Civilinė byla Nr. e2-305-620/2022

                                                                                     Teisminio proceso Nr.2-37-3-00940-2021-3

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:2.8.2.5.;          

                                                                                                                                 2.8.2.8.;3.2.6.5.

                                                        (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 25 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Meiluvienei,

ieškovės atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

atsakovei R. J., jos atstovui advokatui S. P.,

viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB “Lauksva“ ieškinį dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, atsakovė R. J., institucija teikianti išvadą byloje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba , išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2021-09-27 priėmė nutarimą Nr.10E-2472 „Dėl R. J. prašymo" , kuriuo nutarė patenkinti vartotojos R. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti nestandartinio baldų komplekto NELLI-S pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus (1320 EUR).Ieškovė buvo įpareigota vykdyti tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Lauksva“ pateiktu ieškiniu prašė teismo: išspręsti ieškovės UAB „Lauksva" ir atsakovės R. J. ginčą iš esmės ir tenkinti ieškovės UAB „Lauksva" ieškinį; pripažinti atsakovės R. J. vartotojo reikalavimus dėl įsigyto daikto, nestandartinio baldų komplekto NELLI-S, kokybės nepagrįstais bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog atsakovė 2021-03-26 atvykusi į prekybos vietą ir pagal užsakymo lapą-sutartį UR-21.023 (toliau - Sutartis) su ieškove susitarė dėl nestandartinio baldų komplekto NELLI-S (toliau - Baldas) gamybos. Baldas buvo pagamintas ir pristatytas atsakovei. Pasak atsakovės, išpakavus pristatytą Baldą, ji pastebėjo neva tai netinkamą jo kokybę - gobelenas buvo lyg dėmėtas. Atsakovė nufotografavo Baldą ir nusiuntė nuotraukas ieškovei. Ieškovė 2021-06-14 pateikė atsakymą elektroniniu paštu, nurodydama, jog Baldo audinys yra SUBLIM, o dėmės gali būti regimybės padarinys. Atsakovė 2021-07-02 išreiškė reikalavimą ieškovei dėl Baldo grąžinimo raštu, kuri 2021-07-03 informavo vartotoją, kad audinys atitinka charakteristikas ir jos pretenzija netenkinama.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau - Tarnyba, VVTAT, Komisija) 2021-07-19 gavo vartotojos R. J. prašymą bei 2021-07-23 papildomai pateiktą informaciją dėl iš ieškovės įsigyto Baldo už 1320 Eur galimai netinkamos kokybės.

Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2021-09-27 priėmė nutarimą Nr.10E-2472 „Dėl R. J. prašymo" (toliau - Nutarimas), kuriuo patenkino vartotojos R. J. reikalavimą, t. y. pripažino pagrįstu reikalavimą nutraukti Baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Baldą sumokėtus pinigus (1320 Eur).

Tarnyba, atlikusi Baldo vertinimą, vertinimo išvadoje konstatavo, kad Tarnyba įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog Baldas, dėl ant audinio esančių dėmių bei vartotojai, užsakant Baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, yra netinkamos kokybės. Vertinimo išvadoje pažymėta, kad vartotoja įsigijo netinkamos kokybės Baldą , kurio audinys yra dėmėtas ir apie šias jo savybes vartotoja nebuvo tinkamai informuota kas lėmė jos apsisprendimą dėl Baldo įsigijimo ir kuris neturi tų savybių, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis bei kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kas nepateisina vartotojos lūkesčių, todėl ji įgijo teisę pasinaudoti vartotojos teisių gynimo būdais, įtvirtintais teisės aktuose, nagrinėjamu atveju - nutraukti Baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Baldą sumokėtus pinigus.

Ieškovė nurodė, jog nesutinka su šiuo Tarnybos sprendimu ir nepraleisdama įstatymo nustatyto termino pateikė ieškinį teismui.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė komisijai nepateikė jokių įrodymų, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai yra, kad neatitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir prekės, kurias pardavėjas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį, neatitinka sutarties ar yra netinkamos paskirčiai, kuriai paprastai naudojamos tokio paties pobūdžio prekės. Atsakovė teigia, kad jai vizualiai yra matomos dėmės, tačiau, tai nėra trūkumas (netinkama kokybė), o Atsakovės pasirinkto audinio savybės, kurios yra būdingos šiam audiniui.

Komisija pažymėjo, kad šiuo atveju verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką sutarties objektą, yra nustatyta ir informavimo pareiga.

Ieškovė prieš sudarydama Baldo pirkimo pardavimo sutartį, pateikė atsakovei galimų audinių paletę, iš kurios ji rinkosi audinį. Užsakydama baldą atsakovė rinkosi audinius iš 30x30 cm (išvadoje klaidingai nurodomas dydis 20x30 cm) audinio pavyzdžių. Tokia audinių pavyzdžių pateikimo praktika klientams yra įprasta visoje užsakomųjų baldų pramonėje, ją taiko ne tik ieškovė, bet visi kiti baldų gamintojai, kurie gamina baldus pagal individualius užsakymus, o audinių paletės yra pateikiamos audinių gamintojų tokiu būdu, kad jos būtų pakankamos audinio savybėms įvertinti. Ginčo atveju atsakovė išsirinko šenilinį audinį, kuris yra labai dažnas rinkoje.

Audžiant šenilinius audinius dėl siūlo savybių gaunami atsitiktiniai ornamentai (audinio raštas), kuriuos klientė ir VVTAT klaidingai „įvertino" dėmėmis. VVTAT, nepatikrinę ieškovės prekybos vietose klientams teikiamų audinių pavyzdžių, tai yra neįvertinę, ar iš pateikto pavyzdžio galima matyti minėtas audinio savybes, padarė klaidingą išvadą, kad audinio rašto (klientės teigimu „dėmių") pateiktame jai pavyzdyje nebuvo matyti. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateikto audinio pavyzdžio galima įvertinti šenilinio audinio savybes, Tarnybos išvada, kad audinys yra dėmėtas ir apie šias jo savybes Vartotoja nebuvo tinkamai informuota, yra neatitinkantis objektyvių faktų.

Komisija taip pat darė išvadą, jog Baldas, dėl ant audinio esančių dėmių ir tai, kad atsakovei, užsakant Baldą ir pasirenkant audinį nebuvo suteikta informacija apie galimas dėmes, yra pripažįstamas netinkamos kokybės. Tokia išvada yra nepagrįsta ir neteisinga, nes audinys neturi dėmių, jis turi raštą, kuris buvo matomas tiek atsakovei pateiktame audinio pavyzdyje, tiek ir ant pagaminto baldo.

 Ieškovas objektyviai negalėjo numatyti, kad atsakovė matydama audinio rašto pavyzdį nemato jam akivaizdžiai būdingų savybių. Ieškovė sutinka, kad ji turėtų įspėti apie tokias medžiagų savybes, kurios objektyviai nėra matomos, tačiau ji negali protingai tikėtis, kad asmuo matydamas audinį nemato akivaizdžių jo savybių.

Vadovaujantis išdėstytu ir CK 6.333 straipsniu ginčo objektas - Baldas pripažintinas kokybiška preke, o atsakovės R. J. vartotojos reikalavimai dėl daikto kokybės, turėtų būti atmestini.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė bei pateikė atsiliepimą į ieškinį (bei tripliką), kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 1320 Eur sumokėtus už netinkamos kokybės baldą bei priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, jog ieškovė Baldą iš atsakovės užsakė 2021-03-26 pagal užsakymo lapą-sutartį UR-21.023. Baldas buvo pristatytas 2021-05-21. Atsakovė išpakavusi pristatytą Baldą, pastebėjo netinkamą jo kokybę - gobelenas buvo dėmėtas. Atsakovė 2021-05-23 nufotografavo Baldą ir nusiuntė nuotraukas ieškovei, kuri 2021-06-14 pateikė atsakymą elektroniniu paštu, nurodė, jog Baldo audinys yra SUBLIM ir pripažino, kad audinys turi dėmes, tačiau mano, kad dėmės yra regimybė, tai nėra suliejimas. Taip pat ieškovė paaiškino, kad kreipėsi į audinio gamintoją, nes nori išsiaiškinti, ar tai brokas. Atsakovė 2021-07-02 išreiškė reikalavimą ieškovei dėl Baldo grąžinimo raštu, kuri 2021-07-03 informavo Atsakovę, kad audinys atitinka charakteristikas ir jos pretenzija netenkinama.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą , prašydama kilusį ginčą nagrinėti ne teismo tvarka, įpareigojant ieškovę nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus .Tarnyba nagrinėjo atsakovės prašymą iš esmės ir 2021-08-26 Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atliko vizualinį baldo vertinimą, atsakovės prašyme nurodytoms aplinkybėms įvertinti, dalyvaujant atsakovei bei ieškovės atstovei.

Vizualinio baldo vertinimo pagrindu 2021-09-14 Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius surašė gaminio vertinimo išvadą, kurioje pateikė išvadas, jog baldas, dėl ant audinio esančių dėmių bei atsakovei, užsakant baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, yra netinkamos kokybės. Apie vertinimo rezultatus ginčo šalys informuotos 2021-09-15 raštu .Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, nuotraukas, vadovaudamasi Vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis, vartojimo ir pirkimo-pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu bei teismų praktika, Komisija padarė išvadą, kad atsakovės reikalavimas nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Baldą sumokėtus pinigus (1320 Eur), yra pagrįstas, todėl patenkino atsakovės reikalavimą

Nors ieškovė pripažįsta, kad ant baldo vizualiai yra matomos dėmės, tačiau teigia, kad tai nėra trūkumas, o tiesiog pasirinkto audinio savybės (raštas), kurios yra būdingos šiam audiniui, tačiau atsakovei audinio dėmės vizualiai atrodo kaip suliejimo gelsvu skysčiu pasekmė. Atsakovė, jeigu būtų mačiusi, arba būtų supažindinta, kad tokios dėmės yra natūrali audinio savybė, tokio audinio baldui tikrai nebūtų pasirinkusi , tuo labiau jį užsakė į naujai suremontuoto namo svetainę kaip baldą reprezentuojantį namus ir dizaino savybė jai yra pakankamai svarbi.

Užsakydama baldą atsakovė rinkosi audinius iš 20x30 cm audinio pavyzdžių ,tačiau tokio dydžio pavyzdyje dėmių (arba rašto, kaip teigia ieškovė) nesimato, nes pavyzdys paprasčiausiai yra per mažas. Atsakovė įsitikinusi, kad ant jos įsigyto baldo audinio yra ne raštas, o tam tikrose skirtingose vietose netaisyklingos formos ornamentai, turintys kraštines (ribas). Taip pat net ieškovės internetiniame puslapyje pateiktas audinys neatitinka to ką teigia ieškovė, pavyzdyje jokių raštų nesimato.

Tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad šis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų . Atsakovė nurodė, jog pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso( toliau- CK) 6.363 straipsnio 7 dalyje numatytą būdą,t.y. kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, turintis pardavėjo neaptartų trūkumų, savo pasirinkimu turi teisę per Civilinio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą reikalauti iš pardavėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (4 punktas). Atsakovė paaiškino, jog jai buvo siūloma pakeisti Baldo gobeleną kitu, tačiau ji nesutiko, nes ieškove nebepasitiki. Be to pardavėjas (šiuo atveju ieškovė) turi suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie prekės ar paslaugos pagrindines savybes, ko ji nepadarė.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė 2021-03-26 atvykusi į prekybos vietą užsakė iš ieškovės pagal užsakymo lapą-sutartį UR-21.023 nestandartinį baldą NELLI-S, gobeleno derinys yra A,SUBLIM Sand, kurio kaina 1320 Eur.

Atsakovė teigia, kad Baldas buvo pristatytas 2021-05-21,o ji išpakavusi pristatytą Baldą, pastebėjo, jos nuomone, netinkamą jo kokybę - gobelenas buvo dėmėtas. Atsakovė 2021-05-23 nufotografavo baldą ir nusiuntė nuotraukas ieškovei.2021-06-09 elektroniniu laišku atsakovė informavo ieškovę, kad atsisako gautos brokuotos prekės-sofos komplekto. Informavo, jog pagal vartotojų teisę turi tam galimybę ,neskaitant ,jog prekė yra nestandartinių gabaritų. Paaiškino, jog pakeistas gobelenas į naują jai nėra tinkamas variantas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2021-06-14 ieškovė pateikė atsakymą atsakovei elektroniniu paštu, kuriame nurodė, jog peržiūrėjo savo kontrolės nuotraukas su audiniu SUBLIM sand ir pastebėjo, kad keletas baldų su šiuo audiniu turi panašias „dėmes“. Taip pat nurodė, jog patikrino audinio likutį, esantį siuvykloje, kur ant audinio taip pat pastebėjo, kaip ir „dėmes“, tačiau jos yra iš to pačio audinio ir jo specifikos ir sudaro „dėmės“ regimybę, o nėra su kažkuo sulieta ar panašiai. Nurodė, jog anksčiau niekada nėra gavę pretenzijos dėl šio audinio, todėl kreipėsi į audinio tiekėją, kad būtų nustatyta, ar tai audinio brokas, ar tokia audinio specifika .Elektroninio laiško išsiuntimo dieną (2021-06-14) dar negalėjo atsakyti ar tai vertinama, kai audinio brokas. 2021-07-02 atsakovė dar kartą elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę, nurodydama, jog jos netenkina primygtinis siūlymas pakeisti Baldo gobeleną. Tiek elektroniniame laiške, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog nebepasitikėjo ieškovės viso gaminio kokybę, nurodė, jog nori grąžinti gaminį ir atgauti už jį sumokėtus pinigus.

Ieškovė 2021-07-03 informavo atsakovę, kad audinys atitinka charakteristikas ir jos pretenzija netenkinama.

Atsižvelgdama į tai, atsakovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau - Tarnyba), prašydama kilusį ginčą nagrinėti ne teismo tvarka, įpareigojant ieškovę nutraukti baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už baldą sumokėtus pinigus (1320 Eur).

Tarnybos Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius 2021-09-15 šalims pateikė 2021-09-14 surašytą gaminio/paslaugos vertinimo išvadą Nr.1AŠL-94, kuri surašyta nagrinėjant vartotojos (atsakovės) 2021-07-19 prašymą Nr.7-2272. Vartotojos namuose, dalyvaujant atsakovei ir ieškovės atstovei (UAB „Lauksva“ direktorei L. V.) 2021-08-26 buvo tirtas skundas dėl galimai netinkamos nestandartinio baldų komplekto NELLI-S kokybės. Išvadoje nustatytos aplinkybės, jog apžiūrėto baldo audinys SUBLIM rusvos spalvos. Visame baldo audinio plote matomos neryškios, netaisyklingai išsidėsčiusios dėmės. Pardavėjo pateiktame tokio pat, kaip baldo, audinio 1,5 m. x 1,4 m. gabale matomos tokios pat neryškios dėmės, kaip ant Baldo audinio. Vartotoja paaiškino, kad užsakant baldą ir pasirenkant audinį, buvo renkamasi iš 20x30 cm. audinių pavyzdžių, ant kurių dėmių nebuvo matyti ir vartotoja nebuvo informuota, kad didesniame baldo, tokio tipo audinio plote, galimos neryškios dėmės. Buvo pateikta išvada, jog Baldas, dėl ant audinio esančių dėmių, bei vartotojai (atsakovei) , užsakant baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, neatitinka kokybinių rodiklių, kurių vartotoja (atsakovė byloje) galėjo pagrįstai tikėtis.

Tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės prašymą, 2021-09-27 priėmė nutarimą Nr.10E-2472 „Dėl R. J. prašymo", kuriuo patenkino vartotojos R. J. reikalavimą. Tarnyba, kaip institucija teikianti išvadą byloje informavo teismą,  kad Tarnyba palaiko nutarime išdėstytą poziciją .Tarnyba nutarime nurodė, jog 2021-08-15 gavo Pardavėjo (ieškovės) pateiktą atsakymą (reg. Nr. 5-12985), kuriame ji paaiškino, jog užsakant Baldą, jo audinį vartotoja rinkosi individualiai prekybos vietoje. Užsakymo metu vartotojai buvo suteikta galimybė įvertinti audinį. Taip pat Pardavėjas nurodė, kad ši informacija talpinama ir svetainėje: https://www.lauksva.lt/audiniai/sublim/. Pardavėjo teigimu, vartotoja turėjo galimybę ir po užsakymo pateikimo pasidomėti išsirinkto audinio savybėmis. Papildomai pardavėjas paaiškino, kad Baldui jis atliko ir garantinę kontrolę bei pateikė jos metu darytas fotofiksacijas. Kaip nurodė pardavėjas, garantinės kontrolės metu jokių nukrypimų dėl audinio neatitikties neužfiksuota, gaminys atrodo taip pat, kaip ir pas vartotoją namuose. Papildomai pardavėjas atkreipė dėmesį, kad visi šeniliniai audiniai iš esmės nėra tolygūs savo spalva, o audžiant gaunami atsitiktiniai raštai, kurie vartotojai asocijuojasi su dėmėmis, tačiau, pasak pardavėjo, raštai kinta nuo stebėjimo kampo, audinio padėties. Pardavėjo teigimu, savo savybėmis, šis šenilinis audinys nesiskiria nuo kitų rinkoje esamų šenilinių audinių ir tai buvo paaiškinta vartotojai. Informacijos apie tai, kad vartotojos reikalavimas tenkinamas, Tarnybai pateikta nebuvo.

Pardavėjui nepriėmus sprendimo ginčą išspręsti taikiai, Tarnyba nagrinėjo vartotojos prašymą iš esmės ir 2021-08-26 Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius atliko vizualinį Baldo vertinimą, vartotojos prašyme nurodytoms aplinkybėms įvertinti, dalyvaujant vartotojai bei pardavėjos atstovui. Vizualinio Baldo vertinimo pagrindu 2021-09-14 Šiaulių regiono rinkos priežiūros skyrius surašė Gaminio vertinimo išvadą Nr. 1AŠL-94 (toliau – Vertinimo išvada), kurioje pateikė išvadas, jog Baldas, dėl ant audinio esančių dėmių bei vartotojai, užsakant Baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, yra netinkamos kokybės. Apie vertinimo rezultatus ginčo šalys informuotos 2021-09-15 raštu Nr. 4Š-419.

Tarnyba         be kitų aplinkybių pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu parduotas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju šių trūkumų nebuvo aptaręs iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad šis sutartinių įsipareigojimų pažeidimas būtų pašalintas vienu iš teisės aktuose įtvirtintų teisių gynimo būdų. Prekių grąžinimą ar keitimą reglamentuoja Mažmeninės prekybos taisyklės, patvirtintos 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 18 punkto nuostatomis, netinkamos kokybės prekės į tinkamos kokybės prekes keičiamos ir prekės grąžinamos Civilinio kodekso 6.363 ir 6.364 straipsniuose nustatytais atvejais ir sąlygomis.

Vertinimo išvadoje nustatytų aplinkybių bei pateiktų išvadų kontekste Tarnyba pažymėjo, kad vartotoja įsigijo netinkamos kokybės Baldą – Baldo audinys yra dėmėtas ir apie šias jo savybes vartotoja nebuvo tinkamai informuota (,,buvo renkamasi iš 20x30 cm. audinių pavyzdžių, ant kurių dėmių nebuvo matyti...“) kas lėmė jos apsisprendimą dėl Baldo įsigijimo ir kuris neturi tų savybių, kurių vartotoja galėjo protingai tikėtis bei kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę paskirtį, kas nepateisina vartotojos lūkesčių, todėl ji įgijo teisę pasinaudoti vartotojos teisių gynimo būdais, įtvirtintais teisės aktuose, nagrinėjamu atveju – nutraukti Baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Baldą sumokėtus pinigus (1320 Eur). Papildomai Tarnyba pažymėjo, kad verslo subjektui, sudarančiam vartojimo sutartis su asmenimis, įsigyjančiais daiktą savo asmeniniams, su verslu nesusijusiems poreikiams tenkinti, be pareigos parduoti kokybišką sutarties objektą, yra nustatyta ir informavimo pareiga, nes Civilinio kodekso 6.2286 straipsnis numato: „Prieš sudarydamas vartojimo sutartį <...> verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją“. Taip pat nurodė, kad aukščiau išdėstyta informavimo pareiga įtvirtinta imperatyvia įstatymo norma, kurios negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių (Civilinio kodekso 6.157 straipsnis). Tai yra pardavėjo pareiga, o ne pasirinktina teisė, todėl ji turi būti vykdoma privalomai neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja, ar ne.

Tarnyba, atlikusi Baldo vertinimą, Vertinimo išvadoje konstatavo, kad Tarnyba įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog Baldas, dėl ant audinio esančių dėmių bei Vartotojai, užsakant Baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, yra netinkamos kokybės. Atsižvelgdama į ginčo nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes faktines aplinkybes, ginčo šalių pateiktus paaiškinimus bei dokumentus, nuotraukas, vadovaudamasi Vertinimo išvadoje pateiktomis išvadomis, vartojimo ir pirkimo–pardavimo sutartinių teisinių santykių reglamentavimu bei teismų praktika, Tarnyba padarė išvadą, kad vartotojos reikalavimas yra pagrįstas, todėl nutarė patenkinti vartotojos R. J. reikalavimą, t. y. pripažinti pagrįstu reikalavimą nutraukti Baldo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už Baldą sumokėtus pinigus (1320 Eur).UAB „Lauksva“ buvo įpareigota vykdyti Tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės.

Ieškovė per nustatytą terminą pateikė ieškinį, kuriuo prašo išnagrinėti ginčą iš esmės.

Ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiais, kad jai pateiktas audinio pavyzdys nebuvo informatyvus, tai yra 20x30 cm dydžio audinio pavyzdyje dėmių (arba rašto) nesimato, nes pavyzdys paprasčiausiai yra per mažas, taip pat, kad šių audinio savybių ji neįžvelgia ir internetinėje svetainėje pateiktame audinio pavyzdyje. Nurodė, jog visos audinio savybės, priešingai nei teigia atsakovė, tai yra visiems šeniliniams audiniams būdingi atsitiktiniai siūlų sudaryti ornamentai - raštai, dar kitaip vadinami "debesys”, kurių vaizdas kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo, yra matomi ne tik klientams prekybos vietoje pateiktame ne 20x30 cm, o 30x30 cm audinio pavyzdyje, bet ir aiškiai matomi internetinėje svetainėje pateiktoje nuotraukoje, tai ką atsakovė laiko dėmėmis. Tokios audinio savybės nėra trūkumai. Ši savybė, pasak UAB Audėjas produktų vystymo grupės vadovo pavaduotojos-struktūrų dizainerės G. S. 2021-12-21 atsakyme, žinoma kaip "atspindžio efektas” ir yra viena iš unikalių ir pageidaujamų šenilinių prekių savybių. Taip pat pūkelio kryptis gali šiek tiek skirtis įvairiose audinio vietose ir skirtingai atspindėti šviesą. Specialistė taip pat pažymėjo, kad internetinėje svetainėje, adresu https://www.lauksva.lt/audiniai/sublim/, pateiktos SUBLIM audinio fotografijose taip pat labai aiškiai atspindi anksčiau aprašytas SUBLIM audinio savybes ir yra tinkamos reprezentuoti siūlomą audinį.

Ieškovei pranešus audinio gamintojui apie klientės (atsakovės) pateiktas pretenzijas dėl audinio kokybės, gamintojas pateikė atsakymą, kuriuo paaiškino, jog SUBLIM yra audžiamas vadinamosiomis „žakardinėmis“ staklėmis-specialiomis, kurios dirba su keliais metmenų siūlais (vertikalūs tekstilės audinio siūlai).SUBLIM „žakardo" raštas pasižymi tekstūros efektu. Tekstūrinis audinys, tai audinys, kuris nėra vienspalvis, jis labai paplitęs apmušalų gamyboje, o „žakardas" yra plačiai naudojamas dizaino metodas tekstūrai ir nereguliariems efektams išgauti". „Crevin“ bendrovė prekiauja „SUBLIM“ dizaino austiniais nuo 2008 metų, visame pasaulyje šios medžiagos pardavė daugiau nei 500.000 metrų ir negavo nei vienos pretenzijos dėl „SUBLIM“ rašto. Šiuo raštu gamintojas tvirtina, kad vartotojos įvardijamos audinio savybės negali būti laikomos audinio trūkumu.

Ieškovė pažymėjo, jog klientams, norintiems užsisakyti baldus pagal individualų užsakymą, sudaro galimybę ne tik apžiūrėti audinio pavyzdį salone, bet ir nemokamai gauti audinių pavyzdžius, kuriuos nemokamai ieškovė pristato Lietuvoje kliento pasirinktu adresu. Ieškovė sutiko, kad ji turėtų įspėti klientus apie tokias medžiagų savybes, kurios objektyviai nėra matomos, tačiau ji negali protingai tikėtis, kad asmuo matydamas audinį nemato jo akivaizdžių savybių. Ieškovė nurodė, jog užtikrina, jog klientas gautų visą išsamią informaciją apie audinį, kad šis turėtų galimybę įsivertinti audinio savybes ne tik prekybos vietoje, bet ir namų aplinkoje, įsitrinktų, kad kliento pasirinktas tekstūrinis ir spalvinis audinio sprendimas dera su jo namų interjeru. Taip pat pažymėjo, kad tokia audinių pavyzdžių pateikimo praktika klientams yra įprasta užsakomųjų baldų pramonėje, ją taiko ne tik ieškovė, bet ir visi kiti baldų gamintojai, kurie gamina baldus pagal individualius užsakymus. Ieškovė pažymėjo, jog kiekvienas vartotojas, priimdamas sprendimą nesirinkti sukomplektuoto baldo iš ekspozicijos, o pasitikėti savo gebėjimu kurti baldo dizainą individualiai pasirenkant audinį, turi atsakingai įvertinti ir savo gebėjimus numatyti/įsivaizduoti koks bus gautas galutinis rezultatas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę, o jei sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų CK 6.327, 6.333 straipsniuose, CK 6.350–6.370 straipsniuose įtvirtintos specialiosios teisės normos dėl didesnės pirkėjo – vartotojo teisių apsaugos, nustatant papildomus reikalavimus, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas, pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdus, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, daikto trūkumų prezumpciją ir kt.

Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtinta, kad daikto savybės atitinka pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (CK 6.363 straipsnio 3 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų, turi įrodyti pirkėjas. Teismų praktikoje pažymėta, kad tokia pareiga išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).

Atsakovė nurodė, jog kreipėsi į audimo technologę D. G., kuri 2022-01-12 vizualiai apžiūrėjusi ir pačiupinėjusi R. J. iš UAB „Lauksva" įsigyto minkšto baldo audinį surašė išvadą. D. G. išvadoje kaip tekstilės dizainerė, kokybės tarnybos viršininkė, gamybos vadovė, (pagal pridėtą darbo sutartį-šiuo metu nuo 2013 m. balandžio 19 d. dirbanti UAB „Lanalita) nurodė, kad baldinis audinys yra su broku. Audimo fabrikas turėjo neišleisti iš gamybos audinio su tokiais išilginiais patamsėjimais, o baldų gamintojai negalėjo tokio audinio naudoti kaip kokybiško. Ant sofos sėdimosios dalies yra matomos tamsesnės išilginės dėmės. Audiniui gaminti naudojami fasoninio sukimo verpalai (bukle). Jie yra labai jautrūs numerio nelygumui. Kai tik vienos spalvos verpalas suplonėja, tai kitos spalvos verpalas, šiuo atveju tamsiai rudas išryškėja. Dėl šios priežasties (verpalų storio nevienodumo) baldo audinyje matosi tamsesnės dėmės. Tai pasitaikančios audinių gamybos problemos. Tikėtina, kad baldų gamintojo, pirkėjams teikiamame audinio pavyzdyje verpalų storis yra vienodas, todėl pirkėjas negali matyti dėmių, kurių pavyzdyje ir nėra. Audinio dėmių matomumas nepriklauso nuo audinio pūkelio pasvirimo krypties, apšvietimo atspindžio, ar žiūrėjimo kampo. Audimo technologė D. G. taip pat konstatavo, kad baldo nugarinėje dalyje aiškiai matosi nemaža „aureolė", t. y. dėmė. Taip atsitinka, kai ant audinio žaliavos ar gamybinio proceso metu ant išausto audinio atsiranda riebalinės dėmelės (pvz. dėl audimo staklių darbo). Jos gali būti lengvai ištirpinamos chemikalais, bet kad neliktų „aureolių" būtina audinį naujai išplauti. Šiuo atveju to padaryta nebuvo. Ne visos sofos pagalvės yra pasiūtos iš išilginių metmenų krypties audinio, juk audiniai metmenų ir ataudų kryptimis skirtingai traukiasi ir tempiasi. Tai neigiamai atsilieps baldo naudojimo savybėms ateityje. Audimo technologė D. G. pateikė išvadą, kad apžiūrėto baldo audinys yra nekokybiškas.

Ieškovė kartu su tripliku gavusi papildomus įrodymus dėl specialistės D. G. nuomonės, kreipėsi į audinio gamintoją, kad jis pateiktų nuomonę dėl audinio savybių. Audinio gamintojas pateikė atsakymą, jog specialistė D. G. kartoja klaidingą prielaidą, nes nėra jokių įrodymų, kad audinys buvo suteptas jų įrenginiuose. Specialistės teiginys dėl audiniui pagaminti naudojimo fasoninio pynimo siūlo yra absoliučiai klaidingas. SUBLIM audinys nėra pagamintas nei iš fasoninių, nei ir bukle tipo siūlų, o iš tekstūrinių poliesterio siūlų (metmenų kryptimi) ir šenilinių siūlų (ataudų kryptimi), kurie yra vienodo storio ir spalvos. Audinio gamintojas pateikė ir skirtingų SUBLIM 10 audinio komponentų (siūlų) nuotrauką, kurioje matomas šis aspektas. Audinio gamintojas taip pat nesutiko su specialistės D. G. teiginiu, jog dėl siūlo storio nenuoseklumo baldiniame audinyje yra tamsesnių dėmių. Nurodė, jog SUBLIM audinys yra audžiamas su taip vadinamomis žakardinėmis staklėmis-tai specialios staklės, kurios tinka įvairiems metmenų siūlams (vertikaliam siūlui audinyje).Žakardinės staklės paprastai naudojamos sukurti raštą audinyje. SUBLIM audinio žakardo raštas pasižymi tekstūriniu efektu (tekstūrinis audinys-tai audinys, kuris nėra lygus).Tekstūriniai audiniai yra itin populiarūs tarp baldų apmušalų, o žakardinės staklės plačiai naudojamos audinio faktūrai, ar nelygumo efektui išgauti. Audinio gamintojas taip pat nurodė, jog aureolės formos dėmes galima pašalinti paprasta valymo procedūra, o ne naudojant chemines priemones, kai nurodė specialistė D. G.. Bet kokiu atveju audinio dėmės atsirado dėl išorės veiksnių ir nėra susijusios su pačio audinio kokybe. Dėmių susiejimas su netinkama kokybe yra neteisinga ir klaidinanti prielaida.

