Civilinė byla Nr. 2-341-425/2022.
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00114-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Panevėžys
2022 m. gruodžio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „(duomenys neskelbtini “, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nemokumo administratoriai“, ieškinį atsakovui L. K. dėl žalos atlyginimo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
1. Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratorės, pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo L. K. 59 900 Eur žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2022-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-389-796/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą. Pagal teismo nutartį nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Nemokumo administratoriai“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-02-23. Atsakovas L. K. nuo 2020-02-26 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius).
3. Iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašų matyti, jog atsakovo vadovavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš įmonės sąskaitos AB SEB banke nuo 2020-05-22 iki 2021-06-25 buvo išimta iš viso 59 900 Eur piniginių lėšų. Atsakovas nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių šios išimtos pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms, nėra įrodymų, kad atsakovas gautą pinigų sumą būtų įmonei grąžinęs, todėl yra pagrindas spręsti, kad paimtos piniginės lėšos panaudotos atsakovo asmeninėms reikmėms.
4. Taigi atsakovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, elgėsi neteisėtai: jo vadovavimo laikotarpiu iš įmonės banko sąskaitos išimta pinigų suma, nėra pateikta jokių įrodymų apie jos panaudojimą įmonės reikmėms ar grąžinimą įmonei, dėl to yra pagrįsta spręsti, kad atsakovas veikė prieš įmonės interesus, tuo pažeisdamas teisės aktų normas (neteisėti veiksmai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei iš viso 59 900 Eur turtinę žalą, todėl privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis). Taip pat pabrėžia, jog tarp ieškovės patirtos žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų egzistuoja ir priežastinis ryšis (CK 6.247 straipsnis).
5. Atsakovui L. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2022-10-27 asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą ir protingą terminą po termino pabaigos atsiliepimas į ieškinį teisme nebuvo gautas. Papildomai pažymėtina, kad informacija apie vykstantį procesą atsakovui buvo pateikta ir elektroniniu paštu bei telefonu, o teismo procesiniai dokumentai siųsti paties atsakovo nurodytu elektroninio pašto adresu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo, o ieškovė pateiktame ieškinyje išreiškė prašymą priimti sprendimą už akių tuo atveju, jei bus tam pagrindas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-389-796/2022 UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iškėlė bankroto bylą ir nemokumo administratoriumi paskyrė UAB „Nemokumo administratoriai“. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-02-23. Atsakovas L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 2020-02-26 iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai taip pat patvirtina, jog atsakovo vadovavimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu iš įmonės AB SEB banko sąskaitos nuo 2020-05-22 iki 2021-06-25 buvo išimta iš viso 59 900 Eur piniginių lėšų. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių išimtos pinigų sumos panaudojimą įmonės reikmėms, nėra įrodymų, kad atsakovas gautą pinigų sumą būtų įmonei grąžinęs.
8. Nagrinėjamoje byloje, teismas atlikęs formalų procesinį dokumentą – ieškinį pateikusios ieškovės pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
9. Formaliai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas pripažintos bankrutuojančia įmonės buvusio vadovo civilinės atsakomybės klausimas padarius žalą paimant iš įmonės banko sąskaitos pinigines lėšas, kai nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms.
10. Vertinant pareikšto ieškinio reikalavimus pirmiausia pažymėtina, kad bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, todėl civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 41 punktą; kt.).
11. Ieškinys dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovui gali būti pareikštas skirtingais pagrindais: dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl imperatyvių įstatymo nuostatų (nustatytų vadovo pareigų) pažeidimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieškinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos nustatant vadovo civilinės atsakomybės sąlygas apimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 44 punktą).
12. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai teismų praktikoje suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).
13. Bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 ir kt.).
14. Be to, ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, įtvirtina vadinamąją generalinio delikto sistemą, kuri reiškia, jog neteisėtu elgesiu, sukeliančiu civilinę atsakomybę, laikytinas bet koks žalos padarymas, jei jis atitinkamomis sąlygomis negali būti pateisinamas.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ir atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Iš pateiktos normos turinio darytina išvada, kad akivaizdžiai nuostolingais, ekonomiškai nenaudingais veiksmais laikytini bendrovės valdymo organo veiksmai, kuriais švaistomas bendrovės turtas, patiriami nuostoliai, kurie neparemti normalia gamybine-ūkine rizika, kuriais nesiekiama ekonominės naudos pačiai bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2004 ir kt.). CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.
16. Nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu pateikti ir pirmiau patarti duomenys patvirtina, jog atsakovas iš įmonės sąskaitos AB SEB banke laikotarpiu nuo 2020-05-22 iki 2021-06-25 išėmė iš viso 59 900 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms. Taigi atsakovas, kuris buvo įmonės vadovas, turėjęs pareigą veikti įmonės interesais, jam svetimas jo vadovaujamos įmonės lėšas valdė kaip savo asmenines, kas patvirtina, jog veikė priešingai įmonės interesams, todėl tokiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei turtinę 59 900 Eur dydžio žalą. Atsakovas L. K. buvo informuotas apie jam pareikštą ieškinį, tačiau teismui nepateikė procesinių dokumentų, kuriuose jis būtų nurodęs kitokias nei ieškovė nurodė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos paimtų piniginių lėšų nepanaudojimo įmonės interesais aplinkybes. Nesant jokių duomenų, paneigiančių atsakovo kaltės prezumpciją, yra pagrindas konstatuoti visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl ieškovės pareikštas ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 59 900 Eur dydžio žalos atlyginimo bendrovei suma.
17. Kadangi atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, tenkinamas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl žyminis mokestis, kuris nagrinėjamu atveju sudaro 1 125 Eur, priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
19. Pašto išlaidos byloje yra 26,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos iš atsakovo priteisiamos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Priimti sprendimą už akių atsakovo L. K. atžvilgiu. Ieškovės ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Nemokumo administratoriai“, j. a. k. 304500988, naudai 59 900 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių devynių šimtų eurų) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-19) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 125 Eur žyminio mokesčio (mokesčio gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5662).
Priteisti iš atsakovo L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 26,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (įmokos kodas – 5662, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas