Baudžiamoji byla Nr. 1-232-497/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00069-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1; 1.2.29.1.1.; 2.3.6.4.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas,
sekretoriaujant Violetai Budžienei,
dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,
kaltinamajam N. J. ir jo gynėjai Žanai Timaškovai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis projektų vadovu UAB „V.“, pardavimų vadybininku UAB „M.“, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
N. J., būdamas UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) projektų vadovu nuo 2021 m. sausio 27 d. valdė ir naudojo jam patikėtą UAB „V.“ turtą – automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 5 d., turėdamas tikslą pasisavinti svetimą, jam patikėtą turtą, žinodamas, kad UAB ,,V.“ direktorius M. M. (M. M.) nesuteikė jam įgaliojimų veikti bendrovės vardu, UAB ,,V.“ buveinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,V.“ įgaliojimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, o būtent:
kompiuterine technika atspausdino UAB ,,V.“ vardu 2022 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimą, kuriame įrašė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,V.“ įgalioja N. J. atstovauti įmonės UAB ,,V.“, kaip pardavėjo interesus VĮ ,,Regitra“ atstovybėse, parduodant transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliekant visus reikiamus registracijos veiksmus, susijusius su transporto priemonės pardavimu ir perleidimu bei pasirašė direktoriaus M. M. vardu, taip pat atspausdino 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,V.“, atstovaujama direktoriaus M. M., parduoda transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) N. J. už 15 000 Eur, nors realiai pinigų nemokėjo, bei pasirašė direktoriaus M. M. vardu, po ko 2022 m. rugsėjo 6 d. šiuos žinomai netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,V.“ įgaliojimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, panaudojo pateikiant valstybinės įmonės ,,Regitra“ padaliniui adresu: Senasis Ukmergės kel. 4, Užubalių k., Vilniaus r. sav., kaip priedą prie prašymo dėl transporto priemonės perregistravimo N. J. vardu. Tokiu būdu jis, N. J., eidamas UAB ,,V.“ projektų vadovo pareigas ir neteisėtai veikdamas šios bendrovės vardu, 2022 m. rugsėjo 5 d. pagamino ir 2022 m. rugsėjo 6 d. panaudojo žinomai netikrus dokumentus – 2022 m. rugsėjo 5 d. UAB ,,V.“ įgaliojimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdamas valstybinei įmonei ,,Regitra“, ko pasekoje nepagrįstai, šių žinomai netikrų dokumentų pagrindu, savo vardu užregistravo automobilį, ir taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB ,,V.“ priklausantį turtą – 16 600 eurų vertės automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Šiais savo veiksmais N. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Teisme apklaustas kaltinamasis N. J. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka su pareikštais kaltinimais, tačiau neturėjo ketinimo pasisavinti automobilį. Ginčas kilo dėl 2015 m. laidos automobilio VOLKSWAGEN PASSAT. Šį automobilį UAB „V.“ nusipirko 2020 m. viduryje už 16 500 eurų, nes kaltinamajam reikėjo automobilio atlikti UAB „V.“ funkcijas ir užduotis, ir juo jis visą laiką naudojosi. 2021-2022 metais jis buvo įmonės akcininku, jam priklausė 67 procentai akcijų. Panašiu metu keitėsi akcininkų struktūra, atsirado akcininkai R. M., M. M. ir M. M.. Akcijų proporcijos buvo paskirstytos panašiai, jam liko 33 procentai akcijų. Jis iki kovo mėnesio buvo įmonės direktoriumi, nuo kovo mėnesio direktoriumi buvo M. M.. Kai automobilis buvo perregistruotas jo vardu, įmonės direktoriumi buvo M. M.. R. M. įmonėje buvo tik akcininkas. Nepaisant to, kad automobilis buvo įmonės vardu, kaltinamasis visada asmeniškai mokėjo eksploatacijos išlaidas, už technines apžiūras, atliko aptarnavimus, nes įmonėje UAB „V.“ tam nebuvo skirta lėšų. Tvirtino, kad jis neturėjo ketinimo pasisavinti automobilį. Paaiškino, kad jo buvo paprašyta perregistruoti automobilį savo vardu dar 2022 m. pavasarį, tačiau jis neturėjo pinigų. Rugpjūčio mėnesį irgi kelis kartus skambino ir jie sutarė, kad persirašys rugsėjo mėnesį, nes už jį reikia mokėti mokesčius. Vienintelis būdas tą padaryti buvo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, o jis su įmone atsiskaitytų vėliau, nes kitokio kelio nebuvo. Tam įmonės akcininkas neprieštaravo, viskas buvo suderinta, R. M. žinojo, kad jis neturi pinigų atsiskaityti už tą automobilį, nes visos santaupos buvo projekte. Paaiškino, kad registruoti sandorį dėl pirkimo-pardavimo Regitroje reikalingas įgaliojimas, kuriame nurodytas transporto priemonės kėbulo numeris. M. M. tuo metu nebuvo Vilniuje, paskambinus ir pasakius, kad nori užregistruoti, pastarasis atsakė, kad viskas gerai ir leido važiuoti. Jis M. M. vardu pasirašė įgaliojimą ir pirkimo-pardavimo sutartį ir nuvažiavęs užregistravo automobilį savo vardu. Tuos dokumentus nusiuntė buhalterijai, kad apskaitytų sandorį, kuriuo įsigijo turtą. Pirkimo pardavimo sutartį iš karto po sandorio siuntė ir M.. Nurodė, kad M. M. parašo nelaukė, nes R, M. paprašė, kad jis automobilį perregistruotų neatidėliojant. Įmonė vykdė projektus, skolų yra ir šiai dienai, automobilis būtų areštuotas, todėl to nebūtų buvę galima padaryti ateityje. Paaiškino, kad buvo sutarta dėl vėlesnio atsiskaitymo, bet vėliau akcininkų santykiai pasikeitė ir buvo parašytas pareiškimas policijai, kad jis suklastojo dokumentą. Teko pasiskolinti pinigus ir atsiskaityti už šį turtą, pilnai atsiskaityta 2023 m. sausio pradžioje. Parodė, kad kiek prisiminė, nebuvo išreikštas sutikimas, kad iš pradžių jis suklastoja M. parašus, perregistruoja tokiu būdu be M. dalyvavimo automobilį, pinigų nesumoka, o atsiskaito kažkada vėliau. Jis paklausė, ar gali važiuoti į VĮ „Regitra“ nepaisant to, kad M. nėra Vilniuje, kuris negali nuvažiuoti kartu. Buvo M. noras, kad jis kuo greičiau persirašytų automobilį savo vardu, kad nereikėtų daryti mėnesinių atskaitymų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kad įmonei nereikėtų už jį papildomai mokėti.
