Civilinė byla Nr. e3K-3-202-1075/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43330-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6, 3.5.20.2, 3.5.20.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovui antstoliui Dainiui Šidlauskui dėl elektroninėse varžytynėse pateikto pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu, pripažinimo, kad ieškovas nėra elektroninių varžytynių laimėtojas, ir varžytynių dalyvio įmokos grąžinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras, valstybės įmonė Turto bankas, akcinė bendrovė „Luminor Bank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių varžytynių dalyvio pateikto kainos pasiūlymo elektroninėse varžytynėse, kaip vienašalio sandorio, pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas prašė pripažinti 2016 m. spalio 10 d. 09:08:44.711 val. elektroninėse varžytynėse Nr. 127053 jo pateiktą 180 000 Eur sumos pasiūlymą negaliojančiu; pripažinti, kad ieškovas nėra šių varžytynių laimėtojas; įpareigoti atsakovą antstolį Dainių Šidlauską grąžinti ieškovui 8760 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Nurodė, kad 2016 m. spalio 9 d. registravosi dalyvauti antstolio D. Šidlausko organizuotose elektroninėse varžytynėse Nr. 127053 dėl nekilnojamųjų daiktų – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Pirmosios šio turto varžytynės, kuriose nustatyta pradinė parduodamo turto kaina buvo 116 800 Eur, neįvyko, nes niekas nesutiko siūlyti tokios kainos. Iš viso įvyko net keturios antrosios turto varžytynės, iš jų trys pasibaigė dalyvių klaidomis, įvedant kainos pasiūlymą. Ieškovas dalyvavo trečią kartą pakartotinai paskelbtose antrosiose turto varžytynėse. Antrųjų varžytynių metu nustatyta pradinė turto pardavimo kaina – 87 600 Eur. Registruodamasis kaip varžytynių dalyvis sumokėjo 8760 Eur varžytynių dalyvio mokestį. Varžytynėse kainą kėlė rankiniu būdu. Ieškovas buvo studentas ir savo pinigų varžytynėse parduodamam turtui įsigyti neturėjo, turto įsigijimą turėjo finansuoti tėvas. Pagal tėvo nurodymą maksimali varžytynėse parduodamo turto kaina (ieškovo pasiūlymas) negalėjo viršyti 120 000 Eur. Ieškovas 2016 m. spalio 10 d. varžytynėse kainą rankiniu būdu pakėlė 25 kartus. Paskutiniu kainos kėlimu, po kurio tapo varžytynių laimėtoju, parduodamo turto kainą norėjo pakelti iki 118 000 Eur, t. y. keliais šimtais eurų nuo tuo metu buvusios kainos, bet per klaidą pateikė 180 000 Eur kainą. Ieškovo pateiktas 180 000 Eur kainos pasiūlymas net 62 559 Eur viršijo prieš tai pateiktą kainą. Ši iš varžytynių parduodamo turto kaina neatitiko ne tik jo valios, bet ir buvo visiškai neprotinga, neteisinga, nesąžininga bei neatitinkanti rinkos kainų. Šią sumą ieškovas įrašė dėl suklydimo, būdamas labai susijaudinęs. Varžytynių pabaigoje kainų siūlymai vyksta labai dažnai, kas sekundę ar kelių sekundžių intervalu (tai akivaizdu iš pateikiamo varžytynių protokolo), jaudulys ir įtampa yra didžiuliai. Ieškovo klaida buvo esminė. Ieškovo pasiūlyta 180 000 Eur kaina net 39 670 Eur viršijo buto ir garažo vidutines (mokestines) vertes, skelbiamas VĮ Registrų centro (buto vidutinė (mokestinė) vertė – 134 000 Eur, garažo – 6330 Eur, iš viso 140 330 Eur). Gavęs pranešimą apie tai, kad laimėjo varžytynes, ieškovas nedelsdamas raštu kreipėsi į varžytynes organizavusį antstolį bei VĮ Registrų centrą, nurodydamas, kad 180 000 Eur kaina už išvaržomą turtą neatitinka jo tikrosios valios, kad tokią kainą pasiūlė apsirikęs ir už tokią kainą nepirks išvaržomo turto. Prašė paskelbti varžytynes negaliojančiomis, siekė, kad būtų grąžintas sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. VĮ Registrų centras nurodė, kad atšaukti varžytynes gali tik antstolis. Antstolis nurodė, kad varžytynes paskelbti neįvykusiomis neturi pagrindo. Kadangi ieškovas 180 000 Eur sumos už išvaržomą turtą nesumokėjo, turto pardavimo iš varžytynių aktas nebuvo surašytas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu tenkino ieškinį: pripažino ieškovo 2016 m. spalio 10 d. 09:08:44.711 val. elektroninėse varžytynėse Nr. 127053 pateiktą 180 000 Eur sumos pasiūlymą negaliojančiu; pripažino, kad ieškovas nėra šių varžytynių laimėtojas; įpareigojo atsakovą antstolį D. Šidlauską grąžinti ieškovui 8760 Eur varžytynių dalyvio mokestį.

4.       Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo ginčijamas varžytynėse pateiktas 180 000 Eur sumos pasiūlymas teisiškai kvalifikuotinas kaip vienašalis sandoris. Tam, kad galiotų konkretus sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą, pirmosios instancijos teismas sprendė, ar yra pagrindas ginčijamą elektroninėse varžytynėse pateiktą ieškovo 180 000 Eur sumos pasiūlymą pripažinti negaliojančiu, taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnyje įtvirtintą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovas, elektroninėmis priemonėmis vykusių varžytynių metu siūlydamas kainą, sistemoje įvedė ne siūlomą už perkamą turtą sumą, t. y. ne 118 000 Eur, o 180 000 Eur, tai padarė suklydęs, o tas suklydimas buvo esminis. Teismas vertino, kad ieškovas varžytynių metu elgėsi sąžiningai ir jose dalyvavo turėdamas rimtą ketinimą įsigyti siūlomą turtą. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadas apie sąmoningą ieškovo tikslą žlugdyti varžytynes, nes tikrasis ieškovo tikslas buvo įsigyti ginčo turtą.

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo esant pakankamai pagrįstą ieškovo dėstomą poziciją, kad šiuo konkrečiu atveju papildomi sistemos pranešimai neužtikrino, jog suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų.

7.       Pirmosios instancijos teismas, ištyręs vaizdo įrašą, kuriame J. Z. užfiksavo 2016 m. spalio 10 d. elektroninių varžytynių Nr. 127053, kuriose suklydo ieškovas, eigą, nustatė, kad ieškovas, įvedęs netinkamą pirkimo kainą ir atlikęs dvigubą paspaudimą, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti papildomo pranešimo ,,Ar tikrai siūlote“, nes šis pranešimas buvo suprojektuotas toje pačioje vietoje kaip ir pirminis pranešimas „Siūlyti“, t. y. jie vienas uždengė kitą.

8.       Elektroninių varžytynių sistemą administruojantis VĮ Registrų centras iš esmės pripažino elektroninių varžytynių sistemos netobulumą ir nuo 2016 m. lapkričio 16 d. pakeitė funkcijos ,,Ar tikrai siūlyti“ (papildomo sistemos pranešimo) vietą svetainės struktūroje.

9.       Iš VĮ Registrų centro paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad varžytynių sistema buvo sukurta vadovaujantis intuityviu ,,užvesk ir paspausk“ veikimo principu, t. y. vartotojas pasirenka užvesdamas pelės žymeklį ant norimo paspausti mygtuko ir jį aktyvuoja vienu paspaudimu. Tačiau asmeninių (lokalių) darbo vietų kompiuterių senesnių versijų Windows operacinėse sistemose dažniausiai naudojamas dvigubo paspaudimo metodas, kai pirmas paspaudimas pažymi norimą aktyvuoti programą arba aplanką (failą) (angl. folder, file), o antrasis paspaudimas paleidžia programą arba atidaro aplanką (failą). Tik šis numatytasis metodas nėra naudojamas internetinių technologijų pagrindu kuriamose svetainėse. Kadangi ginčo varžytynių metu mygtukai ,,Siūlyti“ ir ,,Ar tikrai siūlyti“ buvo suprogramuoti toje pačioje vietoje ir vienas uždengė kitą, tai, teismo vertinimu, ir lėmė, kad vartotojas, įprastai darbu su komputeriu naudojantis dvigubą paspaudimo metodą, objektyviai negalėjo pamatyti papildomo sistemos pranešimo ir sąmoningai išsiųsti netinkamai į pirminį langelį įvestos kainos.

10.       Pirmosios instancijos teismas, ieškovo elgesį vertindamas pagal apdairaus, atidaus žmogaus elgesio standartą, padarė išvadą, kad ieškovo valios išraiškos perdavimo klaidą lėmė objektyvios aplinkybės – elektroninių varžytynių sistemos veikimo konkrečių ginčo varžytynių metu ypatumai, dėl kurių atidaus ir rūpestingo vartotojo galimybės pakeisti klaidingai įvestą kainos pasiūlymą buvo apribotos. Kadangi ieškovas nėra atitinkamos srities profesionalas, t. y. jis nėra informacinių technologijų srities profesionalas, nesiverčia turto supirkimu, todėl jam negali būti keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai. Minėtas papildomas sistemos pranešimas „Ar tikrai siūlyti“ buvo išdėstytas svetainės struktūroje tokiu būdu, jog neužtikrino, kad atidus ir rūpestingas varžytynių dalyvis būtų apsaugotas, dėl to įvyko ieškovo valios išraiškos perdavimo klaida, t. y. buvo neteisingai patvirtinta jo valia sudaryti sandorį. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovo suklydimą pripažino suklydimu, lemiančiu sandorio negaliojimą pagal CK 1.90 straipsnį. Kadangi ginčo atveju elektroninėse varžytynėse ieškovo iš esmės suklydus pateiktas pasiūlymas neatitiko tikrųjų jo ketinimų ir tikrosios valios, toks pasiūlymas negali sukelti teisinių pasekmių.

11.       Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, nes pripažino, kad jos ir nagrinėjamos bylos esminės aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje civilinėje byloje siūloma kaina keletą kartų viršijo prieš tai pasiūlytąją, dėl to ją siūlęs asmuo, priešingai negu ieškovas šioje byloje, gavo dar vieną papildomą sistemos pranešimą („Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“). Be to, minėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių antstolio teisę atšaukti elektronines varžytynes, jų dalyviui pasiūlius gerokai per didelę kainą, aiškinimo ir taikymo.

12.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 16 d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus.

13.       Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. šalys neginčija ieškovo galimai padarytos klaidos fakto, neįrodinėja ieškovo veiksmų tyčios (valios sužlugdyti varžytynes), o ginčas nagrinėjamas dėl CK 1.90 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 711, 713 ir 717 straipsnių nuostatų aiškinimo ir taikymo.

14.       Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016 buvo sprendžiamas iš esmės toks pats (tiek teisės taikymo, tiek faktinėmis aplinkybėmis) teisinis ginčas dėl galimybės grąžinti elektroninių varžytynių metu sumokėtą dalyvio mokestį, pastarajam suklydus siūlant per didelę (jo tikrosios valios neatitinkančią) parduodamo turto kainą, pripažino esant pagrindą vadovautis minėta kasacinio teismo nutartimi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl elektroninių varžytynių vykdymo tvarkos bei CK 1.90 straipsnio (sandorio negaliojimas dėl suklydimo jį sudarant) ir CPK 711 bei 717 straipsnių nuostatų santykio. 

15.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“ nepasirodė, kadangi ieškovo pasiūlyta kaina (180 000 Eur) prieš tai buvusios kainos neviršijo daugiau nei 50 proc. Tačiau ieškovo suklydimui suvaldyti veikė mygtukas „Ar tikrai siūlote“. Ieškovo dvigubas paspaudimas, lėmęs ir pastarojo mygtuko paspaudimą, neįvertinus juo apsaugotos rizikos, reiškė ieškovo nepakankamą atidumą ir rūpestingumą. Byloje jokiais objektyviais duomenimis nebuvo nustatyta, kad ieškovas, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, nebūtų turėjęs techninės galimybės klaidą ištaisyti nepateikdamas siūlymo į duomenų bazę. Tokią galimybę sistemoje užtikrino mygtukai „Ar tikrai siūlote“ ir „Nesiūlyti“. Dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse, ieškovas patvirtino, kad yra susipažinęs su jų vykdymo tvarka, kartu patvirtindamas ir sąmoningai prisiimamą riziką. 

16.       Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo ieškovo suklydimą, pasiūlant per didelę turto kainą, laikyti sudarančiu pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu taikant CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinį pagrindą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų, padarė išvadą, kad ieškovas suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių jis pats buvo prisiėmęs riziką, o ne dėl specialaus internetinio tinklalapio esminio veiklos sutrikimo, kas, vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, nesudaro pagrindo tokį suklydimą laikyti esminiu ir sudarančiu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

17.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovo padaryta elgesio klaida kainos kėlimo metu negali būti laikoma pagrindu atšaukti varžytynes ir grąžinti jam varžytynių dalyvio mokestį. Ieškovas, varžytynėse dalyvavęs ne pirmą kartą, turėjęs pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka (CPK 710 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat privalėjęs elgtis apdairiai bei rūpestingai, neturi pagrindo reikalauti, kad dėl minėtų jam keliamų elgesio standartų nesilaikymo jam nebūtų taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grąžinamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Nenustačius teisinio pagrindo grąžinti varžytynių dalyvio mokestį dėl ieškovo padarytos klaidos, nagrinėjamu atveju nėra galimas restitucijos taikymas, grąžinant varžytynių dalyvio mokestį. 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

18.       Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.       Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, pateiktais išaiškinimais, kadangi skiriasi ankstesnės civilinės bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos faktinės aplinkybės, ginčo teisinis pagrindas, suklydimo teisiniai padariniai. Be to, apeliacinės instancijos teismas visiškai ignoravo nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl elektroninių varžytynių sistemos problemų, susijusių su apsauginėmis sistemos funkcijomis. Priešingai nei minėtoje kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, ginčo atveju nesuveikė abi sistemoje esančios užtikrinimo funkcijos (tiek užtikrinimo mygtukai „Ar tikrai siūlote“, tiek pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“), ir taip ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas varžytynių dalyvis, buvo neapsaugotas nuo galimybės suklysti.

18.2.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovo suklydimui suvaldyti mygtukas „Ar tikrai sutinkate“ nesuveikė dėl ieškovo dvigubo paspaudimo, kadangi pats ieškovas nežino, kodėl jis nematė to įspėjimo mygtuko, o byloje nėra įrodymų, kas konkrečiai įvyko ieškovo atveju. Pagal programinį funkcijos ,,Ar tikrai siūlyti“ išdėstymą ieškovas, kaip ir bet kuris kitas vartotojas, galėjo nepamatyti tos įspėjimo funkcijos dviem atvejais: dėl staigaus pelės mygtuko dvigubo paspaudimo (vartotojams įprasto Windows aplinkoje) arba kompiuteriui, programinei įrangai, internetui ar elektroninių varžytynių sistemai vėluojant vykdyti vartotojo komandas (angl. input lag problema), t. y. vartotojas įveda skaičius ir paspaudžia ,,Siūlyti“, bet sistemos lange niekas nepasikeičia; realiai komanda yra vykdoma, tačiau vartotojas to nemato ir natūraliai mano, kad nepaspaudė, todėl veda ar spaudžia pakartotinai (tokiu būdu vietoj vieno skaičiaus ekrane galiausiai pasirodo du ar daugiau tų pačių skaičių).

18.3.       Sistemos administratoriaus VĮ Registrų centro atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad elektroninių varžytynių sistemos vadove ir kitoje informacijoje nėra skelbiama, koks turi būti vartotojo kompiuteris ir programinė įranga, kad vartotojas, dirbdamas su elektroninių varžytynių sistema, nesusidurtų su input lag problema. Todėl šiuo atveju atsakomybė dėl netinkamai veikiančios elektroninių varžytynių sistemos tenka VĮ Registrų centrui, o ne ieškovui, kurio atliktas dvigubas paspaudimas, jeigu jį lėmė input lag problema, negalėtų būti priskirtas jo kaip vartotojo nepakankamam atidumui ir rūpestingumui. 

18.4.       Jeigu ne šioje byloje nustatytos sistemos ypatybės dėl mygtukų ,,Siūlyti“ ir ,,Ar tikrai siūlyti“ išdėstymo vietos (vienas ant kito) ir vienos funkcijos (sistema po paspaudimo ,,Siūlyti“ nepersikrauna), input lag problema nesukeltų neigiamų pasekmių. Vartotojas, pakartotinai paspaudęs ,,Siūlyti“, kai pirmojo paspaudimo jis nepamato dėl input lag (realiai jis jau yra paspaudęs mygtuką, bet mano, kad nepaspaudė, nes niekas nesikeičia), duotų vis tą pačią komandą, kol galiausia ji būtų įvykdyta ir ekrane kitoje vietoje pasirodytų mygtukas ,,Ar tikrai siūlyti“. Kadangi ginčo atveju tai buvo vienas ir tas pats mygtukas, vartotojas, input lag atveju pakartotinai paspaudęs ant ,,Siūlyti“, įspėjimo funkcijos ,,Ar tikrai siūlyti“ net nebūtų pamatęs. Tai neįrodo, kaip būtent taip buvo ieškovo atveju, tačiau pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes yra žinoma, kad taip galėjo būti.

