Civilinė byla Nr. 2S-1856-796/2016

              (Proceso Nr. 2-24-3-01763-2014-5)

              Procesinio sprendimo kategorija

              3.3.2.4; 3.4.5.5; 3.4.5.6; 3.4.5.7.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 7 d.

Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, SB „Minija“, R. M., E. V., A. T.

Teismas

n  u  s  t  a  t  ė :

I. Ginčo esmė.

1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą I. T., 2015-03-04 nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bendros 88370,87 Eur sumos sąrašas. 2016-04-01 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino I. T. patikslintą mokumo atkūrimo planą. 2016-05-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi įtraukė Nordea Bank AB Lietuvos skyrių į bankrutuojančios I. T. kreditorių sąrašą, patvirtino 166675,03 Eur dydžio  reikalavimą ir įpareigojo I. T. patikslinti mokumo atkūrimo planą. 2016-07-13 teisme gautas bankrutuojančio asmens I. T. bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad 2016-06-13 įvyko I. T. kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nepatvirtintas patikslintas mokumo atkūrimo planas, todėl patikslinus mokumo atkūrimo planą 2016-07-07 sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 7 str. reikalavimus. Bankroto administratorius mokumo atkūrimo plano projektą pateikė tvirtinti teismui. Kartu su patikslintu fizinių asmenų mokumo atkūrimo planu bankroto administratorius pateikė teismui 2016-07-13 išvadą dėl I. T. parengto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, kurioje nurodė, jog planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatyme nurodytų pagrindų bankroto bylai nutraukti nenustatyta, plane numatytos priemonės gali būti įgyvendintos, todėl planas gali būti tvirtinamas. Kreditorius AB DNB pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, jog nesutinka su teismui bankroto administratoriaus pateikto patikslinto plano projektu ir prašo jo netvirtinti. Teigia, jog pateiktas mokumo atkūrimo planas pažeidžia kreditoriaus, hipotekos turėtojo, interesus. Pažymi, jog įkeisto turto vertė nepakankama 73504,27 Eur dydžio banko kreditoriniam reikalavimui patenkinti, todėl banko reikalavimas, nepaisant to, kad užtikrintas hipoteka, privalės būti tenkinamas ir iš kito bankrutuojančio fizinio asmens turto (įskaitant lėšas). Tačiau mokumo atkūrimo plane banko reikalavimui tenkinti nenumatytos jokios lėšos. Teismui patvirtinus tokį patikslinto plano projektą su jame nustatytu kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku, visos iki įkeisto turto realizavimo fizinio asmens uždirbtos ir kreditorių reikalavimams tenkinti skirtos lėšos (58,38 Eur/mėn.) pagal nustatytą mokėjimų grafiką būtų išmokėtos kitiems kreditoriams. Tai reiškia, kad į dalį skolininkei priklausiusio turto (piniginių lėšų) bankas savo reikalavimų nukreipti nebegalėtų, kadangi šis turtas jau bus paskirstytas tarp kitų kreditorių (visos iki įkeisto turto realizavimo uždirbtos piniginės lėšos kreditoriams bus išmokėtos). Tokiu būdu banko kreditorinis reikalavimas I. T. bankroto procese bus tenkinamas mažesne apimtimi nei turėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

2. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-14 nutartimi pareiškėjos bankroto administratoriaus prašymą tenkino ir patvirtino teismui pateiktą pareiškėjos I. T. patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismas nustatė, kad 2016-07-07 įvyko I. T. pakartotinis kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino I. T. patikslinto mokumo atkūrimo plano, t. y. prieš balsavo kreditoriai AB DNB bankas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, kurių kreditoriniai reikalavimai sudaro 94,17 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Iš pateikto 2016-07-07 kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 4 nustatė, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, dalyvavo kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 241381,15 Eur, tai sudaro 94,64 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Kreditorių susirinkime kreditoriai AB DNB bankas ir Nordea Bank AB Lietuvos skyrius nepritarė I. T. patikslinto mokumo atkūrimo planui, nes abu kreditoriai nesutiko su bankroto administravimo išlaidomis, kreditorius Nordea Bank AB Lietuvos skyrius taip pat pažymėjo, jog turėtų būti koreguojamos kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtys ir plane pateiktas kreditorių reikalavimų grafikas, kaip tai numato FABĮ 7 str., o kreditorius AB DNB bankas nesutikdamas su kreditorių reikalavimo tenkinimo grafiku, nurodė, jog FABĮ 29 straipsnyje nurodyta išimtis (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus) nereiškia, kad banko reikalavimai neįtraukiami į etapus, o reiškia, kad iš įkeisto turto tenkinami ir palūkanos bei netesybos, neskaidant į etapus. Bankui esant antros eilės kreditoriui taip pat turi būti proporcingai mokama.
3. Teismas nustatė, kad patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodyta administravimo išlaidų suma visam bankroto procesui: išlaidos bankroto procedūroms atlikti 1080,00 Eur plius mokesčiai (18,00 Eur/mėn. plius mokesčiai) ir 4 proc. nuo įkeisto turto pardavimo kainos ir administratoriaus atlyginimas 2020,00 Eur (33,67 Eur/mėn). Teismas nurodė, kad bankroto procese bankrutuojantis asmuo ir toliau vykdo individualią veiklą, o pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktą administratoriui kyla pareiga tvarkyti visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą. Taip pat nurodė, kad bankrutuojantis asmuo turi nekilnojamojo turto, kurį administratorius turės realizuoti. Papildomai įvertino tai, jog į bankrutuojančio asmens kreditorių sąrašą buvo įtrauktas naujas kreditorius. Dėl išdėstytų aplinkybių darė išvadą, jog šis bankroto procesas yra sudėtingas, kuriame būtinas aktyvus bankroto administratoriaus dalyvavimas. Nurodė, kad bankrutuojantis asmuo sumažino procento dydį, skirtą bankroto administravimo išlaidoms apmokėti nuo 6 proc. iki 4 proc. gautos pardavus ar perdavus įkeistą turtą sumos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs administratoriaus nurodytų būtinų atlikti darbų mąstą ir jų pobūdį, laiko sąnaudas ir įkainius, bankroto procedūros terminą darė išvadą, jog administratoriaus atlyginimui skirtina 33,67 Eur suma per mėnesį nėra per didelė, yra pagrįsta, protinga, užtikrina, kad bankroto administratorius galėtų tinkamai atlikti jam įstatymo pavestas bankroto procedūras.
4. Teismas nurodė, kad AB DNB banko 73504,27 Eur kreditorinis reikalavimas bus tenkinamas pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą kreditoriui ir tik pardavus bankui įkeistą turtą bus aiški nepatenkinta kreditoriaus reikalavimo suma. Tuomet bus patvirtintas nepatenkintas kreditoriaus AB DNB banko reikalavimas ir patikslintos kreditoriams mokamų lėšų sumos, o nepatenkintas iš įkeisto turto banko reikalavimas bus tenkinamas iš bankrutuojančiam asmeniui priklausančio kito turto, taip pat ir iš gaunamų piniginių lėšų, atsižvelgiant į įstatyme nustatytą eiliškumą. Teismas remdamasis FABĮ 29 str. 1 d. nuostatomis, teismų formuojama praktika vertino, jog mokumo atkūrimo plane numatyta parduoti bankrutuojančiam asmeniui priklausantį ir bankui įkeistą turtą, todėl darė išvadą, jog bankroto administratorius pagrįstai patikslintame mokumo atkūrimo plane nurodė, jog mokėjimai hipotekos kreditoriui AB DNB bankui pirmiausia bus atliekami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB DNB bankas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo plano. Nurodo, jog patvirtintame pareiškėjos patikslintame mokumo atkūrimo plane numatytas reikalavimų tenkinimo grafikas pažeidžia banko interesus ir kreditorių lygiateisiškumo principą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino FABĮ 29 str. 1 d. nuostatas, nes patvirtinto mokumo atkūrimo plano reikalavimų tenkinimo grafiko tiek 1-ojo, tiek 2-ojo reikalavimų tenkinimo etapų metu, nėra numatyta banko reikalavimas skirtinų sumų. Teigia, jog nors bankas būdamas hipotekos kreditoriumi, turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, tačiau tokia privilegijuota banko padėtis įkeisto turto atžvilgiu nesudaro prielaidų netenkinti banko reikalavimo iš kito skolininko turto.  Nurodo, jog realizuojamas įkeistas turtas gali būti parduotas po 2-3 metų, todėl per visą realizuojamo turto pardavimo laikotarpį hipotekos kreditoriaus reikalavimai nebus tenkinami, tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai bus tenkinami iš bankrutavusio asmens uždirbamų lėšų.
6. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

                      IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai.

