Civilinė byla Nr. e2-373-440/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08086-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.4 ; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.11; 2.6.18.3 ; 2.6.18.6 ; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 29 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,
sekretoriaujant K. R.,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmosta“ atstovams, direktoriui R. G., V. V., advokato padėjėjui K. Ž..
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elmosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Exto“ dėl skolos, aštuonių procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo visiško įvykdymo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elmosta“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( toliau – UAB) 130605,37 Eur skolos, 7779,78 Eur delspinigių, 8 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018-03-14 sudarė Rangos sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, pagal atsakovo pateiktą užsakymą, sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugas ir įrengimo darbus. Ieškovė savo prievoles atliko tinkamai ir todėl atsakovei išrašė PVM Sąskaitas – faktūras. Nors ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, liko skolinga 130605,37 Eur. Ieškinio reikalavimą grindžia 2018-03-13 Rangos sutartimi, 2019-06-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-04 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-15 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-15 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-23 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-25 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-08-20 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-08-28 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-10 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-16 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų aktais.
3. Pagal sutarties 24 punktą atsakovė nesumokėjusi už atliktus darbus per nustatytą terminą, ieškovei pareikalavus, įsipareigojo mokėti 0,05 procentų nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovė vėlavo apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, todėl privalo sumokėti delspinigius nuo vėlavimo atsiskaityti pirmos dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos, iš viso 7779,78 Eur pagal detalią delspinigių paskaičiavimo pažymą, kuri pateikta teismui. Nurodė, kad reiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti sutartinius delspinigius, taip tikėdamasi kuo greičiau išspręsti susidariusį ginčą. Tačiau kadangi atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, taip pat išreiškė savo nenorą taikiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis užbaigti skolos susigražinimo klausimus, todėl ieškovė vadovaudamasi sutarties sąlygomis pareiškė prašymą ir dėl delspinigių priteisimo.
4. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau –CK ) 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nuo 2013-03-01 įsigaliojęs 2012-10-17 Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ( toliau –Įstatymas) Nr. XI-2287 (Žin., 2012, Nr. 127-6389) taikomas komercinėms sutartims, sudarytoms po šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2013-03-01 - tai specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus. Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant, kad ieškinys teikiamas antrąjį kalendorinių metų pusmetį, o Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma lygi 0,00 procento, ieškovei turi būti priteistos ir 8,00 % dydžio palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos įsiskolinimo sumos.
5. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti atsakovei ir atsakovės atstovei nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovės nuomone, ieškovė ieškiniu nepagrindė, kad darbai buvo atlikti ir buvo atlikti tinkamai ir laiku. Taip pat, ieškovė visiškai nepagrįstai nurodė, jog atsakovė atsisakė sudaryti taikos sutartį, nors jokio ieškovės siūlymo susitarti taikiai atsakovė negavo ir negalėjo jo apsvarstyti. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovės priskaičiuota delspinigių suma, kurių dydis 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną, kas sudaro 7 779,78 Eur nes delspinigių dydis yra neprotingai didelis. Triplike nurodė, kad nagrinėjamu atveju, netesybų dydis yra 0,05 proc. kai praktikoje, iš esmės yra taikomas 0,02 proc. delspinigių dydis. Tai reiškia, kad taikomas netesybų dydis yra aiškiai per didelis ir tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius iš atsakovės, delspinigių dydis turi būti mažinamas.
Ieškinys tenkintinas
6. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė teismo įsakymą dėl 130 605,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 539,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Exto“ kreditorės UAB „Elmosta“ naudai. Skolininkė UAB „Exto“ pareiškė prieštaravimus, kurie buvo priimti ir kreditorei pasiūlyta per 14 dienų pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2020 m. sausio 29 d. nutartimi teismas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. teismo įsakymą dėl 130 605,37 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 539,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės UAB „Exto“, juridinio asmens kodas 300557116, kreditorės UAB „Elmosta“, juridinio asmens kodas 151340924, naudai, panaikino. Nutarė priimti ieškovės UAB „Elmosta“ ieškinį atsakovei UAB „Exto“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir bylą perdavė nagrinėjimui Šiaulių apygardos teismui.
7. LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2020-03-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-397-357/2020 atsakovei UAB „Exto“ iškelta restruktūrizavimo byla. Nustatytas keturių mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui UAB „Exto“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Nustatytas trisdešimt dienų terminas UAB „Exto“ kreditoriams pareikšti finansinius reikalavimus, atsiradusius iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Leista UAB „Exto“ iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), mokėti visus ūkinei-komercinei veiklai vykdyti reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomąsias įmokas, darbuotojų darbo užmokestį ir su juo susijusias įmokas, nustatant, kad per vieną kalendorinį mėnesį šiems mokėjimams atlikti gali būti panaudojama ne didesnė nei 566 536,98 Eur suma, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi disponavimo apribojimai. Nurodyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: 1) vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą; 2) išieškoti skolas iš juridinio asmens; 3) įskaityti reikalavimus, išskyrus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, kurie tenkina abi šias sąlygas: atsirado iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos ir toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas; 4) skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos; 5) nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą; 6) įkeisti turtą, suteikti garantiją, laiduoti ar kitais būdais užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą; 7) parduoti ar kitaip perduoti restruktūrizuojamo juridinio asmens turtą, reikalingą jo gyvybingumui išsaugoti. Nustatyta, kad nuo nutarties įsiteisėjimo dienos UAB „Exto“ įgyja restruktūrizuojamo juridinio asmens statusą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-05-07 nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020- 03-24 nutartis palikta nepakeista. (civilinės bylos Nr. e2-798-241/2020).
8. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje, atsakovė atsiliepime privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Pažymėtina, kad nepakanka nurodyti faktines aplinkybes, būtina pridėti ir įrodymus patvirtinančius faktines aplinkybes ( CPK 178 straipsnis ). Teismas išaiškino šalims įrodinėjimo pareigas, jų paskirstymo taisykles, nurodė dėl konkrečių įrodymų pateikimo, tačiau teismas neturi pareigos už šalis rinkti įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas įvertina ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ).
9. Rangos sutarties bendrosios nuostatos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK) 6.444 - 6.671 straipsniuose , o specialiosios - CK 6.672 - 6.680 straipsnyje.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018-03-14 sudarė Rangos sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo rizika ir savo medžiagomis, pagal atsakovo pateiktą užsakymą, sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti Tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugas ir įrengimo darbus. Ieškovė nurodė, kad atliko darbus, savo prievoles atliko tinkamai dėl atliktų darbų surašė darbų atlikimo aktus bei pagal darbų atkimo aktus atsakovei išrašė PVM Sąskaitas – faktūras dėl apmokėjimo už atliktus darbus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovei išrašytos PVM sąskaitos ir tos pačios datos darbų atlikimo aktai. 2019-06-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-04 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-15 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-15 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-23 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-07-25 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-08-20 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-08-28 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-10 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-16 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-09-27 PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini), 2019-10-28 (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo aktuose nurodyti duomenys patvirtina atliktų darbų apimtis, dėl atliktų darbų apimties, kokybės pretenzijų nebuvo reiškiama. Nors atsakovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, tačiau jokių iš esmės argumentų, prieštaravimų nenurodė, jokių dokumentų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus nepateikė. Taigi ieškovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Ieškovė savo įsipareigojimus pagal Rangos sutartį įvykdė, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė, liko skolinga 130605,37 Eur sumą, kuri iš atsakovės priteistina ieškovei.
Dėl delspinigių
11. Ieškovė kreipdamasis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, nereiškė reikalavimo priteisti sutartinius delspinigius, taip tikėdamasi kuo greičiau išspręsti susidariusį ginčą. Ieškovės paaiškinimu, kadangi atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, tuo pačiu išreiškė savo nenorą taikiai ir kuo mažesnėmis sąnaudomis užbaigti skolos susigražinimo klausimus, todėl vadovaujantis Sutarties 24 punktu, už įsiskolinimo terminą atsakovei priskaičiavo delspinigius po 0,05 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 7779,78 Eur. Atsakovės vertinimu nustatytas dydis yra per didelis teismų praktikoje taikomas 0,02 proc. delspinigių dydis, todėl šiuo atveju turėtų būti mažinamas.
12. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką sutartinių netesybų paskirtis yra dvejopa, pirma, nuolat veikti skolininką ekonominio pobūdžio spaudimu, kad jis stengtųsi įvykdyti prievolę, antra, bent iš dalies atlyginti nuostolius, galimus dėl sutarties nevykdymo laiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, bei įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis, ar abi sutarties šalys - privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).