Teisme apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad jis yra UAB „V.“ akcininkas ir teisininkas. N. J. pažįsta, nuo 2011 metų buvo bičiuliai, kartu turėjo verslą. 2021-2022 metais įmonės akcininkais buvo jis, turėdamas 10 procentų akcijų, jo žmona, turėdama 34 procentus akcijų, N., M. M., turėdamas 23 procentus akcijų. M. M. nuo 2021 m. balandžio ar gegužės mėnesio buvo įmonės vadovas. N. J. buvo projektų vadovas. 2021-2022 metais įmonė vykdė nekilnojamojo turto plėtrą. Buvo nupirktas pastatas (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir jis buvo rekonstruojamas į būstą. Automobilis VW PASSAT buvo įgytas 2021 m. sausį konkrečiu tikslu – dažnai reikėjo važinėti į (duomenys neskelbtini). Faktiškai naudojimui jis buvo įgytas N., kuris automobilį pats išsirinko, buvo maždaug apsitarę biudžetą, ir jis pats visą laiką tą automobilį naudojo. Už automobilį sumokėjo UAB ,,V.“. N. de facto įmonėje nustojo dirbti 2021 m. rudenį. Įmonė visą laiką Valstybinei mokesčių inspekcijai šimtu procentų mokėjo pajamas natūra papildomai už tą automobilį, nes N. J. jį naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nuo rudens ar žiemos įmonės reikmėms tas automobilis apskritai nebuvo naudojamas. Pasikalbėję su M. M., atrodo 2022 m. pavasarį, nusprendė N. pasiūlyti du variantus: arba grąžina mašiną, o jie ją parduoda, nes ji faktiškai nebuvo reikalinga, o gal ir būtų naudoję kiti darbuotojai, arba gali ją išsipirkti už įmonės įgytą kainą. Paskui per darbus viskas pasimiršo. Vasarą vieną kartą N. buvo priminęs laišku ar SMS pranešimu. Rugsėjo 14 d. N. parašė laišką su klausimu, kaip dėl automobilio, nes įmonei reikia pinigų. Dar vėliau, spalį arba lapkritį, tapo žinoma, kad tą automobilį jau rugsėjo 5 d., t. y. prieš tai, kai jam rašė laišką, N. buvo perrašęs savo vardu. Paskambinus M. M. ir pasakius apie situaciją, pastarasis nuvažiavo į VĮ „Regitrą“ ir išsiėmė įgaliojimo bei pirkimo-pardavimo sutarties kopiją. Tų dokumentų nuotraukas M. M. atsiuntė per „Facebook” ir „Viber“, o jis jas persiuntė N. ir paklausė, kas čia per „fokusai“. Įmonės vardu pasirašė neva M. M.. Iš tikrųjų M. M. nepasirašė, akivaizdžiai ten ne M. M. parašas. Tada dar kelis kartus kalbėjo su N., bandė tartis, kad tiesiog susimokėtų tą kainą, bet kadangi susitarti nepavyko, kreipėsi į policiją. Apie tai, kad ilgalaikis turtas nustojo būti bendrovės turtu, buhalterija nebuvo informuota. Paaiškino, kad kai yra vykdomas pardavimas, pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis ir atitinkamai yra išrašoma sąskaita-faktūra už konkrečią prekę, nesvarbu ilgalaikis ar trumpalaikis turtas. Šiuo atveju buhalterija iki šiol neinformuota, buhalterė formaliai jau žino, kad automobilis yra perrašytas, kadangi ikiteisminis tyrimas baigtas, bet baudžiamoji byla nebaigta, jie iš tikrųjų nežino, kaip elgtis su tuo automobiliu. Išrašydami sąskaitą, tarsi pripažintų tokį perleidimą, bet iš tikrųjų jie nepripažįsta, nes nebuvo nei vadovo, nei pačios įmonės valios tą automobilį parduoti, ypatingai už tą kainą, kuri buvo nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje – 15 000 eurų. Jie tarėsi už 16 600 eurų, t. y. tiek, kiek jis „kabėjo“ apskaitoje. Po pareiškimo pateikimo, N. pervedė lėšas, gal ne viską, tačiau negali pasakyti, ar tos pervestos lėšos yra įskaitytos į automobilio kainą, ar įskaitytos į N. skolos dengimą. Turima omenyje, kad ten dar yra finansinių klausimų tarp įmonės „V.“ ir N. J.. Tai dar kitokios finansinės pretenzijos N. J., tačiau, manytina, kad tai ne baudžiamosios bylos dalykas. Civilinio ieškinio bendrovė šioje byloje nepareiškė, kai pasibaigs byla, turės prejudicinį faktą ir tada bus nuspręsta. Šiai dienai N. įmonėje de jure dirba.