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios I. T. patikslintas mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos.
9. Apeliantas nesutinka su mokumo atkūrimo plane numatytu kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiku. Teigia, jog bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plane nenurodant mokėtinų įmokų skirtų hipotekos kreditoriui kol vyks įkeisto turto pardavimas, buvo pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas, kadangi kitų kreditorių reikalavimai tenkinami iš kito bankrutuojančio asmens turto, t. y. pajamų. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti dėl žemiau išdėstyto.
10. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką fizinio asmens bankroto proceso metu numato Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 29 straipsnis. FABĮ 29 str. 1 d. (2015 12 22 įstatymo Nr. XII-2235 redakcija, įsigaliojo nuo 2016 01 01 (TAR, 2015, Nr. 2015-21017)) numato, jog pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Minėtos įstatymo normos paskutinis sakinys numato sąlygas, kada hipotekos kreditoriui turi būti atliekami mokėjimai jo reikalavimų tenkinimui. Esminė sąlyga susijusi su įkaito turėtojo kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka yra siejama su aplinkybe ar įkeistas turtas bus parduodamas ar ne. Jei mokumo atkūrimo plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, tokiu atveju tvirtinant mokumo atkūrimo planą hipotekos kreditoriui turi būti numatyti mokėjimai, kuriais būtų tenkinami hipotekos kreditoriaus reikalavimai. Jei mokumo atkūrimo plane yra numatyta parduoti įkeistą turtą, tokiu atveju įstatymas nenumato privalomųjų mėnesinių mokėjimų nurodymo mokumo atkūrimo plano kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike.
11. FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas DNB bankas yra bankrutuojančio asmens kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka įkeistu turtu. FABĮ 29 str. 2 d. numato, kad kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus). Atsižvelgiant į tai, apelianto reikalavimas turi būti tenkinamas vadovaujantis FABĮ 29 str. 1 d. nuostatomis. Iš byloje esančio mokumo atkūrimo plano 3 punkto matyti, jog yra numatyta parduoti bankrutuojančios I. T. nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal nekilnojamojo turto vertinimo atskaitą sudaro 58503,24 Eur (b.l. 10). Kaip nurodyta teismo nutarties 10 p., fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato privalomų įmokų skyrimo hipotekos kreditoriaus reikalavimo tenkinimui, iki bus parduodamas hipoteka įkeistas turtas. Taip pat, sistemiškai aiškinant FABĮ 29 str. 1 d., 7 str. 1 d. 12 p. ir kitų straipsnių nuostatas, darytina išvada, jog įstatymas nenumato hipotekos kreditoriaus teisės tenkinti savo reikalavimą vienu metu kartu su antrosios eilės kreditoriais iš kito skolininko turto, kol nėra realizuotas hipoteka įkeistas turtas. CK 4.170 straipsnio 3 dalyje nuo 2012 m. liepos 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus pirmumo teisė patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius, tačiau hipotekos kreditoriaus teisė į savo reikalavimo patenkinimą nėra absoliuti atsižvelgiant į CK 4.193 straipsnio 1 dalies normą, ribojančią hipotekos kreditoriaus teisę gauti išieškojimą iš neįkeisto skolininko turto tol, kol nerealizuotas įkeistas turtas. Šiuo atveju Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato išimties iš bendrųjų teisės normų, reglamentuojančių hipotekos kreditoriaus teisę be eilės patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokėjimai hipotekos kreditoriui AB DNB bankui pirmiausia bus atliekami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą.
12. Apelianto nurodomi teiginiai, jog hipotekas įkeistas turtas gali būti parduodamas 2-3 metus nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nustatyta, jog apelianto kreditorinis reikalavimas sudaro 73504,27 Eur, tuo tarpu įkeistas turtas, kuris bus realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka pagal 2014-11-06 turto vertinimo ataskaitą įvertintas 58503,24 Eur. FABĮ 27 str. 1 d. numato, kad turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus, atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą. Pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Atsižvelgiant į tai, jog įkeistas turtas buvo įkainotas 2014 metais, naujesnių turto įkainojimo duomenų nėra pateikta, apelianto teiginys, jog jo reikalavimas pardavus įkeistą turtą bus padengtas tik dalinai, vertintinas kritiškai, kadangi įkeisto nekilnojamo turto kaina, labai kinta, o šiuo metu turi tendencija didėti, todėl neaišku kokią turto pardavimo kainą patvirtins kreditorių susirinkimas prieš skelbiant turto pardavimą iš varžytinių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant tokiai situacijai, jei lėšų, gautų pardavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, nepakaktų patenkinti visam kreditoriaus teismo patvirtintam finansiniam reikalavimui, tai toks kreditorius dėl nepatenkintos kreditinių reikalavimų dalies galės pretenduoti ir į kitą bankrutavusio skolininko turtą, kartu su kitais kreditoriais bendra eiliškumo tvarka.
13. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įstatyminį reglamentavimą bei atskirojo skundo argumentus, darytina išvada, jog bankrutuojančios I. T. mokumo atkūrimo planas iš esmės nepažeidžia kreditoriaus teisių, teisėtų interesų ir atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, todėl jo tvirtinimas pagrįstas ir teisėtas.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

              n  u  t  a  r  i  a :

              Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                               Kristina Domarkienė