebemušė, nes buvo pavargęs (t. 2, b.l. 161-170).
Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. J. L. gydymo išlaidas sutinka atlyginti. L. M. nepažįsta, niekada jos nėra matęs. Pripažįsta, jog neturtinė žala padaryta, bet 10 tūkstančių eurų jai mokėti būtų per daug.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.
Liudytoja D. B. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis pažįstamas iš matymo. Sausio 1 d. ryte ji neradusi savo dviračio, nuėjo pas J. L. į namus. Jis gulėjo ant grindų, tačiau jo nežadino. Atėjusi po kurio laiko matė, kad jis guli toje pačioje pozoje visas kruvinas. Kaimynė iškvietė policiją. Prieš tai gruodžio 31 d. jį matė sveiką. J. visą dieną buvo pas ją namuose ir išėjo apie 21 val. Buvo išgėręs, bet negriuvinėjo. Jį tikrindavo policija, nes jam buvo lygtinumas. Jis buvo teistas kartu su V. S.. V. buvo pasodintas, o J. L. - ne. Gulintį ir kriokiantį J. L. matė ryte gal po penktos valandos. Galvojo, kad miega. Antrą kartą nuėjo, nes norėjo paklausti, kur jos dviratis. Ryte kaimynė G. iškvietė greitąją, kuri atvažiavo apie devintą valandą. Kai uždegė šviesą, pamatė, kad jis be ausies, visas kraujuose. Jis gulėjo ant dešinio šono, padėties nekeitė. Kojos virtuvėje, kūnas kambaryje. Viskas buvo suversta, kruvina. G. sakė, kad buvo atėję V. S. ir K. S.. J. L. turėjo seserį, su ja susiskambindavo. Papildomai nurodė, kad kai pirmą kartą jį pamatė, jis buvo tik su kelnėmis. Matė nubrozdintą šoną. Antrą kartą jis gulėjo taip pat. Uždegusi šviesą pamatė kruviną ir be ausies. Pirmą kartą šviesos nedegė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad 2016-01-01 apie 05.10 val. atėjo į J. L. namus ieškodama savo dviračio. Jo namų durys buvo uždarytos, bet neužrakintos. Įėjusi į vidų pamatė, kad J. guli tarpduryje tarp virtuvės ir kambario. Pagalvojo, kad girtas. J. pajudino koja, bet jis tik knarkė. Veido neapžiūrėjo, nes buvo tamsu. J. galva buvo kambaryje, o kojos virtuvėje. Vėliau atėjo apie 08.30 val. ir matė, kad J. guli taip pat. Priėjusi arčiau pamatė, kad visa J. galva kruvina, jis guli kažkaip skersai, jo kūno kairė pusė buvo viršuje, o ant dešinės gulėjo. Veidas buvo kruvinas, matė nubrozdinimus ant kairio šono. Pastebėjo, kad J. be kairės ausies. Nubėgo pas kaimynę G. Ž., kuri atėjusi J. apžiūrėjo ir paskambino pagalbos telefonu. Iš vakaro J. buvo pas ją (t. 1, b.l. 63). G. pasakojo, kad 2015-12-31 išgirdusi pas J. triukšmą buvo nuėjusi pažiūrėti. Matė pas J. namuose K. S. ir V. S. (t. 1, b.l. 66-67).
Liudytojas V. S. teismo posėdyje, naudodamasis Lietuvos Respublikos BPK 278 str. 1 d. 2 p. suteikta teise, parodymus duoti atsisakė, pareikšdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi ir teismas jais gali vadovautis.
Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. apie 19 val. kartu su E. J. atėjo pas seserį D. S. švęsti Naujųjų Metų. Ten jau buvo brolis V., D. ir jos sutuoktinis K., E. P., J. B.. Apie 19.30 val. su broliu V. nuėjo į parduotuvę „A“. Pritrūkus alkoholio kartu su V. vėl susiruošė eiti iki parduotuvės. Buvo apie 21 val. Pamena, kad parduotuvė nebedirbo. Nieko nenusipirkę, pasuko eiti namo. Netoli D. namų, už šarvojimo salės ant gatvės važiuojamosios dalies gulėjo J., kuris yra buvęs jo patėvis. Nusprendė su V. J. parvesti į namus. J. buvo visas „kominis“, todėl jį bandant pakelti nuo žemės, jis išsinėrė iš drabužių ir liko tik su kelnėmis. Jis tuos drabužius surinko ir nunešė į J. namus. Pamena, kad J. namų durys buvo atlapotos. Jis padėjo V. įvesti J., kuris per tą laiką šiek tiek atsigavo. Jį pasodino ant sofos, tačiau jis kėlėsi eiti, bet dėl girtumo neatsikėlė, pargriuvo ant sofos ir užmigo. Jis su V. išėjo. Bandė užrakinti duris iš lauko pusės, tačiau nesisekė. Pasakęs, kad jam šalta, nes buvo tik su plonu džemperiu, jis išėjo. V. neprieštaravo ir pasakė, kad tuoj grįš. Kai jis parėjo pas D. į namus, po kokių penkių minučių grįžo ir V.. Ar V. tuo metu jau buvo kruvinas, neprisimena. Gal po kokių 10 minučių, tiksliai nežino, bet pamena, kad tada jau buvo apie 21.40 val., t.y. iki to laiko, kad spėti nuvažiuoti į degalinę alkoholio, jis V. padavė pinigų. V. į degalinę išvažiavo dviračiu ir atgal pas D. grįžo apie 22 val. Parsivežė alkoholio. Matė, kad V. rankos kruvinos. Jo klausė, kas buvo, o jis atsakė – „nesvarbu kas buvo, čia mano reikalas“. V. tą dieną vilkėjo juodais drabužiais – tamsiai violetinės spalvos džemperį „Adidas“, juodą striukę, tamsiai pilkas kelnes, avėjo juodus batus. Žino, kad V. iš D. namų tikrai dar vieną kartą iki 24 val. – t.y. iki šaudant fejerverkus, buvo kažkur išėjęs. Pasibaigus fejerverkams jie grįžo atgal pas D.. Ten dar pasėdėję kažkiek, su E. ir J. B. išėjo. Liko D., K., E. ir V.. Kas vyko toliau, nežino. Sekančią dieną vėl atėjo švęsti. Ten buvo ta pati kompanija, kurią ir buvo palikę. Girtas V. jam prisipažino, kad sumušė J., kad jam atsilygino. Jis suprato, kad jis galvoje turėjo ankščiau padarytus nusikaltimus, dėl kurių brolis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (t. 1 b.l. 70-72).
Liudytojo V. S. papildomos apklausos metu jis parodė, kad kai V. išvažiavo į degalinę pirkti alkoholio, jam sugrįžus matė, kad V. rankos kruvinos, krumpliai patinę. V. sakė, kad tvarkė senus reikalus. V. vienas iš D. namų dar buvo išėjęs iki vidurnakčio. Kada tai buvo neprisimena, bet jis su V. dar kartą buvo nuėję iki J. namų. Pas J. ėjo, nes V. kvietė sakydamas „einam pasižiūrėti, ar jam viskas gerai“. Ar tai buvo prieš Naujuosius Metus, ar po, neprisimena. Einant pas J. V. ėmė bėgti. Nuėjęs pas J. pamatė, kad V. stovėjo prie gulinčio ant žemės Jono. J. gulėjo tarp kambario ir virtuvės. Pagalvojo, kad J. miega. Jam atėjus V. nieko nedarė, tik stovėjo. Išėjo kartu su V. (t. 1, b.l. 75).
Liudytojas K. S. parodė, kad V. S. yra jo žmonos D. brolis, kuris buvo apsigyvenęs jų namuose. Tą naktį šventė Naujuosius Metus. Tarp 22 ir 23 valandos V. paprašė palydėti jį iki J. ir jis sutiko. Kai nuėjo pas J. L., matė jį stovintį virtuvėje. Buvo apsvaigęs, bet orientavosi. Šviesa kambaryje degė, ir matė jo kruviną veidą. Tarp J. L. ir V. S. vyko pokalbis, bet jokio smurto nebuvo. Jie bendravo gal šiek tiek pakeltu tonu. Atėjo kaimynė G., paprašė cigaretės. Jis buvo ten gal 10 min. V. S. elgėsi neagresyviai, bet kai liepė jam išeiti, sureagavo. Grįžęs į vidų V. pasiūlė eiti ir jį už parankės išsivedė namo. Išeidami J. L. paliko virtuvėje. Paaiškino, kad J. L. dienos laike buvo atėjęs pas jį pasiskolinti pinigų. Žinojo, kad J. L. buvo teistas kartu su Vytautu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. parodė, kad J. namuose matė virtuvėje stovintį pusnuogį J.. Jo veidas buvo kruvinas, tačiau nedaug. V. klausė, kas atsitiko, o J. pasakė, kad tai padarė D. B.. Tada atėjo J. kaimynė G., kuri paprašė cigaretės, o V. ją išvijo. Kai G. išėjo, V. jam liepė eiti iš čia. Jis išėjo į lauką ir neišbuvęs nė minutės grįžo pagalvojęs, kad gali kilti nesąmonių – V. gali sumušti J.. Grįžęs pamatė juos tebestovinčius taip, kaip ir paliko. Tada jis liepė V. nedaryti nesąmonių ir jį už parankės išsivedė lauk. Jis nematė, kad V. būtų buvęs kruvinas, galėjo ir dėmesio neatkreipti. Grįžę pas jį į namus toliau vartojo alkoholį, sulaukė fejerverkų. Ar V. buvo išėjęs dar iš namų, nežino. Jis galėjo išeiti, nes tualetas yra lauke. Po fejerverkų, galbūt apie 00.20 val. prie jo priėjo E., kuris pasakė, kad V. plaunasi kruvinus batus. E. jo klausė, iš kur tas kraujas, o jis atsakė, kad atsilygino kur sėdėjo. Jis tada nuėjo miegoti. Atsikėlė sekančią dieną apie 10 val. 2016-01-02 apie 15 val. atėjo V., paprašė atiduoti išplautas jo šviesias kelnes ir grąžino jam duotas tamsiai pilkas. V. sakė, kad tos kelnės yra kruvinos ir paprašė jas išplauti. Jis tas kelnes išplovė kartu su kitais skalbiniais (t. 1, b.l. 79).
