Civilinė byla Nr. e2A-310-661/2020

Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-04224-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiami civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio konstrukciniais defektais padarytos žalos tretiesiems asmenims atlyginimo, taip pat subjekto, kuriam taikytina atsakomybė už netinkamą kelių priežiūrą, klausimai.

2.       Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016-02-15 Vilniuje, Minsko pl., automobiliui MERCEDES BENZ, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę buvo apgadintas automobilis. Automobilis MERCEDES BENZ buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl automobilio sugadinimo AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 2444,59 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis – Vilniaus miesto savivaldybę. Žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės. Minsko pl. Vilniuje, kur įvyko draudžiamasis įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl ji, kaip savininkė, privalo prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiose gatvėse. Nurodė, kad UAB „Grinda“ pagal Sutartį įsipareigojo pagal užsakovės - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Minsko plento valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė.

3.       Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, taip pat tripliką, kuriais prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pažymėjo, jog esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, turi UAB „Grinda“, o Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu keliami ieškovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), pagal kurią gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Minėtu susitarimu į 2011-12-29 Sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat Susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo Sutarties galiojimo metu (t. y. nuo 2011-12-29 iki Sutarties galiojimo pabaigos) turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl būtent UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Atkreipė dėmesį, kad 2004-02-11 Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 13.5 punktas taip pat numato, jog vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę. Sistemiškai vertinant Sutarties ir ją papildančio Susitarimo, taip pat teisės aktų nuostatas, darytina išvada, jog UAB „Grinda“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal sutarties, jos priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“ kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis, valdytoja yra atsakinga pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas.

4.       Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra ir teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio. Pažymėjo, kad vairuotojas nevažiavo saugiu greičiu, nepamatė, neapvažiavo kliūties, net nebandė jos išvengti, be to ieškovas nedalyvavo vertinant automobiliui padarytos žalos dydį.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda” pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir ieškovo patirtų nuostolių. UAB „Grinda“ teigimu automobilio vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą, neįsitikino, kad nėra kliūčių, todėl sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Trečiojo asmens teigimu byloje ieškovas taip pat neįrodė žalos dydžio. UAB „Grinda” nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad savivaldybė negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą, nes 2011-12-29 su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012-05-07 susitarimą dėl sutarties pakeitimo Nr. A72-524(3.1.36-UK), kuriomis UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, bei nuolat vesti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei nedelsiant šalinti (taisyti) defektus, kurie kelią grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui. UAB „Grinda“ nesutinka su savivaldybės pozicija, jog Sutarties pagrindu UAB „Grinda“ yra perduotas kelių ir gatvių valdymas, todėl pagal CK 6.266 straipsnį už žalą dėl šių statinių trūkumų turėtų būti atsakinga UAB „Grinda“. Pagal sutartį UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal savivaldybės nurodymus, o savivaldybė už šiuos darbus atsiskaito nustatyta tvarka. Tai, kad gatvių remonto ir techninės priežiūros darbai yra atliekami tik pagal savivaldybės nurodymus, patvirtina, kad UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytojas, o tik rangovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios sutarties, išaiškino, jog sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei Sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nusprendė ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ 2444,59 Eur žalos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 55 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

7.       Teismas konstatavo, kad 2011-12-29 Vilniaus miesto savivaldybė ir UAB „Grinda“ sudarė sutartį, kuria rangovas pagal užsakovo užsakymus įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už juos atsiskaityti. 2012-05-07 buvo pasirašytas susitarimas prie minėtos sutarties, kuriuo šalys į sutartį įtraukė 4.2.10 p., teigiantį, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną, privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

8.       Teismas taip pat pažymėjo, kad sutarties šalims sudarius papildomą susitarimą, jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, todėl 2012-05-07 susitarimo ir 2011-12-29 sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sistemiškai. Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiškai. Pagal Sutarties 3.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Be to, tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu UAB „Grinda“ atsakovas patvirtino, kad trečiasis asmuo ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. Šios aplinkybės atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad Vilniaus miesto savivaldybė nei aptariama sutartimi, nei susitarimu prie jos kelio valdymo teisės nėra perdavusi. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad 2012-05-07 susitarime šalys nurodė, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Teismo vertinimu šia, o taip pat toliau tekste išdėstyta nuostata apie tai, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams, sutarties šalys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytą aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiškai savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui, dėl ko jam tiesiogiai kiltų atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje.

