Pranešėjas D. Jocys                                                         Baudžiamoji byla Nr.1A-252-361/2007

 Teisėjas M.Martinaitis                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.3; 1.1.10.1.

                                                 

                                                                                       (S)

 

 

 

 

 

 

                        KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

                                                    N U T A R T I S

                           L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S  V A R D U

                                                             2007 m. birželio 28 d.

                                                                      Klaipėda

 

  

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teisėjų Zigmo Pociaus ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,

gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 03 26 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. – 5 mėnesiams laisvės atėmimo. Taikytas LR BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant R. M. šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

           R. M. nuteistas už tai, kad siekdamas neteisėto valstybės tarnautojo veikimo, tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y. papirko valstybės tarnautoją: 2007 02 20, apie 16.25 val., Klaipėdos r., kelio Klaipėda – Vilnius 305-ajame kilometre, už vairavimą neprisisegus saugos diržo buvo sustabdytas sunkiasvoris automobilis IVECO, valst. Nr. VLK 586, vairuojamas R. M. Pažeidėjas R. M. įsėdęs į šalikelėje buvusį policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtą „Scoda Octavia“ markės automobilį, valst. Nr. CEH 092, priekinėje keleivio vietoje, šiame automobilyje buvusiam Klaipėdos m. VPK Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam patruliui Jonui Dičiui tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 Lt kyšį už tai, kad pareigūnas nefiksuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimo fakto ir tokiu būdu išvengtų administracinės atsakomybės.

           Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2007 03 26 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį- nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios LR BK 227 str. 2 d. nusikaltimo požymių.

           Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyti baudžiamasis ir baudžiamojo proceso įstatymai.

           Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, nors jis ir neigė savo kaltę ir tvirtino sąžiningai siekęs susimokėti baudą, o ne duoti kyšį, t.y. papirkti, tačiau tokius jo parodymus teismas vertino kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi pripažino, kad yra anksčiau  keletą kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir žinojo, jog baudos mokamos banke. Su tokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nes tokios išvados nepagrįstos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl neteisingos. Šioje byloje nėra jokių įrodymų dėl siekio išvengti baudžiamosios atsakomybės, o tai, kad jis pripažino, kad anksčiau  keletą kartų buvo baustas administracine tvarka ir žinojo, kad baudos yra mokamos banke, negali būti pagrindas tokiai išvadai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir išsamiai parodė, jog iš policijos pareigūno kalbos suprato, kad už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bus nubaustas mažiausia vieno šimto litų bauda, baudą sumokant pažeidimo padarymo vietoje.

           Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo siekį sumokėti baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje įvertino kaip pareigūno papirkimą. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje jis išsamiai ir nuosekliai parodė, kad neturėjo ketinimo ir tikslo papirkti pareigūno tam, kad išvengtų administracinės atsakomybės, priešingai, visą laiką teigė, kad su padarytu teisės pažeidimu sutiko, nuoširdžiai dėl šio pažeidimo gailėjosi, pareigūno prašė, kad greičiau surašytų protokolą, kad baudą sumokėjo tik po to, kai pareigūnas buvo įpusėjęs rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir pasakęs, kokią baudą skirs.