Liudytoja G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamąjį pažįsta senokai. Apie įvykį gali paliudyti tai, jog vakare, išgirdusi kažką kalbant bute pas J. L., nutarė užeiti paprašyti cigaretės. Su J. L. buvo kaimynai, gyveno tame pačiame name. Nuėjusi pamatė K. S. ir J. L., kuris rėkavo, buvo neblaivus. Gavusi iš K. S. cigaretę, atsisveikino ir išėjo. Kitą dieną atėjo J. sugyventinė D., kuri, kaip suprato, jau buvo nuėjusi pas J.. Pasakė, kad padėtų nueiti, nes ji bijo. Nuėjusi matė, kad J. L. gulėjo ir dar kvėpavo. Ji paskambino greitajai pagalbai. D. sakė, kad jis kruvinas, be ausies, sužalotas. Kai jį matė nuėjusi cigaretės, jis nebuvo sužalotas, tik girtas. Jis visada garsiai kalbėdavo. J. iki pusės buvo nuogas, girtas, griuvinėjo. Kai atėjo antrą kartą, L. gulėjo tarp kambario ir virtuvės, ant šono, dūsavo. Tada ji iškvietė policiją. D. jį pajudino, jis negalėjo atmerkti akių, nieko nesakė. Kai įėjo į butą pirmą kartą, L. stovėjo virtuvėje, skeryčiojosi rankomis ir šūkavo. Ji sakė J., kad eitų gultis, nes jis girtas. V. S. su K. S. buvo blaivūs, stovėjo ir klausėsi jo. Jai pasakė, kad eitų namo, jie paguldys. Ji buvo gal 5 min. ir išėjo pirma. Nematė, kaip išėjo V. S. ir K. S..
Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad jos ir J. L. butus skiria siena. Pamena, kad 2015 m. gruodžio 31 d. ji kartu su savo vaiku E. buvo namuose. Išgirdo, kaip lauke labai garsiai šaukė vyras, ir iš balso atpažino J. Jis ant kažko labai šaukė, bet ant ko, ji nežino, nes nežiūrėjo ir nesuprato. Tada po kurio laiko J. rėkimas nutilo. Išgirdo kaip už butus skiriančios sienos J. ėmė su kažkuo kalbėtis. Po kurio laiko tame bute išgirdo kažkokį triukšmą. Ji nuėjo pas J. į butą paprašyti cigaretės. Pamatė, kad J. pusplikis – tik su kelnėmis stovėjo ir kažką rėkavo, keikėsi. Matė, kad J. veidas aplink burną yra kruvinas. Jis buvo be akinių, nors kiek jį matydavo, tai jis visada būdavo su jais. Daugiau ant J. jokių sumušimų nepastebėjo. K., kuris gyvena priešais, pavaišino cigarete. V. liepė jai eiti namo, sakė, kad jie sutvarkys kažką. Ji pasiėmė cigaretę, iš J. namų išėjo, palikusi ten J, K. ir V.. Grįžo pas save į butą. Po kurio laiko vėl išgirdo triukšmą J. bute. Triukšmas buvo siaubingas. Po kokių 10-15 minučių vėl išgirdo triukšmą. Po to triukšmo ji nebegirdėjo. J. tokio ūmaus charakterio – visada šaukia ir rėkia. Sekančią dieną pas ją į namus atėjo J. sugyventinė D., kurios pavardės nežino. D. jai sako –„ einam, pažiūrėk ar J. tikrai be ausies“. D. įkalbėjo eiti kartu. Nuėjusi su D. į J. namus, pamatė, kad jis guli ant slenksčio. Jo galva buvo šalia sienos, kambaryje, o kojos virtuvėje. Priėjusi prie J. girdėjo, kad jis gargaliavo. J. buvo be marškinėlių, todėl matėsi, kad jo kūnas ir veidas yra sumušti ir kraujuoti. Matė, kad J. visa galva kruvina. Nesuprato, ar J. gulėjo be ausies ar su. Ji J. ausies nematė (t. 1, b.l. 82).
Nepilnametės liudytojos E. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuota, kad 2015-12-31 švenčiant Naujuosius Metus, kažkuriuo tai metu, bet dar dirbant parduotuvei, t.y. iki 22 val., V. S. su V. išėjo į parduotuvę, ir grįžo po kokių 10 min. Vėliau jie vėl ėjo pirkti alkoholio, bet sugrįžo vienas V.. V. pasakė, kad jie rado ant kelio girtą J., kurį parvedė į namus. V. pasiliko pas jį. Grįžo po kokių 10 min. Pastebėjo, kad V. krumpliai buvo labai kruvini. V. pasakė, kad atsitiko tai, kas turėjo atsitikti. Po 22 val. V. važiavo pirkti alkoholio dar. Kai grįžo, jo rankos buvo dar kruvinesnės. Sekančią dieną kalbantis su D. sužinojo, kad V. buvo išėjęs dar ir trečią kartą. Sausio pirmą dieną girdėjo, kaip sesei V. sakė, kad labai gailisi. Pasakojo, kad buvo pas J. ir kad dabar jį pasodins 15 metų .V. sakė, kad ausį galėjo sužaloti kai spardė J. į galvą. Pamena, kad V. plovė sportbačius (t. 1, b.l. 103, 85-86).
Liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad dalyvavo švenčiant pas K. S. Naujus metus. Pamena, jog abu broliai tik veną kartą buvo išėję kartu. Po kokio pusvalandžio iš D. namų išėjo vienas V.. Grįžo gal po 15 min. Šventė iki 12 val. nakties, po to išsiskirstė namo. Jis pasigėrė ir užmigo. Prabudęs išėjo parūkyti. Jis ir kiti rūkę matė V. kruvinus batus. Paklausus, kas atsitiko, V. pasakė, kad nesikiščiau, nes čia jo reikalas. Tik V. S. matė kruviną, jo rankos buvo nudaužytos, kedai kruvini. Tai matė gal iki fejerverkų, nors tiksliai neatsimena. J. L. pažinojo, nes jis anksčiau buvo jo tetos sugyventinis. Apie jokius konfliktus tarp J. L. ir V. S. nežino. Dar V. S. pasakė, kad atsikeršijo, už ką sėdėjo. Tai girdėjo ir kiti ten buvę. Ryte V. pasikvietė „pataisyti sveikatos“, tada pamatė atvykusius pareigūnus.
Papildomos apklausos ikiteisminiame tyrime metu liudytojas E. P. parodė, kad matė, kaip vienas grįžęs V. valėsi batus (t. 1, b.l. 112).
Nepilnametės liudytojos D. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole užfiksuota, kad pradžioje V. ir V. išėjo į parduotuvę prieš 20 val. Grįždami rado J. girtą gulintį centre ir parvedė jį namo. V. sakė, kad V. paliko pas J. V. grįžo po kokių 20 min. Po kurio laiko V. išėjo pas J. su jos vyru K.. K. pasakojo, kad pats į vidų nėjo, tik išgirdo, kad V. pradėjo rėkti ant J.. Tada įėjo į vidų ir V. išsivedė. Po kurio laiko vėl matė, kad nėra V. ir V.. Kai jie grįžo, V. rankos buvo kruvinos, kruvini krumpliai. Nepraėjus nei valandai V. vėl išėjo, bet vienas. Užtruko ilgiau nei pusvalandį. Parėjo vėl kruvinom rankom. Kraujo dėmės buvo ant kelnių klešnių apačios. V. pasakė, kad atkeršijo už tai, už ką sėdėjo, vėl plovė rankas. Kai po fejerverkų suėjo į vidų, vėl pasigedo V.. Po 20 min. V. grįžo visas nervingas, kruvinomis rankomis, kruvinais sportbačiais. K. buvo girtas ir nuėjo miegoti. Ryte V. papasakojo, kad J. suspardė, daužė iš alkūnės, trypė ant galvos. Sakė, kad prisipažins. Tą pokalbį girdėjo K., o vėliau ir E. J.. Sausio 2 d. iš ryto V. buvo atėjęs persimauti tų kruvinų pilkų treninginių kelnių. Tyrėjai buvo nurodžiusi, kad pirmą kartą V. su V. grįžo kartu, nes taip sakyti buvo prašęs V.. Abu – V. ir V., jei neklysta, buvo išėję du kartus. K. po išėjimo su V. grįžo švariais rūbais. Tos kelnės, kurias dėvėjo V. buvo jos vyro K.. Sekančią dieną V. klausė V., kodėl jis taip padarė, tai V. pasakė, kad tuo momentu nekentė J. (t. 1, b.l. 138-139, 131-132).