18.5.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo atveju ieškovo suklydimas pasiūlant gerokai per didelę turto kainą atitinka CK 1.90 straipsnio 5 dalies nuostatas, pagal kurias suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati (ieškovas varžytynėse dalyvavo ne pirmą kartą, turėjo pareigą susipažinti su varžytynių vykdymo tvarka, privalėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai). Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas varžytynėse realiai dalyvavo tik vieną kartą, kitą kartą varžytynėse, prisijungęs iš ieškovo paskyros, dalyvavo jo tėvas, o dar kitą kartą ieškovas tik registravosi varžytynėse, bet neteikė kainos pasiūlymo. Be to, elektroninių varžytynių vykdymo tvarkoje (instrukcijoje) nėra atskleista šioje byloje nustatyta informacija apie tai, kad dvigubo pelės paspaudimo ar pakartotinės komandos atveju (input lag problema) vartotojai nepamatys įspėjimo funkcijos ,,Ar tikrai siūlyti“, taip pat nėra nurodyta, kokia turi būti vartotojo programinė ir techninė įranga, kuri leistų išvengti input lag situacijos, o vartotojas neturi galimybės ištestuoti sistemą faktiškai nedalyvaudamas varžytynėse (nėra sistemos parodomosios versijos ir pan.). Kadangi ieškovas yra eilinis vartotojas, jo pareigos elgtis apdairiai bei rūpestingai standartas šiuo atveju negali būti aiškinamas taip, kad ieškovas, prieš dalyvaudamas varžytynėse, neva turėjo pareigą programiškai išanalizuoti elektroninių varžytynių sistemos struktūrą, ištestuoti tą sistemą su savo kompiuterine ir programine įranga.

18.6.       Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovo atžvilgiu turi būti taikomos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios atvejus, kai varžytynių dalyvio mokestis yra ne grąžinamas varžytynių dalyviui, bet skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis), nėra pagrįsta. CPK 711 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtina varžytynių įmokos paskirstymą dviem konkretiems tikslams, bet nereglamentuoja, kas turi būti daroma su varžytynių įmoka tuo atveju, kai visa skolininko suma yra sumokėta ir visos vykdymo išlaidos padengtos. Šioje byloje nustatyta, kad už varžytynėse parduotą turtą gauta suma ir trijų klaidomis įvedant kainos pasiūlymą pasibaigusių turto varžytynių dalyvių įmokos viršijo skolininko skolas, o antstolis nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo byloje patirtas vykdomąsias išlaidas, jų dydį, dėl to nėra nustatyta, ar ieškovo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis iš tikrųjų buvo skirtas vykdymo išlaidos padengti.

18.7.       Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo abejones dėl CPK įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai:

18.7.1.                      pagal CPK 711, 713 ir 717 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą, netgi sąžiningas varžytynių dalyvio suklydimas, nulemtas elektroninių varžytinių sistemos trūkumų ar bet kokių kitų faktų, nėra pagrindas pripažinti varžytynes neįvykusiomis ar grąžinti varžytynių dalyvio mokestį suklydusiam varžytynių dalyviui;

18.7.2.                      pagal CPK 711 straipsnį varžytynių dalyvio mokestis yra skiriamas skolininko skoloms grąžinti, t. y. kito asmens prievolėms įvykdyti, kai varžytynių dalyvis nėra atsakingas už skolininko skolas kreditoriui, jo su kreditoriumi (išieškotoju) nesieja jokie teisiniai santykiai, o prievolę įvykdęs asmuo netgi neįgyja į skolininką regreso teisės. Įstatymas varžytynių dalyvio įmokos pasisavinimo niekaip nesieja su realiu skolos dydžiu, kadangi CPK nesuteikia varžytynių dalyviui teisės reikalauti iš antstolio pateikti įrodymus, pagrindžiančius tą prievolę, ginčyti atitinkamos skolinės prievolės, kuri yra vykdoma jo lėšomis, dydžio ir (ar) pagrįstumo (pvz., neprotingų delspinigių);

18.7.3.                      įstatymas varžytynių dalyvio įmokos negrąžinimo priežastiniu ryšiu nesieja su jokiomis faktinėmis vykdymo išlaidomis, antstolis neturi pareigos pagrįsti savo išlaidas, o varžytynių dalyvis neturi teisės iš antstolio reikalauti pateikti įrodymus, pagrindžiančius tas išlaidas, taip pat neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad antstolis jam grąžintų įmokos dalį, kuri viršija faktiškai antstolio patirtas išlaidas.

18.8.       Jeigu šioje byloje nebūtų nustatyti faktai apie elektroninių varžytynių sistemos trūkumus, tai suklydęs ieškovas dėl savo nerūpestingumo bei neatidumo turėtų atlyginti tik tas išlaidas, kurios yra jo klaidos pasekmė. Pavyzdžiui, varžytynių organizavimo išlaidas (tiesioginius), prarastos galimybės piniginę išraišką (netiesioginius). Galiojančiame įstatyme nustatytas varžytynių dalyvio mokesčio 10 procentų nuo pradinės turto pardavimo kainos skyrimas išieškotojo bei skolininko interesams patenkinti nesuderinamas su jokiais objektyviais padarytų nuostolių apskaičiavimo principais, tokiu būdu pritaikant asmeniui neproporcingas turtines sankcijas, kurios yra ne kompensuojamojo, bet baudinio pobūdžio.

19.       Kartu su kasaciniu skundu ieškovas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti: 1) ar CPK 711 straipsnio 1 dalis ta apimti, kuri nustato suklydusio varžytynių dalyvio sumokėto dalyvio mokesčio skyrimą skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui (nuosavybės neliečiamumo principui), 29 straipsnio 1 daliai (lygiateisiškumo principui), 30 straipsniui (konstituciniam žalos atlyginimo proporcingumo principui); 2) ar CPK 713 straipsnis ta apimtimi, kuria nenumatyta galimybė suklydusiam varžytinių dalyviui atšaukti savo klaidingai nurodytą pasiūlymo kainą, neprieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams; 3) ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 717 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kurioje nenumatyta galimybė, kai varžytinių dalyvis suklydo nurodydamas pasiūlymo kainą, paskelbti varžytynes neįvykusiomis, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisingumo principui, Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.       Teisinis reguliavimas, sudarantis galimybę skolininko prievolę išieškotojui visiškai (ar iš dalies) padengti suinteresuotų asmenų sąskaita, pačiam skolininkui nepatiriant jokių turtinių praradimų, pažeidžia vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyrą, tuo labiau tokiam kontekste, kad varžytynių dalyviui, kuris atsisakė sudaryti sandorį dėl to, kad suklydo dėl kainos, yra ribojamos teisės į pažeistų interesų gynimą ir taikomos sankcijos.

19.2.       Dalyvaujant varžytynėse, iki jų įvykimo tarp šalių egzistuoja ikisutartiniai teisiniai santykiai, kuriuose šalis turi vienintelę pareigą – elgtis sąžiningai. Ši pareiga apima ir pareigą nepradėti derybų, neturint rimto ketinimo sudaryti sutartį. Jei šalis pažeidžia šią pareigą, ji turi atlyginti tiesioginius nuostolius. Tuo tarpu varžytynių dalyvių mokesčio (10 procentų nuo pradinės parduodamo turto kainos) praradimas nėra susijęs su tiesioginių nuostolių atlyginimu. Įstatyme nustatytos de facto baudinės netesybos. Atsakovas nepatyrė tokio dydžio nuostolių, kuris atitiktų 8760 Eur sumą. Varžytynių dalyvių mokesčio tikslas – užtikrinti, kad varžytynėse dalyvautų asmenys, kurie realiai gali sumokėti turto pardavimo kainą, o ne nustatyti baudines netesybas asmeniui už jo suklydimą varžytynių metu. Taigi CPK 711 straipsnio norma įtvirtina baudinio pobūdžio netesybas. Tuo tarpu tiek CK, tiek kasacinio teismo praktika leidžia tik kompensacinio pobūdžio netesybas. Nors pagal bendrąją taisyklę teismas netesybas gali mažinti, CPK tokia galimybė nėra numatyta. Kadangi ieškovo atsakomybė nagrinėjamu atveju skiriasi nuo kitų asmenų, esančių ikisutartiniuose santykiuose, atsakomybės, toks ieškovo išskyrimas nėra konstituciškai pagrįstas, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Net ir laikant, kad varžytinių dalyvis dėl savo nerūpestingumo ir neatidumo turi atlyginti nuostolius dėl varžytynių organizavimo bei sandorio nesudarymo, jų apimtis neturėtų būti didesnė nei realiai patirta žala. Varžytynių dalyvio mokesčio skyrimas skolininko ir išieškotojo interesų patenkinimui, iš esmės preziumuojant, kad būtent tokiu mokesčio dydžiu yra padaryta žala, nesuderinamas su jokiais objektyviais padarytų nuostolių apskaičiavimo principais. Todėl toks reguliavimas pažeidžia ne tik teisingumo, proporcingumo, sąžiningumo principus, bet ir prieštarauja Konstitucijos 23, 28, 29, 30 straipsniams.

20.       Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

20.1.       Nagrinėjamos bylos atveju varžytynės negalėjo būti atšauktos CPK 703 straipsnio pagrindu vien dėl to, kad jose parduodamo turto kaina buvo pasiūlyta per klaidą. Ieškovas, dalyvaudamas elektroninėse varžytynėse, prisiėmė riziką ir atsakomybę už savo veiksmus varžytynių metu. Be to, laikantis CPK 703 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, ieškovo suklydimas įvedant kainos pasiūlymą neatitinka įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant varžytynės gali būti atšauktos.

