Civilinė byla Nr. e2-57-985/2024

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00312-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.8.10; 3.1.7.8.; 3.2.6.4; 3.4.1.11.3

 

 

 

 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 16 d.

Marijampolė

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Erikai Šelmienei, Vandai Borutaitei, Dainorai Petraitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atstovei advokatei D. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ atstovams direktoriui G. P., advokatei V. L.,

          viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini) “.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ieškovė ir UAB „(duomenys neskelbtini) “) ieškiniu prašo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – atsakovė ir UAB „(duomenys neskelbtini) “) priteisti: 1) 3622,94 Eur skolą; 2) 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) 793,38 Eur bylinėjimosi išlaidas: 82 Eur žyminį mokestį ir 711,38 Eur išlaidas už teisines paslaugas; 4) visas kitas išlaidas, jeigu tokių būtų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)  (toliau – daugiabutis namas), bendrojo naudojimo objektai byloje aktualiu laikotarpiu buvo valdomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos dalyviai, atstovaujami įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ieškovė) sudarė 2019-02-20 Sutartį Nr. 19-02-20/01 (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų atlygintinų paslaugų teikimo. Sutarties pagrindu ieškovė teikė Sutartyje nurodyto turinio ir apimties paslaugas už Sutartyje numatyto dydžio atlygį. Atsakovė nuosavybės teise valdo daugiabučiame name esančius butus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , buto Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , buto Nr. (duomenys neskelbtini)), bei (duomenys neskelbtini)  dalį negyvenamosios patalpos - požeminio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Ieškovė nurodė, jo vykdydama sutartines pareigas, laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 teikė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, pagal teisės aktus privalomas statinio techninės priežiūros paslaugas ir kitas komunalines paslaugas. Sutartis nutraukta 2021-03-31 Pastato bendrojo naudojimo objektų priėmimo – perdavimo aktu perdavus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir jų administravimo, eksploatavimo ir kitų funkcijų vykdymą kitam administratoriui. Atsakovė, būdama viena iš daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų, nemokėjo ieškovės priskaitytų mokesčių už teikiamas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, nemokėjo pagal teisės aktus privalomų mokėti kaupiamųjų lėšų. Atsakovės skola, susidariusi už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 sudaro 3622,94 Eur. Paslaugų, už kurias susidarė minėta skola, turinys yra detalizuotas atsakovei išrašytoje ir mokėjimui pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas paslaugas 2021 m. kovo mėn. Nr. MOK1011008. Sutarties apyvartos ataskaitoje, sudarytoje už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 yra detalizuotas bendros skolos sumos susidarymas. Iš ataskaitos matyti, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaitomi mokėtini mokesčiai ir išrašoma PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovė neatliko nei vieno skolą mažinančio mokėjimo. Ieškovė nurodė, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (t. y. butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus įstatymo nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 8 d.). Pasitelkus sutartinį administratorių, jam susitarimu gali būti perduodama dalis ar visos valdytojui tenkančios funkcijos ir pareigos. CK 4.83 str. 3 d. nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 str. 3 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Tačiau atsakovė nevykdo pareigos mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai jai tenkančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai, atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkė, nevykdo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius.

Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo teisę gauti administravimo ir kitokias išlaidas bei užmokestį už paslaugas grindžia 2019-02-20 vystytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai turėjusio jungtinės sutarties dalyvių pritarimą, su ieškove sudaryta sutartimi Nr. 19-02-20/01, kuria ieškovei pavedė vykdyti daugiabučio namo administravimo funkcijas. Nurodo, kad tarp butų ir kitų patalpų savininkų kaip bendraturčių susiklostantiems santykiams reguliuoti skirti CK 4.82–4.85 straipsniai nenustato, kad jungtinės veiklos sutartis sukuria teises ir pareigas bendraturčiams, kurie nėra jos šalys. Atsakovė nurodė, kad nepamena, jog būtų pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį ir pavedusi vystytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva nuspręsti dėl administratoriaus parinkimo bei sąlygų dėl administravimo paslaugų teikimo; ji tokios sutarties neturi; VĮ „Registrų centras“ tokia sutartis nebuvo registruota ir išviešinta; duomenys apie turto administravimo faktą VĮ „Registrų centras“ nebuvo įregistruoti. 2021-03-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-1024, daugiabučiui namui, kaip neturinčiam administratoriaus Kauno miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva paskyrė administratorių UAB „(duomenys neskelbtini) “.  Nurodė, kad atsakovės `turto pirkimo-pardavimo sutartyse (pvz.: pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3990 6.2.4.6 p. ) numatyta, kad visu laikotarpiu, nuo nuosavybės teisės į butą perdavimo momento iki pirkėjo visų sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais sudarymo savo vardu, pirkėjas įsipareigoja mokėti visus komunalinius ir eksploatavimo mokesčius, pagal pardavėjo pateiktas sąskaitas – faktūras. Pardavėjas jokių sąskaitų atsakovei neteikė. Sutarties 6.2.4.6.1. p. nustatyta, kad tuo atveju, kai pardavėjas bus įregistravęs gyvenamojo namo statybos užbaigimo aktą (statybos užbaigimo aktas buvo įregistruotas 2020-01-02) VĮ „Registrų centras“, ir pardavęs visus turtinius vienetus gyvenamajame name ir sklype, o namo gyventojai nebus įkūrę bendrijos ar pasirinkę namo administratoriaus, pirkėjas įsipareigoja sudaryti paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėjo nurodyta, namą administruojančią bei komunalines paslaugas teikiančia bendrove (bendrovėmis), kuri (kurios) atsakingos už gyvenamajame name esančios centrinės šildymo sistemos eksploataciją, vandens pašildymą butui, buitinių atliekų išvežimą, teritorijos priežiūrą, apsaugą ir t.t.  Atsakovė nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, jai pasirašyti sutartį su vystytojo nurodytu paslaugų teikėju, jei namo gyventojai nebūtų sudarę bendrijos, atsiranda nuo to momento, kuomet įregistruojamas namo užbaigtumas ir pardavėjas parduoda visus turtinius vienetus. Statyba buvo baigta ir įregistruota nuo 2020-01-02; paskutiniai turtiniai vienetai parduoti 2022-02-11, todėl neaišku, kokiu pagrindu jai buvo pateiktos ieškovės sąskaitos už laikotarpį nuo 2019-03-31 iki 2021-03-31 (jei laikyti, kad vystytojas turėjo teisėtą jungtinės veiklos sutartį). Nurodo, kad ieškovės veikla, teiktos sąskaitos kelia abejonių. Pirma, daugiabučio namo administravimo faktas nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“. Antra, ieškovė nesąžiningai paskirstydavo lėšas daugiabučio namo savininkams, neteikdama sąskaitų arba nepagrįstai sumažindama sąskaitas pačiam vystytojui ir 2019-02-20 sutarties Nr. 19-02-20/01 dalyviui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepaisant to, kad daugiabučio namo savininkai ne kartą žodžiu, telefonu reikalavo paaiškinti, kokiu principu yra paskirstomos administravimo išlaidos, suvartotų dujų paskirstymas ar kitos paslaugos, niekada tokių paaiškinimų iš ieškovės nesulaukdavo. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Tačiau butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas, kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais, pavyzdžiui, Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR. 1.12.05:92002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, galima atsisakyti mokėti esant dviem sąlygoms: a) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir b) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Nurodė, kad nepaisant aukščiau nurodytų nesutikimo priežasčių, nesutinka su reikalaujama suma ir dėl šių priežasčių:

 

 