Iš 2016-01-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) virtuvėje ant stalo, kambaryje ant sienos, ant grindų rastos raudonos spalvos panašios į kraują dėmės. Tarpduryje iš virtuvės į kambarį rasti audiniai su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis. Ten pat juodos spalvos polietileniniame maiše rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė panaši į kraują ir žmogaus ausis. Kambario viduryje rasta paklodė su užvalkalu, ant kurios rasta tamsiai raudonos spalvos dėmė. Po paklode rasta ugnies židinio pėdsakai sudarantys apskritimo formą (t. 1, b.l. 4-14).
Iš 2016-01-07 teismo medicinos specialisto išvados Nr. M14/2016(05) matyti, kad J. L. mirė nuo kūno suspaudimo ir sumušimo pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, paakyje, dešiniame klube, dešiniame kirkšnyje, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiame momenyje, nugaroje, dešinėje plaštakoje, kraujosruvą pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių momeninių ir pakaušinių skilčių dangalais, traumine kairės ausies kaušelio amputacija, kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pūlingu abipusiu plaučių uždegimu. Sužalojimai J. L. padaryti prieš mirtį vienu metu, kieto buko daikto poveikyje, ne mažiau penkiolikos bukų trauminių poveikių pasekoje. 2016-01-01 12.35 val. paimtame kraujyje rasta 1,34 promilės alkoholio (t. 1, b.l. 40-42).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. pM14/2016(05) matyti, kad J. L. mirties priežastis susideda iš dviejų komponentų - galvos smegenų traumos bei dėl sąmonės netekimo, išsivysčius poziciniam raumenų suspaudimui. Ant rankų nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ginantis nuo smūgių. 2015-12-31 21 val. etilo alkoholio koncentracija J. L. kraujyje turėjo būti didesnė nei 2016-01-01 12 val. 30 val. priėmimo skyriuje paimtame kraujyje. Dėl nustatyto alkoholio kiekio J. L. aktyviai priešintis negalėjo. Kai kurie suduoti smūgiai ranka ir spyriai kojomis kūne galėjo nepalikti žymių, jeigu šie smūgiai buvo suduoti nedidele jėga. Be to, jeigu smūgiai buvo suduoti vienas po kito į tą pačią kūno sritį, tai ir keletas smūgių galėjo palikti tik vieną sužalojimo žymę. Dėl suduotų smūgių skaičiaus ir nuplėštos ausies J. L. turėjo jausti didelį fizinį skausmą tol, kol dėl sąmonės netekimo jį ištiko galvos smegenų koma (t. 1, b.l. 49-50).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G15/2016(05) matyti, kad J. L. dar esant gyvam buvo nustatyta, kad jam padaryti sužalojimai kietais bukais daiktais, daugybiniais trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų pobūdį, lokalizaciją bei visumą, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs ar griuvinėdamas (t. 1, b.l. 35-36).
Specialisto išvadoje Nr. MK 1/2016(01) teigiama, jog tirti pateiktas J. L. kairės ausies kaušelis atidalintas buku būdu, ausį spaudžiant ir plėšiant. Toks atidalinimo mechanizmas galimas spardant į ausies projekciją (t 1, b.l. 29-30).
Specialisto išvadoje Nr. S24/2016(01) užfiksuota, kad ant V. S. sportinių batų yra J. L. kraujas (t. 1, b.l. 55-56).
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G1/2016(05) matyti, kad V. S. apžiūros metu nustatyta odos nubrozdinimai dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje ties ketvirto ir penkto pirštų pagrindais. Sužalojimai susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai į tokį daiktą pačiam šia sritimi susimušant (t. 2, b.l. 187).
Nukentėjusioji L. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad J. L. buvo jos brolis, kurį gyvai buvo mačiusi seniai. Laidotuvėmis rūpinosi ji. Laidotuvės kainavo apie 600-700 eurų (t. 2, b.l. 5-6).
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, kad J. L. mirė nuo kūno sumušimo ir suspaudimo, kas komplikavosi galvos smegenų koma, kvėpavimo funkcijų nepakankamumu, galvos smegenų pabrinkimu, pūlingu abipusiu plaučių uždegimu. Sumušimai padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių pasekoje, ką nurodo jų kiekis ir lokalizacija. Sužalojimai rankose galėjo atsirasti ginantis nuo smūgių.
