Civilinė byla Nr. e2-423-464/2019

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00109-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.2.

                                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atidėti dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos pervežimai“ dėl skolos priteisimo, ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pervežimai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profis“ dėl sumokėto avanso ir nuostolių priteisimo, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Profis“ 2018-03-01 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos pervežimai“ 44 017 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė UAB „Baltijos pervežimai“ 2018-03-19 pareiškė priešieškinį, prašydama priteisti iš ieškovės UAB „Profis“ 74 200 Eur avansą, 24 200 Eur dydžio nuostolius, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. 

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2018-12-17 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteisdamas 74 200 Eur avansą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos 74 200 Eur sumos nuo priešieškinio pateikimo dienos (2018-03-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 7 883,93 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusią priešieškinio dalį atmetė; grąžino 120 Eur sumą, sumokėtą į teismo depozitinę sąskaitą galimoms liudytojų atvykimo išlaidoms padengti; sumažino Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-21 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą. 

4.       Ieškovė su priimtu teismo sprendimu nesutiko ir 2018-12-17 pateikė apeliacinį skundą, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytose dalyse panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti, o nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytų pažeidimų, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, likusios dalies sumokėjimą prašė atidėti iki teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo.

5.       Nurodė, kad ieškovės atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės priešieškinio reikalavimų užtikrinimui visas ieškovės turtas ir banko sąskaitose esančios lėšos yra areštuoti. Apeliacinio skundo pateikimo metu ieškovės turtinė padėtis yra komplikuota, tačiau artimiausiu metu ši situacija gali iš esmės pagerėti, ieškovei per atitinkamą laikotarpį gavus ir sukaupus reikiamą piniginių lėšų sumą, kadangi ieškovė vykdo veiklą, turi darbuotojų. Taip pat nurodė, kad kiekvieną mėnesį antstolis leidžia ieškovei vykdyti privalomus mokėjimus – 2018 m. gruodžio mėn. iš areštuotų lėšų leista disponuoti 60 070,66 Eur suma, skirta sumokėti darbo užmokesčius darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Klaipėdos apygardos teismas 2019-01-17 nutartimi ieškovės UAB „Profis“ prašymą atmetė ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos,  apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.    

7.       Teismas nurodė, kad sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinta turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Todėl prašymą atidėti žyminį mokestį pateikęs asmuo turi pareigą pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad teismo procesinio sprendimo priėmimo metu jis turės galimybę sumokėti žyminį mokestį.

8.       Teismo vertinimu, ieškovė šios pareigos neatliko. Iš antstolio patvarkymo teismas nustatė, kad jai leidžiama disponuoti 60 070,66 Eur suma. Tačiau duomenų apie šiuo metu ieškovei priklausantį turtą nepateikta. Taip pat su apeliaciniu skundu nepateikti objektyvūs duomenys, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės deklaruojamos sunkios finansinės padėties pagerėjimą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo, todėl teismas pripažino neįrodyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnio taikymui būtiną sąlygą, kad ieškovė ateityje turės galimybių sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.

9.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apeliacinio skundo suma sudaro ne 74 200 Eur, kaip nurodo ieškovė, bet 118 217 Eur, nes prašoma panaikinti teismo sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovės priteistas 74 200 Eur avansas bei netenkintas jos pačios reikalavimas dėl 44 017 Eur skolos priteisimo iš atsakovės, prašant ir šią skolą priteisti. Tokiu atveju  turėtų būti sumokėtas 1 862 Eur žyminis mokestis nuo visos ginčijamos sumos. Teikiant apeliacinį skundą buvo sumokėta 200 Eur žyminio mokesčio, todėl likusi mokėtina dalis sudaro 1 662 Eur sumą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10.       Ieškovė UAB „Profis“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:   

10.1.                      Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, kadangi jie yra byloje. Teismas paviršutiniškai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus ir nepasisakė dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo galimybės.

10.2.                      Teismas neįvertino prašyme dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo nurodytų aplinkybių. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priešieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones visas ieškovės turtas ir piniginės lėšos buvo areštuoti, nors ieškovės vykdoma veikla nėra sustojusi.