            LR ATPK 249 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal Policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. Nr. 5-V-462 įsakymu patvirtintos instrukcijos „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo“ 1 p. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kiti teisės aktai ir ši instrukcija. Instrukcijos 138 p. nustatyta, kad pakeitus ar papildžius teisės aktus, reglamentuojančius administracinių teisės pažeidimų nagrinėjimo tvarką, ši instrukcija taikoma tiek, kiek neprieštarauja minėtiems teisės aktams. Iš šių teisės aktų analizės matyti, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena turi vykti tik  vadovaujantis ATPK nustatyta tvarka ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Minimu atveju Instrukcija nėra įstatymas, todėl administracinių bylų teisena turi vykti pagal ATPK. Iš teisiamajame posėdyje policininkų parodymų matyti, jog policijos pareigūnai, fiksuojantys KET pažeidimus, vadovaujasi minėta Instrukcija, kurios 96 p. nustatyta, kad bauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje už Kodekso 82 str., 123 str. pirmojoje dalyje, 124 str. pirmojoje, antrojoje ir trečiojoje dalyse, 124-1 str. pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir šeštojoje dalyse, 131 str. pirmojoje ir penktojoje dalyse, 132-1 ir 134 str. numatytus pažeidimus, kai asmuo neginčija padaryto Taisyklių pažeidimo. Kai bauda skiriama pažeidimo padarymo vietoje ir skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda, surašomas policijos generalinio komisaro 2004 m. birželio 16 d. įsakymu Nr.V-279 „Dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų blankų formos patvirtinimo“  patvirtintas nutarimo blankas (1 forma) ir užpildoma Kelių eismo taisyklių pažeidimo kortelė. Nurodytomis sąlygomis skiriamą baudą galima paimti pažeidimo padarymo vietoje, jeigu pažeidėjas yra užsienietis. Kai skiriama bauda paimama, pažeidėjui pasirašytinai išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Tačiau, kaip jau minėta, ATPK, kuris yra aukštesnės galios teisės aktas negu minima instrukcija, nedraudžia baudą sumokėti KET pažeidimo padarymo vietoje.  LR ATPK 26 skirsnyje numatytas „Nutarimo skirti baudą vykdymo procesas“. ATPK 312 str. nustatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) šio kodekso ir kitų LR įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 313 str. 3 d. nustatyta, kad paskirtą baudą už administracinį teisės pažeidimą pažeidėjas sumoka taupomajame banke ar kitame banke, išskyrus baudą, kuri paimama teisės pažeidimo padarymo vietoje, jeigu kitaip nenustato LR įstatymai. ATPK 315 str. 1 d. nustatyta, kad  vadovaujantis ATPK 262 str. paimant baudą administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje pažeidėjui išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kuris yra griežtos finansinės atskaitomybės. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ATPK — kaip aukštesnės galios teisės aktas- nedraudžia mokėti baudą pažeidimo padarymo vietoje ir jokiu būdu žemesnės galios teisės aktas, šiuo atveju Instrukcija, negali nustatyti ar pakeisti, papildyti kitokios negu ATPK nustatytos administracinių bylų teisenos tvarkos.

           Toliau nuteistasis nurodo, kad jis padarė ATPK 123 str. 1 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą, šį pažeidimą iš karto pripažino, todėl vadovaujantis ATPK 262 str. neturėjo būti rašomas ATP protokolas, todėl vadovaujantis ATPK 315 str. 1 d. buvo galimybė paimti baudą pažeidimo padarymo vietoje. Esant tokioms aplinkybėms laikytinas nepagrįstas aiškinimas dėl draudimo paimti baudą administracinės teisės pažeidimo padarymo vietoje, o policininko J. Dičiaus veiksmai, kai buvo mokama bauda administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje, t.y. kvito neišdavimas, laikytinas įstatymų pažeidimu, o ne papirkimu.

           Apeliaciniame skunde toliau teigiama, kad taip pat nėra pagrįsta teismo išvada, jog nuteistasis žinojo, kad baudos yra mokamos banke, priešingai, žinojo, kad baudą galima susimokėti arba pažeidimo padarymo vietoje, arba banke.

          Nuosprendyje nurodyta, jog teismo įsitikinimą, kad norėjo papirkti pareigūną ir siekė jo neteisėtos veikos, patvirtina ir tai, jog jis pinigus padėjo prie pareigūno iš karto įlipęs į automobilį, kai dar nebuvo svarstomas skirtinos baudos dydis, iš karto  matomoje vietoje padėti pinigai bei prašymas nerašyti protokolo įrodo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Šioje byloje teismo padarytos išvados remiasi vienintelio liudytojo policininko J. Dičiaus parodymais ir kažkodėl tokie jo parodymai yra viršesni už nuteistojo parodymus. Esant esminių prieštaravimų tarp liudytojo policininko J. Dičiaus ir jo parodymų, teismas privalėjo tokius prieštaravimus pašalinti, t.y. pašalinti iškilusias abejones, o tokių abejonių nepašalinus vertinti kaltinamojo naudai. Kai policininkas J. Dičius pradėjo rašyti protokolą, paaiškino, jog bauda už tokį pažeidimą yra nuo 100 iki 200 Lt, tačiau jeigu jis rastų draudimo polisą, jis skirsiąs mažiausią - 100 Lt- baudą. Atnešęs prašomą dokumentą sumokėjo ir 100 Lt baudą (b. l. 65-66). Iš tokio pokalbio suprato, kad baudos skyrimo klausimas yra išspręstas tik likę surašyti dokumentus. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo vietoje (tarnybiniame policijos automobilyje) buvo įforminami administracinio teisės pažeidimo dokumentai, todėl šiame automobilyje nėra specialiai nustatytos vietos ir tvarkos dokumentams bei pinigams (skirtiems sumokėti baudą) padėti. Kadangi mokant baudą policininkas J. Dičius pildė protokolą, todėl pinigus, skirtus baudai sumokėti, padėjo prie pavarų perjungimo svirties taip, kad policininkas matytų. Pažymėtina, jog sėdint tarnybinio automobilio galinėje keleivio sėdynėje, o policininkui — priekinėje vairuotojo vietoje, nėra kitos galimybės kaip pinigus padėti matomoje vietoje (prie pavarų perjungimo svirties).

           Nuteistasis teigia, kad tai, jog policininkas J. Dičius nepaisė ATPK 286 str. 1 d., 288 str. 1 d. reikalavimų, t.y. faktiškai neišnagrinėjęs bylos, nepriėmęs ir nepaskelbęs nutarimo iš anksto nusprendė ir jam (pažeidėjui) pasakė, kokią baudą paskirs, patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti jo parodymai, iš kurių matyti pats baudos skyrimo principas.  2007 03 22 teisiamojo posėdžio protokole (b. l. 67-70) užfiksuota: „ATP protokolą surašiau, kad neturi techninės apžiūros talono, ir pasakiau, kad bus 150 Lt bauda. Aš pasakiau, kad bus 150 Lt bauda ir po to surašiau nutarimą“. Iš tokių policininko parodymų matyti, jog šis įprastai prieš bausdamas vairuotoją iš anksto pasako, kokią baudą skirs, o tik po to įformina dokumentus. Todėl nepagrįsta teismo išvada, jog nesurašius administracinio teisės pažeidimo dokumentų, policininkas nesvarstė skirtinos baudos klausimo.

