VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
(S)
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B.) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. B. (A. B.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
n u s t a t ė:
pareiškėjas V. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Šis juridinis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Pareiškime nurodo, kad 2008-06-04 mirė pareiškėjo tėvas L. B. (L. B.). Pastarasis testamento nepaliko, po jo mirties paveldėjimo byla pas notarą užvesta nebuvo. Po L. B. mirties atsirado palikimas, kurį sudaro transporto priemonė VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pareiškėjo tėvo asmeniniai daiktai: laikrodis, drabužiai, nuotraukos, patalynė. Pareiškėjas rūpinosi tėvu bei jam priklausančiu turtu. Mirus tėvui, V. B. ir toliau prižiūrėjo turtą (transporto priemonę) - rūpindavosi transporto priemonės draudimu, techninės apžiūros atlikimu. Dėl teisinio neišprusimo, neturėdamas galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, nustatytu laiku nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, praleisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių terminą. Tačiau pareiškėjas aiškiai išreiškė valią priimti tėvo L. B. paklikimą faktiniu valdymu. V. B. atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo brolis A. B. atsisako nuo jam priklausančios palimo dalies. Duomenų apie kitus asmenis, pretenduojančius į mirusio L. B. turtą, pareiškėjas neturi.
Pareiškimas, teismo pranešimas atsiliepimams pateikti suinteresuotiems asmenims - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos įteiktas 2016-04-22 (b. l. 20), o A. B. – 2016-04-23 (b. l. 21). Per teismo nustatytą terminą suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 d. byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Bylos dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 25-26, 28-30).
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio Gyventojų registro tarnybos pažymos (b. l. 61) bei asmens tapatybės kortelės kopijos (b. l. 5) nustatyta, jog pareiškėjas V. B. yra palikėjo L. B. sūnus. Be pareiškėjo yra dar vienas palikėjo L. B. sūnus – A. B.. L. B. sutuoktinė M. B. mirė 2007-02-24 (b. l. 61). Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, kad L. B. 2008-06-04 mirė (b. l. 6). Po L. B. mirties paveldėjimo byla Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 15). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo L. B. (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 str. 3 d., b. l. 28). Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos Transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos matyti, kad transporto priemonė VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė L. B. (b. l. 7). Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas po tėvo mirties visą laiką transporto priemonę VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo - transporto priemonę drausdavo, rūpinosi, kad transporto priemonė atitiktų privalomuosius techninius reikalavimus (b. l. 8-14).
Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis c. b. Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.
Įvertinus byloje nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, kad mirus L. B. pareiškėjas ir toliau valdė transporto priemonę VAZ2105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos eksploatacija, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo (L. B.) mirties likusį palikimą, t. y. jam priklausančią transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog V. B. po palikėjo L. B. mirties turtą – transporto priemonę – prižiūrėjo kaip savo, ja rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusiojo L. B. turtą pagal įstatymą, kadangi jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad V. B. po L. B. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą L. B. palikimą (CK 5.51 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjo brolis, kitas mirusiojo sūnus A. B., į palikėjo turtą nepretendavo ir prieštaravimų dėl V. B. pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiniu valdymu, nereiškė (CPK 178 str., 185 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. B. (V. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) po tėvo L. B. (L. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2008-06-04) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Centrinei hipotekos įstaigai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė