Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-3046-718/2014

Proceso Nr. 4-06-3-02617-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 39.3.; 48.5.

ATP protokolas ATP-7095

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2014 m. liepos 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Robertai Idzelytei-Baniulienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. G.,

išnagrinėjo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

nustatė:

E. P. 2014-07-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 181 str. 1 d., t.y. tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams, protokole nurodant, kad 2014-06-05 22.49 val. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su buvusiu sutuoktiniu V. P. mažamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nepanaudodama tėvų valdžios vaiko interesams. Tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje ne pirmą kartą, tikslinga būtų išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

Teismo posėdžio metu E. P. kaltės nepripažino, parodė, kad konflikto nekėlė, atvirkščiai, pati buvo užgauliojama. Po skyrybų ramiai auginti vaiko negali, kadangi buvęs sutuoktinis jos atžvilgiu rašo skundus, melagingus kaltinimus dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nesilaikymo. Kreipėsi į psichologinę tarnybą, buvo kviestas ir vaiko tėvas, tačiau neatvyko. Visomis priemonėmis bando išvengti konfliktų. Įvykio dieną nekonfliktavo, pakeltu tonu net nekalbėjo, tiesiog rūpinosi vaiko saugumu, nes tą vakarą tėvas buvo pažadėjęs vaikui jį pasiimti iš kaimynų  gimtadienio,  bet po to prašė kaimyno atvežti jam vaiką. Kaimynui nesutikus, ji sėdo į taksi automobilį ir vežė tėvui vaiką. Prie muzikinio teatro ji nespėjo nieko pasakyti, kaip vaiką pradėjo tempti V. P., V. P. draugė pradėjo jai priekaištauti, ir tėvas vaiką nusitempė per tvorą. Ji pranešė policijai bijodama dėl vaiko saugumo.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. G. parodė, kad yra duomenų, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, nesutarimai yra pasikartojančio pobūdžio. Tėvai buvo raginami susimąstyti, ne kartą buvo kviesta policija dėl konflikto. Mano, kad tėvai turėtų pasinaudotų galimybe ATPK 37 (2) str., išklausyti bendravimo su vaiku kursus, kurie galėtų būti efektyvūs. ATP protokolą surašytas pagal paskutinį gautą pranešimą iš policijos. Panaudota tėvų valdžia priešingai vaiko interesams. J. P. tėvas V. P. gyvena atskirai. Konfliktas įvyko (duomenys neskelbtini), prie muzikinio teatro, kuomet vyko vaiko perdavimas tėvui.

ATPK 181 str. numatyta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, tėvams užtraukia įspėjimą. Pažymėtina, jog šia teisės norma yra siekiama, kad tėvai savo valdžią naudotų tinkamai, t. y. vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio, o etikos ir moralės normų nepaisymas, vaikams girdint aršiai ginčytis, kalbėti pakeltu tonu, įrodinėti, kas labiau rūpinasi vaikais ir kiek tuo klausimu išleidžiama pinigų, aiškintis, kas iš sutuoktinių psichiškai žaloja vaikus, o kas naudoja fizinį smurtą prieš vaikus ir pan. mažamečių vaikų akivaizdoje nagrinėjamu atveju patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį, nes toks elgesys daro žalą vaikų psichikai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas CK 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. CK 3.159 str. 4 d. numato, kad už tėvų valdžios nepanaudojimą taikoma teisinė atsakomybė, numatyta įstatymuose. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N444-1458/2009).

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės E. G. surašytame 2014-07-02 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2014-06-05 22.49 val. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su buvusiu sutuoktiniu V. P. mažamečio sūnaus J. P., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, tuo nepanaudodama tėvų valdžios vaiko interesams. Tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje ne pirmą kartą, tikslinga būtų išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus (b.l. 2-4). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus E. G. parodė, kad yra duomenų, kad tėvai konfliktuoja vaiko akivaizdoje, nesutarimai yra pasikartojančio pobūdžio. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-01-27 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad iš Klaipėdos AVPK 1 PK gauta informacija apie E. P. ir V. P. konfliktus sūnaus J. P. akivaizdoje. Pastarųjų metų laikotarpyje tai ne pirma informacija apie tai, kad E. P. ir V. P. negeba komunikuoti, nekonfliktuodami vaiko akivaizdoje (b.l. 10). Pažeidėja E. P. savo kaltės nepripažįsta, 2014-06-05 (duomenys neskelbtini), nekonfliktavo, pakeltu tonu nekalbėjo, tiesiog rūpinosi vaiko saugumu, visomis priemonėmis stengiasi išvengti konfliktų.

Remiantis administracinio teisės pažeidimo bylos rašytine medžiaga bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės E. G. duotose parodymuose teismo posėdžio, E. P. paaiškinimu ir parodymais duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, jog duomenų, kurie pagrįstų, kad E. P. netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų sūnų, byloje nėra. Teismui pateiktoje medžiagoje – V. P. pareiškimuose ir paaiškinimuose (b.l.7, 11-12),  Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK VPS pranešimuose ir nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 6, 8-9, 13-15), policijos pareigūnės S. K. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog gautas E. P. pareiškimas dėl V. P. elgesio, kadangi piktybiškai ir neatsiklausęs paėmė vaiką ir pabėgo (b.l. 17), E. P. pareiškime (b.l. 16), - yra duomenys tik apie tarp E. P. ir jos buvusio sutuoktinio V. P. aplinkybes bei apie galimus nesutarimus dėl įvykusių skyrybų, bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, tačiau nėra jokių duomenų, įrodymų apie E. P., kaip vaiko motinos, valdžios naudojimą priešingai vaiko interesams. Priešingai, kaip nurodė pati E. P., stengiasi visomis priemonėmis išvengti konfliktų, kreipėsi į Psichologinę tarnybą dėl psichologinių konsultacijų dėl bendravimo su vaiku ir su vaiko tėvu V. P.. Teismas pažymi, kad  administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus ir ATPK 181 str. 1 d. numatytą sudėtį atitinkantis pažeidimas, o abstraktus veiksmas t.y. nurodyta, kad pažeidėja vaiko akivaizdoje konfliktuoja su sutuoktiniu, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės E. G. duotose parodymuose teismo posėdžio metu nėra nurodyta, kokius konkrečius  veiksmus konflikto metu pažeidėja atliko, kurie galimai galėjo daryti neigiamą įtaką vaiko auklėjimui. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta pažeidimo sudėties požymių visuma. Remiantis aptartais įrodymais, daroma išvada, kad E. P. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 181 str., sudėties.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl taikytinas ATPK 250 str. 1 d. 1 p. ir byla nutrauktina.

Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo bylą E. P. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d., nutraukti, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                           Laimutė Venckuvienė