10.3.                      Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą teigti, kad per teismo nustatytą terminą mokėtina žyminio mokesčio dalis užkirstų ieškovei kelią pasinaudoti teise į teisminę gynybą.

        Teisėja

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados     

2.                      Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama teisė į teisminę gynybą. Kita vertus, tokia garantija nereiškia, kad asmuo gali kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar nesilaikydamas CPK nustatytos ir visiems vienodai privalomos specialios kreipimosi į teismą tvarkos. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, kitaip tariant, įstatymo nustatytos tvirtos arba proporcinės pinigų sumos sumokėjimas, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose (CPK 80 str.).

3.                      Žyminio mokesčio mokėjimo taisyklės ir jų dydžiai įtvirtinti CPK 80 straipsnyje, o šios teisės normos 4 dalyje nurodyta, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose).

4.                      Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigą mokėti žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų paskutinė priemonė (lot. ultima ratio).

5.                      Iš esmės sutiktina su apeliante, kad kai kada gali susiklostyti tokia situacija, kai asmuo dėl savo turtinės padėties neturi galimybes konkrečiu momentu sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį. Sutiktina ir su tuo, kad tokia aplinkybė neturi tapti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą varžančiu veiksniu. Būtent dėl to proceso įstatyme yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Negalėdamas proceso inicijavimo metu sumokėti viso už reiškiamą procesinį prašymą mokėtino žyminio mokesčio, asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba šį mokėjimą atidėti.

6.                      Šiuo konkrečiu atveju atskirajame skunde keliamas CPK 84 straipsnio taikymo klausimas. Pagal CPK 84 straipsnį teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimą. Tačiau toks prašymas atidėti žyminio mokesčio ar jo dalies mokėjimą turi būti motyvuotas, o prie jo pridedami įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.

7.                      Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Tokiu būdu asmeniui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą. Šios nuostatos yra laikomasi ir teismų praktikoje, pasisakant, kad jeigu asmens turtinė padėtis žyminio mokesčio mokėjimo metu yra komplikuota, bet yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku i turtinė padėtis gali pagerėti, žyminio mokesčio mokėjimas jam gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017, 2018-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1445-236/2018). 

8.                      Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, kad turtinės padėties ir jos pokyčių įrodinėjimo pareiga visuomet tenka pačiam asmeniui, kuris pateikė prašymą dėl atitinkamos žyminio mokesčio lengvatos jam pritaikymo. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apeliantės dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, visada yra vertinama aktuali asmens turtinė padėtis, kuri yra susiklosčiusi sprendžiamo klausimo metu. Juridinio asmens turtinę padėtį apibūdina finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti aktualiu nagrinėjamam klausimui išspręsti laikotarpiu, taip pat kiti galimi duomenys: informacija iš bankų, turtą registruojančių registrų. Realią turtinę padėtį leistų įvertinti ir tokie duomenys, kaip gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos pajamos bei tokios veiklos sąnaudos (išlaidos), apibendrinti kasos duomenys, patvirtinantys piniginius srautus, mokesčių mokėtojo deklaracijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-347-178/2018).

9.                      Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje  konstatuota, kad be antstolio patvarkymo, kuriame nurodyta tik tai, jog 2018 m. gruodžio mėn. apeliantei leista disponuoti jos sąskaitose esančiomis 60 070,66 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, iš jų sumokant darbo užmokesčius darbuotojams, privalomąsias įmokas ir mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, valstybės ir savivaldybės biudžetams, jokių kitų apeliantės teiginius apie laikinai susiklosčiusią sunkią jos finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikta. Viena vertus, tokie deklaratyvūs atskirojo skundo teiginiai, kad byloje yra visi įrodymai apie apeliantės gaunamas pajamas ir turimą turtą, tačiau pirmosios instancijos teismas juos įvertino paviršutiniškai, tiesos neatitinka – tokių duomenų byloje neesama. Atskirajame skunde ir pati apeliantė cituoja vien duomenis apie jos darbuotojų skaičių (19), vidutinį jų atlyginimą (1 353,64 Eur), VSD įmokų sumą (8 375,12 Eur) ir priklausantį įmonei 1 automobilį iš viešai prieinamo informacijos šaltinio – tinklapio: https://rekvizitai.vz.lt/imone/profis/.