9.       Pirmosios instancijos teismas dėl žalos atlyginimo pažymėjo, kad byloje įrodytas faktas, kad kelio danga eismo įvykio buvo netvarkinga – duobėta ir tai sąlygojo eismo įvykį. Tesimas sprendė, kad atsakovo kaip kelio savininko veiksmų neteisėtumas laikytinas įrodytu. Kaip nepagrįsti atmestini argumentai apie tai, kad vairuotojas nebuvo pakankamai atidus. Priešingą išvadą daryti leidžia įvykį tyrusių pareigūnų nurodytos aplinkybės, be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad eismo įvykis įvyko kelio dangai esant šlapiai, žiemos metu, o bylos duomenimis netvarkinga kelio dalis nebuvo pažymėta jokiais specialiais ženklais. Tokios aplinkybės yra nustatytos iš byloje esančio 2016-02-15 Tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, jog automobilio kairės pusės priekinė padanga buvo apgadinta įvažiavus į duobes, taip pat 2016-02-15 automobilį vairavusio asmens paaiškinimo, kur teigiama, jog jis važiavo šlapia kelio danga. Trečiojo asmens UAB „Grinda“ atstovo pasvarstymai apie tai, kad vairuotojo neatidumas, kelio nepakankamas stebėjimas, galimas saugaus greičio nepasirinkimas iš esmės nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl taip pat atmestini. Priešingai, 2016-02-19 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą bei 2016-02-15 Tarnybinis pranešimas, vairuotojo paaiškinimai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, o įrodymų apie vairuotojo viršytą greitį, taip pat leistiną greitį įvykio vietoje, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Apeliantas (atsakovas) Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013; 2005 m. spalio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Tokio pobūdžio bylose svarbiausia nustatyti, kas buvo statinio valdytojas ir privalėjo rūpintis tinkama jo priežiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas mano, kad būtent UAB „Grinda“ , o ne Vilniaus miesto savivaldybė turėjo objektyvią galimybę bei pareigą, vykdant sutartinę bei teisės aktuose įtvirtintą pareigą užtikrinti tinkamą ginčo gatvių priežiūrą, Darbų atlikimo sutartimi perduotoms gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl faktiniu ginčo gatvės valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikytina UAB „Grinda“.

11.       Darbų atlikimo sutarties 4.2.10 punktas numato, jog „Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą“. Akivaizdu, jog minėtos nuostatos įpareigojo UAB „Grinda“ vykdant sutartines pareigas veikti ne tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Pabrėžtina, kad priešingai suprantant atsakovo UAB „Grinda" pareigas miesto gatvių priežiūros srityje susidarytų nelogiška situacija, kai gatvės prižiūrėtojas, nesant užsakovo nurodymo, apskirtai negali imtis jokių savarankiškų veiksmų, siekiant užtikrinti gatvių defektų nustatymą ir pašalinimą.

12.       Apeliantas taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad padidinto pavojaus šaltinio valdytojas - automobilio vairuotojas būdamas nepakankamai atidus ir rūpestingas galimai prisidėjo prie kilusios žalos, jei Teismas nuspręstų priteisti žalą, ji turėtų būti mažinama vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis.

13.       Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Teismas pagrįstai vertino, jog sutartį papildantis 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus m. savivaldybės ir UAB Grinda susitarimas, kuriame šalys susitarė dėl UAB „Grinda“, kaip kelio valdytojo, atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį, nepatvirtina, jog UAB Grinda tapo kelio valdytoju CK 6.266 str. prasme. Šalims sudarius papildomą susitarimą, jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, vertinant sistemiškai 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygas, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiškai.

14.       Ieškovas taip pat nurodė, kad Sutarties 3.3. punkte numatyti darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. UAB Grinda“ ir po papildomo susitarimo sudarymo neatlieka darbų savo nuožiūra, nesant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymo ar pritarimo, nes kitu atveju už darbus nebūtų sumokėta. 

15.       Sutarties šalys sureglamentavo tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytą aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiškai savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu UAB „Grinda“ nekyla. Šiuo teisiniu pagrindu už kelio trūkumus atsakinga Vilniaus m. savivaldybė. Atsakovė neįrodė, kad UAB .Grinda“ netinkamai vykdė sutartį ir kad kelio trūkumai atsirado ir nebuvo laiku suremontuoti dėl UAB „Grinda“ kaltės. UAB „Grinda“ nėra kelio valdytojas daiktine prasme, ji atlieka tik sutartyje numatytus darbus ir tų darbų atlikimą, darbų kainą ir darbų apimtis derina su kelio savininku. UAB „Grinda“, negavusi gatvės savininko sutikimo, negali atnaujinti kelio dangos, t. y. atlikti gatvės remonto darbus taip, kad duobės nesusidarytų.