13. Delspinigių norma 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos nustatyta šalių sudarytoje 2018-03-13 Rangos sutartyje, vėliau nebuvo keičiama, nėra duomenų, kad atsakovė būtų kėlusi klausimą dėl delspinigių normos sumažinimo. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, ji kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo priėmimo delspinigių priteisti neprašė, norėdama kuo greičiau išspręsti kilusį ginčą. Be to yra pagrindo spręsti kreipdamasi dėl teismo įsakymo priėmimo įvertino tai, kad patiriamos mažesnės bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad atsakovė pareikšdama prieštaravimus nenurodė argumentų, pareiškus ieškinį taip pat iš esmės nors ir nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, tačiau iš esmės ieškovės nurodytų argumentų, pateiktų įrodymų neginčijo. Nors atsakovės teisė naudotis savo teisėmis savo nuožiūra, tačiau matyti, kad dėl vykstančio proceso patiriamos papildomos išlaidos. Įvertinus visumą spręstina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas. Atsakovė nenurodė priežasčių kodėl manydama, kad delspinigių norma yra per didelė sutartį pasirašė. Abi šalys yra verslininkai, sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Atsakovė, būdama verslo subjektas, turinti patirties verslo bei derybų srityje, laisva valia pasirašiusi sutartį ir susitarimą dėl delspinigių dydžio, žinodama apie prisiimamus įsipareigojimus, galėjo ir turėjo numatyti sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius. Atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, į tai, kas išdėstyta nėra pagrindo spręsti, kad minėtas Sutarties 24 punktas dėl 0,05 procentų dydžio delspinigių yra akivaizdžiai prieštaraujantis bendrosioms sutarties sudarymo nuostatoms bei tikslams. Įvertinus tai kas išdėstyta nėra pagrindo spręsti, kad minėtas sutarties punktas prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Be to prašymas sumažinti delspinigių sumą iš esmės grindžiamas tuo, kad delspinigių norma yra per didelė, tačiau minėtos sutarties sudarymo metu nurodyta delspinigių norma (0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną) teismų praktikoje savaime nepripažįstama per didele. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 ). Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus duomenis, 2020-01-24 pažymą dėl delspinigių apskaičiavimo, spręstina, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 7779,78 Eur delspinigių.
Dėl palūkanų
14. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 8 % dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos, pažymėtina, kad Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnis). Tačiau ši nuostata yra taikoma tiek, kiek specialūs įstatymai nenumato kitokio palūkanų dydžio (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Kai laiku neįvykdoma prievolė atlikti mokėjimus pagal komercines sutartis ir tokių sutarčių šalys yra ūkio subjektai – priteistinų palūkanų dydis nustatomas, vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti palūkanas, kurios nustatomos: 8 procentiniais punktais padidinus vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikomą fiksuotąją palūkanų normą. Nurodyta palūkanų norma nustatoma pagal tų metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiuo atveju atsakovės mokėtinų procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikytina 8 % palūkanų norma. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, tenkintinas ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 8 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-23 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
17. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį 2019-12-20 489 Eur ir 50 Eur, duomenis, kad 2020-01-27 sumokėta 517 Eur, 2020-01-28 sumokėta 957,00 Eur žyminio mokesčio. Bylos duomenimis byloje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-12-23 nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuri 2020-01-27 nutartimi panaikinta. Šioje dalyje patirtos išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio neatlygintinos. Iš atsakovės ieškovei priteistinas 2013 Eur žyminis mokestis ( CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis ).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elmosta“, juridinio asmens kodas 151340924 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Exto“, įmonės kodas 300557116 130605,37 Eur (vieno šimto trisdešimties tūkstančių šešių šimtų penkių eurų ir 37 centų) skolą, 7779,78 Eur ( septynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 78 Eur) delspinigių, iš viso 138385,15 Eur (vieno šimto trisdešimties aštuonių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 15 centų) skolą, 8 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2019 m. gruodžio 23 d. iki visiško skolos išieškojimo ir 2013 Eur ( du tūkstančius trylika eurą ) žyminio mokesčio.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.
Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.
Teisėja Vilija Valantienė