20.2.       Nagrinėjamu atveju ieškovui atsisakius mokėti visą sumą už varžytynėse pirktą turtą (paprašius atšaukti varžytynes), antstolis, vadovaudamasis CPK 717 straipsnio 3 punktu, varžytynes paskelbė neįvykusiomis, ir, vadovaudamasis CPK 711 straipsnio 1 dalimi, negrąžino ieškovui varžytynių dalyvio mokesčio. Tokiu būdu ieškovui už savo įsipareigojimų nevykdymą pagrįstai buvo pritaikyta įstatyme nustatyta sankcija – varžytynių dalyvio įmokos praradimas.

20.3.       Varžytynėse dalyvaudamas ieškovas patvirtino, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta varžytynių vykdymo tvarka ir su ja sutiko. Be to, atidus ir rūpestingas asmuo, prieš dalyvaudamas varžytynėse, privalo susipažinti su elektroninių varžytynių portale skelbiama Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo naudojimosi instrukcija ir vaizdo instrukcija, kurioje nuo 1 min.13 sek. aiškiai parodytas mygtuko „Siūlyti“ paspaudimas ir po jo kitas veiksmas – mygtuko „Ar tikrai siūlote“ paspaudimas.

20.4.       Ieškovo suklydimą lėmė ne mygtukų „Siūlyti“ ir „Ar tikrai siūlyti“ seka ir išdėstymas, o ieškovo atliktas dvigubas mygtuko paspaudimas, kurį jis atliko pats įrašęs į kainos siūlymo langą savo kainą. Ieškovas, žinodamas, kokią sumą jis buvo pasiruošęs sumokėti už varžytynėse parduodamą turtą, nepasinaudojo galimybe ir nepasirinko automatinio varžytynių vykdymo būdo, kuris būtų papildomai apsaugojęs jį nuo suklydimo siūlant kainą.

20.5.       Varžytynių sistema buvo sukurta vadovaujantis šiuolaikiniais naudotojų sąsajos patogumo standartais, kuriais remiantis visose internetinių technologijų pagrindu sukurtose sistemose naudojamas intuityvus „užvesk ir paspaus“ principo sprendimas. Dvigubas numatytasis paspaudimas nėra naudojamas internetinių technologijų pagrindu kuriamose sistemose. Aplinkybės, kad ieškovas, neįsitikinęs siūlytos kainos tikslumu, patvirtino klaidingai įvestą sumą, nepriklausė nei nuo antstolio, nei nuo VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų ar neveikimo, dėl to nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, suformuotos praktikos.

21.       Trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

21.1.       Iš kasacinio skundo matyti, kad ieškovas iš esmės nesutinka su jam nepalankių aplinkybių nustatymu ir toliau įrodinėja savo suklydimą dėl Registrų centro administruojamos elektroninės sistemos sutrikimų, nepaisydamas to, kad šios aplinkybės buvo paneigtos apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniu skundu nėra keliamas klausimas dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo.

21.2.       Kasaciniame skunde ieškovas kelia fakto klausimus ir remiasi aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Taigi ieškovo kasaciniame skunde keliama nauja versija dėl input lag problemos negali būti kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovas teigia, kad byloje nėra įrodymų, jog mygtukas „Ar tikrai siūlote“ nesuveikė dėl ieškovo dvigubo paspaudimo, tokiu būdu siekdamas įrodyti, kad problema yra elektroninių varžytynių sistema, o ne jo paties nepakankamai apdairus, nerūpestingas elgesys. Tokia pozicija yra nepagrįsta, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad mygtukas „Ar tikrai siūlote“ suveikė tinkamai, tačiau per savo skubėjimą atlikdamas dvigubą paspaudimą arba dėl kitų aplinkybių ieškovas pele jį paspaudė per greitai ir taip pateikė savo klaidingą kainos pasiūlymą. Ieškovas nuo pirminio ieškinio pateikimo iki dabar, priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, vis keičia savo poziciją, taip visą atsakomybę dėl savo paties neapdairaus elgesio bandydamas perkelti kitiems asmenims. Be to, ieškovas, nurodydamas input lag problemą kaip tą, kuri nelėmė jo suklydimo, bet galėjo jį lemti, pats nežino savo tikrųjų suklydimo priežasčių, dėl to netinkamai įgyvendino savo pareigą įrodyti aplinkybes, sudarančias savo reikalavimų pagrindą.

21.3.       2016 m. spalio 10 d. vykstant varžytynėms Nr. 127053 mygtukas „Siūlyti“ ir mygtukas „Ar tikrai siūlote“ buvo suprogramuoti taip, kad, dalyviams paspaudus mygtuką „Siūlyti“, toje pačioje vietoje iš karto atsirasdavo mygtukas „Ar tikrai siūlote“. Todėl tie asmenys, kurie atlikdavo dvigubus pelės paspaudimus, tokiu būdu galėjo paspausti vieną, o po to iš karto ir kitą mygtuką, nes pelė buvo užvesta ant tos pačios vietos ekrane. Mygtukas „Ar tikrai siūlote“ yra parodomas visais atvejais. Todėl tik pats vartotojas savo veiksmais, t. y. labai greitai suspaudydamas vieną po kito atsirandančius mygtukus, gali nulemti suklydimą. Kasacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamo elektroninių varžytynių sistemos veikimo ir Registrų centro atsakomybės yra nepagrįsti, kadangi elektroninių varžytynių sistema veikė taip, kad kiekvienas atidus ir rūpestingas varžytynių dalyvis būtų turėjęs technines galimybes ištaisyti klaidą nepateikdamas siūlymo į duomenų bazę.

21.4.       Tai, kaip kokybiškai bei greitai veikia kiekvieno iš dalyvių turima kompiuterinė technika, ar jo įsidiegta naršyklė veikia tinkamai, ar kokybiškas interneto ryšys ir pan., yra jau ne Registrų centro, bet paties dalyvio atsakomybė. Varžytynių vadove yra nurodytas vienintelis reikalavimas – tai tam tikra naršyklė ir jos versija, kurios pakanka tam, kad sistema veiktų taip, kaip numatyta.

21.5.       Ieškovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, remiasi selektyviai pateikiamomis faktinėmis aplinkybėmis, jas savaip interpretuodamas. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes abiejose civilinėse bylose sprendžiamas ginčas dėl galimybės grąžinti elektroninių varžytynių metu sumokėtą dalyvio mokestį, pastarajam suklydus siūlant per didelę (jo tikrosios valios neatitinkančią) parduodamo turto kainą.

21.6.       Ieškovas, savo kasaciniame skunde nurodydamas, kad, byloje nesant vykdymo išlaidas patvirtinančių įrodymų, jam nepagrįstai negrąžinamas varžytynių dalyvio mokestis, kelia ne teisės, bet fakto klausimą.

21.7.       Kasacinio skundo argumentai, jog ieškovas nepagrįstai buvo pripažintas suklydusiu dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių jis pats buvo prisiėmęs riziką, yra nepagrįsti:

21.7.1.                      aplinkybė, kad ieškovo vardu ankstesnėse varžytynėse dalyvavo ne jis, o jo tėvas, nesudaro pagrindo ieškovo elgesį vertinti vadovaujantis žemesniais elgesio ir atidumo bei rūpestingumo standartais, kadangi pagal varžytynes reglamentuojančius teisės aktus savo vardu į varžytynes užsiregistravęs dalyvis jose privalėjo dalyvauti pats arba nurodyti savo atstovą bei atstovavimo pagrindą (CPK 710 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas);

21.7.2.                      ieškovas, žinodamas, kad neturi dalyvavimo varžytynėse patirties, turėjo pasirinkti tokį dalyvavimo jose ir kainos kėlimo būdą, kuris būtų geriausiai atitikęs jo patirtį, t. y. kainos didinimą automatiniu būdu;

21.7.3.                      tai, jog ieškovas, priešingai nei bet kuris kitas vidutinis protingas asmuo, naršyklės sistema naudojosi kiekvieną veiksmą atlikdamas dvigubu pelės paspaudimu, nesudaro pagrindo teigti, kad būtent toks ir yra taikomas elgesio standartas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visose internetinių technologijų pagrindu sukurtose sistemose naudojamas intuityvus „užvesk ir paspausk“ (angl. point and click) sprendimas.

22.       Atsakovas antstolis D. Šidlauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

22.1.       Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstolis negali atšaukti varžytynių ar paskelbti įvykusių varžytynių neįvykusiomis nesant įstatyme nustatyto teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo atlikti šiuos procesinius veiksmus.

22.2.       Ieškovas, dalyvaudamas varžytynėse, vykstančiose elektroniniu būdu, turėjo būti atidus ir rūpestingas siūlydamas kainos pokyčio dydį, kadangi buvo susipažinęs su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu – Patvirtinimu apie susipažinimą su varžytynių vykdymo, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimomis pasekmėmis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 23 priedas).