Teisme apklaustas liudytojas M. M. parodė, kad N. J. pažįsta pakankamai seniai, nuo 2021 m. kartu dirbo. UAB „V.“ akcininkai yra keturi: jis, N., R. M. ir M. M.. Akcijų prasme išskaidyta netolygiai: jo – apie 23 procentus, R. – apie 10 procentų, N. – apie 30 procentų ir M. – apie 30 procentų. Nuo 2022 m. gegužės jis yra įmonės vadovas. Brolis įmonėje yra teisininkas, o N. – projektų vadovas. N. dirbo visokius organizacinius projekto ir kitus darbus. Automobilis VW PASSAT buvo įgytas tada, kai liudytojas dar nebuvo įmonės vadovu. Automobilis buvo pirktas už maždaug 16 000 eurų darbo poreikiams ir perduotas valdyti N.. Darbo tikslais automobilis buvo naudojamas nuvažiuoti į objektą, atvežti medžiagas, bet to darbo N. daug nedirbo, tik retkarčiais, todėl iš esmės automobiliu jis naudojosi asmeniniais tikslais. Kadangi tiesioginio darbo, kuriam automobilis nereikalingas, nebuvo daug, o paskui išvis nelabai buvo, todėl kilo mintis dėl automobilio išsipirkimo iš įmonės. Derybose dalyvavo jo brolis R. M. ir N.. Prisijungus prie VĮ „Regitros“ sistemos pamatė, kad automobilis nepriklauso įmonei. Kreipėsi į VĮ „Regitrą“ ir ji išdavė dokumentus dėl pardavimo. Dokumentuose esantys parašai prie jo pavardės yra ne jo. Tai buvo netikėta, nes į jį nebuvo kreiptasi su žinia, kad reikia pasirašyti, suformuoti kažkokį dokumentą. Jis nederino to, kad avansu automobilį perduoti N., o pastarasis sumokėtų vėliau. Nuo rugsėjo 5 d., kai automobilis faktiškai buvo išregistruotas, iki tos dienos, kai sužinojo, praėjo gal vienas ar du mėnesiai. Apie tai, kad automobilis jau ne įmonės, sužinojo tik asmeniškai prisijungęs prie sistemos. Tada kilo mintis pasitikslinti ir pasižiūrėti, kodėl ir kada tai padaryta. Su N. apie tai kalbėjo jo brolis, jis pats nekalbėjo. Dabar įmonei yra pervesta 16 500 eurų. Civilinio ieškinio įmonė nepareiškė.
UAB „V.“ 2022 m. rugsėjo 5 d. įgaliojimo, pasirašyto direktoriaus M. M., kopijoje, nurodyta, kad UAB „V.“ įgalioja: N. J., atstovauti įmonės UAB „V.“, kaip Pardavėjo interesus VĮ „Regitra“ atstovybėse, parduodant transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atliekant visus reikiamus veiksmus, susijusius su transporto priemonės pardavimu ir perleidimu. Įgaliojimas galioja iki 2022 m. rugsėjo 30 d. (1 t., b. l. 82)
2023 m. vasario 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu N. J. prie ikiteisminio tyrimo pateiktoje 2022 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pardavėjas UAB „V.“ parduoda, o pirkėjas N. J. perka pardavėjui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę: VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės kaina 16 000 eurų. Transporto priemonę pardavė UAB „V.“, atstovaujamas direktoriaus M. M., šalia padėtas parašas ir įmonės antspaudas. Transporto priemonę pirko N. J., šalia padėtas parašas (1 t., b. l. 157-162).
VĮ „Regitra“ pateiktoje 2022 m. rugsėjo 5 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje transporto priemonės kaina nurodyta 15 000 eurų (1 t., b. l. 106).
2022 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonės įgijimo deklaracijoje Nr. 183897544 nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), už 15 000 eurų UAB „V.“ pardavė N. J. (1 t., b. l. 109-112).
2022 m. rugsėjo 6 d. Transporto priemonės perleidimo deklaracijoje Nr. 183897905 nurodyta, kad atstovaujamasis UAB „V.“ buvo atstovaujamas 2022 m. rugsėjo 5 d. juridinio asmens išduoto įgaliojimo pagrindu atstovaujančiojo N. J., atstovavimo pagrindas juridinio asmens išduotas įgaliojimas (1 t., b. l. 110).
2022 m. rugsėjo 6 d. N. J. prašyme Nr. 20220606 dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo nurodyta, kad pageidaujama paslauga: transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistravimas; patikrinimas, ar privalu mokėti motorinių transportų priemonių registracijos mokestį ir, jei privalu, jo apskaičiavimas (1 t., b. l. 112).
