ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 20 d.   

Šiauliai

     Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo technologijų projektai“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje e2SP-6074-721/2019.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas R. K. pateikė prašymą taikyti UAB „Vėjo technologijų projektai“ turtui laikinąsias apsaugos priemones, nes yra įsitikinęs, kad jų nepritaikius teismo sprendimo, t. y. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties, įvykdymas bei realus skolos susigrąžinimas gali tapti neįmanomu. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2019-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-6074-636/2019 buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo R. K. ir suinteresuoto asmens UAB „Vėjo technologijų projektai“, pagal kurios 1 punktą suinteresuotas asmuo įsipareigojo sumokėti pareiškėjui 140 000 Eur per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos, t. y. iki 2019-12-04. Suinteresuotas asmuo neįvykdė savo įsipareigojimo, prisiimto taikos sutartimi, bei iki nustatyto termino nesumokėjo pareiškėjui 140 000 Eur įsiskolinimo, todėl pareiškėjas pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Suinteresuotas asmuo 2019-12-16 pateikė teismui prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jam nebuvo žinoma apie taikos sutarties patvirtinimą ir apie tai suinteresuotam asmeniui tapo žinoma tik gavus šaukimą į teismo posėdį.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo suinteresuotam asmeniui UAB „Vėjo technologijų projektai“ priklausantį 140 000 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant juo naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant arba esant nepakankamai areštavo UAB „ Vėjo technologijų projektai“ 140 000 Eur vertės vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas, esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jais disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su pareiškėju, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomuosius mokesčius Valstybei bei Valstybiniam socialinio draudimo fondui. Nutartis grindžiama šiais argumentais:

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, kadangi yra kildinamas iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties. Taikos sutartis yra pasirašyta abiejų šalių, patvirtinta suinteresuoto asmens antspaudu, todėl vertintina, jog suinteresuotas asmuo  turėjo žinoti apie šios sutarties pasirašymą. Pagal taikos sutarties 4 p., bet kuri iš šalių turi teisę teikti šią taikos sutartį tvirtinti teismui, todėl suinteresuotas asmuo taip pat negalėjo nežinoti apie jos patvirtinimą teisme, kadangi byla yra elektroninė, šalys privalėjo susipažinti su priimta teismo nutartimi per EPP, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalimi, procesinis dokumentas, kuris jiems ir buvo išsiųstas, siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

2019-09-04 taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsiskaityti su pareiškėju suinteresuotas asmuo nevykdo, remdamasis tuo pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad UAB „Vėjo technologijų projektai“ turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Vėjo technologijų projektai“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 

Suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas apie patvirtintą taikos sutartį. 2019-10-17 nutartis, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, įmonės atstovui buvo įteikta tik 2019-12-16, įmonės atstovui atvykus į teismą, kai gavo teismo šaukimą į posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Iki tol apie patvirtintą taikos sutartį suinteresuotas asmuo nieko nežinojo ir jos su pareiškėjo R. K. parašu net neturi. Be to, teismas nepagrįstai nurodo, kad bylai esant elektroninei, suinteresuotas asmuo privalėjo susipažinti su priimta teismo nutartimi per EPP, kadangi CPK nenumato pareigos privačiam juridiniam asmeniui prisijungti prie teismų elektroninio paslaugų portalo, o procesiniai dokumentai pareiškėjui nebuvo įteikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suinteresuotam asmeniui buveinės adresu procesiniai dokumentai net nebuvo siunčiami, jie buvo siunčiami tik įmonės korespondencijos adresu – (duomenys neskelbtini), ir jų buveinės adresu net nebuvo bandoma įteikti.

Vien didelė ieškinio suma negali būti siejama su suinteresuoto asmens nesąžiningumu ir grėsme teismo sprendimo vykdymui. Turto areštas taikytinas tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl suinteresuoto asmens nesąžiningais pripažintų veiksmų, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, bet ne dėl to, kad suinteresuotas asmuo neturi pakankamai turto, piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (suinteresuoto asmens) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas R. K. prašė suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, kadangi yra kildinamas iš įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, todėl nekyla jokių abejonių jo pagrįstumu. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad suinteresuoto asmens nurodoma aplinkybė, kad teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo jam nebuvo įteikta, neleidžia daryti priešingos išvados, kadangi pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra kildinamas iš taikos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde neginčija tos aplinkybės, kad jis pasirašė taikos sutartį bei prisiėmė įsipareigojimą atsiskaityti su pareiškėju ne vėliau kaip iki 2019-12-04, ir šio įsipareigojimo neįvykdė. Suinteresuotas asmuo teigia nežinojęs tik apie taikos sutarties patvirtinimą teisme, tačiau neneigia nei šalių sutartinių santykių pagal 2018-06-05 Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nei įsiskolinimo pagal šią sutartį buvimo, nei paties taikos sutarties pasirašymo.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog, kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Teismas nutartyje nurodė, kad suinteresuotas asmuo nevykdo mokėjimų, nustatytų teismo patvirtinta taikos sutartimi, nededa pastangų geranoriškai išspręsti klausimą dėl susidariusio įsiskolinimo, taip pat įvertino ir suinteresuoto asmens įsiskolinimo UAB „Windlita“ faktą (kuris tapo žinomas iš viešai prieinamų duomenų), todėl priėjo prie išvados, kad suinteresuoto asmens turtinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, o 140 000 Eur suma jam laikytina didele. Suinteresuotas asmuo nepaneigė, kad 140 000 Eur suma jam nėra didelė. Be to, vertinant suinteresuoto asmens, esančio verslo subjektu, (ne)sąžiningumą, pareiškėjo nuomone, suinteresuoto asmens nesąžiningumu pripažintinas sąžiningumo ir bei dalykinės praktikos reikalavimams prieštaraujantis suinteresuoto asmens elgesys, kuomet yra vengiama vykdyti laisva valia taikos sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus, o atsiskaitant su kitais kreditoriais yra mažinamos pareiškėjo galimybės patenkinti savo reikalavimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje jau priėmus nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuri yra įsiteisėjusi.

Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019-10-17 nutartimi patvirtino R. K. ir UAB „Vėjo technologijų projektai“ pateiktą taikos sutartį, pagal kurios 1 punktą suinteresuotas asmuo UAB „Vėjo technologijų projektai“ R. K. įsipareigojo sumokėti pareiškėjui 140 000 Eur per 90 (devyniasdešimt) kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo dienos, t. y. iki 2019-12-04. 2019-10-17 nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną. 

2019-12-17 teisme gautas pareiškėjo R. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi skolininkė nevykdo įsipareigojimų pagal šalių pasirašytą taikos sutartį, o skolos suma yra gana didelė.

Pirmosios instancijos teismas 2019-12-18 nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi.

LR CPK 144 straipsnio 3 dalis numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019-10-17 nutartimi patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį ir nutartimi išaiškino, kad patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, t. y. šalys, taip pat jų teisių perėmėjai, netenka teisės reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, o teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės užbaigė tarp šalių buvusį ginčą dėl skolos priteisimo, todėl, jau pasibaigus civiliniam procesui ir įsiteisėjus nutarčiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Be to, pagal CPK 150 straipsnio 2 d. teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu, baigiamąja nutartim, o taikos sutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones šalys neprašė.

Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad patvirtintos taikos sutarties pagrindu pareiškėjui R. K. gali būti išduotas vykdomasis raštas, kurio pagrindu gali būti užvesta vykdomoji byla ir vykdomas priverstinis išieškojimas iš skolininkės. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis vykdymo procese gali areštuoti skolininko turtą, vadovaudamasis LR CPK 658 straipsnio 2 dalimi bei 675 straipsniu.

Įvertinus anksčiau išdėstytus motyvus, netikslinga pasisakyti dėl kitų atskirojo skundo argumentų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes ir netinkamai taikė procesinės teisės normas. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje e2SP-6074-721/2019 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Teisėja                         Danutė Burbulienė