Ieškovė nurodė, jog atsakovė komisijai nepateikė jokių įrodymų, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, tai yra, kad neatitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir prekės, kurias pardavėjas pateikė vartotojui kaip pavyzdį ar modelį, neatitinka sutarties ar yra netinkamos paskirčiai, kuriai paprastai naudojamos tokio paties pobūdžio prekės. Atsakovė teigia, kad jai vizualiai ant Baldo yra matomos dėmės, tačiau, ieškovės nuomone, tai nėra trūkumas (netinkama kokybė), o atsakovės pasirinkto audinio savybės, kurios yra būdingos šiam audiniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys susitarė dėl nestandartinių matmenų sofos pirkimo ir pardavimo. Atsakovė pateikė ieškovei galimų audinių paletę, iš kurios ji rinkosi audinį. Gavusi pagamintą Baldą ji pastebėjo dėmes, kurios vizualiai atrodo kaip suliejimo geltonu skysčiu pasekmė ir gana nemažos ,be to keliose vietose. Įgytas Baldas atrodo kaip jau naudotas ir šiose vietose atrodo, kad būtų valytas. Atsakovė teigia, kad siekė įsigyti naują Baldą, kuris yra be miegamosios dalies, laikyti jį po namuose atlikto remonto svetainėje, kad jis reprezentuotų namus ir dizaino savybė yra pakankamai svarbi. Ant jai prekybos vietoje parodyto audinio pavyzdžio tokios dėmės nesimato, nes jis buvo pakankamai mažas. Jos niekas nesupažindino, nepateikė informacijos apie tai, kokios yra tokio šenilinio audinio savybės. Atsakovė taip pat teigė, kad jei ji būtų mačiusi išryškėjusias dėmės, arba būtų buvusi supažindinta, kad tokios dėmės yra natūrali audinio savybė, tokio audinio baldui nesirinktų ir tikrai jo nebūtų užsakiusi. Kitų įrodymų, jog atsakovei būtu buvusi suteikta informacija apie šenilinių audinių savybes, apart pateikto nedidelio audinio pavyzdžio buvusio baldo pardavimo vietoje , nėra pateikta. Nėra duomenų apie tai, jog pirkėja būtų buvusi supažindinta su ieškovės internetinėje svetainėje pateiktomis SUBLIM audinio savybėmis, kurios užfiksuotos fotografijose. Nors ir nėra ginčo, kad daiktas gali būti naudojamas pagal paskirtį, tačiau neatitinka vartotojo individualių patogumo poreikių ir lūkesčių ,neturi tokių savybių kaip daiktas, kurį pardavėja pateikė kaip pavyzdį, t.y. Baldas dėl ant audinio esančių netaisyklingai išsidėsčiusių dėmių, bei atsakovei, užsakant Baldą ir pasirenkant audinį nesuteiktos informacijos apie galimas dėmes, neatitinka įgyto daikto kokybinių rodiklių, kurių atsakovė, kaip vartotoja pagrįstai galėjo tikėtis. Pirkėja, atsakovė, apie tuos trūkumus žinodama apskritai nebūtų to daikto pirkusi, nepaisant to, jog ieškovės teigimu, tai yra tokio SUBLIM audinio savybė. Darytina išvada, kad daikto perdavimo momentu egzistavo daikto kokybės trūkumai, už kuriuos atsako pardavėja (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

Pirkėjo – vartotojo teisės nusipirkus netinkamos kokybės daiktą įtvirtintos CK 6.363 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų aiškinimo pažymima, kad, skirtingai nei taikant CK 6.334 straipsnį, vartotojo galimybė pasinaudoti sutarties nutraukimo ir kainos grąžinimo institutu nėra siejama su sutarties pažeidimo esmingumu. Aiškinimas, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinto vartotojo teisių gynimo būdo taikymas yra galimas tik CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais, neatitiktų teisinio reguliavimo bei vartojimo sutarties instituto tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Pirkėjo – vartotojo teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis.

CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį tiesiogiai nėra siejama su jokiais apribojimais, tačiau teismų praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad vartotojo pasirinktas teisių gynimo būdas turi atitikti proporcingumo kriterijų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas vartotojui nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Pasinaudojimas tokiu teisių gynimo būdu nėra besąlygiškai siejamas su nepavykusiu trūkumų šalinimu arba galimybės pašalinti trūkumus nebuvimu. Tačiau, esant šalių ginčui, tokio vartotojo teisių gynimo būdo taikymas turi būti įvertinamas proporcingumo aspektu: ar jis nesukeltų kitai šaliai neadekvačių teisinių padarinių, ar jis yra protingas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2014). Nuo 2014 m. birželio 13 d. įsigaliojusios pakeisto CK 6.363 straipsnio redakcijos 8 dalyje papildomai nustatydamas, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutarties, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis, įstatymų leidėjas transformavo teismų praktikoje suformuotą nuostatą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kaip vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo, vertinimo proporcingumo aspektu į tiesiogiai įstatyme įtvirtintą daikto trūkumų pobūdį apibrėžiančią mažareikšmiškumo išlygą, kuriai esant vienašališkas sutarties nutraukimas, pareikalaujant sugrąžinti sumokėtą kainą, būtų negalimas. Šie iki ir po 2014 m. birželio 13 d. galiojusiose CK 6.363 straipsnio nuostatose įtvirtinto teisinio reglamentavimo skirtumai ir jų įtaka, sprendžiant dėl nustatytų prekės trūkumų įtakos pirkėjo (vartotojo) teisės nutraukti sutartį įgyvendinimui, buvo išskirti ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-469/2019, 33, 34 punktai).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant daikto trūkumų mažareikšmiškumo sąvoką atsižvelgiama į tai, kad daikto kokybės tinkamumas apibrėžiamas per to daikto savybių atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčiai reglamentavimą, įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 3 dalyje, taip pat atsižvelgiama į žodžio „mažareikšmis“ reikšmę (turintis maža reikšmės, o žodis „mažas“ – kaip nesmarkus, silpnas, nesvarbus, nežymus, nereikšmingas), todėl kasacinio teismo pripažįstama, kad daikto trūkumas yra laikytinas mažareikšmiu tuomet, kai daikto savybių, kokybės rodiklių ar funkcionalumo nukrypimas nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų yra menkas (nežymus) ir turi mažai reikšmės, sprendžiant dėl daikto kokybės atitikties vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties reikalavimams. Vertinant, ar daikto savybės tik menkai (nežymiai) nukrypsta nuo vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų, teisinės reikšmės turi ir vartotojo teisėti lūkesčiai dėl to daikto kokybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-1075/2020). Cituojamoje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kilus ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kaip pirkėjo (vartotojo) pažeistų teisių gynimo būdo, taikymo galimumo, remiantis bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ta šalis, kuri siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos taikymo, ir turi įrodyti, jog daikto trūkumas buvo mažareikšmis. Atsižvelgiant į tai, kad ta šalis paprastai yra pardavėjas (verslininkas), būtent jam tokiais atvejais tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas buvo mažareikšmis.

Šioje byloje atsakovė įrodinėjo, jog vartotoja turėjo jau iš klientams prekybos vietoje pateiktame audinio pavyzdyje (30x30 cm) matyti šeniliniams audiniams būdingus atsitiktinius siūlų sudarytus ornamentus-raštus, dar kitaip vadinamus „debesimis“, kurių vaizdas kinta priklausomai nuo stebėjimo kampo ir yra matomi minėtame klientams pateikiamame pavyzdyje. Jos nėra trūkumai, tai šenilinio audinio savybė, be to audinio pavyzdį galėjo gauti nemokamai kliento pasirinktu adresu Lietuvoje. Ieškovė taip pat teigė, kad baldas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Teismas tokią ieškovės poziciją vertina kritiškai , nes šiuo atveju minkštas baldas nebuvo įsigytas vien tik tradicinei jo naudojimosi funkcijai atlikti. Atsakovė teigia, kad siekė įsigyti naują Baldą, kuris yra be miegamosios dalies, laikyti jį po namuose atlikto remonto namų svetainėje, kad jis reprezentuotų namus ir dizaino savybė yra pakankamai svarbi. Ji sudarydama sutartį siekė įsigyti kokybišką gaminį, kuris atitiktų tam tikrą kokybės standartą ir leidžiantį baldui būti estetiškai patraukliu . Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste minkšto baldo estetinė funkcija priskirtina prie esminių daikto funkcijų, dėl ko, esant teisėtam, ieškovės, kaip pirkėjos (vartotojos), lūkesčiui dėl funkcijos tinkamumo ir įgyvendinimo, su šios funkcijos neatitikimu susiję trūkumai negali būti pripažinti mažareikšmiais. Tai, kad ieškovei estetinė funkcija buvo reikšminga, rodo jos paaiškinimai, kurie nebuvo nuginčyti kitais byloje esančiais įrodymais.

 Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės atsakovei parduotas baldų komplektas NELLI-S dėl aiškiai matomų dėmių (aureolių), tam tikrose skirtingose vietose netaisyklingos formos ornamentuose, turinčiuose kraštines (ribas),kurios vizualiai atrodo kaip suliejimo skysčiu pasekmė ir kuri turėjo būti laikoma svetainėje, reprezentuoti namus, o atsakovė neturi galimybės visa apimtimi naudotis nusipirktu baldu (atsakovė teigia, jog baldas nuo jo pristatymo nėra naudojamas, ji negali įsigyti ir naudoti kito daikto), tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovei gavus nekokybišką baldą liko neįgyvendinti atsakovės iš sudarytos sutarties kilę teisėti lūkesčiai – nuosavybės teise įgyti ieškovės parduotuvėje užsakytą kokybišką Baldą ir juo naudotis ne tik pagal nustatytą baldų paskirtį, bet ir jo išvaizdą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovei būtų buvusi suteikta visa informacija apie galimas šenilinio  audinio ornamentus-raštus, dar kitaip vadinamus „debesimis“, kaip jos atrodo didesnėje erdvėje nei audinio pavyzdys parduotuvėje, tokie raštai nesimato ir ieškovės internetiniame puslapyje pateiktame audinio SUBLIM pavyzdyje, byloje nėra duomenų, jog atsakovei būtų siūloma audinio pavyzdį pristatyti į namus, ar papildomai pateikta informacija apie prekės pagrindines savybes (t.y.apie šeniliniams audiniams būdingas savybes, kurias ieškovė nurodo ieškinyje ir dublike), todėl nepripažintina, jog prieš sudarydama vartojimo sutartį ieškovė UAB „Lauksva" aiškiai ir suprantamai suteikė atsakovei, kaip vartotojai, būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie jos pasirinktą baldo audinį (CK 6.2886 str.) .

Spręstina, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti Baldo kokybės trūkumai nėra laikytini mažareikšmiais, todėl sudaro pagrindą taikyti vienašalį sutarties nutraukimą, kaip atsakovės pažeistų teisių gynimo būdą. Be to atsakovė nesutiko, kad būtų pakeistas Baldo audinys, nes nebepasitiki ieškove, jos gaminio kokybe, viskas užtruko gana ilgą laiką, ji negali naudotis Baldu, kuris jai reikalingas, o įsigytos prekės kainos sumažinimas taip pat neišspręstų byloje kilusio ginčo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė (vartotoja) iš esmės negavo to, ko siekė sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį – turėti kokybišką baldų (NELLI-S) komplektą, kuris atrodytų estetiškai ir juo naudotis pagal paskirtį. Atsižvelgdama į šiuos atsakovės teisėtus lūkesčius , teismas konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyti daikto trūkumai neatitinka mažareikšmiškumo kriterijaus, todėl byloje nėra pagrindo taikyti CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos išlygos.

          Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o atsakovės (vartotojos) reikalavimai pripažintini pagrįstais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

Šioje byloje atsakovė patyrė 980 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių-800 Eur už atsiliepimo, tripliko parengimą ir pateikimą teismui bei 180 Eur atstovavimas teismo posėdyje , t.y. išlaidų už suteiktas advokato paslaugas, neviršijančių Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (su jo pakeitimais) nustatytų dydžių ,kurios atmetus ieškinį visiškai priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės UAB „Lauksva“ ieškinį atmesti.

Pripažinti pagrįstu vartotojos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimą nutraukti nestandartinio baldų komplekto NELLI-S pagal 2021-03-26 užsakymo Nr. UR-21.023 pirkimo–pardavimo sutartį bei įpareigoti ieškovę UAB „Lauksva“, juridinio asmens kodas 174392079, atsakovei R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėtus 1320 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt eurų 00 ct).

Priteisti iš ieškovės UAB „Lauksva“, juridinio asmens kodas 174392079, 980 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                              Loreta Kukelkienė