V. S. pareikštame įtarime nurodoma, kad jis J. L. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau 64 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamasis V. S. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme ir patvirtino, kad nukentėjusįjį J. L. sumušė jis, padarydamas jam teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus. Jis nesutinka su kaltinime nurodytų suduotų smūgių skaičiumi – ne mažiau kaip 64, teigdamas, kad galėjo suduoti ne daugiau kaip 10 kartų. Įtarime nurodomas smūgių skaičius pateiktas iš paties V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų ir parodymų patikrinimo vietoje, kuriuos kaltinamasis teismo posėdyje pakeitė, motyvuodamas, kad to tiesiog negalėjo būti. Toks smūgių skaičius nepatvirtinamas ir objektyviais duomenimis. Apklausti liudytojai, matę tam tikrus įvykio etapus taip pat nepatvirtina intensyvaus nukentėjusiojo mušimo. Todėl teismas, spręsdamas V. S. kaltės klausimą, vadovaujasi specialisto išvada, kurioje vienareikšmiškai teigiama, jog J. L. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti ne mažiau 15 trauminių poveikių pasekmėje (t. 1, b.l. 42), kurie ir sukėlė komplikacijas, lėmusias nukentėjusiojo mirtį. Taigi, J. L. mirė ne nuo pačių sužalojimų, padarytų suduodant atitinkamą smūgių skaičių, o nuo kilusių komplikacijų, kurias lėmė sužalojimų pobūdis – smūgiai į galvą. Šie faktiniai duomenys laikytini įrodymais, kuriais teismas remiasi, spręsdamas dėl V. S. veikos apimties ir jo kaltės padarius šį nusikaltimą.
Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo mirtimi. Atsižvelgiant aptartus įrodymus ir į teismo medicinos specialisto nustatytą J. L. mirties priežastį, kad jo mirtis įvyko po 5 dienų nuo trauminių poveikių į galvą visumos, kurie buvo padaryti keleto (3 – 4) valandų laikotarpyje kaltinamajam nueinant į nukentėjusiojo namus ne mažiau 4 kartus, taip pat dėl nukentėjusiojo palikimo nejudamoje būsenoje, kas lėmė pozicinį kūno raumenų suspaudimą ir kitų sumušimo pasekmėje atsiradusių komplikacijų (2015-04-29 specialisto išvados 8 p.), neabejotinai įrodyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir J. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. įrodyta, kad V. S., suduodamas smūgius J. L. į galvą, jį nužudė.
Tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009).
Pažymėtina, kad BK 129 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (Kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009).
Taigi, ši teisminė praktika leidžia teismui konstatuoti, jog V. S. J. L. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas ne mažiau kaip 15 smūgių (trauminių poveikių) nukentėjusiajam, jis, nors ir būdamas girtas, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė, kad dėl to J. L. gali mirti ir tokių pasekmių jis galimai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytojo mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra. Tačiau aplinkybė, kad jis, mušdamas nugriuvusį žmogų, kuris pasipriešinti nebegalėjo dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir suduotų smūgių, spardydamas jam į galvą taip, kad net nuplėšė ausį, palikdamas pusnuogį gulėti ant grindų ir nesiimdamas priemonių pagalbai suteikti, įrodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams – J. L. mirčiai įvykti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.
Tokias išvadas patvirtina paties V. S. paaiškinimai apie tai, kaip jis mušė J. L., liudytojo K. S. parodymai apie tai, kaip V. S. pavadino jį nueiti pažiūrėti, ar J. nieko blogo nenutiko, liudytojų E. P. ir D. S. parodymai, apie tai, kaip V. S. plovė kruvinas rankas ir valėsi batus, specialisto išvados apie sužalojimų lokalizaciją ir komplikacijų, dėl kurių įvyko mirtis, kilmę. Kolegija neturi pagrindo tuo abejoti, nes bylos įrodymai rodo, kad būtent V. S., turėdamas motyvą atkeršyti už įskundimą (t. 2, b.l. 123), įvykio metu vienintelis tą darė.
Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).