16.       Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ sutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį tenkinti tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog šį klausimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija ir išsprendė 2016 m. balandžio 15 d. priimdama nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-l05-687/2016, kurioje detaliai išnagrinėjo ir pasisakė dėl nagrinėjamai bylai aktualios Sutarties. Teismas išaiškino, jog Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio (Vilniaus miesto gatvių) valdymas rangovei UAB „Grinda“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Vilniaus miesto gatvių valdytoja ir dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

18.       Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos aplinkybės. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo.

19.       Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 ir joje nurodyta praktika).

20.       Nagrinėjamu atveju draudikės ieškinys pareikštas atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, kaip gatvės, kurioje įvyko eismo įvykis ir buvo padaryta žala, valdytojai. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį ir priteisė žalos atlyginimą tuo pagrindu, kad savivaldybė atsakinga kaip valdytoja ir atsakomybė kyla CK 6.265 straipsnio pagrindu. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“, apeliaciniame skunde bei atsiliepime įvardija netinkamą CK 6.193 straipsnio 1 dalies aiškinimą ir taikymą. Atsakovas nurodo, kad nėra tinkamas atsakomybės nurodytu pagrindu subjektas – atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad nurodoma sutartimi gatvių valdymo teisė perduota trečiajam asmeniui UAB „Grinda“, o šis nesutinka, ir mano, jog jam valdymo teisės nesuteikta.

21.       Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Tai reiškia, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-27-701/2017 ir kt.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nurodytose bylose vertindamas analogiškas Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sutarčiai sąlygas, kasacinis teismas konstatavo, kad kelio valdymo teisė šia sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo.

22.       Apeliantas (atsakovas) pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju šalys buvo pasirašiusios sutartį papildantį 2012-05-07 susitarimą, kuriame susitarė dėl UAB „Grinda“ kaip kelio valdytojo atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį. Trečiajam asmeniui nesutinkant, jog aptariamu susitarimu jam buvo perduota kelio valdymo teisė, jos su atsakovu sudarytos sutarties bei papildomo susitarimo prie jos nuostatos aiškintinos, taikant sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014 ir kt.). Tikrieji sutarties šalių ketinimai (valia) atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

23.       Pažymėtina, jog šalims sudarius papildomą susitarimą, jokios ankstesnės sutarties nuostatos pakeistos nebuvo, vertinant sistemiškai 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo ir 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarties šalis siejo rangos teisiniai santykiai, rangovas nebuvo įgalintas veikti savarankiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog Sutarties 3.3. punkte numatyti darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Tokios tarpusavio veikimo schemos iš esmės nepaneigia ir papildomo susitarimo nuostatos. Taigi Sutarties šalys suderino tarpusavio atsakomybės klausimus, tačiau vertinant visų sutarties nuostatų kontekste nėra pakankamos spręsti esant įrodytą aplinkybę, jog rangovui buvo suteikta teisė visiškai savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui.

24.       Apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde kelia klausimus dėl vairuotojo neatsargumo ir žalos dydžio sumažinimo, teigdami, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, turėjo įvertinti vairuotojo atidumą, vairavimo greitį, jo galimybę pastebėti kelio trūkumus, taip pat tai, jog apžiūrint apgadintą automobilį dalyvavo tik ieškovo atstovai, o atsakovui nebuvo suteikta galimybė pateikti savo žalos įvertinimą.

25.       Pagal CK 6.1015 str. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kadangi žala nagrinėjamu atveju kildinama iš netinkamos kelio konstrukcijos priežiūros – duobių važiuojamojoje dalyje. Taigi, kelio savininkui (valdytojui) taikytina griežtoji deliktinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės, todėl ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.).

26.       Iš apskųsto teismo sprendimo matyti, kad teismas šias apelianto ir trečiojo asmens  nurodytas aplinkybes nustatė ir vertino, apskųstame sprendime dėl jų išdėstė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu apeliantas ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ apeliaciniame skunde nesiremiama teisės normomis ir nepagrindžiama, kad teismo išvados yra padarytos pažeidžiant proceso normas. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo sprendimą ir kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, padarytomis dėl žalos atlyginimo dydžio.

Dėl bylos baigties

27.       Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28.       Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Alvydas Barkauskas

                                Andrius Ignotas

                                Jelena Šiškina