2022 m. rugsėjo 6 d. prašymo nagrinėjimo duomenų išraše Nr. 20220606 nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) prašė pakeisti įregistruotos transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, identifikavimo numeris: (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) valdytoją/savininką. Išduotas registravimo dokumentas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 111).
UAB „V.“ direktoriaus M. M. pasirašytoje ilgalaikio turto apyvartos ataskaitoje laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. nurodyta, kad lengvojo automobilio VW PASSAT įsigijimo vertė 16 600 eurų, nusidėvėjimas – 3 347,50 eurų, likutinė vertė – 13 252,50 eurų (1 t., b. l. 163-166).
N. J. pateikti atlikti bankiniai mokėjimai UAB „V.“: 2022 m. gruodžio 8 d. – 4 500 eurų; 2022 m. gruodžio 16 d. – 5 000 eurų (1 t., b. l. 136-137); 2023 m. vasario 26 d. – 1 000 eurų; 2023 m. kovo 15 d. – 6 000 eurų (1 t., b. l. 140-141).
Kelių transporto priemonės registracijos žurnale pagal identifikacijos numerį nurodyta, kad nuo 2021 m. sausio 27 d. transporto priemonės VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas UAB „V.“. Nuo 2022 m. rugsėjo 6 d. transporto priemonės valdytojas-savininkas N. J. (asmens duomenų bylos tomas, b. l. 13-14).
Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. susirašinėjimo el. paštu tarp R. M. ir N. J. matyti, kad R. M. rašo „ Labas, kaip ir sakiau, reikia issipirkti masinas, jeigu neturi pinigų, reikia det skelbimą ir parduot kuo greiciau. Refinansavimui reikiqia min 15k. Penktadieni notaras“
Įrodymų vertinimas, motyvai ir kvalifikacija
BK 183 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes.
BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
N. J. kaltė suklastojus dokumentą ir pasisavinus jam patikėtą turtą yra įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Kaltinamasis N. J. parodė, kad kaltu prisipažįsta, bet nusikaltimo nepadarė, nes nebuvo jo tyčios pasisavinti turtą, o dokumentas buvo suklastotas su M. M. žinia. Teigė, kad neturėjo ketinimo pasisavinti automobilį. Jis norėjo automobilį išsipirkti, bet tuo metu neturėjo pinigų. Jo paprašė, kad persirašytų savo vardu, kad bendrovei nereikėtų mokėti mokesčių. Vienintelis būdas tą padaryti buvo pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, o jis su įmone atsiskaitytų vėliau. Tam įmonės akcininkas neprieštaravo, viskas buvo suderinta. Paaiškino, kad sandoriui dėl pirkimo – pardavimo reikalingas specialus įgaliojimas. Kadangi M. M. tuo metu nebuvo Vilniuje, jis šiam paskambino ir pasakė norintis užregistruoti automobilį savo vardu. Šis sutiko, todėl jis M. M. vardu atsispausdino įgaliojimą ir užregistravo automobilį savo vardu.
Kaltinamojo parodymai šioje dalyje atmetami. Juos paneigia byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų M. M., R. M. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojai R. M. ir M. M. nurodė, kad iki įvykio buvo vedamos derybos, siūlant N. J. arba pačiam nusipirkti automobilį iš bendrovės arba jį grąžinti bendrovei, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie nesitarė automobilio perleisti N. J. nurodytu būdu. Liudytojas M. M. parodė, kad apie tai, jog automobilis nebėra registruotas bendrovės vardu sužinojo atsitiktinai praėjus mėnesiui ar dviem po įvykio, kai prisijungė prie „Regitros“ e-sistemos ir pamatė, kad šis išregistruotas rugsėjo 5 d. Tai jam buvo netikėta. Nurodė, kad nesitarė su N. J., kad avansu perduoda N. J. automobilį, o jis sumoka vėliau. Derybas dėl automobilio su N. J. vedė jo brolis R. M.. Identiškas aplinkybes, jog susitarimo perregistruoti automobilį N. J. vardu, šiam už jį sumokant vėliau nebuvo, nurodė ir R. M.. Tvirtino, kad rugsėjo 14 d. N. J. parašė laišką, ragindamas arba automobilį išsipirkti arba atvaryti, kad galėtų jį parduoti. Spalio ar lapkričio mėnesį sužinojo, kad jau tuo metu, kai rašė laišką N. J., automobilis buvo perregistruotas N. J. vardu rugsėjo 5 d. Automobilis iki šiol yra bendrovės turto balanse.
