Civilinė byla Nr. e2A-815-855/2024
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01793-2023-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.6; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Automicha“ dėl transporto priemonės defektų šalinimo išlaidų kompensavimo ir kitų nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Automicha“ 3 638,90 Eur dydžio nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Ieškovas A. R. 2023 m. kovo 3 d. su atsakove UAB „Automicha“ sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis) ir už 7 200 Eur iš atsakovės įsigijo 2015 metų sausio mėnesio gamybos automobilį VW Golf (toliau – ir Automobilis).
1.2. Atsakovė automobilio pardavimo skelbime deklaravo, jog automobilis be defektų. Ieškovas 2023 m. vasario 25 d. apžiūrėjo automobilį, kuris jam pasirodė tvarkingas, nepaisant kelių nežymių kėbulo defektų. Ieškovas ir atsakovė 2023 m. vasario 27 d. atliko automobilio apžiūrą automobilių remonto dirbtuvėse „Melga“, kuri rekomendavo prieš perkant automobilį pakeisti pagrindinį diržą (pagrindinis diržas, įtempiamasis guolis, guolis, nauji riebokšliai, nauja aušinimo pompa). Ieškovas ir atsakovė susitarė, kad atsakovė šį defektą sutvarkys ir praeis automobilio techninę apžiūrą. 2023 m. kovo 3 d. buvo atlikta Automobilio techninė apžiūra ir tą pačią dieną sudaryta Sutartis dėl automobilio pirkimo-pardavimo. Sutartį parengė atsakovė.
1.3. Po poros savaičių, t. y. 2023 m. kovo 20 d. ieškovas išgirdo neaiškaus pobūdžio ūžesį ir kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves „Fenomenas“, kur iki 2023 m. kovo 29 d. buvo pakeistas sankabos komplektas. Ieškovas ir atsakovė susitarė atliktų darbų išlaidas pasidalinti – 300 Eur sumokėjo atsakovė, o 340 Eur sumokėjo ieškovas. Netrukus po to, t. y. 2023 m. balandžio 3 d. ieškovas pastebėjo variklio vibraciją bei ūžesį, todėl dar kartą kreipėsi į remonto dirbtuves „Fenomenas“, kuriose buvo pakeista dešinės pusės variklio pagalvė. Ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl automobilio trūkumų. Atsakovė pasiūlė 2023 m. balandžio 11 d. atvykti pas atsakovės pažįstamą į automobilių remonto dirbtuves Vilniuje, Savanorių pr. 136A. Ieškovas nuvykęs į šias dirbtuves suprato, kad jose dirba atsakovės pažįstamas arba draugas, todėl nesutiko tvarkyti automobilio šiose dirbtuvėse. Eksploatuojant Automobilį, be jau minėtos vibracijos ir ūžesio, pasireiškė automobilio traukos trūkumas. Ieškovas 2023 m. balandžio 12 d. kreipėsi į automobilių remonto dirbtuves UAB „TurboBaltic“, kur buvo nustatyta, kad ūžimo garsai sklinda iš pavarų dėžės, preliminari darbų (su medžiagomis) kaina 1 300 Eur. Atlikus visus darbus šiame autoservise, ieškovas pranešė atsakovei trumpąja žinute, kokie darbai buvo atlikti automobiliui. 2023 m. balandžio 29 d. Automobilio skydelyje užsidegė įspėjimas apie aušinimo skysčio lygį bakelyje, ieškovas pastebėjo, kad skystis necirkuliuoja sistemoje, 2023 m. gegužės 2 d. automobilis buvo pristatytas į UAB „TurboBaltic“, kuri informavo ieškovą, jog buvo įmontuota netinkama aušinimo pompa, kurią reikėjo pakeisti kita.
1.4. Atsakovė negalėjo nežinoti apie paslėptus, esminius automobilio defektus, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą.
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą grindė šias pagrindiniais argumentais:
2.1. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove ir tik apmokėjęs didelę remonto kainą savo pasirinktiems meistrams, vėliau pareikalavo, kad šią kainą kompensuotų atsakovė.
2.2. Ieškovo minimi pavarų dėžės defektai atsirado automobilio eksploatavimo metu, po to, kai ieškovas vienašališkai pas savo pasirinktus meistrus pakeitė automobilio sankabą. Po sankabos remonto, ieškovas perdavė automobilį remontuoti į kitą servisą. Tai, kad ieškovo nurodytų defektų automobilio pardavimo ieškovui metu nebuvo, įrodo tiek praeita techninė apžiūra, tiek ir serviso „Melga“ išvados.
2.3. Pardavėjo atsakomybė kyla, kai parduodamas daiktas su dideliais trūkumais, tačiau ieškovas nenurodo, kuo tepalų keitimas, variklio pagalvės keitimas, purkštukų tarpinių keitimas ar žvakių pakeitimas susiję su negalimumu eksploatuoti automobilį. Pareikšta ieškinio suma yra nepagrįsta, nes ji apima tiek tų defektų remontą, kurie neleidžia eksploatuoti automobilio, tiek darbus, susijusius su automobilio detalių atnaujinimu bei pagerinimu, o ne defektų šalinimu.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. R. iš atsakovės UAB „Automicha“ 1 050 Eur nuostolių (400 Eur ieškovo patirtų išlaidų už automobilio aušinimo sistemos patikrinimą ir vandens siurblio pakeitimą, 50 Eur ieškovo patirtų išlaidų už automobilio diagnostiką ir nustatytą pavarų dėžės gedimą, 600 Eur ieškovo patirtų išlaidų už pavarų dėžės remontą), 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 050 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 220,62 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
4. Iš bylos duomenų pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors atsakovė Sutartyje nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo dėl privalomų duomenų, susijusių su automobilio trūkumais, nurodymo, tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ieškovo prašomi priteisti nuostoliai nėra susiję su automobilio stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojo ir keleivių saugos sistemų ar dujų išmetimo sistemos trūkumais (t. y. trūkumais, kuriuos privaloma nurodyti Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje).
5. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 145 Eur nuostolių dėl ieškovo apmokėtos UAB „Fenomenas“ 2023 m. balandžio 6 d. sąskaitos (už variklio pagalvę 85 Eur ir šios pagalvės keitimą – 60 Eur) ir 808 Eur nuostolių dėl ieškovo apmokėtos UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 21 d. sąskaitos (už keturias kaitinimo žvakes 147,11 Eur, už jų pakeitimą 49,58 Eur, už vožtuvo dangtelio tarpinę 56,20 Eur, jos pakeitimą 33,06 Eur, už keturias įsiurbimo kolektoriaus tarpines, dvi CR purkštuko izoliacines tarpines ir keturias purkštuko tarpines 42,98 Eur, už 4 purkštuko kuro N/P ir 4 purkštuko lizdo valymą bei frezavimą 132,23 Eur, už alyvą 24,79 Eur, už tepalo keitimą 24,79 Eur, už valiklį 8,26 Eur) atmetė kaip nepagrįstą, padaręs išvadą, kad (i) labiau tikėtina, jog variklių pagalvių keitimas buvo susijęs su tuo, kad tai nebuvo defektas, susijęs su variklio pagalvėmis, o buvo susijęs su pavarų dėže, todėl atsakovė negali būti atsakinga už šias ieškovo vėliau patirtas išlaidas (du kartus per vieną mėnesį skirtinguose servisuose keistas variklio pagalves); (ii) nurodyti remonto darbai buvo susiję ne su eksploatavimo metu paaiškėjusiais automobilio trūkumais, trukdžiusiais naudoti automobilį pagal paskirtį, tačiau su ieškovo siekiu pasitikrinti ir pasikeisti tam tikras įsigyto automobilio detales, t. y. šios išlaidos nėra susijusios su defektais, nuo kurių priklausytų ieškovo apsisprendimas pirkti ar ne automobilį už sutartą kainą (7 200 Eur).
6. Įvertinęs bylos aplinkybes bei liudytojo (automobilio serviso „R Servis“ automechaniko) paaiškinimus teismo posėdžio metu, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2023 m. kovo 3 d. įsigijęs automobilį su tą pačią dieną pakeistu pagrindiniu diržo komplektu su vandens siurbliu, ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis, kad vandens siurblys veiks tinkamai protingą laiko tarpą, tačiau šiuo atveju aušinimo skysčio cirkuliacija sutriko ir ieškovas buvo priverstas keisti vandens siurblį jau 2023 m. gegužės 4 d., t. y. vos po 2 mėnesių. Teismas šio laikotarpio nepripažino protingu laiko tarpu, per kurį minėti automobilio trūkumai galėjo paaiškėti dėl automobilio eksploatavimo ar natūralaus detalių (vandens siurblio) dėvėjimosi, todėl darė išvadą, kad vandens siurblio trūkumai (detalės brokas ar ne visiškai tinkamas detalės modelis) egzistavo ieškovui jau įsigyjant automobilį iš atsakovės, tačiau aušinimo skysčio cirkuliacijos sutrikimai nebuvo iš karto pastebėti. Dėl nurodyto teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 400 Eur pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. gegužės 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2305040. Tuo tarpu atsakovės argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovas nebendradarbiavo ir apie atliktus darbus pranešė tik po to, kai jie buvo atlikti, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nurodęs, kad byloje yra duomenys, kad 2023 m. gegužės 4 d. ieškovas pakvietė atsakovę atvyksti į servisą, atsakovė tą pačią dieną atsakė, kad ieškovas išsaugotų seną detalę ir kad bus išsiaiškinta. Taigi, ieškovas galėjo pagrįstai manyti, kad atsakovė į servisą atvykti atsisako, o paaiškėjusią problemą ketina spręsti gražiuoju.
7. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės jo patirtas išlaidas aušinimo sistemos remontui atmetė kaip nepagrįstus, kadangi radiatoriaus rasojimas buvo pastebėtas jį nuėmus, todėl šio trūkumo nelaikė paslėptu (atsakovės neatskleistu ieškovui automobilio pirkimo-pardavimo metu) apie kurį atsakovė turėjo žinoti. Teismas pažymėjo, kad būtų neprotinga reikalauti iš naudotų automobilių pardavėjo, kad prieš parduodamas klientui naudotą automobilį jis kreiptųsi į automobilių servisą, reikalaudamas išrinkti visas automobilio detales įvertinant jų būklę (nusidėvėjimą). Tai, kad ieškovas nusprendė profilaktiškai patikrinti visą aušinimo sistemos būklę ir vėliau nusprendė užsakyti servise siūlomus atlikti darbus, kad „užbėgti problemoms už akių“, teismo vertinimu, nereiškia, kad atsakovė pardavė ieškovui automobilį su paslėptais defektais apie kuriuos žinodamas ieškovas automobilio apskritai nebūtų pirkęs arba nebūtų jo pirkęs už sutartą kainą.
8. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad atsakovė yra atsakinga už paslėptus (neaptartus ir Sutartyje nenurodytus) automobilio aušinimo sistemos cirkuliacijos, už kurią yra atsakingas vandens siurblys, ir pavarų dėžės trūkumus, todėl ieškovas turi teisę reikalauti kompensuoti šių trūkumų šalinimui patirtas išlaidas. Teismas tuo pačiu pažymėjo, kad nors atsakovė ir iškėlė abejonę dėl to, kad ieškovas galimai už remontą sumokėjo nepagrįstai dideles sumas, tačiau pati šiuo aspektu įrodinėjimo prasme buvo pasyvi.
9. Teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 50 Eur pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 25 d. ieškovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2304146 už transporto priemonės patikrinimą bei defektavimą, spręsdamas, jog ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti ir kitus nuostolius, kuriuos jis patyrė, siekdamas išsiaiškinti, kas lemia automobilio skleidžiamus pašalinius garsus.
10. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo dėl 15 Eur priteisimo pagal UAB „Diginet LTU“ 2023 m. gegužės 3 d. išankstinę sąskaitą Nr. 0007915, kadangi į bylą nepateikti duomenys apie šios sąskaitos apmokėjimą. Taip pat teismas nepriteisė iš atsakovės 15 Eur pagal UAB „Autopretenzija“ 2023 m. birželio 9 d. sąskaitą faktūrą Nr. 190072 už ataskaitą CarVertical, kadangi į bylą nepateikta minėta ataskaita, iš kurios būtų galima matyti, kad ji yra susijusi su ginčo Automobiliu.
11. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimus priteisti iš atsakovės 242 Eur pagal UAB „Autopretenzija“ 2023 m. balandžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT 20977 ir 363 Eur pagal UAB „Autopretenzija“ 2023 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUT 21016, spręsdamas, jog byloje nėra duomenų, kad minėtoje sąskaitoje nurodytos konsultacijos dėl pažeistų teisių gynimo jam suteikė profesionalūs teisininkai ir siekė, kad šios jo patirtos išlaidos būtų priteistos ne kaip bylinėjimosi išlaidos, bet kaip nuostoliai. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovas priėmė sprendimą ne iš karto kreiptis į profesionalius teisininkus, kuriems patirtas išlaidas vėliau galėtų prašyti atlyginti teisme priklausomai nuo bylos procesinės baigties, tačiau kreiptis konsultacijos į UAB „Autopretenzija“; tokių nuostolių atsiradimą lėmė išimtinai ieškovo priimtas sprendimas.
