Byla Nr. 1S-1976-290/2014

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00662-2010-9

  Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 93-659 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

n u s t a t ė :

kad R. S., nuteistas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 259 str. 1 d. areštu 40 parų. Pagal BK 259 str. 1 d. išteisintas. Šakių rajono apylinkės teismo 2012-07-17 nuosprendžiu pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 metams. Kauno apygardos teismo 2012-10-22 nuosprendžiu panaikinta Kauno rajono apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžio dalis dėl išteisinimo ir priimtas naujas nuosprendis ir paskirta galutinė bausmė 60 parų arešto. Šakių rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 str., 164 str. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Šakių rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. dalinio sudėjimo būdu subendrinta Kauno r. apylinkės teismo 2012-01-18 nuosprendžiu paskirta ir Kauno apygardos teismo 2012-10-22 nuosprendžiu pakeista bausmė, prie jos iš dalies pridedant Šakių r. apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta subendrinta bausmė – 80 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. apėmimo būdu subendrinta su Šakių r. apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu ir šia nutartimi paskirta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2011-10-20, o pabaiga – 2016-10-19. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (t.y. 2014-09-11) 2 metai 1 mėnuo 8 dienos.

Komisija 2014-09-16 nutarimu Nr. 93-659 nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014-10-20 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. S. paleidimo iš pataisos įstaigos, nustatęs, kad taisant nuteistąjį neizoliuotą nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nuteistasis skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartį, prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas neteisingai nurodė, jog bausmę pataisos namuose jis atlieka nuo 2013-07-12, tačiau teismas neatkreipė dėmesio, jog beveik du metus bausmės jis atliko Lukiškių tardymo izoliatoriuje, kur sąlygos yra sunkesnės nei pataisos įstaigoje. Lukiškių izoliatorius ne kartą buvo nubaustas dėl blogų laikymo sąlygų. Be to, įstatymai nenumato, kiek laiko nuteistieji turi praleisti pataisos įstaigoje, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas. Įstatymas numato būtiną atlikti bausmės laiką, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, tačiau nenumato, kur ji turi būti atlikta. Todėl teismo motyvas, kad jis atlikęs ½ bausmės yra atmestinas.

Jis teigia, jog teismas motyvavo tuo, kad jo taisymosi procesas nėra pakankamas, tačiau nurodė, jog įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones. Komisija nebūtų priėmusi nutarimo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, jeigu būtų kokių nors faktinių aplinkybių, kad taisymosi progresas nėra pakankamas.

Teisingumo principas reiškia, kad nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas, kad neišvengtų bausmės. Lygtinis paleidimas tai nėra atleidimas nuo bausmė ar jos dovanojimas. Paleidus lygtinai, jam būtų taikomi apribojimai, kuriuos pažeidęs, būtų gražintas į pataisos įstaigą atlikti likusios bausmės. Bausmė bus atliekama ir toliau, tik kitomis sąlygomis ir teisingumo principas bus įvykdytas, taigi šis teismo motyvas nepagrįstas.

Nuteistasis skunde pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t.y., kad anksčiau jis neteistas, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nuobaudų neturi, turi kūriko specialybę, pataisos įstaigoje dirba, išėjęs į laisvę turės darbą, palaiko ryšius su vaikais, atsakomybę dėl nusikaltimo prisiima, pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas yra žemas (28 balai) ir kitas.

Nuteistojo R. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Todėl teismas svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, R. S. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną taikant lygtinį paleidimą, ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas R. S. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis teigia, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodyta, jo atliktos bausmės dalis, tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas įvertino visą jo atliktą bausmę, tiek tardymo izoliatoriuje, tiek ir pataisos namuose. O tikslios nuteistojo atvykimo į pataisos namus datos nurodymas, nereiškia, jog bausmė, kuri buvo atliekama iki atvykimo į pataisos namus yra neskaičiuojama.

Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 8 dienos (Komisijos posėdžio, vykusio 2014-09-11 dieną) dar yra pakankamai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 5 metai). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nusikalstamas veikas susijusias su narkotinėmis medžiagomis, bei vengimu išlaikyti vaiką, neatlikta bausmė dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos R. S., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės.  Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo principo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentu, kad teisingumo principas buvo įgyvendintas jam paskyrus bausmę ir toliau bus įgyvendinamas jam paskyrus įpareigojimus. Teisingumas užtikrinamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, nes vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, o nuteistajam realiai patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtos veikos, tai yra atliekant jam paskirtą bausmę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

Net ir įvertinus, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodomos aplinkybės nėra itin palankios nuteistajam, kadangi nurodomi kriminogeniniai veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė įtakojamas bendrininkų, dėl pernelyg didelio pasitikėjimo), mąstymas ir elgesys (apgalvodavo kai kurias veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas). Lygtinis paleidimas yra išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė, privalo ją atlikti (įvykdyti) visą, todėl ir turėtų būti taikomas tik esant išimtinai teigiamam nuteistojo elgesiui. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios rodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį teigiama linkme, t.y. dirba, palaiko ryšius su artimaisiais, turėtų gyvenamąją vietą, darbą, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, kas rodo, jog jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau šiuo atveju jų nepakanka jau šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą R. S. atžvilgiu. Taip pat vertinant nuteistojo elgesį svarbu ir, tai kad nuteistasis per visą bausmės atlikimo laiką nei karto nebuvo skatintas, tai taip pat rodo, jog jo dedamos pastangos yra nepakankamos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis pagrįsta ,teisinga ir teisėta, ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais jokio pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

                                                        n u t a r ė :

atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                                        Jurgis Kiškis