Šiuos R. M., M. M. parodymus, jog jie nežinojo apie tai, kad N. J. padirbdamas įgaliojimą perregistravo automobilį savo vardu patvirtina ir byloje esantis susirašinėjimas tarp N. J. ir R. M. (1 t. b. l. 54) iš kurio matyti, kad R. M. rašo taip, tarsi automobilis dar būtų registruotas bendrovės vardu ir siūlo N. J. arba išsipirkti automobilį, o jeigu neturintis pinigų, reikia dėti skelbimą ir kuo greičiau jį parduoti, nes reikia pinigų refinansavimui. Ši žinutė taip pat patvirtina, jog automobilio likimą R. M. ragino spręsti, būtent dėl to, kad įmonei skubiai reikėjo piniginių lėšų. Todėl N. J. aiškinimas, kad įmonė pardavė jam automobilį, sutikdama, jog už jį N. J. sumokėsiantis vėliau, nelogiškas. Be to, įmonė neišrašė automobilio pardavimo sąskaitos faktūros, o automobilis iki šiol yra apskaitomas įmonėje kaip ilgalaikis turtas. Aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuotina, kad byloje visiškai įrodyta, jog N. J. atliko kaltinime nurodytus veiksmus.
Kaltinamasis N. J. suvokė, kad įgaliojimo, kuris suteikia parduoti įmonės automobilį, suklastojimas, pateikiant žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad įmonė įgalioja jį atstovauti parduodant automobilį ir sutarties atspausdinimas įrašant žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB ,,V.“, atstovaujama direktoriaus M. M., parduoda transporto priemonę N. J., po ko 2022 m. rugsėjo 6 d. šių žinomai netikrų dokumentų – įgaliojimo ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, panaudojimas pateikiant valstybinės įmonės ,,Regitra“ savo vardu užregistruojant automobilį yra pavojinga veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę. Todėl subjektyvieji turto pasisavinimo ir dokumento suklastojimo požymiai taip pat nustatyti.
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.
N. J. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį didelės vertės turto pasisavinimu (straipsnio redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) atsižvelgiant į turto - automobilio VW PASSAT vertę – 16 600 eurų, kuri remiantis iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusia BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija buvo laikoma didele, turtui viršijant 250 MGL dydžio sumą.
2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XIV-1925 ( buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat ir BK 183 straipsnis ir 190 straipsnis.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. To paties straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
N. J. pasisavinto turto vertė – 16600 Eur viršija 10 MGL ribą, tačiau neviršija 400 MGL dydžio sumos ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą atitinka BK 183 straipsnio 1 dalies sudėtį. Šie įstatymo pakeitimai švelnina kaltinamojo padėtį, todėl jo veika perkvalifikuotina iš BK 183 straipsnio 2 dalies, į BK 183 straipsnio 1 dalį.
Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji turto pasisavinimo ir dokumento suklastojimo požymiai, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal BK 183 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teikė tokiam prašymui reikalingus dokumentus: prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal žmonos G. J. laidavimą, (2 t. b. l. 55), G. J. sutikimą būti laiduotoja ir prašymą perduoti N. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t. b. l. 43) ir kitus dokumentus.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta,; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį galimas tik esant minėtų sąlygų visumai. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, t.y. neigė tyčią pasisavinti jam patikėtą didelės vertės turtą ir tvirtino, kad automobilio perregistravimas, iš karto nesumokant už automobilį buvo suderintas su įmonės vadovu ir akcininkais. Toks dalinis prisipažinimas neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos sąlygos. Nesant visų būtinųjų sąlygų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šis jo prašymas netenkinamas.