22.3.       Kasaciniame skunde keliami ne teisės aiškinimo ir taikymo, o fakto klausimai negali būti kasacijos objektas.

22.4.       Ieškovo teiginiai, kad vykdomojoje byloje antstolis iš viso gavo daugiau lėšų, negu buvo reikalinga skolininko skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, neatitinka tikrovės. Išieškotiną sumą iš skolininko sudarė ne tik 153 580,56 Eur skola, bet ir 16 procentų metinių palūkanų, skaičiuotinų nuo 2013 m. kovo 15 d. (vien tik metinės palūkanos per vienerius metus sudaro daugiau kaip 24 000 Eur). Net ir paskirsčius ieškovo įmokėtą varžytynių dalyvio įmoką (8760 Eur, iš kurių išieškotojui „Luminor Bank“ buvo išmokėta 8504,08 Eur, antstoliui – 255,92 Eur), vykdomojoje byloje liko nepadengta 117 035,39 Eur skolos dalis bei dalis metinių palūkanų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai vertinimo

23.       Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

24.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

25.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017 57 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Siekiant tinkamai įvertinti ieškovo kasaciniame skunde ir prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą išdėstytus argumentus dėl CPK 711 straipsnio 1 dalyje, 713 straipsnyje ir 717 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų atitikties Konstitucijai, būtina sistemiškai įvertinti vykdymo proceso esmę, paskirtį ir jo ypatumus.

27.       Visų pirma vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Efektyvus ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų. Vadovaujantis CPK 634 straipsnio 2 dalimi, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. 

28.       Antra, vykdymo proceso specifinė paskirtis nulemia ir specifinę antstolio padėtį vykdymo procese. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė, be kitų, suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis vykdymo procese veikia tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą. Vadovaujantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, veikla yra griežtai reglamentuota. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).

29.       Trečia, vykdymo procesas yra priverstinė teismo sprendimo vykdymo forma. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Varžytynėse skolininko turtas realizuojamas (parduodamas) priverstinai, o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Bylose, susijusiose su priverstiniu teismo sprendimų vykdymu, nuosavybės apsaugos kontekste (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis) Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra ne kartą konstatavęs, kad kišimasis į nevaržomą naudojimąsi asmens turtu šiame proceso etape yra skirtas tam, kad būtų vykdomi teismų sprendimai, įpareigojantys pareiškėją sumokėti sumas, kurias jis skolingas savo kreditoriui. Tokiu būdu siekiama užtikrinti teisinį tikrumą vykdant teismo sprendimus, o tai neabejotinai yra visuomenės interesas (EŽTT 2007 m. liepos 10 d. sprendimas byloje Kanala prieš Slovakiją, peticijos Nr. 57239/00, par. 55).

30.       Taigi vykdymo proceso teisinis reguliavimas pirmiausia skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau. Taigi vykdymo procesu turi būti užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų.

31.       Ketvirta, nors vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas, vis dėlto vykdymo proceso metu susiklosto įvairūs teisiniai santykiai, kai vykdymo veiksmai gali sukelti teisinių padarinių ir tretiesiems asmenims, kurie laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Atsižvelgiant į vykdymo proceso specifiką ir siekiant užtikrinti visų asmenų interesų pusiausvyrą, vykdymo proceso taisyklės yra detaliai sureguliuotos CPK ir jo normų taikymo tvarką nustatančioje Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose norminiuose teisės aktuose (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės yra viešosios teisės normomis įtvirtintos taisyklės.

32.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio turto pardavimo vykdant teismo sprendimą procese turi būti užtikrinta viešųjų ir privačių vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyra. Viešieji interesai: įstatymų tinkamas vykdymas, vykdymo proceso skaidrumas, skolininko ir kreditoriaus teisėtų interesų apsauga, vykdymo proceso metu susiformavusių teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Be nurodytų interesų, vykdymo proceso dalyviai turi privačius interesus: skolininko – gauti kuo didesnę kainą už savo turtą, kreditoriaus – užtikrinti jo reikalavimo patenkinimą; kitų dalyvių – įsigyti varžytynėse parduodamą daiktą už priimtiną kainą, užtikrinti įgytų teisių stabilumą. Vykdymo proceso dalyvio reikalaujamas jo teisių gynimas, kurio poreikį iš esmės lemia ne nurodomas formalus įstatymo pažeidimas, bet konkrečiu atveju nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės ir neišsipildę lūkesčiai, gali sukelti tiek viešojo, tiek privačių interesų pažeidimus. Toks vieno asmens teisių ir interesų gynybos būdas, darant žalą kitiems teisėtiems interesams, pažeidžiant jų pusiausvyrą, negali būti pripažintas proporcingu ir tinkamu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969/2020, 31 punktas).

33.       Penkta, bendroji vykdymo proceso taisyklė yra ta, kad, vykdant teismo sprendimą priteisti pinigus, areštuotas skolininko turtas realizuojamas, o gautos sumos, atskaičius vykdymo ir su juo susijusias išlaidas, perduodamos išieškotojui. Jei išieškota pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus ir vykdymo išlaidoms padengti, antstolis privalo išieškotas lėšas ar jų dalį, viršijančias minėtus reikalavimus, grąžinti skolininkui (pvz., Sprendimų vykdymo instrukcijos 17 priedo 4 punktas, CPK 689 straipsnio 7 dalis).

34.       Šešta, vykdant išieškojimą iš skolininko turto, viena iš reikšmingiausių procesinių skolininkui priklausančio turto realizavimo formų yra varžytynės. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Varžytynių esmę sudaro tai, kad apie skolininkui priklausančio turto pardavimą yra skelbiama viešai, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Tokiu būdu skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdas leidžia užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes už parduodamą turtą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020, 19 punktas ir kt.). Varžytynių specifika pasireiškia tuo, kad jomis, priverstinai vykdant vykdomąjį dokumentą, siekiama užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t. y. užtikrinti tokį varžytynėse parduodamo turto realizavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus bei garantuotų varžytynių dalyviams galimybę, laikantis varžytynių tvarką reglamentuojančių teisės aktų, efektyviai ir sąžiningai dalyvauti varžytynėse.

35.       CK 6.419 straipsnio 3 dalis nustato, kad aukcionas gali būti savanoriškas ir priverstinis. Nors turto pardavimas iš varžytynių panašus į aukcioną, tačiau tai yra specialus turto pardavimo būdas. Varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato CPK. Taigi esminis skirtumas tarp varžytynių ir aukciono visų pirma yra tas, kad varžytynės yra priverstinis aukcionas, o antra, kad jų, kaip priverstinio aukciono, vykdymo tvarka ir sąlygos yra nustatytos viešosios teisės normomis. Kartu tai reiškia, kad varžytynių dalyvių teises ir pareigas nustato įstatymas, o jų turinį nulemia ne sutarties laisvės principas, o imperatyvios įstatymo normos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad turto pardavimui iš varžytynių yra taikomos prievolių teisę, įskaitant sutarčių sudarymą ir netesybas, reguliuojančios teisės normos.

36.       Turto pardavimas elektroninėse varžytynėse buvo įtvirtintas 2011 m. birželio 21 d. CPK pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, keičiant varžytynių teisinį reguliavimą ir atsisakant turto pardavimo iš varžytynių antstolio kontorose (minėtos varžytynių teisinį reguliavimą keičiančios CPK normos įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d.). Nors pagrindinės varžytynių procedūros iš esmės išliko tos pačios, tačiau reikiami pakeitimai buvo padaryti, atsižvelgiant į informacinių ir elektroninių ryšių technologijų panaudojimo ypatumus varžytynių procese. Minėto CPK pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte Nr. XIP-1409 nurodyta, kad, parduodant turtą elektroninėse varžytynėse, tikimasi užtikrinti varžytynių skaidrumą ir viešumą, sulaukti didesnio varžytynių dalyvių skaičiaus, aktyvesnio varžymosi dėl parduodamo turto, tokiu būdu realizuojant turtą už aukščiausią kainą.

37.       Taigi efektyvios ir operatyvios varžytynės, kurių metu turtas parduodamas už įmanomai aukščiausią kainą, yra ne tik svarbi teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo prielaida, bet ir vykdymo proceso dalyvių (skolininko ir išieškotojo) bei kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyros užtikrinimo priemonė. Tačiau pagal CPK ne kiekvienos paskelbtos varžytynės yra užbaigiamos skolininko turto realizavimu. Vykdymo proceso ir varžytynių ypatumai lemia, kad varžytynės gali būti atšauktos, paskelbtos neįvykusiomis, o turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu išimtinai CPK nustatytais atvejais.

38.       Viena iš dalyvavimo varžytynėse sąlygų, įtvirtintų CPK 710 straipsnyje, yra varžytynių dalyvių pareiga sumokėti varžytynių dalyvio mokestį, kurį sudaro 10 procentų pradinės parduodamos turto kainos (CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Varžytynių dalyvio mokesčio esminis tikslas – užtikrinti dalyvio ketinimo dalyvauti varžytynėse ir nupirkti iš varžytynių parduodamą turtą, jei varžytynių dalyvis būtų pripažintas laimėjusiu, rimtumą ir įsipareigojimo dėl kainos, už kurią buvo parduotas turtas, sumokėjimo įvykdymą, kartu užkertant kelią varžytynių dalyvių piktnaudžiavimui. Šio esminio varžytynių tikslo įgyvendinimas užtikrinamas įstatyme nustatyta sankcija, remiantis kuria, jei varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, o varžytynių dalyvių mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Nors ši sankcija iš pirmo žvilgsnio turi tam tikrų panašumų su CK nustatytu netesybų institutu, atsižvelgiant į tai, kad abiem priemonėmis siekiama užtikrinti atitinkamos pareigos įvykdymą, tačiau minėta CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sankcija nevykdo nuostolių atlyginimo funkcijos. Tai speciali viešosios teisės normomis nustatyta sankcija, kuri taikoma už varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio pareigos per nustatytą terminą sumokėti visą turto kainą nevykdymą. Nors ja siekiama užtikrinti efektyvų ir operatyvų vykdymo procesą ir užkirsti kelia piktnaudžiavimui procesu, jos taikymas nėra susietas su aplinkybe, ar asmuo faktiškai piktnaudžiavo procesu, ar buvo sąžiningas, kaip kad yra nustatyta ieškovo atžvilgiu nagrinėjamoje byloje. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šią CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sankciją lyginti su netesybomis ir taikyti netesyboms skirtą teisinį reglamentavimą, įskaitant tuos pačius, kaip ir netesybų, taikymo kriterijus, jų santykio su nuostoliais vertinimo taisykles, bei taikyti nuostolių kompensavimo principą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl galimo lygiateisiškumo principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, pažeidimo. 

39.       Pažymėtina, kad, pagal CPK 711 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, negrąžinant varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui jo sumokėto dalyvio mokesčio, o skiriant jį skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, užtikrinamas varžytynių bei paties vykdymo proceso efektyvumas ir operatyvumas. Šią procesinę priemonę vertinant kaip sankciją, taikomą paskelbtas neįvykusiomis varžytynes laimėjusiam dalyviui už jo pareigos per nustatytą terminą sumokėti visą sumą už varžytynėse parduotą turtą neįvykdymą, jai, kaip procesinei poveikio priemonei, keliami efektyvumo ir proporcingumo reikalavimai. Šiuos reikalavimus užtikrina varžytynių dalyvio mokesčio dydis (10 procentų, skaičiuojant nuo pradinės parduodamo turto kainos): kuo didesnė parduodamo turto kaina, tuo didesnė sankcija, negrąžinant varžytynių dalyvio mokesčio konkrečiam dalyviui dėl jo piktnaudžiavimo vykdymo procese. Tai reiškia, kad varžytynių dalyvio praradimai dėl jo neketinimo rimtai dalyvauti varžytynėse ir piktnaudžiavimo savo teisėmis varžytynių procese bus tuo didesni, kuo didesnė parduodamo turto kaina. Tokios sankcijos įstatyme įtvirtinimas varžytynių dalyviams sukuria atgrasomąjį poveikį, o jos proporcingumą užtikrina konkretus įstatyme nustatytas jos procentinis dydis. Pažymėtina, kad šis varžytynių dalyvio mokestį atitinkantis sankcijos dydis teismo sprendimų vykdymo proceso teisiniame reguliavime buvo įtvirtintas dar 1964 m. CPK (šio kodekso 430 straipsnis, 431 straipsnio 2 dalis) ir buvo perkeltas į 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743 patvirtintą CPK, įsigaliojusį nuo 2003 m. sausio 1 d. Taigi, šis varžytynių dalyvio mokesčio dydis ir jo negrąžinimu neįvykusiomis paskelbtas varžytynes laimėjusiam dalyviui grindžiama sankcija taikoma tais atvejais, kai šis dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, turi gilias ir jau nusistovėjusias tradicijas. Nei kasaciniu skundu, nei prašymu dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ieškovas neteikia argumentų, kodėl šis dydis yra ekonomiškai ar kitu pagrindu nepagrįstas ir todėl neproporcingas. Todėl teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti šios sankcijos proporcingumu ar manyti, jog CPK 711 straipsnio 1 dalies nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai.

40.       Sankcijos proporcingumo nepaneigia ir abejonių dėl sankcijos atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams nekelia ieškovo nurodomas argumentas, kad naudą dėl pritaikytos sankcijos patiria skolininkas, išieškotojas ir antstolis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas teikia prieštaringus argumentus dėl naudos gavėjo, kurio naudai skiriamas dėl varžytynes laimėjusio varžytynių dalyvio kaltės varžytynes paskelbus neįvykusiomis jam negrąžinamas sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis: kasaciniame skunde nurodo, kad visa nauda tenka antstoliui, kuris nepateikė jokių įrodymų apie savo byloje patirtas vykdomąsias išlaidas, jų dydį, dėl to byloje nėra įrodymų, ar ieškovo sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis iš tikrųjų buvo skirtas vykdymo išlaidoms padengti, bei įrodymų, ar antstolio vykdomosios išlaidos nebuvo padengtos ankstesnes neįvykusiomis paskelbtas varžytynes laimėjusių dalyvių įmokomis, dėl to ieškovo įmoka antstoliui galėjo atitekti be jokio teisinio pagrindo; tuo tarpu kasaciniam teismui adresuotame prašyme dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ieškovas nurodo, kad nauda dėl jam atsiradusių CPK 711 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių pasekmių teko skolininkui ir išieškotojui.

41.       Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip jau minėta, varžytynės yra priverstinė skolininko turto realizavimo forma. Antstolis veikia kaip įstatymu įgaliotas pareigūnas, turintis įgalinimus realizuoti skolininko turtą tuo tikslu, kad būtų padengta skolininko skola išieškotojui, o kartu ir vykdymo išlaidos, kurios pagal nustatytą teisinį reguliavimą išieškomos iš skolininko. Suma, gauta pardavus skolininkui priklausantį turtą, kartu su suma, kurią sudaro varžytynių dalyviui negrąžintas dalyvio mokestis, yra skiriama skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 711 straipsnio 1 dalis). Likusi suma tiek, kiek ji yra didesnė nei reikalinga skolininko skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, yra grąžinama skolininkui. Taigi, visais atvejais nauda dėl CPK 711 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos tenka būtent skolininkui, ji jo atžvilgiu pasireiškia dėl skolininko prievolės tiek išieškotojui, tiek antstoliui pasibaigimo, kadangi jo prievolės, be kita ko, įvykdomos iš lėšų, gautų paskirstant negrąžinamą varžytynių dalyvio mokestį.

42.       Pati savaime taisyklė, kad įstatymu nustatytos sankcijos nauda tektų proceso dalyviui, nėra svetima civilinio proceso teisėje. Pavyzdžiui, CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą. Tiek CPK 711 straipsnio 1 dalyje, tiek CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos tikslas yra užkirsti kelią šalių piktnaudžiavimui procesu. Toks teisinis reguliavimas, kai iš įstatymu nustatytos sankcijos naudą gauna dėl kito proceso dalyvio piktnaudžiavimo procesu nukentėjęs proceso dalyvis, nekelia abejonių dėl tokio reguliavimo atitikties Konstitucijai. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nustatyta sankcija siekiama užtikrinti varžytynių operatyvumą ir efektyvumą, o jis yra būtinas tiek užtikrinant skolininko teisių priverstinai realizuojant jam priklausantį turtą apsaugą, tiek ir teismo sprendimo vykdymą, tokia sankcija teikiamos naudos priskyrimas skolininko interesų įgyvendinimui, teisėjų kolegijos vertinimu, nekelia abejonių dėl šios sankcijos atitikties Konstitucijai.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus, neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių kasaciniam teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 711 straipsnio 1 dalyje, 713 straipsnyje ir 717 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Konstitucinį Teismą, todėl ieškovo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas.

Dėl varžytynių dalyvio pateikto kainos pasiūlymo elektroninėse varžytynėse, kaip vienašalio sandorio, pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis)

44.       CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).

45.       Remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.

46.       Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52 punktą).

47.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neįvykusiomis paskelbtas varžytynes (CPK 717 straipsnio 3 punktas) laimėjusio ieškovo pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, ieškovui įrodinėjant, kad jo valia dėl parduodamo turto kainos pasiūlymo elektroninėse varžytynėse buvo išreikšta iš esmės suklydus. Teismai varžytynių dalyvio pateiktą pasiūlymą elektroninėse varžytynėse kvalifikavo kaip vienašalį sandorį ir jam taikė sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. Nepaisant to, kad CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, expressis verbis (tiesiogiai) nenustato varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu, remiantis bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, ir atitinkamai nenustato tokio pasiūlymo pripažinimo negaliojančiu teisinių pasekmių varžytynių procese, toks varžytynių dalyvio teisių gynimo būdo taikymas iš esmės atitinka vykdymo proceso tikslus užtikrinti vykdymo proceso dalyvių ir trečiųjų asmenų, kurie laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese, interesų pusiausvyrą vykdymo procese. Tai, kad varžytynių dalyvio pasiūlymui elektroninėse varžytynėse gali būti taikomas sandorių negaliojimo institutas, netiesiogiai savo praktikoje yra pripažinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016).

48.       Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad ieškovas vykusių varžytynių metu suklydo neautomatiniu būdu už parduodamą turtą pasiūlydamas 180 000 Eur kainą, vietoj jo tikrąją valią atitikusio 118 000 Eur kainos pasiūlymo. Dėl šios aplinkybės kasaciniu skundu nėra teikiama jokių argumentų. Tačiau nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išsiskyrė šios aplinkybės vertinimas. Pirmosios instancijos teismas minėtą ieškovo suklydimą dėl iš varžytynių parduodamo turto kainos pasiūlymo laikė esminiu, sudarančiu pagrindą ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu sandorio negaliojimo pagrindu, kadangi ieškovas, klaidingai suvedęs siūlomą kainą ir atlikęs dvigubą paspaudimą ant pirminio pranešimo „Siūlyti“, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti papildomą pranešimą ,,Ar tikrai siūlote“, nes šis pranešimas buvo suprojektuotas toje pačioje vietoje, kaip ir pirminis pranešimas „Siūlyti“. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo valios išraiškos perdavimo klaidą lėmė objektyvios aplinkybės – elektroninių varžytynių sistemos veikimo nagrinėjamoje byloje vertinamų varžytynių metu ypatumai, dėl kurių buvo apribotos atidaus ir rūpestingo vartotojo galimybės pakeisti klaidingai įvestą kainos pasiūlymą. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovo suklydimas negali būti pripažintas turinčiu esminę reikšmę, dėl kurio sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kadangi ieškovas suklydo dėl savo didelio neatsargumo ir aplinkybių, dėl kurių jis pats buvo prisiėmęs riziką (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad ieškovo dvigubas paspaudimas, lėmęs tai, kad ieškovas, pats to nematydamas, paspaudė mygtuką „Ar tikrai siūlote“, reiškė jo didelį neatsargumą, kadangi, veikdamas atidžiai ir rūpestingai, jis būtų turėjęs techninę galimybę ištaisyti klaidą, kol kainos pasiūlymas dar nebuvo pateiktas, šią galimybę sistemoje užtikrino mygtukai „Ar tikrai siūlote“ ir „Nesiūlyti“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimybės suklysti, o papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų.

49.       Ieškovas kasaciniu skundu nesutinka su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, visų pirma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovo klaida įvyko dėl dvigubo paspaudimo. Ieškovo teigimu, ši aplinkybė nėra nustatyta ir byloje nėra ją patvirtinančių įrodymų. Ieškovas nurodo, kad jis ir pats nežino, kodėl apsaugą nuo suklydimo turėjęs užtikrinti mygtukas „Ar tikrai siūlote“ nesuveikė jo atveju ir kodėl jis jo nematė. Kita vertus, ieškovas nurodo, kad pagal programinį funkcijos „Ar tikrai siūlyti“ išdėstymą ieškovas, kaip ir bet kuris kitas vartotojas, galėjo nepamatyti tos įspėjimo funkcijos dviem atvejais: dėl staigaus pelės mygtuko dvigubo paspaudimo (vartotojams įprasto Windows aplinkoje) arba dėl kompiuterio, programinės įrangos, interneto ar elektroninių varžytynių sistemos vėlavimo vykdyti vartotojo komandas (angl. input lag problemos), t. y. kai, vartotojui įvedus skaičius ar paspaudus mygtuką ,,Siūlyti“, sistemos lange niekas nepasikeičia (nors tie skaičiai realiai yra įvesti ir (ar) komanda vykdoma), dėl to vartotojas, manydamas, kad nepaspaudė konkretaus mygtuko, veda ar spaudžia pakartotinai (tokiu būdu vietoj vieno skaičiaus ekrane galiausiai pasirodo du ar daugiau tų pačių skaičių).

50.       Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 5 dalimi, suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Vertinant ieškovo elgesį pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą bei sprendžiant, kam tenka rizika už ieškovo suklydimą lėmusias aplinkybes, būtina įvertinti elektroninių varžytynių proceso teisinį reguliavimą bei atsižvelgti į pirmiau aptartus varžytynių, kaip priverstinio ir specialaus turto pardavimo procedūros, ypatumus.

51.       Kaip jau minėta, vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.

52.       Turto pardavimas iš varžytynių vykdomas elektroniniu būdu (CPK 694 straipsnio 3 dalis). Norėdamas dalyvauti varžytynėse, asmuo turi į jas užsiregistruoti ir tapti varžytynių dalyviu. Registruodamasis į varžytynes, asmuo, be kita ko, privalo patvirtinti, kad susipažino su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos dokumentu, kuriame nurodyta varžytynių vykdymo tvarka, antstolių veiksmų apskundimo tvarka ir turto pardavimo iš varžytynių galimos pasekmės, taip pat patvirtinti, kad nėra teisės aktuose nustatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse (CPK 710 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53.       Varžytynės vyksta elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (CPK 713 straipsnio 2 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 95 punktas). Varžytynės vyksta didinant kainą už varžytynėse parduodamą turtą. Kainą varžytynių dalyvis gali didinti automatiniu arba neautomatiniu būdu (CPK 713 straipsnio 8 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktas). Kainą didinant neautomatiniu būdu, varžytynių dalyvis už parduodamą turtą pasiūlo kainą, kuri negali būti mažesnė už pradinę turto pardavimo kainą; kiti varžytynių dalyviai už parduodamą turtą gali siūlyti tik didesnę kainą; varžytynių metu varžytynių dalyviams rodoma informacija, kokią mažiausią kainą, atsižvelgiant į šiame punkte nustatytus kainos didinimo intervalus, jie gali pasiūlyti; iki varžytynių pabaigos tas pats varžytynių dalyvis kainą gali didinti neribotą skaičių kartų; varžytynių metu rodoma didžiausia tuo metu už parduodamą turtą pasiūlyta kaina (CPK 713 straipsnio 9 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 101 punktas).

54.       Tiek CPK 713 straipsnio 7 dalyje, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos 96(3) punkte reglamentuojama varžytynių pratęsimo ir kainos pasiūlymų per pratęstą papildomą laiką pateikimo tvarka. Jeigu iki varžytynių pabaigos laiko, kuris nustatytas CPK 713 straipsnio 5 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 96(1) punkte, yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos papildomas penkias minutes nulį sekundžių ir per šį pratęstą papildomą laiką varžytynių dalyviai gali siūlyti kainą už parduodamą turtą, pvz., jeigu Sprendimų vykdymo instrukcijos 96(1) punkte nustatytas varžytynių pabaigos laikas yra 10 val. 15 min. 59,999 sek. ir yra gautas bent vienas kainos pasiūlymas, varžytynės pratęsiamos penkių minučių nulio sekundžių terminui įskaitytinai, ir ne vėliau kaip iki 10 val. 20 min. 59,999 sek. interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančios informacinės sistemos serveryje užregistruotas naujas kainos pasiūlymas yra laikomas pateiktu laiku. Po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių nulio sekundžių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkias minutes nulį sekundžių; šis laikas pradedamas skaičiuoti nuo naujo kainos pasiūlymo gavimo momento, pvz., jeigu pratęstų varžytynių metu kainos pasiūlymas buvo gautas 10 val. 18 min. 36 sek., tai iki 10 val. 23 min. 36,999 sek. interneto svetainę www.evarzytynes.lt aptarnaujančios informacinės sistemos serveryje užregistruotas naujas kainos pasiūlymas yra laikomas pateiktu laiku ir varžytynės pakartotinai pratęsiamos penkių minučių nulio sekundžių terminui. Pratęstos varžytynės baigiamos, jeigu per penkias minutes nulį sekundžių po paskutinio pratęstų varžytynių metu gauto kainos pasiūlymo negaunamas kitas kainos pasiūlymas. Pažymėtina, kad toks pat teisinis reglamentavimas galiojo ir tuo metu, kai vyko ginčo varžytynės.

55.       Kiekvienas užsiregistravęs varžytynių dalyvis, būdamas atidus ir rūpestingas, turi būti susipažinęs su Elektroninių varžytynių ir aukciono portalo (toliau – EVAP) naudotojo instrukcija. EVAP naudotojo instrukcijos 8 dalyje, reglamentuojančioje kainos varžytynėse / aukcione padidinimą rankiniu būdu, nurodyta, kad varžytynių ir aukciono peržiūros lange naudotojui parodomas likęs laikas iki varžytynių pabaigos, šiuo metu didžiausia pasiūlyta kaina varžytynėse / aukcione, požymis, ar dalyvis laimi , minimalus kainos didinimo intervalas, leidžiamas šioje varžytynių / aukciono rūšyje ir nurodytas eurais, laukas, skirtas kainai pakelti, – „Mano siūloma kaina“. Norint pasiūlyti kainą varžytynėse / aukcione, lauke „Mano siūloma kaina“ reikia įvesti visą kainą, už kurią gali būti nuperkamas turtas, ir paspausti mygtuką „Siūlyti“. Jeigu varžytynėse / aukcione jau yra kainos siūlymas (-ai), minimalus kainos siūlymas gali būti lygus arba didesnis, negu šiuo metu didžiausia pasiūlyta kaina plius minimalus kainos didinimo intervalas. Įvedus „Mano siūloma kaina“ ir paspaudus mygtuką „Siūlyti“, patikrinama, ar siūloma kaina du kartus viršija šiuo metu didžiausią pasiūlytą kainą. Jeigu viršija, parodomas papildomas įspėjamasis pranešimas „Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“. Visada po mygtuko „Siūlyti“ paspaudimo naudotojas papildomai perklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą. Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę. Tokiu atveju naudotojas turi galimybę pakeisti kainos siūlymą. Pasirinkus „Ar tikrai siūlote?“, naudotojo kainos siūlymas yra išsaugomas. Parodomas pranešimas „Jūsų siūlymas sėkmingai perduotas“ ir atnaujinamos reikšmės puslapyje. Dalyvio pasiūlyta kaina laikoma priimta, kai iki varžytynių pabaigos ji užfiksuojama sistemos duomenų bazėje. EVAP naudotojo instrukcijos 14 dalyje „Varžytynių/aukciono pabaiga“ nurodyta, kad varžytynės / aukcionas baigiami automatiškai nustatytą dieną nustatytu laiku. Laimėtoju pripažįstamas tas dalyvis, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Varžytynes / aukcioną laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina kartu yra ir turto pardavimo kaina.