10.                      Be to, kaip matyti iš kito panašaus šaltino – „Creditinfo“ duomenų, apeliantės vėlavimo atsiskaityti reitingas yra žemos rizikos, o pati bendrovė vertinama kaip esanti geros būklės, bendrovė neturi nepadengtų įsiskolinimų, jos mokėjimų istorijoje nėra registruota skolų, jos atžvilgiu nėra taikytų ir kitų turto areštų. 2018 – 2019 metais apeliantei be nagrinėjamo ginčo nebuvo inicijuota kitų teisminių ginčų, antstolių informacijos apie raginimus nėra, bendrovė nėra įtraukta į nepatikimų įmonių sąrašą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nėra registravusi draudimo įmokų, baudų bei delspinigių skolų, informacijos apie finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą neužfiksuota, 2016 m. apeliantės pajamos siekė 404 896 Eur, 2018 m. bendrovėje dirbo 16 darbuotojų, 2018 m. bendrovei priklausė 1 transporto priemonė. Duomenų apie registruotą nekilnojamąjį turtą nėra.

11.                      Antra vertus, vien aplinkybė, kad dėl vykstančio teisminio ginčo su atsakove apeliantės turtas / piniginės lėšos ginčo sumai Klaipėdos apygardos teismo 2018-03-20 nutartimi buvo areštuoti, pati savaime nelemia vertinimo, jog apeliantė, juridinis asmuo, deklaruojantis gerus savo veiklos rodiklius viešai prieinamiems šaliniams, neišgali sumokėti 1 662 Eur mokėtinos žyminio mokesčio dalies valstybei, juolab kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas nesumažina turimo turto masės ir neturi įtakos šio turto sudėčiai, vadinasi, negalima ir teigti, kad dėl to asmens turtinė padėtis pablogėja. Ir nors apeliantės galimybės disponuoti turtu / piniginėmis lėšomis šiuo metu laikinai yra apribotos, pažymėtina, kad apeliantė per mėnesį bendrovės veiklos kaštams panaudoja 60 070,66 Eur sumą, kuri, lyginant su mokėtino žyminio mokesčio dalimi (1 662 Eur), yra keliasdešimt kartų didesnė, kitaip tariant, mokėtina valstybei žyminio mokesčio dalis yra santykinai nedidele.

12.                      Konstatuotina, kad iš byloje esančių epizodinių duomenų nėra galimybės nustatyti viso apeliantės turimo turto, jo sudėties ir vertės, visapusiškai ir išsamiai įvertinti šią padėtį apeliacinio skundo pateikimo momentu, įvertinti jos galimus pokyčius (juridinio asmens veiklos pelningumą, galimybę iš gaunamų veiklos pajamų sukaupti reikiamą sumą ir pan.), o vien turto arešto faktas aiškiai apibrėžtai sumai dar neįrodo, kad apeliantė objektyviai negali sumokėti 1 662 Eur žyminio mokesčio dalies.

13.                      Taip pat, priešingai nei tvirtina apeliantė, teismo reikalavimas vykdyti įstatyme konkrečiai nurodytas pareigas – pareigą motyvuoti savo prašymą ir pateikti argumentus pagrindžiančius įrodymus, nėra nepagrįstas ar neteisėtas jos teisės į teisminę gynybą suvaržymas. Todėl ir tokie atskirojo skundo argumentai, kad prašymo atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atmetimas nepagrįstai apriboja apeliantei teisę į teisminę gynybą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

14.                      Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė neteisingai, netinkamai taikydamas ar aiškindamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

15.                      Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams ištaisyti jau yra pasibaigęs, tokį terminą iš naujo nustato apeliacinės instancijos teismas (CPK 7 str.), išaiškindamas, kad įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą teikiami pirmosios instancijos teismui.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Profis“ terminą iki 2019 m. gegužės 2 d. įskaitytinai sumokėti trūkstamą 1 662 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio dalį ir pateikti Klaipėdos apygardos teismui sumokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus.

Priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir gražintas jį padavusiam asmeniui.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė