Bylos Nr. 2A-2509-656/2015

Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00640-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 32.1;121.21

(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės ir Rūtos Petkuvienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo (apelianto)  S. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovui S. A. dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir pagal atsakovo S. A. priešieškinį ieškovei V. Z. dėl panaudos sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

                                                       n u s t a t ė :             

                                                     I.Bylos esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo iškeldinti atsakovą iš negyvenamųjų patalpų (dviejų garažų, malkinės ir kitų statinių), esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo 4904,94 Lt skolą už sunaudotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. sausio 8 d. ji su atsakovu pasirašė panaudos sutartį, pagal kurią panaudos davėja ieškovė suteikė atsakovui nemokamai naudotis remonto dirbtuvėmis, o atsakovas įsipareigojo prižiūrėti patalpas. Nuo sutarties sudarymo iki 2012 m. gruodžio 12 d. atsakovas nemokėjo už sunaudotą elektros energiją, nepastatė elektros skaitiklio paskaitiklio, pagal kurį būtų galima apskaičiuoti sunaudotos elektros energijos kiekį. Likusias patalpas ieškovė išnuomojo UAB „AUTOLEK“. Kadangi iki elektros paskaitiklio pastatymo nebuvo galimybės nustatyti kiek atsakovas sunaudojo elektros, ieškovė atsakovo skolą už elektrą nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskaičiavo pagal vidutinį elektros energijos sunaudojimą laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 13 d. ir paskaičiavo, jog atsakovas ieškovei skolingas 4902,92 Lt. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2014 m. sausio 16 d. ir 2014 m. birželio 30 d. ieškovė atsakovui išsiuntė raginimus dėl skolos padengimo ir patalpų atlaisvinimo ir nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. panaudos sutartis bus vienašališkai nutraukta, nes atsakovas nemokėjo už elektrą. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad panaudos sutartį nutraukti yra ne tik CK 6.641 str. 1 d. 2 p. numatytas pagrindas, nes atsakovas neišlaiko turto, bet ir CK 6.641 str. 2 d. numatytas pagrindas, nes patalpos šiuo metu ieškovei yra skubiai ir neišvengiamai reikalingos pačiai, nes ieškovei priklausančios parduotuvės patalpos tapo netinkamos ūkinei – komercinei veiklai. Ieškovė priėmė sprendimą pastatą nugriauti ir vietoj jo statyti naują pastatą. Ieškovė pagal parengtą projektą leidimą statyti naują pastatą, nugriaunant pastatą, kuriame yra atsakovo naudojamos patalpos. Ieškovė planuoja laikinai perkelti parduotuvės patalpas į atsakovo naudojamas patalpas.

Priešieškiniu atsakovas prašė pripažinti neteisėtu vienašalį 2007 m. sausio 8 d. panaudos sutarties nutraukimą ir pareikštą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė reikšdama ieškinį dėl nuostolių atlyginimo yra praleidusi trijų metų senaties terminą ir prašo jį taikyti. Jokio įsiskolinimo už elektrą nėra. Tai patvirtina, jog apmokėti skolą ieškovė pradėjo reikalauti tik 2014 metų pradžioje, už elektrą tuo metu mokėjo UAB „AUTOLEK“, tačiau ir ji jokių pretenzijų dėl apmokėjimo už elektrą atsakovui nereiškė. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, kuris turi būti nustatytas konkretus, o ne preziumuojamas, nes kaip pati ieškovė nurodė, tikslaus nuostolių dydžio nustatyti neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti atmesti ieškovės teiginiai dėl netinkamo nekilnojamojo daikto išlaikymo.  Ieškovas visą laikotarpį mokėjo už elektrą tiek, kiek nurodydavo ieškovė.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad 2014 m. sausio 16 d. pranešime dėl iškeldinimo nėra minima, kad panaudos sutartis bus nutraukta pagal CK 6.641 straipsnio 2 dalį, todėl jos ieškinys turi būti atmestas. Atsakovo teigimu, 2014 m. lapkričio 13 d. statybos leidimas neįrodo, jog ieškovei būtinos atsakovo naudojamos patalpos. Leidimas tik rodo, kad ieškovei suteikta teisė griauti pastatą ir vietoj jo statyti gyvenamosios paskirties pastatą, tačiau byloje nepateikti prastą dabartinio pastato būklę patvirtinantys dokumentai. Ieškovė nutyli, kad turi ir kitų komercinės paskirties patalpų (duomenys neskelbtini) ir kituose miestuose, kur galėtų perkelti parduotuvės veiklą. Ieškovė nepagrindė savo teiginių dėl prastėjančios įmonės veiklos ir neįrodė nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, dėl kurių ginčo patalpos yra skubiai ir neišvengiamai reikalingos ieškovei.

Ieškovė prašė priešieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas neteisingai traktuoja ieškinio senatį numatančias teisės normas, nes atsakovė prašo priteisti ne nuostolius, o skolą už suvartotą elektros energiją.  Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi pastatyti elektros paskaitiklį, priešingai atsakovas pats žadėjo pastatyti paskaitiklį, tačiau to nepadarė. Atsakovas klaidingai nurodo, kad iki paskaitiklio pastatymo ieškovei mokėjo už elektros energiją. Atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti turtą, todėl jo prašymas pripažinti vienašalį 2007 m. sausio 8 d. Panaudos sutarties nutraukimą neteisėtu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

                                     II. Teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas ieškovės V. Z. ieškinį tenkino iš dalies, iškeldino S. A. iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė. Atsakovo S. A. priešieškinį atmetė.

            Teismas nusprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas ieškovei mokėjo už elektros energiją, nes ieškovė atsakovui pretenzijas dėl neapmokėjimo už elektros energiją pradėjo reikšti tik 2014 metais, nors kaip ji nurodo, atsakovas nemokėjo už elektros energiją nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., vėliau jam buvo išrašomos sąskaitos ir jis jas visas apmokėdavo, jam išrašomose PVM sąskaitose – faktūrose nebuvo nurodoma susidariusi skola už ankstesnį laikotarpį, jam nei karto nebuvo siųstas joks raginimas sumokėti skolą, nors ieškovės prašoma priteisti skola yra nemaža. Liudytojai patvirtino, jog keletą kartų matė kaip atsakovas mokėjo už elektrą bei keletą kartų pats perdavė atsakovo pinigus UAB „AUTOLEK“ buhalterei, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmetamas. Abejonių kelia ir UAB „AUTOLEK“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. išrašyta ieškovei PVM sąskaita – faktūra už elektros energiją, kurios apmokėjimą patvirtinantys dokumentai nėra pateikti, nors sąskaitoje – faktūroje nurodyta, jog ją ieškovė turėjo apmokėti iki 2014 m. rugpjūčio 18 d. O nesant apmokėjimą patvirtinančių įrodymų abejotina ir ieškovės teisė prašyti priteisti iš atsakovo skolą, nes laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už elektros energiją mokėjo UAB „AUTOLEK“. Be to, prašant priteisti skolą turi būti nustatytas tikslus jos dydis, paremtas įrodymais, o ne paskaičiuotas preliminariai. 10 metų ieškinio senaties terminas nepraleistas.

              Pripažindamas panaudos sutarties nutraukimo pagrįstumą, teismas konstatavo, kad ieškovė panaudos sutartį nutraukė dviem pagrindais, numatytais CK 6.641 str. 1 ir 2 dalyse, t.y. dėl to, kad atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti jam perduotą turtą ir dėl to, kad dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Teismas nusprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog atsakovas nemokėjo už elektros energiją, todėl panaudos sutartis negalėjo būti nutraukta CK 6.641 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Tačiau byloje pakanka įrodymų, jog ginčo patalpos yra skubiai ir neišvengiamai reikalingos pačiai panaudos davėjai ieškovei. Ieškovė yra UAB „AUTOLEK“ akcininkė. Dalyje jai priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) veikia UAB „AUTOLEK“, o kitas patalpas ji perdavusi pagal panaudos sutartį atsakovui. 2014 m. lapkričio 13 d. Širvintų rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti naują pastatą, nugriaunant prekybos paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).  Tai rodo, kad ieškovei iš tiesų pačiai reikalingos atsakovo naudojamos patalpos, nes prekybos paskirties pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį planuojama nugriauti veikia automobilių detalių parduotuvė, kurią būtina kažkur perkelti ir tam tinkamiausia vieta – atsakovo naudojamos patalpos. Prekybos paskirties pastatas yra senos statybos ir nusidėvėjęs, todėl visiškai suprantamas ieškovės noras statyti naują pastatą. CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius. Ieškovė apie tai, kad atsakovas privalo išsikelti iš negyvenamųjų patalpų jį informavo 2014 m. sausio 16 d. Be to, 2014 m. birželio 27 d. ieškovė pakartotinai pareikalavo išsikelti ir perduoti jai patalpas ir nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad jis turi apleisti ieškovei priklausančias patalpas. Šiuose raštuose nebuvo atsakovui duotas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas. Atsakovas iki šiol naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini)ir nuo minėtų raštų gavimo jau seniai suėję trys mėnesiai. Be to, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė reikalavimą atsakovui dėl iškeldinimo pareiškė ieškiniu 2014-07-22, todėl laikytina, kad atsakovas jau daugiau kaip 7 mėnesiai yra informuotas apie ieškovės valią nutraukti sutartį.

                              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

              Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys ir atmestas atsakovo priešieškinys, bei priimti naują sprendimą – pilnai patenkinti priešieškinį ir visiškai atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė teisėtai nutraukė panaudos sutartį. Ieškovė byloje nepagrindė CK 6.641 str. 2 d. numatytų sąlygų panaudos sutarčiai nutraukti, neįrodė tų išimtinių, nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių, dėl kurių ginčo patalpos yra skubiai ir neišvengiamai reikalingos ieškovei. Tai grindžiama vien prielaidomis. Atsakovo naudotos patalpos nėra pritaikytos prekybai. Ieškovė (duomenys neskelbtini) ir kituose Lietuvos miestuose turi patalpų tinkamų prekybai. Teismas netyrė minėtų aplinkybių. Leidimas statybai ir Nekilnojamojo turto registro išrašas nepatvirtina realios būtinybės nugriauti pastatą.
2. Ieškovės raštiškuose pranešimuose atsakovui apie panaudos sutarties nutraukimą  niekad nebuvo minima, kad sutartis bus nutraukta  CK 6.641 str. 2 d. numatytu pagrindu. Tokį pagrindą ieškovė nurodė tik tikslindama ieškinį ir iš esmės piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas neatsižvelgė į tai, kad CK 6.641 str. numatyti pagrindai nutraukti terminuotą panaudos sutartį, ką patvirtina pavadinamas „Daikto neatlygintino naudojimo sutarties nutraukimas prieš terminą“. Tarp šalių buvo sudaryta neterminuota panaudos sutartis, kas rodo, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas CK 6.641 str. 2 d. nutraukimo pagrindus, netinkamai pritaikė įstatymo nuostatas.
3. Ieškovė suformulavo ieškinio pagrindus, numatytus CK 6.641 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., ir tai lėmė atsakovo atsikirtimus. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nebuvo teigiama, kad panaudos sutartis nutraukiama CK 6.642 str. pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo ir aiškino CK 6.642 str. nuostatų taikymą. Pirmosios instancijos teismas peržengė suformuluoto ieškinio ribas.
4. Iškeldinus atsakovą iš naudojamų negyvenamųjų patalpų, jis dėl savo sunkios finansinės padėties ir sveikatos būklės netektų galimybės vykdyti ūkinę veiklą, nes negalėtų išsinuomoti kitų patalpų, negalėtų gauti bent minimalių pajamų šeimos ir nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė, kad apeliantas ilgą laiką nemokėjo už suvartotą elektros energiją yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą toje dalyje dėl skolos priteisimo konstatavo, kad prašant priteisti skolą turi būti nustatytas tikslus jos dydis, paremtas įrodymais, o ne paskaičiuotas preliminariai.
2. Ieškovė ieškinį pirmosios instancijos teismui pateikė 2014 m. birželio 23 d. dėl nuomininko iškeldinimo iš nekilnojamo daikto pagal panaudos sutartį ir skolos priteisimo vadovaujantis CK 6.641 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, nurodydama nuomininko iškeldinimo pagrindą pagal CK 6.641 str. 2 d., kai panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos gavėjui.
3. Pirmosios apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir nesutiko su atsakovu, jog prekybos paskirties pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) yra geros būklės ir jį netikslinga griauti. Todėl apelianto argumentai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog neva Panaudos sutartimi apeliantui perduotos naudotis patalpos skubiai ir neišvengiamai tapo reikalingos panaudos davėjai ir neva sudarė pagrindą nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, rėmėsi pagrinde prielaidomis, kad neva ieškovei būtina griauti kitas turimas patalpas, kuriose veikia ieškovės įmonei priklausanti automobilių detalių parduotuvė, neva šią detalių parduotuvę būtina perkelti ir tam neva tinkamiausios yra apelianto dabar naudojamos patalpos yra neįrodyti.
4. Priešingai nei teigia apeliantas, jis buvo informuotas apie panaudos sutarties nutraukimą 2014 m. sausio 16 d., pakartotinai buvo informuotas 2014 m. birželio 27 d. Ieškovė prieš pateikdama patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teismui, 2014 m. gruodžio 2 d. dar kartą apeliantui registruotu paštu išsiuntė reikalavimą dėl panaudos sutarties nutraukimo. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad remiantis teismų praktika, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį.

              IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, išvados ir argumentai

              Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teismas teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.  Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Absoliučių teismo  sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

              Dėl ieškinio pagrindo

              Dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK2 str.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės , kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK1.138 str.). Įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas, kuris nėra saistomas ieškovo ieškinyje nurodyto juridinio ieškinio pagrindo. Tokia teismo vaidmens teisinių santykių kvalifikavimo procese samprata nuosekliai plėtojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-137/2009; kt.).

              Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažįsta aplinkybę, kad šalis siejo neterminuotos patalpų panaudos sutartiniai santykiai.  Ieškovė mano, jog ji teisėtai nutraukė panaudos sutartį ir atsakovas neturi teisinio pagrindo naudotis patalpomis, todėl ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš užimamų patalpų. Šis reikalavimas ir sudaro ieškinio dalyką ir atspindi ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą. Atsakovas teigia, kad ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti panaudos sutartį, nes neįrodė, kad jai patalpos yra neišvengiamai reikalingos, buvo pažeista įspėjimo apie panaudos sutarties nutraukimą tvarka. Atsakovas priešieškiniu prašo panaudos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir šis reikalavimas sudaro priešieškinio dalyką. Įvertinusi ieškinio ir priešieškinio reikalavimus teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo pasirinktu teisių gynybos būdu iš esmės siekiama nuginčyti jam po panaudos sutarties nutraukimo  atsiradusią pareigą išsikelti iš panaudos pagrindu naudojamų patalpų. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, manytina, jog pagal siekiamą teisinį rezultatą, tiek pareiškus patikslintą ieškinį dėl panaudos sutarties nutraukimo CK 6.641 str. 2 d. pagrindu, tiek CK 6.642 str. pagrindu, siekiama to paties materialinio rezultato. Teismas šalių santykių teisinę kvalifikaciją nustato ex officio, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šalių santykius nutraukiant panaudos sutartį savarankiškai kvalifikuoti ir pagal CK 6.642 str. normas, o ne tik pagal CK 6.641 str. 2 d. Dėl šios priežasties atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai analizavo ir aiškino CK 6.642 str. nuostatų taikymą ir peržengė suformuluoto ieškinio ribas.

          Dėl panaudos sutarties nutraukimo tvarkos

              Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, įskaitant galimybe nekliudomai naudotis daiktu, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė rėmėsi CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais panaudos sutarties nutraukimo pagrindais, nors ši teisės norma reglamentuoja terminuotos panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje nagrinėjant  civilinę bylą Nr. 3K-3-303/2004m., išaiškino,  kad gyvenamosios patalpos nuomos ir panaudos teisiniai santykiai pagal savo kilmę yra panašūs (giminingi), o nuomos ir panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos iš esmės turi vienodus reikalavimus, kurių pagrindinė sąlyga, norint nutraukti neterminuotas nuomos ar panaudos sutartis, yra nuomotojo ar panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su nuomininku ar panaudos gavėju nutraukimą. Remiantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertindamas faktinį ieškinio pagrindą pagrįstai konstatavo, kad ieškovė apie tai, kad atsakovas privalo išsikelti iš negyvenamųjų patalpų jį informavo 2014 m. sausio 16 d., 2014 m. birželio 27 d. ieškovė pakartotinai pareikalavo išsikelti ir perduoti jai patalpas ir nurodė, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama. Taigi, šiuo atveju atsakovas buvo informuotas apie tai, kad turi išsikelti iš ieškovei priklausančių patalpų. Nors vertinant pažodžiui šių raštų turinį nebuvo atsakovui duotas CK 6.642 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas iki šiol naudojasi patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) ir nuo minėtų raštų gavimo jau seniai suėję trys mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, pats kreipimasis į teismą pareiškiant ieškinį taip pat laikytinas tinkamu informavimu (įspėjimu) apie ieškovės valią nutraukti panaudos sutartį. Ieškovė reikalavimą atsakovui dėl iškeldinimo pareiškė ieškiniu 2014-07-22, todėl laikytina, kad atsakovas jau daugiau kaip 7 mėnesiai yra informuotas apie ieškovės valią nutraukti sutartį, atitinkamai laikytina, kad CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimai nutraukiant panaudos sutartį yra įvykdyti.

Vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi, kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada gali nutraukti panaudos sutartį nenurodant priežasties, todėl apelianto argumentai, kad ieškovė neįrodė būtinybės nugriauti pastatą nereikšmingi. Panaudos davėjui turint besąlygišką teisę nutraukti panaudos sutartį, apelianto argumentai apie blogą jo finansinę padėtį ir individualios veiklos apsunkinimą teisinės reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegiją dėl nurodytų faktų vertinimo nepasisako.

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus visiškai, ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi  apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 200 eurų atlyginimas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

                                          n u t a r i a :

              Širvintų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistus.

              Priteisti ieškovei V. Z. iš atsakovo S. A. 200 eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                                       Andrius Ignotas

                                                                                        Rūta Petkuvienė

                                                                                               Goda Ambrasaitė – Balynienė