56.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje, esant varžytynes laimėjusio dalyvio suklydimui dėl kainos pasiūlymo, buvo keliamas CPK 703 straipsnyje įtvirtintos normos, reglamentuojančios antstolio teisę atšaukti varžytynes, aiškinimo ir taikymo klausimas, pasisakydamas dėl elektroninių varžytynių sistemos varžytynių dalyviui teikiamos apsaugos nuo galimybės suklysti, konstatavo, kad elektroninių varžytynių vykdymo reguliavimas dėl dalyvio kainos siūlymo ir siūlymo patvirtinimo apsaugo atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo suklydimo. Papildomi sistemos pranešimai užtikrina, kad suklydęs dalyvis turėtų galimybę pakeisti savo siūlymą, dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Kainos už varžytynėse parduodamą turtą siūlymas (kėlimas) yra kiekvieno varžytynių dalyvio asmeninis interesas, kuriam įtaką gali daryti daugybė tik jam vienam žinomų ir suprantamų priežasčių. Maksimalios kainos ribojimas prieštarautų tiek varžytynių dalyvio ar išieškotojo interesams, tiek ir varžytynių pagrindiniam tikslui – realizuoti parduodamą turtą už maksimaliai aukščiausią kainą. Varžytynių dalyvį paskelbus varžytynių laimėtoju, jam atsiranda pareiga sumokėti varžytynėse pirkto turto kainą, o to nepadarius, pagal CPK 717 straipsnio 1 dalies 3 punktą, varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, o varžytynių dalyvio įmoka negrąžinama (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016 18–25 punktus).

57.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skolininko turto pardavimo iš varžytynių būdas, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų. Vykdymo proceso specifiškumas, būtinumas vykdymo procese derinti viešuosius ir privačius interesus suponuoja, kad varžytynių dalyvis turi būti itin rūpestingas ir atidus. Paties elektroninių varžytynių proceso metu yra nustatyta pakankamai saugiklių, apsaugančių rūpestingą ir atidų varžytynių dalyvį, kad klaidos įvedant siūlomą kainą atveju jis turėtų galimybę pakeisti savo kainos pasiūlymą, dėl to nepatirdamas jokių finansinių praradimų. Kadangi po kiekvieno per pratęstą papildomą penkių minučių laiką gauto kainos pasiūlymo varžytynės pakartotinai pratęsiamos dar penkias minutes, kiekvienas varžytynių dalyvis, norėdamas per pratęstą laiką pateikti didesnės kainos pasiūlymą, būdamas atidus ir rūpestingas, turi pakankamai laiko įsitikinti dėl suvestos sumos atitikties norimai pasiūlyti kainai ir tik po to ją patvirtinti. Kitaip tariant, elektroninių varžytynių sistema suteikia pakankamai laiko varžytynių dalyviui patikrinti teikiamą kainos pasiūlymą, nepatiriant jokių neigiamų pasekmių dėl klaidingo, jo valios neatitinkančio pasiūlymo pateikimo. Taigi, net ir nevertinant EVAP sistemos pakankamumo dėl papildomai integruotų atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo galimų klaidų suvedant kainą apsaugančių sistemos pranešimų, varžytynių dalyvio elgesys, kai jis, teikdamas kainos pasiūlymą, nepatikrina įvestos sumos tiek kartų, kad įsitikintų siūlomos kainos teisingumu, laikytinas nepateisinamu ir neatitinkančiu atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto. Tuo atveju, jei varžytynių dalyvis yra nepatyręs ir nepasitiki savo jėgomis, teisės aktai suteikia jam galimybę pasirinkti kainos didinimą automatiniu būdu, nerizikuojant, jog dėl jo neapdairumo būtų suvesta neteisinga kaina ar padaryta kitų klaidų, teikiant kainos pasiūlymą.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.90 straipsnio 5 dalies nebūtų pagrindo taikyti tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad esminis suklydimas įvyko ne dėl paties varžytynių dalyvio didelio neatsargumo, o dėl elektroninių varžytynių sistemos esminio veiklos sutrikimo. Kaip minėta šios nutarties 49 punkte, atsakovas nurodo, jog galimi du atvejai, kodėl pagal programinį funkcijos „Ar tikrai siūlyti“ išdėstymą ieškovas, kaip ir bet kuris kitas vartotojas, galėjo nepamatyti įspėjimo funkcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ieškovo nurodomi atvejai yra tik hipotetiniai. Pats ieškovas nurodo, kad jis nežino, kodėl nematė įspėjamosios funkcijos „Ar tikrai siūlyti“. Be to, ieškovas, siekdamas pagrįsti savo reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu savo suklydimo nesiejo su sistemos vėlavimo vykdyti vartotojo komandas (angl. input lag) problema ir nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, dėl to nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė ir nevertino šių suklydimą galėjusių nulemti aplinkybių bei dėl jų nepasisakė. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė tą pačią aplinkybę, kad ieškovas nepastebėjo papildomo pranešimo ,,Ar tikrai siūlote“ dėl to, kad atliko dvigubą paspaudimą ant pirminio pranešimo „Siūlyti“. Ieškovui neįrodinėjant kitokios sistemos veikimo klaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo daryti kitos išvados.

59.       Byloje esant nustatytai aplinkybei, kad ieškovas papildomo sistemos įspėjimo „Ar tikrai siūlote“ nematė dėl dvigubo mygtuko paspaudimo, vertintina, ar pagrįstai apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad taip elgdamasis ieškovas suklydo dėl savo didelio neatsargumo ir dėl aplinkybių, dėl kurių jis buvo pats prisiėmęs riziką.

60.       Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969-2020, kurioje buvo sprendžiamas VĮ Registrų centro civilinės atsakomybės klausimas, vertindamas EVAP sistemos pakankamumą, apsaugant atidų ir rūpestingą varžytynių dalyvį nuo klaidos pateikiant kainos pasiūlymą, nustatė, kad netinkamos kainos siūlymo galėtų būti išvengta, laikantis siūlomos kainos teikimo tvarkos, aprašytos EVAP naudotojo instrukcijoje. Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje priimtoje nutartyje pabrėžė, kad jei varžytynių dalyvis, siūlydamas kainą, būtų laikęsis veiksmų eiliškumo, aprašyto EVAP naudotojo instrukcijoje, ir po mygtuko kiekvieno paspaudimo būtų sulaukęs sistemos atsakymo, papildomi sistemos saugikliai („Jūsų siūloma kaina ženkliai viršija didžiausią pasiūlytą kainą“, „Ar tikrai siūlote“) jį būtų apsaugoję nuo galimos klaidos dėl neatidumo suvedant netinkamą kainą. Kasacinis teismas minėtoje civilinėje byloje taip pat pažymėjo, kad instrukcijoje vartojama sąvoka „paspausti“ įprastinėje kalboje suvokiama kaip nereikalaujanti daugiau nei vieno paspaudimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-969-2020, 41 punktas). 

61.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo suklydimas, teikiant kainos pasiūlymą, nagrinėjamoje byloje atsirado dėl didelio jo neatsargumo, nes ieškovas, turėdamas pakankamai laiko po paskutinio kainos pasiūlymo, nepatikrino, ar jo teikiamas kainos pasiūlymas suvestas teisingai ir atitinka jo tikrąją valią, taip pat nesilaikė EVAP naudotojo instrukcijoje aprašyto veiksmų eiliškumo, dėl to elektroninių varžytynių sistemoje nustatytas saugiklis (papildomas mygtukas „Ar tikrai siūlote“) neapsaugojo jo nuo galimos klaidos suvedant netinkamą kainą. Tai reiškia, kad ieškovas prisiėmė su tokiu savo elgesiu susijusių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Todėl, laikantis CK 1.90 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reglamentavimo, dėl didelio ieškovo neatsargumo teikiant kainos pasiūlymą atsiradęs suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę tam, kad toks kainos pasiūlymas, kaip vienašalis sandoris, būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

62.       Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 1.90 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas nesielgė itin atidžiai ir rūpestingai bei tokiu savo elgesiu prisiėmė neigiamų pasekmių atsiradimo riziką, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63.       Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškovo kasacinį skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra tenkinamas. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė prašymų dėl jų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

65.       Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme nesusidarė 5 Eur siekianti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma. CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas nepriteistinas. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Danguolė Bublienė 

                                                                        Virgilijus Grabinskas 

                                                                        Gediminas Sagatys