12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas prašė priteisti viso 3 638,90 Eur nuostolių, o teismui priteisus 1 050 Eur, laikė, kad patenkinta 29 proc. ieškovo reikalavimų, todėl proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovės ieškovui priteisė 1 285,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteisė 1 065 Eur; įskaitęs priešpriešinius reikalavimus, sprendė, kad galutinė ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 220,62 Eur (1 285,62 Eur – 1 065 Eur).
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantas (ieškovas) A. R. apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje (kurioje buvo atmesti ieškinio reikalavimai) prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir patenkinti ieškovo ieškinį ir šioje dalyje; priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad santykiai šiuo atveju yra susiklostę tarp verslininko, užsiimančio automobilio prekyba, ir vartotojo bei pats akcentavo, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, tačiau realiai ieškovo, kaip vartotojo, naudai netaikė aukščiau paminėtos vartotojų naudai nustatytos papildomos įstatyminės apsaugos, nustatė neteisingą įrodinėjimo pareigą tarp šalių:
13.1.1. CK 6.363 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą). Todėl atsakovės pozicija byloje, kad šiuo atveju negalioja garantija automobiliui, laikytina visiškai nepagrįsta. Atsakovė, būdama savo srities profesionale ir pardavinėdama automobilį viešu skelbimu, jį viešai pristatė kaip „be defektų“, „geros būklės“, akcentavo gerą automobilio techninę būklę, kas padėjo jai parduoti automobilį. Tačiau garantija dėl kokybės nepasitvirtino, todėl pardavėjas privalo prisiimti dėl to civilinę atsakomybę. Nors iš pradžių atsakovė šią civilinę atsakomybę ir prisiėmė, po ginčo sandorio dar iki teisminio proceso pripažino savo dalinę atsakomybę už automobilio sankabos gedimą (atsakovė geranoriškai sutiko atlyginti 635 Eur sumą keičiant sankabos komplektą), tačiau vėliau nepagrįstai atsisakė pripažinti savo civilinę atsakomybę dėl labai greitai paaiškėjusių kitų automobilio gedimų ir (ar) trūkumų.
13.1.2. Visi ginčo automobilio trūkumai buvo nustatyti ir pašalinti per 3 mėn. laikotarpį nuo ginčo sandorio sudarymo dviejuose profesionaliuose autoservisuose UAB „Fenomenas“ ir UAB „TurboBaltic“, prieš tai atlikus automobilio gedimų diagnostikas, t. y., papildomus specialus tyrimus, todėl tokio pobūdžio gedimai nelaikomi akivaizdžiais, o yra pripažįstami paslėptais, nepriklausomai nuo to, ar apie juos buvo žinoma pačiam pardavėjui (atsakovei). Už tokios automobilio trūkumus atsakovė, kaip profesionali pardavėja, yra atsakinga ir privalo ieškovo, kaip pirkėjo, naudai padengti jų šalinimo išlaidas.
13.1.3. Būtent pardavėjas yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad ieškovas visiškai tinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti automobilio trūkumus (gedimus), tuo tarpu atsakovė, kaip profesionali pardavėja, savo poziciją, jog šių trūkumų nebuvo automobilio pardavimo (perdavimo) momentu, grindė išimtinai deklaratyviais teiginiais, kurių net nebandė įrodinėti galimomis ir objektyviai prieinamomis įrodinėjimo priemonėmis.
13.2. Dėl konkrečių remonto darbų, kurių atlikimo 1 953 Eur išlaidos nepagrįstai nebuvo priteistos:
13.2.1. Nepagrįsta ir neteisėta teismo padaryta išvada, jog variklio vibracijos šalinimo darbų už bendrą 953 Eur sumą (už 145 Eur sumą UAB „Fenomenas“ autoservise buvo pakeista automobilio pagalvė; už bendrą 808 Eur sumą UAB „TurboBaltic“ autoservise buvo atlikti kiti su variklio vibracijos šalinimu susiję remonto darbai) apskritai nereikėjo atlikti, nes realiai buvo sugedusi tik automobilio pavarų (greičių) dėžė, kuri buvo suremontuota vėlesniais darbais. Minėti darbai realiai buvo atlikti ir jie buvo būtini, norint saugiai ir tinkamai eksploatuoti automobilį: (i) net dviejuose autoservisuose buvo atlikti variklio vibracijos šalinimo darbai, o viename iš šių servisų (UAB „TurboBaltic“) vėliau atlikti ir pavarų (greičių) dėžės remonto darbai, tik patvirtina egzistavus abiem šiems skirtingiems automobilio trūkumams (gedimams), kuriuos buvo būtina pašalinti; (ii) pats pareiškėjas ir remonto darbus atlikę autoservisai aiškiai išskyrė ir įvardijo atskirus automobilio trūkumus: variklio vibraciją bei ūžesį iš pavarų (greičių) dėžės, todėl jie ir buvo šalinami atliekant skirtingus remonto darbus; (iii) visi darbai, susiję su variklio vibracijos šalinimu, buvo atlikti per pirmus du mėnesius nuo ginčo sandorio sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo net prielaidai, jog šie gedimai buvo sąlygoti būtent ieškovo neilgo automobilio eksploatavimo.
13.2.2. Teismas nepagrįstai ieškovo naudai iš atsakovės nepriteisė 904,50 Eur išlaidų, patirtų atliekant automobilio aušinimo sistemos remonto darbus. Joks automobilis negali būti saugiau eksploatuojamas su nesandaria aušinimo sistema, o objektyvus siekis išvengti didesnių problemų ateityje, reiškia siekį išvengti galimų didesnių remonto išlaidų, kurios kiltų toliau eksploatuojant automobilį su nesandaria aušinimo sistema. Ieškovas apie automobilio aušinimo sistemos trūkumus sužinojo tik iš autoserviso UAB „TurboBaltic“ atstovo, pastarajam autoservisui atlikus specialų tyrimą (gedimų diagnostiką), todėl jie laikytini paslėptais trūkumais tokio pobūdžio bylų kontekste. Priešingai nei aiškino pirmosios instancijos teismas, daikto pardavėjas turi pareigą daikto pirkėjui atskleisti daikto trūkumus nepriklausomai nuo to, ar pats juos tikrai žino, todėl atsakovė, kaip automobilio pardavėja, yra atsakinga už po ginčo sandorio sudarymo paaiškėjusius automobilio aušinimo sistemos paslėptus trūkumus, juo labiau, kad atsakovė automobilį pardavinėjo kaip „geros būklės“, „be trūkumų“, todėl nepasitvirtinus šioms deklaruotoms aplinkybėms, atsakovė turi priimti civilinę atsakomybę už ieškovo, kaip vartotojo, patirtas tokių automobilio trūkumų šalinimo išlaidas.
13.2.3. Teismas nepagrįstai atsisakė ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 67,50 Eur išlaidas, patirtas atliekant automobilio aušinimo sistemos remonto darbus, darydamas nepagrįstą išvadą, jog atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo vėliau patirtas išlaidas, susijusias su kondicionieriumi, kadangi prieš įsigydamas automobilį ieškovas profesionalų pagalba patikrino kondicionierių ir buvo nustatyta išvada „gerai“. Minėti veiksmai su kondicionieriumi buvo atlikti ne dėl paties kondicionieriaus gedimo, o dėl to, kad tai buvo būtina atlikti, remontuojant aušinimo sistemą, o konkrečiai - keičiant aušinimo radiatorių, kadangi nuėmus seną radiatorių, buvo būtina iš kondicionieriaus išpilti visą freoną, o įmontavus naują radiatorių, buvo būtina į kondicionierių įpilti naują freoną, be to pačią kondicionavimo sistemą po atliktų darbų buvo būtina patikrinti dėl jos sandarumo, kas ir buvo padaryta bei ieškovo apmokėta.
13.2.4. Teismui visiškai pagrįstai konstatavus atsakovės atsakomybę už atliktą pavarų (greičių) dėžės remontą už 600 Eur sumą, atitinkamai turėjo būti priteista papildoma 28 Eur suma už šio remonto atlikimo rezultate atliktą būtiną papildomą veiksmą - pavarų (greičių) dėžės transmisinės alyvos pakeitimą.
13.3. Dėl ieškovo patirtų papildomų išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo:
13.3.1. Kadangi pats ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, jis kreipėsi teisinės pagalbos į UAB „Autopretenziją“ komandą, kuri teikia specializuotas paslaugas, bandant tokio pobūdžio ginčus išspręsti taikiai ikiteisminėje stadijoje. Už šios bendrovės suteiktas paslaugas: situacijos įvertinimą, konsultacijas, papildomų duomenų rinkimą bei motyvuotos pretenzijos paruošimą, ieškovas patyrė 605 Eur išlaidų. Ieškovas šias išlaidas prašė priteisti ne kaip bylinėjimosi išlaidas, o kaip ieškovo ikiteisminėje stadijoje patirtas būtinas papildamas išlaidas, siekiant kilusį ginčą išspręsti taikai. Nuo šios 605 Eur sumos buvo sumokėtas žyminis mokestis. Lietuvos Respublikoje nėra jokių ribojimų teisines, konsultavimo ir (ar) tarpininkavo paslaugas ikiteisminėje ginčo stadijoje, siekiant kilusį ginčą išspręsti taikiai, teikti ir atitinkamai gauti ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų nei tik advokatų ar advokatų padėjėjų (pvz., iš skolų išieškojimo bendrovės ir pan.).
13.3.2. Teismas sprendimu visiškai nepagrįstai atsisakė ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 15 Eur papildomų išlaidų, renkant ginčo išsprendimui reikšmingus duomenis. Ieškovas, siekdamas pagrįsti, jog atsakovė ginčo automobilį pardavinėjo kaip „be defektų“, „geros būklės“, buvo priverstas už 15 Eur iš portalo www.autoplius.lt administratoriaus UAB „Diginet LTU“ įsigyti ginčo automobilio pardavimo skelbimo kopiją. Todėl teismas, atsisakė šias būtinas papildomas išlaidas priteisti ieškovo naudai, klaidingai motyvavo, jog į bylą nėra pateikta UAB „Diginet LTU“ išankstinės sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio dokumento, kadangi realiai toks dokumentas į bylą buvo pateiktas kaip ieškovo ieškinio 18 priedas.
13.3.3. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 15 Eur papildomų išlaidų, renkant archyvinius duomenis apie ginčo automobilį.
13.3.4. Ieškovas išnaudojo maksimalias pastangas kilusį ginčą išspręsti taikai, tačiau būtent atsakovės daugkartinis atsisakymas bent pabandyti tai padaryti lėmė, jog ieškovas buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo pažeistų teisių apgynimo ir dėl to patirti papildomas išlaidas. Atsižvelgiant į tai bei į šio apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei taip pat ieškovo naudai iš atsakovės priteisti apeliacinės instancijos teise patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė UAB „Automicha“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pagal apeliaciniame skunde (ieškinyje) keliamus reikalavimus, siekiama, kad įgytas naudotas automobilis pagal savo savybes ir stovį atitiktų reikalavimus naujam automobiliui. Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad apeliantas negalėjo eksploatuoti transporto priemonės dėl pavarų dėžės gedimo ir įdėtos netinkamos vandens pompos. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, ieškinį nagrinėjęs teismas priteisė atlyginti šias remonto išlaidas apeliantei iš atsakovės. Tuo tarpu apeliantas siekia naudoto automobilio eksploatacijos išlaidas, kurios netrukdo transporto priemonės eksploatuoti, perkelti atsakovei: papildomi darbai buvo atlikti ne dėl negalėjimo eksploatuoti automobilį, o su perspektyva į ateitį. Jeigu apelianto iniciatyva atlikti remonto darbai būtų susiję su rimtomis problemomis, neleidžiančiomis eksploatuoti automobilio, tai jas iškart būtų nurodę ir automobilį apžiūrėję servisų „Melga“, „Fenomenas“ ir „TurboBaltic“ meistrai, o pats apeliantas nebūtų galėjęs juo važinėtis ir eksploatuoti.
14.2. Apeliantas nepagrįstai prašo priteisti jam iš atsakovės 605 Eur už UAB „Autopretenzija“ paslaugas, kadangi (atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnyje, tuo tarpu atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujai pateiktų įrodymų
16. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
17. Apeliantas (ieškovas) A. R. kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naujus įrodymus – CarVertikal 2023 m. birželio 10 d. ataskaitą apie ginčo automobilio archyvinius duomenis. Apeliantas nurodo, jog atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo argumentaciją, t. y. t. y. kad pirmosios instancijos teismas atsisakė ieškovo naudai iš atsakovės priteisti 15 Eur ieškovo patirtų išlaidų, motyvuodamas tuo, kad į bylą nebuvo pateikta pati ataskaita, atsirado poreikis pagrįsti šių ieškovo patirtų išlaidų sąsają su automobiliu.
18. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).
19. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti, naujai pateiktas rašytinis įrodymas – CarVertikal ataskaita buvo sugeneruota 2023 m. birželio 10 d., t. y. bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme, todėl spręstina, kad šis dokumentas neabejotinai galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priteisti už šią išvadą patirtas išlaidas būtent dėl to, kad ji nebuvo pateikta teismui. Esant nurodytiems argumentams, t. y. kad ieškovas turėjo visas galimybes šią ataskaitą pateikti teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė, nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl ataskaita nebuvo pateikta, apeliacinės instancijos teismas atsisako šį įrodymą priimti apeliacinėje instancijoje.
Dėl apeliacinio skundo ribų
20. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė priteisti iš atsakovės 3 003,90 Eur automobilio remonto išlaidų, 635 Eur iki teisminės bylos inicijavimo patirtų papildomų išlaidų, 5 proc. procesinių palūkanų bei teisme patirtinas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, ieškinį tenkindamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteisė 1 050 Eur automobilio remonto išlaidų (nuostolių), o būtent: (i) 400 Eur už vandens (aušinimo skysčio) siurblio pakeitimą pagal UAB „TurboBaltik“ 2023 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2305040; (ii) 50 Eur už automobilio gedimų diagnostiką pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2304146; 600 Eur už pavarų (greičių) dėžės nuėmimą, uždėjimą ir remontą pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2306016 1 ir 12 punktus; 5 proc. procesinių palūkanų bei 220,62 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau netenkino ieškovo ieškinio reikalavimo dėl patirtų 1 953 Eur automobilio remonto išlaidų (nuostolių), 635 Eur ieškovo iki teisminės bylos inicijavimo patirtų papildomų išlaidų; taip pat atitinkamai pagal tenkintų / atmestų ieškinio reikalavimų proporciją tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
21. Nagrinėjamu atveju nei ieškovui, nei atsakovei neskundžiant ir nekvestionuojant teismo sprendimo dalyse, kuriomis ieškovui iš atsakovės buvo priteistos jo patirtos remonto išlaidos už bendrą 1 050 Eur sumą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra įsiteisėjęs, atitinkamai šalių ginčas dėl šių automobilio defektų buvimo, jų trūkumų pašalinimo išlaidų laikytinas galutinai išspręstu, todėl apeliacijos objektu laikytinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje buvo atsisakyta priteisti ieškovui atitinkamas automobilio remonto / trūkumų pašalinimo ir su jais susijusias išlaidas, kaip nuostolius už: (i) automobilio variklio vibracijos priežasčių šalinimo darbus bendrai 953 Eur sumai; (ii) aušinimo sistemos remonto darbus bendrai 904,50 Eur sumai; (iii) darbus, susijusius su kondicionieriumi, bendrai 67,50 Eur sumai; (iv) išlaidas, susijusias su pavarų dėžės remontu, transmisinės alyvos išleidimo išlaidas bendrai 28 Eur sumai; (v) konsultacines paslaugas sprendžiant ginčą iki teismo bendrai 605 Eur sumai; (vi) automobilio pardavimo skelbimo kopijos gavimą 15 Eur sumai; (vii) automobilio CarVertikal ataskaitos gavimo 15 Eur sumai išlaidas.
22. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. CK 6.333 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
23. CK 6.333 straipsnio 6 dalis nustato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ieškovas nagrinėjamu atveju pirko naudotą transporto priemonę, tačiau ją pirko už rinkos kainą, už kurią parduodamos tokios markės ir tokių metų techniškai tvarkingos transporto priemonės, taigi ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad ir jo perkama transporto priemonė bus tokios įprastos kokybės.
25. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).
26. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).
27. Minėta, daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).
28. Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Taip pat turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).
30. Taigi, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
31. Šio teisinio reglamentavimo ir šiuo aspektu suformuotos teismų praktikos pagrindu apeliacinės instancijos teismas toliau vertina apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus.
Dėl automobilio variklio vibracijos priežasčių šalinimo ir susijusių darbų bendrai 953 Eur sumai
32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas patyrė 145 Eur išlaidų už automobilio variklio pagalvės keitimą autoservise UAB „Fenomenas“ pagal 2023 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą, o taip pat UAB „TurboBaltic“ autoservise patyrė viso 808 Eur išlaidų už automobiliui atliktus su variklio pagalvės keitimu ir reguliavimu, variklio purkštukų remontu, pakaitinimo žvakių keitimu, kelių tarpinių keitimu ir kt. susijusius darbus pagal 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2304126, ir visas šias bendrai 953 Eur dydžio išlaidas apeliantas sieja su automobilio defektu – variklio vibracija / ūžesiu, kaip jo kokybės trūkumu.
33. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad: (i) ieškovui 2023 m. kovo 3 d. įsigijus automobilį, jau tų pačių metų balandžio mėn. UAB „Fenomenas“ autoservise buvo atlikti šio automobilio variklio pagalvės keitimo darbai, t. y. vos po mėnesio pasireiškė ir išryškėjo pašaliniai garsai, neaiškaus pobūdžio ūžesiai naudojant transporto priemonę, ir būtent dėl šios priežasties nustatymo bei pašalinimo ieškovas ir kreipėsi į šį autoservisą (ką patvirtino byloje nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys tiek ieškovo paaiškinimai, tiek variklio pagalvės diagnostikos bei remonto darbus atlikusio UAB „Fenomenas“ darbuotojo – darbų vadovo T. B. parodymai); (ii) vis dar neišnykus problemai, po kelių savaičių, t. y. 2023 m. balandžio mėn. pabaigoje UAB „TurboBaltic“ autoservise buvo atlikti variklio pagalvės apsaugų nuėmimo, statymo, reguliavimo ir keitimo darbai, ir būtent dėl šios priežasties ieškovas ir kreipėsi į šį autoservisą, ką patvirtino nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys tiek ieškovo paaiškinimai, tiek variklio pagalvės diagnostikos bei remonto darbus atlikusio UAB „TurboBaltic“ serviso darbuotojo E. T. parodymai; (iii) kaip konstatavo pats pirmosios instancijos teismas, ieškovo dar 2023 m. kovo mėn. pabaigoje pastebėta pašalinių garsų automobilyje problema, UAB „Fenomenas“ pakeitus variklio pagalvę, nebuvo išspręsta, ir todėl ieškovas toliau, kitame servise ieškojo defekto priežasčių; (iv) problema išnyko tik UAB „TurboBaltic“ pakeitus variklio pagalves, - daro išvadą, kad byloje buvo pakankamas pagrindas spręsti apie tokį transporto priemonės defektą, už kurį atsakinga laikytina atsakovė ir todėl priteisti iš atsakovės ieškovui su šio defekto šalinimu susijusias išlaidas – 145 Eur už automobilio variklio pagalvės keitimą autoservise UAB „Fenomenas“ pagal 2023 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą bei 148,76 Eur plius PVM (61,98 už variklio pagalvę ir 86,78 Eur už variklio apsaugų nuėmimą, statymą, variklio pagalvės reguliavimą ir keitimą) pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2304126, t. y. viso 325 Eur (145 Eur + (148,76 Eur + 21 proc. PVM)).