Dėl bausmės skyrimo
BK 183 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
BK 300 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
BK įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
N. J. idealiąja sutaptimi padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. Lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta, kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tvirtindamas, kad tyčios pasisavinti turtą neturėjo, įgaliojimą suklastojo su M. M. sutikimu. Teismas tokio kaltinamojo prisipažinimo nelaiko jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). N. J. neteistas, dirbantis, per paskutinius 1 metus du kartus baustas administracine tvarka už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog N. J. už nusikalstamas veikas skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda, už BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nustatant artimą minimaliam, o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą - minimalų jos dydį (BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina 50-2000 MGL dydžio bauda). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje padarytos idealiąja sutaptimi, todėl už šių nusikaltimų padarymą skirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, bausmių apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 183 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, apimant švelnesnę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę.
Kiti klausimai
Automobilis nusikalstamu būdu registruotas N. J. vardu. N. J. 4 mokėjimo pavedimais sumokėjo bendrovei automobilio kainą 16 500 Eur (t. 1, b.l. 136, 137, 140, 141). Tačiau bendrovė UAB „V.“ civilinio ieškinio nepareiškė. Remiantis įmonės direktoriaus R. M. parodymais įmonė laukianti, koks bus teismo nuosprendis ir sprendimą dėl ieškinio priims, atsižvelgdami į nustatytus prejudicinius faktus. Taip pat R. M. patvirtino, kad įmonė N. J. pinigus gavo, tačiau nežino už ką ir kokiu pagrindu jie buvo pervesti įmonei, nes N. J. ir taip turi skolų bendrovei. PVM sąskaita faktūra N. J. už automobilį neišrašyta, pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta ir automobilis iki šiol yra bendrovės balanse. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, tai, kad šiuo nuosprendžiu N. J. pripažintas kaltu automobilį įgijęs nusikalstamu būdu, teismas sprendžia, kad automobilio teisinė registracija N. J. vardu panaikintina ir N. J. įpareigotinas grąžinti automobilį bendrovei, atkuriant teisinę registraciją bendrovės vardu. N. J. pervestos UAB „V.“ pervestos lėšos – 16 500 Eur yra bendrovės be pagrindo įgytas turtas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.237 straipsnis), kurio grąžinimas kaltinamajam, kilus ginčui, spręstinas civilinio proceso tvarka, nes baudžiamajame procese bendrovė nebuvo civiliniu atsakovu.
2023 m. liepos 14 d. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. liepos 14 d. pažyma Nr. APD-2023-12044 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 220 Eur už N. J. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad N. J. be kita ko buvo kaltinamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, už kurį įstatyme numatyta vien laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė, padarymu, 2023 m. birželio 15 d. nutartimi kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis neturėjo gynėjo, todėl Vilniaus apygardos teismas kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius N. J. parinko gynėją advokatę Žaną Timaškovą, kuri Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi ir buvo paskirta kaltinamojo gynėja advokate. Taigi pripažinus gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą būtinu, gynėja N. J. buvo paskirta teismo iniciatyva, kas reiškia, kad kaltinamasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Prašomų priteisti išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją. Nepriteisti šių išlaidų iš kaltinamojo prašė ir jam parinkta gynėja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.
N. J. ikiteisminio tyrimo metu vyriausiojo tyrėjo 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l.182-184), paliekama galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus panaikintina.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 21 d. nutarimu (1 t. b. l. 145-154) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui VOLKSWAGEN PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliekamas galioti iki šio automobilio teisinės registracijos atstatymo UAB „V.“ vardu ir šio automobilio faktinio grąžinimo įmonei.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
N. J. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 2 dalies ir skirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
N. J. pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir N. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.
Panaikinti automobilio teisinę registraciją N. J. vardu ir grąžinti automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) natūra, atkuriant teisinę registraciją bendrovės vardu.
N. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžius įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš N. J. priteisti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 – ojo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VOLKSWAGEN PASSAT, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo šioje dalyje, tai yra iki teisinės registracijos atstatymo UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu ir šio automobilio faktinio grąžinimo įmonei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėjas Audrius Cininas