V. S. inkriminuotas nužudymas kvalifikuojamas padarytu itin žiauriai dėl daugkartinių smūgių sudavimo, didelių fizinių kančių sukėlimo, daugybės sužalojimų padarymo ir ausies nuplėšimo. Tačiau teismas mano, kad ši kvalifikacija nėra pakankamai pagrįsta. Nors nukentėjusysis buvo mušamas keletą kartų, tam tikrais etapais, ne mažiau 4 valandų laikotarpyje (maždaug nuo 20 iki 24 val.) su pertraukomis; muštas rankomis, suduodant smūgius alkūne į veidą ir taip apsvaiginant, gulintis spardomas kojomis į galvą; sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 15 trauminių poveikių, kurių visuma sukėlė nukentėjusiojo mirtį, teismo požiūriu, šių aplinkybių nepakanka pagrįsti itin žiauriam veikimo pobūdžiui, nes iš kaltinamojo paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog V. ir V. S. J. L. rado girtą gulintį gatvėje tamsiu paros metu, šaltyje ir parvedė jį namo, kas įprastai suprantama, kaip pagalbos suteikimas. Ten atsigavęs jis pradėjo triukšmauti, reikšti nepasitenkinimą, dėl ko kilo konfliktinė situacija ir V. S. jam sudavė alkūne į galvą. Anot kaltinamojo, po pirmo smūgio J. neteko sąmonės ir nugriuvo ant grindų tarp virtuvės ir kambario. Kaip paaiškino pats kaltinamasis, pirmą smūgį sudavė į veidą dešine alkūne. J. L. nukrito neišleisdamas jokio garso. Tada gulinčiam sudavė rankomis tris smūgius į galvą ir koja tris kartus į šoną. Paliko jį kruviną, iš nosies bėgo kraujas. Antrą kartą atėjus su K. S., J. J. buvo atsigavęs ir triukšmavo, ką patvirtina liudytoja D. B., kuri buvo užėjusi. Po to jis dar ne mažiau, kaip du kartus buvo nuėjęs vienas. J. L. buvo paliktas gulėti su nuplėšta ausimi, kol ryte, apie 8.30 val. buvo rastas D. B., gulintis be sąmonės, gargaliuojantis. Teismo medicinos specialisto konstatuotų trauminių poveikių kiekis rodo, kad paskutinių dviejų V. S. apsilankymų metu didelio suduotų smūgių skaičiaus nebuvo, jokie kaulai J. L. nelūžo, jokie įrankiai ar daiktai jį mušant ar atidalijant ausį naudojami nebuvo, ir kaip minėta, rastas praradęs sąmonę, kurios iki pat mirties neatgavo. Neabejotina, kad dėl suduotų smūgių skaičiaus ir nuplėštos ausies J. L. buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, kurį jis turėjo jausti tol, kol dėl sąmonės netekimo ištiko galvos smegenų koma (2015-04-29 specialisto išvados 8 p.). Tačiau, teismo nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes toks gyvybės atėmimas nukentėjusiajam nėra pakankamas konstatuoti kad jis buvo nužudytas itin žiauriai ir šis kvalifikuojantis požymis iš kaltinimo šalintinas, paliekant kitą veiką kvalifikuojantį požymį – bejėgišką būklę, nes dėl girtumo ir suduotų smūgių J. L. buvo apsvaigęs ir aktyviai priešintis negalėjo (2015-04-29 specialisto išvados 6 p.).
Taigi kolegija visiškai sutinka ir patvirtina, kad V. S. veika atitinka BK 129 str. 2 d. 2 p. požymius ir yra pilnai įrodyta.
CIVILINIŲ IEŠKINIŲ PRITEISIMO IR PROCESO IŠLAIDŲ KLAUSIMAI
Byloje civilinį ieškinį pareiškė nužudytojo sesuo L. M., prašydama priteisti 502 € turtinei ir 10000 € neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis, neneigdamas kaltės, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino visiškai, o dėl neturtinės žalos - iš dalies.
Dalis – 312 Eur L. M. pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiama teismui pateiktais laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais (t. 2 b.l. 16 – 18). Ji nurodo, kad turėjo ir kitų išlaidų, kurių negali pagrįsti – už religines ir ritualines apeigas, prekes, pirktas turguje. Tai sudaro apie 200 Eur. Turtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl neteisėtų kaltinamojo V. S. veiksmų, todėl jis privalo ją atlyginti jos sumokėtoje dalyje (CK 6.280 str. 1 d., 6.283 str. 1 ir 2 d.). V. S. šių išlaidų neginčija, teismo posėdyje nurodęs, kad prie laidotuvių prisidėjo ir jo motina, nupirkusi velioniui kostiumą. Taip pat byloje pateikta PVM sąskaita faktūra, patvirtinanti, kad J. L. laidojimo paslaugas – 304 Eur apmokėjo (duomenys neskelbtini) seniūnija (t. 3, b.l. 170). Dėl to L. M. priteistina turtinė žala mažintina iki 412 Eur sumos.
Nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. L. M. įvykio metu neteko savo brolio. Artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo sieja labai tamprus artimas ryšys, sukelia neigiamas emocijas, stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis privalo ją atlyginti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytasis gyveno vienas, dažnai vartojo alkoholį, su seserimi ryšius palaikė, tačiau jų santykiai nebuvo itin artimi. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgus į paties kaltinamojo turtinę padėtį (darbo, turto ir teisėtų pajamų neturi), nukentėjusiosios ieškinys mažintinas iki 1000 €.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4043,78 Eur dydžio ieškinį už nukentėjusiajam J. L. suteiktas medicinines paslaugas po jo sužalojimo. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinė ligonių kasa teismą informavo, kad ieškinį palaiko, nes žala, padaryta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, nėra atlyginta (t. 2 b.l. 57 – 58; t. 3 b.l. 169). Tokio dydžio ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš V. S., kurio kaltais veiksmais ši žala ir buvo padaryta.
Įvertinus tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 5 p.), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 325,28 Eur, (t. 4, b.l. 20) iš V. S. nepriteistinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tačiau priteistinos valstybės naudai išlaidos – 219,04 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai L. M. ir jos atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme (t. 3, b.l. 168).
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skiriant bausmę V. S. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe kolegija pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis šį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). V. S. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiojo mirtį, be to, padarytas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, numatytam BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte.
V. S. anksčiau teistas 3 kartus už vagystes ir plėšimus (BK 178 str. 2 d.; 180 str. 1 d.). Juos padarė būdamas nepilnametis. Teistumai už šiuos nusikaltimus nėra išnykę. Už labai sunkų nusikaltimą jis teisiamas pirmą kartą. Jį padarė praėjus 1 mėnesiui po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę (2015-11-27). Iš Marijampolės pataisos namų pateiktos charakteristikos matyti, kad V. S. elgesys bausmės atlikimo metu buvo vertinamas neigiamai, tačiau mokėsi (t 3 b.l. 107-108).
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, užsiregistravo darbo biržoje (t. 3 b.l. 96). Per 1 mėnesio laikotarpį iki naujo nusikaltimo padarymo buvo 3 kartus baustas administracine tvarka ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu turėjo 3 galiojančias administracine nuobaudas už smulkų chuliganizmą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje ir kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 3 b.l. 91 – 93). Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (t. 3 b.l. 98), tačiau pats neneigė, kad piktnaudžiavo alkoholiu. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje išvadoje konstatuota, kad V. S. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 3 b.l. 113).
Byloje nėra duomenų, kad V. S. šį nusikaltimą suplanavo iš anksto, tačiau įvykio aplinkybės patvirtina, kad J. L. mušė turėdamas asmeninių nuoskaudų, pasitaikius tinkamai progai parodyti savo nepasitenkinimą žmogumi, kuris apie 12 metų buvo jo patėviu, su kuriuo kartu negyveno (duomenys iš specialisto išvados (t. 3 b.l. 113), ir su kuriuo kartu darė nusikaltimus (2014-07-21 Rokiškio rajono apylinkės teismo ir 2014-09-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiai (t. 3 b.l. 81 – 90), už kuriuos realia laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas tik jis. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pagal BK 129 str. 2 d. 2 p. skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už sankcijos vidurkį.
Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., kolegija
n u s p r e n d ž i a:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 2 p., ir skirti jam laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo - 2016 m. sausio 2 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį, o Panevėžio teritorinės ligonių kasos - visiškai, ir iš V. S. priteisti:
- L. M. – 412 Eur (keturis šimtus dvylika eurų) turtinei ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;
- Panevėžio teritorinei ligonių kasai – 4043,78 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt tris eurus ir 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.
Iš V. S. priteisti 219,04 Eur (du šimtus devyniolika eurų 04 centus) L. M. atstovavimo išlaidų valstybei.
Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- V. S. avalynės porą perduotą į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą (t 1, b.l. 61), įvykio metu V. S. dėvėtas kelnes (t 2, b.l. 97) ir asmens kratos metu paimtus V. S. drabužius – juodos spalvos striukę „Adidas“ ir kelnes, bei daiktus – piniginę su pinigais (91 eurocentu), banko „Swedbank“ mokėjimo kortele, banko kodų kortele, mokinio pažymėjimu ir Tele2 Pildyk kortelės dėkliuku, perduotus į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą (t 3, b.l. 11 - 20), grąžinti V. S..
- Asmens kratos metu iš V. S. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Ace“ IMEI (duomenys neskelbtini) ir Tele2 SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo pageidavimu, perduoti jo seseriai D. S..
- Iš įvykio vietos išimtus daiktus bei biologinius pėdsakus, perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą ( t. 1, b.l. 23), paketą su DNR pavyzdžiais, rankų plaštakų nuoplovomis (t 2, b.l. 132), voką su rankų plaštakų nuoplovomis ir nagų pavyzdžiais (t 2, b.l. 136) perduotus saugojimui į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Kolegijos pirmininkas Valdas Ciesiūnas
Teisėjai Jolanta Raščiuvienė
Pranas Šimkus