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, neturėdamas specialių žinių ir pakankamų rašytinių įrodymų, iš esmės be jokių objektyvių duomenų sprendė, kad tokių remonto darbų atlikti nereikėjo, nes realiai buvo sugedusi tik automobilio pavarų dėžė, kuri buvo suremontuota vėlesniais darbais, t. y. variklio ūžesius ir vibraciją lėmė pavarų dėžė, o ne pagalvė (už šiuos defektus ieškovui priteistas atlyginimas ir šioje dalyje teismo sprendimas laikytinas įsiteisėjusiu). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi pirmosios instancijos teismo motyvacijos nenuoseklumą ir tuo aspektu, kad, viena vertus, – pvz., spręsdamas dėl patirtų su variklio pagalvės keitimu susijusių darbų priskyrimo defektų šalinimo darbams, už kuriuos atsakinga / neatsakinga atsakovė - teismas faktą, jog prieš įsigyjant automobilį ieškovo profesionalų pagalba 2023 m. vasario 27 d. atliktame patikrinime, įvertinus varikio pagalves, nebuvo nustatyta jų kokybės / būklės trūkumų, vertino atsakovo naudai, o kita vertus – pvz., spręsdamas dėl patirtų su automobilio aušinimo sistemos patikrinimu ir vandens siurblio keitimu susijusių darbų priskyrimo defektų šalinimo darbams, teismas faktą, jog minėtame 2023 m. vasario 27 d. patikrinime, įvertinus aušinimo skysčio lygį, nebuvo nustatyta problemų, vertino ieškovo naudai / atsakovės nenaudai, pažymėdamas, jog patikrinime esanti išvada „gerai“ nereiškia, kad atitinkami trūkumai negalėjo atsirasti dėl atsakovės kaltės ir būti priskirti jos atsakomybės sričiai.
35. Apelianto argumentai, kad automobilio trūkumai, kurie buvo taisyti keliuose autoservisuose, buvo paslėpti, todėl atsakovė, kaip automobilio pardavėja, už juos turi būti atsakinga, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl jos, kaip pardavėjos, atsakomybės už daikto kokybės trūkumus. Kaip minėta, atsakovė pirkimo-pardavimo sutartyje neaptarė jokių transporto priemonės trūkumų, taip pat jų nenurodė ir apžiūros metu, o transporto priemonę pardavė kaip techniškai tvarkingą.
36. Kita vertus, teismas negali sutikti su apelianto teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kitą dalį UAB „TurboBaltic“ autoservise atliktų darbų pagal 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2304126 (kaitinimo žvakių, tarpinių, purkštukų ir šių detalių keitimo darbus) priskyrė ne prie automobilio defektų šalinimo išlaidų, o prie paskesnių, paties ieškovo noru atliktų nebūtinų remonto darbų.
37. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtame servise buvo atlikti variklio purkštukų, remonto, keturių pakaitinimo žvakių keitimo, kelių tarpinių keitimo, tepalo keitimo ir pan. darbai, tačiau kaip visiškai pagrįstai pastebėjo ir nustatė pirmosios instancijos teismas: (i) apie alyvos nuotėkį buvo pažymėta dar prieš ieškovui įsigyjant automobilį atliktame patikrinime, tad atsakovė negali būti laikoma nuslėpusia šį defektą, apie kurį ieškovui neabejotinai buvo žinoma dar prieš perkant transporto priemonę; (ii) pagal minėtus darbus atlikusio serviso darbuotojo – liudytojo E. T. parodymus, būtent pats ieškovas paprašė papildomai patikrinti žvakes, kad galėtų saugiai važiuoti ir pan.; darbai atlikti dėl kliento noro apžiūrėti visą automobilio būklę su perspektyva į ateitį, užbėgant problemoms už akių. Todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie darbai buvo susiję ne su kokiais nors automobilio trūkumais, trukdžiusiais jį naudoti pagal paskirtį, turėjusiais būti nedelsiant pašalintais ir reiškusiais jo neaptartą / nuslėptą kokybę, tačiau su paties ieškovo apsisprendimu ir noru pakeisti tam tikras jau naudoto, 2015 metų gamybos, automobilio detales.
38. Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje pakeisti ir papildomai priteisti ieškovui iš atsakovės 325 Eur su variklio pagalvės keitimu ir reguliavimu susijusias išlaidas pagal UAB „Fenomenas“ 2023 m. balandžio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą bei UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2304126.
Dėl aušinimo sistemos remonto darbų bei su kondicionieriumi atliktų darbų
39. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą dalyje dėl 904,50 Eur nuostolių sumos, kuriuos ieškovas patyrė apmokėdamas dalį UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TB 2306016 už atliktus aušinimo sistemos remonto darbus. Apeliantas nesutinka su šia sprendimo dalimi, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju aušinimo sistemos trūkumai laikytini paslėptais trūkumais (kadangi apie juos ieškovas sužinojo tik UAB „TurboBaltic“ autoservise atlikus specialų gedimų diagnostikos tyrimą), už kuriuos yra atsakingas pardavėjas (atsakovė), kadangi šių trūkumų neatskleidė ieškovui automobilio pardavimo metu. Ieškovas nurodo, jog joks automobilis negali būti saugiai eksploatuojamas su nesandaria aušinimo sistema, o objektyvus siekis išvengti didesnių problemų ateityje, reiškia siekį išvengti galimų didesnių remonto išlaidų, kurios kiltų toliau eksploatuojant automobilį su nesandaria aušinimo sistema.
40. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, jog ieškovas, pirkdamas ne vienerius metus naudotą automobilį (2015 metų gamybos), negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, nes eksploatuojami mechanizmai natūraliai dėvisi.
41. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, jog daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022; 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to; antra, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
42. Nagrinėjamu atveju būtų galima sutikti su apeliantu, kad aušinimo sistemos trūkumas jau buvo atsiradęs automobilio pirkimo metu, tačiau šį trūkumą teismas vertina kaip natūralų tokio naudoto daikto nusidėvėjimą / kokybės pokytį.