          Teismas padarė išvadą, kad pareigūnui pareikalavus pasiimti pinigus bei du kartus paaiškinus apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą, nuteistasis savo ketinimų papirkti pareigūną neatsisakė. Tokios teismo padarytos išvados grindžiamos vienintelio liudytojo policininko J. Dičiaus parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas policininkas D. Arbačiauskas parodė:„Aš tuo metu buvau lauke ir stebėjau kitas pravažiuojančias transporto priemones, todėl, kas vyko automobilyje, nežinau. Su pažeidėju aš nebendravau, tik kai pažeidėjas suprato, kad už bandymą papirkti jis bus patrauktas atsakomybėn, nes buvo iškviesti STT pareigūnai, tai jis garsiai pasakė mums su J. Dičiumi: taigi tie 100 Lt buvo skirti baudai susimokėti“ (b. l. 19-20). Teisiamajame posėdyje minėtas liudytojas parodė: „Aš negirdėjau pareigūno J. Dičiaus duodamų įspėjimų vairuotojui dėl kyšio davimo. Iki skambinant į STT aš vairuotojo neįspėjau dėl baudžiamosios atsakomybės.“ (b. 1.70-71). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis į gynėjo klausimą, ar policininkas J. Dičius įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, ar kitokiu būdu įspėjo, kai padėjo 100 Lt, atsakė, kad jo neįspėjo (b.l. 24-27). Tada, kai padėjo 100 Lt, jis liepė jam pakviesti lauke stovintį jo kolegą. Už pareigūno papirkimą J. Dičius jo neįspėjo (b. l. 28-30). Teisiamajame posėdyje parodė: „Daviau 100 Lt baudai susimokėti. Pareigūnas J. Dičius nusišypsojo ir vėl pradėjo kažką rašyti. Po to liepė eiti jam pavadinti jo kolegą “(b. l. 65-67). Tokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pareigūnui pareikalavus pasiimti pinigus bei du kartus paaiškinus apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už kyšio davimą, jis savo ketinimų papirkti pareigūną neatsisakė. Esant esminių prieštaravimų tarp liudytojo policininko J. Dičiaus ir jo parodymų, teismas turėjo vertinti kito liudytojo policininko D. Arbačiausko parodymus. Šio liudytojo parodymai patvirtina, kad nė vienas iš policininkų neįspėjo nuteistojo dėl baudžiamosios atsakomybės už kyšio davimą ar kad negalimas baudų sumokėjimas pažeidimo padarymo vietoje.  Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ginčijamoje situacijoje policininkai netaikė prevencinių priemonių ir jo neįspėjo, kad tokie veiksmai (baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą sumokėjimas pažeidimo padarymo vietoje) užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

           Nuosprendyje nurodyta, jog teismas atsižvelgė į tai, kad jis daugiau nei du kartus baustas už tokius pat Kelių eismo taisyklių pažeidimus 150 Lt baudomis,  taip pat ir kitus pažeidimus, kad pažeidimai galiojantys, paskirtos baudos iki šiol nesumokėtos, todėl, teismo nuomone, žinojo, kad nebus skirta 100 Lt bauda, kad pats patvirtino, kad anksčiau baudų nėra mokėjęs. Su tokiomis teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nes tokios išvados ne tik kad neatitinka įstatymų reikalavimų, bet ir nepagrįstos, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl neteisingos. LR ATPK 249 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Šiuo atveju kalbama apie jo padarytą administracinį teisės pažeidimą (LR ATPK 123 str. 1 d.). Už tokį pažeidimą baudžiama bauda nuo 100 iki 200 Lt, bauda skiriama laikantis ATPK nustatytų taisyklių. Tik išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą byloje (ATPK 286 str. 1 d.). Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą (ATPK 288 str. 1 d.). Iš tokios LR ATPK straipsnių analizės darytina išvada, kad iki administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo, nutarimo priėmimo ir paskelbimo traukiamas atsakomybėn asmuo negali žinoti, kokį nutarimą priims administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo ir išvadai apie tai, kad jis žinojo, jog jam nebus skiriama 100 Lt bauda. Tai, kad jam bus skiriama 100 Lt bauda, suprato iš administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjusio rašyti policininko J. Dičiaus, nes šis iš karto pasakė, kad jeigu pateiks papildomus dokumentus, jam bus skirta pati mažiausia, t.y. 100 Lt, bauda (b. l. 65-67). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad pareigūnas J. Dičius teisiamajame posėdyje pripažino, jog jeigu jam būtų buvęs pirmas toks pažeidimas, tada būtų 100 Lt bauda (b. l. 70). Pažymėtina, jog policininkas J. Dičius privalėjo skirti mažiausią baudą, kaip ir žadėjo, nes padaryto teisės pažeidimo neginčijo, šį pažeidimą pripažino, be to, protokolo skiltyje „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu anksčiau registruoti pažeidimai“ nėra jokių įrašų, o tai reiškia, kad nepagrįsti policininko J. Dičiaus parodymai dėl to, jog 150 Lt bauda (vidutinė) skirta tik po to, kai šis radijo ryšiu sužinojo, kad R. M. turi ankstesnių galiojančių nuobaudų.

           Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia daryti neginčijamos ir neabejotinos išvados, kad jis papirko pareigūną siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kaltinimas šioje byloje grindžiamas vienintelio liudytojo policininko J. Dičiaus parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Esant esminių prieštaravimų minėto pareigūno ir nuteistojo parodymuose, nėra pagrindo ir išvadai apie pareigūno papirkimą. Šioje byloje jo siekis sąžiningai susimokėti baudą pažeidimo padarymo vietoje nebuvo paneigtas, o byloje esantys surinkti ir ištirti įrodymai įrodo, jog už padarytą pažeidimą 100 Lt bauda galėjo būti jam skirta, kad baudos sumokėjimas teisės pažeidimo padarymo vietoje yra galimas, kad bauda buvo sumokėta pradėjus pildyti protokolą pareigūnui pasakius skirtinos baudos dydį. Kadangi su padarytu teisės pažeidimu sutiko, jo neginčijo, o protokolas buvo pradėtas rašyti žinant, kad bus skiriama 100 Lt bauda, nebuvo jokio tikslo papirkti pareigūną, o ir toks teismo aiškinimas neatitinka elementarios logikos ir protingumo principų. Teisiamajame posėdyje akcentavo, jog su policininku J. Dičiumi yra konfliktiniai santykiai, nes jis nuolatos pamatęs nuteistąjį, vairuojantį įmonės transporto priemonę, stabdo ir baudžia. Per pastaruosius kelerius metus jį yra nubaudęs tris kartus. Esant tokioms aplinkybėms mano, jog policininkas J. Dičius paprasčiausiai jį apkalba, klaidindamas teismą, norėdamas jam pakenkti. Keista, kad įvykio vietoje buvę kiti du policininkai nematė ginčijamos situacijos, negirdėjo jokių siūlymų dėl kyšio ir jo „prašymo“ nebausti, tik iš automobilyje padėtų pinigų suprato, kad bandė papirkti policininką J. Dičių dėl to, kad baudos mokamos tik banke.

           Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė  apeliacinį skundą tenkinti.          

           Apeliacinis skundas atmestinas.

            LR ATPK 249 str., nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato ATPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliantas teisus nurodydamas, kad LR ATPK 262 str. 2 d. numatyta, jog protokolas nesurašomas tais atvejais, kai asmuo neginčija padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jam skiriama ne didesnė kaip dviejų šimtų litų bauda (82 straipsnis, 123 straipsnio pirmoji dalis, 124 straipsnio pirmoji, antroji ir trečioji dalys, 124⁽¹⁾ straipsnio pirmoji, antroji, trečioji, ketvirtoji ir šeštoji dalys, 131 straipsnio pirmoji ir penktoji dalys, 132⁽¹⁾ ir 134 straipsniai). LR ATPK 262 str. 6 d. teigia, kad šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje dalyse nurodytais atvejais skiriamą baudą tam įgalioti pareigūnai gali paimti pažeidimo padarymo vietoje. Vadovaujantis šia norma, pareigūnams, kaip statutiniams valstybės tarnautojams, palikta diskrecijos teisė, kuria remdamiesi pareigūnai skiriamą baudą gali paimti pažeidimo padarymo vietoje.

           Tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 „Dėl Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos patvirtinimo“ (2006 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 5-V-161 redakcija) 96 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais skiriama bauda paimama pažeidimo padarymo vietoje tik iš užsieniečių. Užsieniečiai – asmenys, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

           LR generalinis policijos komisaras savo įsakymais tvirtina policijos pareigūnų veiklos tvarką. Anksčiau paminėtu įsakymu LR policijos generalinis komisaras yra nurodęs, kad bauda administracinių teisės pažeidimų padarymo vietoje (dėl anksčiau nurodytų LR ATPK pažeidimų) gali būti paimama tik iš užsieniečių, todėl policijos pareigūnas J. Dičius ir negalėjo iš apelianto paimti baudos vietoje, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ( b.l.47). Pažymėtina tai, jog policijos pareigūnas J. Dičius pažeidėjui nutarimu skyrė ne pačią mažiausią už atitinkamą pažeidimą 100 Lt baudą, o, kaip matyti iš nutarimo, 150 Lt baudą. Pati mažiausia bauda, kaip pagrįstai parodė J.Dičius ir negalėjo būti skirta, kadangi R.M. yra daug kartų už analogiškus pažeidimus baustas administracinėmis baudomis.

           R. M. yra nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta. Apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas nuosprendį pagrindė prielaidomis bei spėjimais, neišdėstė įrodymų, kuriais pasirėmė priimdamas nuosprendį bei motyvų, dėl ko atmetė jo parodymus, o rėmėsi tik policijos pareigūno J. Dičiaus parodymais, nepagrįstas. Kolegijos nuomone, byloje esančių faktinių duomenų pakanka nuteistojo R. M. kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas apylinkės teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų.

           Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. siekė ne sumokėti baudą, o duoti policijos pareigūnui kyšį, t.y. papirkti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tą aplinkybę, kad nuteistasis pinigus padėjo prie pareigūno iš karto įlipęs į automobilį, kai dar nebuvo svarstomas skirtinos jam baudos dydis.

           Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M., siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojo veikos (neveikimo), t. y., kad nebūtų surašomas bei perduodamas registruoti administracinės teisės pažeidimo protokolas, padėjo 100 Lt prie pavarų perjungimo svirties, esančios tarp priekinių automobilio sėdynių. Policijos pareigūnas J. Dičius du kartus nuteistajam R.M. paaiškino bei įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde dėl šios aplinkybės siūloma remtis kito policijos pareigūno D.Arbačiausko parodymais, tačiau šis liudytojas ir negalėjo paaiškinti apie pokalbį tarp J. Dičiaus ir pažeidėjo, kadangi įforminant pažeidimą jo automobilyje net nebuvo. Tai, kad, anot apelianto, policijos pareigūnas J.Dičius jam kerštauja, tėra tik nuteistojo samprotavimai, neparemti jokiais faktais.

Teismas pagrįstai R. M. veiksmus pripažino baigtu papirkimu. Įvertinęs šiuos liudytojų ir nuteistojo parodymus apie kyšio davimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. M. suvokė, jog davė kyšį policijos pareigūnui. Teismas  atkreipė dėmesį į tai, kad R. M. padėjo pinigus šalia pareigūno ir nors turėjo galimybę juos atsiimti, tačiau to nepadarė: pinigai liko pareigūno mašinoje matomoje vietoje iki tol, kol į įvykio vietą atvyko Klaipėdos skyriaus STT pareigūnai. Padėjęs pinigus ir sulaukęs iš policijos pareigūno įspėjimo apie baudžiamąją atsakomybę, t. y. davęs kyšį, R.M. ir toliau prašė bei stengėsi greičiau sulaukti iš policijos pareigūno pageidaujamo jo neteisėto neveikimo.

R.M. anksčiau daug kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b.l.34-37) ir turėjo žinoti, kad baudos yra mokamos bankuose.

Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas švelnesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, tokį savo sprendimą nuosprendyje pakankamai išsamiai argumentavo. Kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja. Išteisinti nuteistąjį dėl padarytos nusikalstamos veikos ar kitaip keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r i a:

 

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                                     Juozapas Surblys

 

Teisėjai                                                                                                           Zigmas Pocius

 

                                                                                                                                    Dalius Jocys