43. Teismas, įvertinęs liudytojo E. T. teismo posėdžio metu duotus parodymus (pažymėtina, kad ieškovas jų neneigė ir jiems neprieštaravo), kur liudytojas nurodė, kad (i) pakeitus vandens pompą, aušinimo skysčio cirkuliacijos problema buvo išspręsta, tačiau ieškovui atvykus į autoservisą vėliau, klientas primygtinai prašė pasižiūrėti visą automobilio būklę; klientus buvo pasiūlyti papildomi darbai užbėgti problemoms už akių, todėl šie aušinimo sistemos remonto darbai buvo atliekami su perspektyva į ateitį; (ii) aušinimo žarna buvo nuo amžiaus pratrukinėjusi, - sprendžia, kad minėti aušinimo sistemos remonto darbai, kurių UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. TB 2306016 nurodyta bendra suma sudaro 904,50 Eur, buvo atlikti ne dėl negalėjimo eksploatuoti automobilį, o būtent dėl ieškovo noro apžiūrėti visą automobilio būklę su perspektyvą į ateitį, kadangi, kaip minėta, nei vieno autoserviso meistrai, apžiūrėdami ir remontuodami apelianto automobilį, jokių gedimų aušinimo sistemoje ar problemų, neleidžiančių eksploatuoti ginčo automobilį nenustatė (minėti darbai buvo atlikti ne dėl serviso darbuotojų nurodymų, pvz., kad to neatlikus, ieškovas negalės eksploatuoti automobilio), o būtent apelianto iniciatyva to paprašius serviso darbuotojų su perspektyva užbėgti problemoms už akių. Apelianto teiginiai, jog galbūt kada nors gali kilti gedimų, neprilyginami objektyviam faktui, kad automobilio negalima eksploatuoti.
44. Taip pat nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas apskritai automobilio nebūtų pirkęs arba nebūtų jo pirkęs už sutartą kainą, jei būtų žinojęs apie aušinimo sistemos trūkumus, kurie buvo suremontuoti (t. y. nurodyti UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. sąskaitoje faktūroje). Kaip matyti, pirkdamas ginčo automobilį ir 2023 m. vasario 27 d. kreipdamasis į automobilių remonto dirbtuves „Melga“, ieškovas neprašė profilaktiškai tikrinti visą naudoto automobilio aušinimo sistemos būklę.
45. Nurodytų motyvų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad ieškovas nusprendė profilaktiškai patikrinti visą aušinimo sistemos būklę ir vėliau nusprendė užsakyti servise siūlomus atlikti darbus tam, kad išvengtų galimų didesnių remonto išlaidų, kurios galimai galėtų kilti eksploatuojant automobilį, nereiškia, kad atsakovė pardavė ieškovui automobilį su paslėptais defektais, apie kuriuos žinodamas ieškovas, automobilio būtų nepirkęs arba nebūtų jo pirkęs už sutartą kainą.
46. Dėl tų pačių motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė negali būti atsakinga už ieškovo vėliau patirtas išlaidas, susijusias su darbais, atliktais su kondicionieriumi ir su tuo susijusiomis 67,50 Eur (14,36 Eur + 41,32 Eur + 11,72 Eur PVM) išlaidomis, kurios nurodytos UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. sąskaitoje faktūroje.
47. Nors apeliantas skunde nurodo, jog minėti veiksmai, susiję su kondicionieriaus freonu, kondicionieriaus testavimu ir pan., buvo būtini, remontuojant aušinimo sistemą, keičiant aušinimo radiatorių, kadangi nuėmus seną radiatorių, buvo būtiną išpilti visą freoną, o įmontavus naują - į kondicionierių supilti naują freoną, be to, pačią kondicionavimo sistemą po atliktų darbų buvo būtina patikrinti dėl jos sandarumo, tačiau šie teiginiai, visų pirma, nepagrįsti objektyvia įrodomąja medžiaga; antra, nesant pagrindo priteisti ieškovui išlaidas, susijusias su aušinimo sistemos remontu (remiantis aukščiau nurodytais argumentais), atitinkamai nėra pagrindo priteisti ir, kaip teigia apeliantas, su jais neatsiejamai susijusių kondicionieriaus darbų išlaidų.
Dėl alyvos išleidimo išlaidų
48. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 600 Eur išlaidas, patirtas už pavarų dėžės remontą, įskaitant jos nuėmimą bei pastatymą (pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. sąskaitoje faktūroje esančius paskaičiavimus), nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prieš atliekant šiuos remonto darbus buvo būtina iš dėžės išleisti buvusią transmisinę alyvą, o atlikus remonto darbus, įpilti naują transmisinę alyvą, kuri yra užfiksuota UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. sąskaitoje faktūroje 17 p. (transmisinė alyva FUCHS) už bendrą 28 Eur sumą.
49. Nėra logiškai suprantama ir paaiškinama, kodėl, iš esmės konstatuodamas pavarų dėžės defektų buvimą bei taikydamas atsakovei atsakomybę už automobilio kokybės šiuo aspektu neužtikrinimą (dėl ko byloje net nėra ginčo, atsakovė šiuo aspektu teismo sprendimo net neskundė), pirmosios instancijos teismas eliminavo iš bendros su pavarų dėžės remonto darbais susijusių išlaidų sumos 28 Eur už buvusios transmisinės alyvos iš netinkamos / senos / defektų turinčios pavarų dėžės išleidimą / naujos įpylimą.
Dėl 605 Eur išlaidų už UAB „Autopretenzija“ paslaugas
50. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl atsisakymo jam priteisti sumokėtus UAB „Autopretenzija“ 605 Eur už suteiktas konsultacijas dėl pažeistų teisių gynimo, akcentavo, jog šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovės ne kaip bylinėjimosi išlaidas, o kaip būtinas ikiteisminėje ginčo stadijoje patirtas papildomas išlaidas, siekiant taikiai išspręsti ginčą.
51. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali nepritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šios ieškovo patirtos išlaidos savo prigimtimi, pobūdžiu, paskirtimi ir esme, nepriklausomai nuo to, kaip jos pavadintos, vertinamos ir laikytinos ieškovo išlaidomis, susijusiomis su teisinių paslaugų ieškovui teikimu, kadangi jos susijusios su ieškovo konsultavimu dėl teisinių gynimo būdų taikymo, su ikiteismine tvarka pateiktos pretenzijos atsakovei parengimu, tačiau tokios išlaidos negali būti nagrinėjamu atveju priteisiamos tiek dėl suformuotos šiuo klausimu teismų praktikos, tiek dėl neatitikties būtinumo kriterijui.
52. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Kasacinio teismo nuosekliai suformuota, jog atlyginimas už procesinio dokumento parengimą ar konsultacijas (šiuo atveju – pretenzijų ir pan.), kuris buvo sumokėtas subjektui, neturinčiam teisės būti atstovu pagal pavedimą, nepatenka nei į CPK 98 straipsnio 1 dalies, nei į 88 straipsnio 1 dalies 10 punkto reguliavimo sferą, todėl negali būti priteisiamas iš teisinį ginčą pralaimėjusios šalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-313/2016 23 punktas). Vienas iš patirtų išlaidų būtinumo vertinimo kriterijų yra tai, ar jos buvo reikalingos ieškinio reikalavimui pagrįsti. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos, grindžiant ieškinio reikalavimą, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Tai, ar vėliau teismai pasinaudoja visu pateiktų įrodymų turiniu, yra bylos nagrinėjimo ir tolesnio įrodinėjimo proceso rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015).
53. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad suteiktos konsultacijos buvo teisinio pobūdžio, jos nebuvo susijusios su ieškinio faktiniu pagrindu, reikalingų įrodymų gavimu ir pan., tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovas priėmė sprendimą ne iš karto kreiptis į profesionalius teisininkus, o į UAB „Autopretenzija“.
Dėl kitų ieškovo patirtų išlaidų
54. Aukščiau pateiktų išaiškinimų kontekste, ieškovo nurodomos automobilio pardavimo skelbimo kopijos gavimo išlaidos (15 Eur) ir automobilio CarVertical ataskaitos gavimo išlaidos (15 Eur) gali būti vertinamos kaip būtinosios su procesu susijusios kitos išlaidos CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte, todėl: (i) 15 Eur išlaidos, patirtos automobilio pardavimo skelbimo kopijos, kaip ieškovo nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiančio įrodymo, gavimo išlaidos turėjo būti pirmosios instancijos teismo priskirtos prie bylinėjimosi išlaidų ir paskirstomos, priklausomai nuo procesinės bylos baigties, nes priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, jų faktinio patyrimo įrodymai buvo ieškovo pateikti kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 18); (ii) tuo tarpu 15 Eur išlaidos CarVertical ataskaitai pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo nepriteistos, kadangi tokia ataskaita, kuri nors ir galėtų būti ieškovo nurodoma faktines aplinkybes pagrindžiančiu įrodymu, nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, atitinkamai nebuvo ir objektyviai negalėjo būti jo vertinama, ši ataskaita taip pat neprijungtina ir apeliacinės instancijos teisme dėl aukščiau šioje nutartyje jau pateiktų argumentų (nes neabejotinai galėjo būti pateikta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme).
Dėl procesinės bylos baigties
55. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl: (i) bendrai 325 Eur variklio pagalvės keitimo išlaidų priteisimo pagal UAB „Fenomenas“ 2023 m. balandžio 6 d. sąskaitą faktūrą (145 Eur) bei pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2304126 (180 Eur); (ii) 28 Eur išlaidų, susijusių su transmisinės alyvos pakeitimu pagal UAB „TurboBaltic“ 2023 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TB 2306016; ir (iii) 15 Eur išlaidų, patirtų už automobilio pardavimo skelbimo kopijos gavimą. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus motyvus, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeiti – šiose dalyse (dėl variklio pagalvės keitimo išlaidų, išlaidų, susijusių su transmisinės alyvos pakeitimu bei išlaidų įrodymų rinkimą) ieškinį tenkinti; kitoje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
56. Kiti apeliacinio skundo / atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
57. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tad iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsiranda pagrindas perskirstyti tarp šalių jų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į patenkintų / atmestų reikalavimų proporcijas.
58. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės bendrai 3 638 Eur nuostolių (3 003 Eur automobilio remonto išlaidų ir 635 Eur papildomų išlaidų, patirtų iki bylos inicijavimo teisme). Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, ieškovui iš atsakovės priteistina bendra 1 418 Eur suma (400 Eur už automobilio aušinimo sistemos patikrinimą ir vandens siurblio pakeitimą; 50 Eur už automobilio diagnostiką, 628 Eur už pavarų dėžės remontą, 325 Eur už variklio pagalvės keitimą bei 15 Eur už įrodymų gavimą), todėl laikytina, kad patenkinta 40 proc. ieškinio reikalavimų (1 418 * 100 / 3 638).
59. Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė bendrą 4 433,16 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (82 Eur už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir 4 351,16 Eur išlaidos už advokato pagalbą); atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, yra pagrindas jas paskirstyti vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 daliai, t. y. ieškovui iš atsakovės priteistina 1 773 Eur (4 433,16 * 40 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma; atsakovei iš ieškovo – 900 Eur (1 500 * 60 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš atsakovės ieškovo naudai galutinai priteistina 873 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 773 Eur – 900 Eur).
60. Pirmosios instancijos teismas byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į minėtą proporciją, iš ieškovo priteistina 11,92 Eur , o iš atsakovės 8 Eur teismo išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
61. Apelianto (ieškovo) apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsiranda pagrindas, vadovaujantis procentine patenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporcija, paskirstyti tarp šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
62. Kaip matyti, apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 2 588 Eur atmestų jo ieškinio reikalavimų. Iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas padidino iš atsakovės ieškovo naudai priteistinų išlaidų atlyginimo sumą, t. y. priteisė papildomai 368 Eur sumą (325 Eur už variklio pagalvės keitimą, 28 Eur už alyvos pakeitimą bei 15 Eur už įrodymų rinkimą), t. y. patenkino 14 proc. apeliacinio skundo reikalavimų (368 Eur * 100 / 2 588 Eur).
63. Ieškovas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patyrė bendrą 2 309,60 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (59 Eur už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis ir 2 250,60 Eur išlaidos už apeliacinio skundo parengimą); atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų proporciją (14 / 86), ieškovui iš atsakovės priteistina 323 Eur (2 309,60 Eur * 14 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma; atsakovei iš ieškovo – 2 150 Eur (2 500 Eur * 86 / 100) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovės naudai galutinai priteistina 1 827 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 150 Eur – 323 Eur).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Apelianto (ieškovo) A. R. (A. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškovo A. R. (A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui A. R. (A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automicha“ (juridinio asmens kodas 305740559) 1 418 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniolika eurų) nuostolių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 418 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 873 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris eurus) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. R. (A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,92 Eur (vienuolika eurų 92 ct) teismo išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automicha“ (juridinio asmens kodas 305740559) 8 Eur (aštuonis eurus) teismo išlaidų.
Priteisti iš ieškovo A. R. (A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Automicha“ (juridinio asmens kodas 305740559) naudai 1 827 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Renata Volodko