Sąskaitos numeris	Suma	Nesutikimo priežastys
MOK1004833	73,06	tarifai neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymą visiems butams ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1004962	76,63	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymą visiems butams ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1005154	86,62	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1005393	84,63	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti visų paslaugų sumų paskirstymą butams ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1005557	128,2	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti visų paslaugų sumų paskirstymą savininkams ir pateiktas sąskaitas vystytojui. Sąskaitos dalis už UAB "(duomenys neskelbtini) " abonentinį mokestį patikrintinos, nes suma nereali. Ieškovas įpareigotinas pateikti išlaidas ir paskirstymą pagrindžiančius dokumentus.
MOK1005807	87,54	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti visų paslaugų sumų paskirstymą savininkams ir pateiktas sąskaitas vystytojui. Sąskaitoje nebėra vandens abonentinio mokesčio, atsiranda vanduo bendroms reikmėms. Koks tai vanduo bendroms reikmėms?
MOK1005994	76,63	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti visų paslaugų sumų paskirstymą savininkams ir pateiktas sąskaitas vystytojui. Sąskaitoje nebėra vandens abonentinio mokesčio, nėra vandens bendroms reikmėms. Koks tada buvo vanduo prieš tai esančiose sąskaitose?
MOK1006195	96,23	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti visų paslaugų sumų paskirstymą savininkams ir pateiktas sąskaitas vystytojui. Sąskaitoje nebėra vandens abonentinio mokesčio, nėra vandens bendroms reikmėms. Koks tada buvo vanduo prieš tai esančiose sąskaitose? Kodėl, jei viską skaičiuoja pagal turimo turto kvadratūrą, šiuo atveju už garažo kvadratūrą nebuvo skaičiuojama? Nėra aišku, kiek iš viso kainavo paslauga, kodėl nesikreipta dėl garantijos.
MOK1006458	76,63	nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymą visiems savininkams ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1006677	57,03	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1006945	71,3	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1007239	274,8	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, patalpų šildymo paskirstymą kiekvienam butui.
MOK1007424	71,3	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1007780	139,1	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1008039	81,75	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1008297	80,99	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
PAP100134	502,1	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1008712	117,5	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1009021	116	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1009313	121,3	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1009546	128,7	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1009828	146,9	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1010098	183	šios sąskaitos atsakovė nėra gavusi, ieškovė įpareigotina pateikti
MOK1010451	341,9	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1010674	215	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.
MOK1011008	188,1	dalis tarifų neatitinka ieškinyje nurodytos sutarties 2019-02-20 tarifų; nesąžiningai priskiriamos administravimo, pastato techninės priežiūros, šilumos punkto, karšto vandens tiekimo sistemų techninės priežiūros, teritorijos priežiūros, atliekų išvežimas garažo patalpoms. Garažas nėra šildomas, karštas vanduo netiekimas, garažas nevalomas. Ieškovas įpareigotinas pateikti paskirstymo pagrindimą, dujų suvartojimo paskirstymo pagrindimą ir pateiktas sąskaitas vystytojui.

 

Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais; namo techninė priežiūra buvo neatliekama; vystytojas paliko daug statybinio broko, ieškovė neatliko jokių administravimo veiksmų, kad tie brokai būtų nustatyti; dėl ieškovės kaltų veiksmų/neveikimo (jeigu laikyti, kad ieškovė veikė teisėtai), ji patyrė nuostolių, nes nesant administratoriaus įregistravimo fakto VĮ „Registrų centras“, statybos inspekcija neišdavė statybą leidžiančio dokumento atlikti patalpų rekonstrukcijos darbus, ir dėl šios priežasties jai buvo paskirta 1 750 Eur bauda už atliktus statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad didžioji pareikšto reikalavimo dalis yra atsakovės skola, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovei, įvykdžiusiai prievolę už atsakovę atsakovės kreditoriams, ir atsakovės atžvilgiu tapusiai kreditore, kaip numatyta CK 6.50 str. 3 d. Atsakovė dujas, vandenį vartojo, atliekų išvežimo paslauga atsakovei buvo teikiama, aplinkos tvarkymas yra privalomas pagal taikytinus teisės aktus. Apie minėtų prekių ir paslaugų gavimą/teikimą atsakovei buvo žinoma, atsakovė į minėtų paslaugų teikėjus nesikreipė, jai teikiamų paslaugų neatsisakė, nesudarė paslaugų teikimo sutarčių savo vardu, neatliko jokių kitų su tuo susijusių veiksmų. Mažesnioji skolos sudėtinė dalis yra skola, susidariusi už ieškovės atsakovei teiktas atlygintines administravimo ir eksploatavimo paslaugas pagal 2019-02-20 sutartį. Naudojamo pastato techninė priežiūra yra privaloma pagal taikytinus teisės aktus. Įstatymas nenumato galimybės statinio naudotojui pasirinkti ar vykdyti naudojamo statinio techninę priežiūrą, ar jos nevykdyti. Šiuo atveju daugiabutis gyvenamasis namas buvo pradėtas naudoti/eksploatuoti, butų savininkai įsirengė ir apsigyveno įsigytuose butuose, todėl statytojas (butų pardavėjas) įgyvendino teisę ir pareigą, nustatytą tiek įstatyme, tiek su butų pirkėjais sudarytose notarinėse pirkimo – pardavimo sutartyse, pasirūpinti naudojamo statinio technine priežiūra ir tinkamu statinio bendrojo naudojimo objektų administravimu/eksploatavimu, šiuo tikslu su ieškove ir buvo sudaryta 2019-02-20 sutartis. Atsakovė neginčijo, kad paslaugas gavo ir jomis naudojosi; atsakovės atstovas pats asmeniškai dalyvavo ieškovės organizuojamuose susirinkimuose, tokiu būdu atitinkamu laikotarpiu savo veiksmais pripažindamas, kad ieškovė vykdė sutartinio administratoriaus funkcijas; ieškovės išrašomas sąskaitas gavo, jas priėmė, jų negrąžino; ieškovės sąskaitas atsakovė deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI), tokiu būdu šias sąskaitas ir pagal jas kylančias savo prievoles pripažindama savo pačios aktyviais veiksmais; į savo buhalterinę apskaitą įtraukdama ir VMI deklaruodama išrašytas sąskaitas atsakovė pasinaudojo mokestinėmis lengvatomis, t. y. sumažino savo apmokestinamąjį pelną ir pasinaudojo PVM atskaita. Atsakovė nurodo, kad nepamena, jog būtų sudariusi jungtinės veiklos sutartį, taigi atsakovė neginčija šios sutarties sudarymo ir jos egzistavimo faktų. Ieškovė nurodė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta; ji jos neturi ir neturėjo, nes nėra sutarties šalis ir neturi pareigos nei sutartį turėti ir saugoti, nei ją registruoti Nekilnojamojo turto registre, o šios aplinkybės, už kurias ji nėra atsakinga, negali būti vertinamos kaip priežastis, dėl kurios ji neturėtų teisės gauti administruojant daugiabutį namą savo patirtų išlaidų atlyginimo ar butų savininkų naudai suteiktų paslaugų kainos. Atsakovė pripažįsta, kad notarine nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi turto pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)‘ įsipareigojo mokėti visus komunalinius ir eksploatavimo mokesčius nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo iki komunalinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo savo vardu. Atsakovė pati įsipareigojo mokėti visus nurodytus mokesčius pagal 6.2.4.6 ir 6.2.5 punktus, tačiau šių mokesčių nemokėjo, mokesčius už atsakovę sumokėjo ieškovė, o už ieškovės teikiamas turto administravimo ir eksploatavimo paslaugas atsakovė taip pat neatsiskaitė; teisiškai nereikšminga aplinkybė yra tai, kuris asmuo atsakovei išrašė sąskaitas – butų pardavėjas ar ieškovė, nes atsakovės teisės ir pareigos dėl to nesikeičia; vienintelė pagal atsakovės sudarytos turto pirkimo - pardavimo sutarties 6.2.4.6 punkte nustatytos pareigos mokėti nurodytus mokesčius sąlyga yra pardavėjo pateikiamų atitinkamų sąskaitų faktūrų faktas. Jokie reikalavimai nei sąskaitų turiniui, nei teikiamų paslaugų turiniui, nei sąskaitų išrašymo pagrindui nėra nustatyti; nenustatyta koks asmuo turi teisę išrašyti šias sąskaitas, t. y. nesusitarta dėl konkretaus paslaugų pardavėjo asmens. Šiuo atveju atsakovė gavo sąskaitas už jos įsigyto turto atžvilgiu teiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, tačiau atsisako jas apmokėti. Sąskaitas atsakovei pateikė ne pats pardavėjas, o tiesiogiai atitinkamų paslaugų tiekėjas, kuris tokiam elgesiui įsipareigojo paslaugų sutartimi, sudaryta su pardavėju, veikiančiu kaip jungtinės veiklos sutarties įgaliotinis. Tai vienintelis skirtumas tarp to, ką turto pirkimo – pardavimo sutartimi įsipareigojo atsakovė, ir faktiškai įvykusio fakto, t. y. skiriasi tik asmuo, kuris tiesiogiai pateikė sąskaitą. Nurodė, kad pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties 6.2.4.6.1 punktą būtent pardavėjui suteikta teisė vienašališkai nuspręsti su kokiu konkrečiu paslaugų teikėju bendradarbiauti ir kuris administratorius teiks namo butų savininkams komunalines, eksploatacines ir kitas reikalingas paslaugas. Pirkėjo/atsakovės teisės ar interesai dėl to nenukentėjo, kad sąskaitas jam teikė ne pats pardavėjas asmeniškai, o per parinktą atitinkamų paslaugų teikėją (ieškovę). Atsakovė yra davusi rašytinį sutikimą dėl išlaidų apmokėjimo ne tik aukščiau aptartuose atsakovės sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties punktuose, bet ir papildomai aiškiai nustatytas šios sutarties 6.2.5. punkte. Nurodė, kad visus paskaičiavimus pagrindė, atsakovė skaičiavimų savų neteikė.

Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė ieškinį atmesti. Atstovas direktorius papildomai nurodė, kad ieškovė veikė neteisėtai, duomenų apie jungtinės veiklos sutartį nėra, apie administravimo faktą nebuvo jokio įrašo VĮ Registrų centras, dėl ko jis negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, nes buvo prašoma pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, su įregistruotu juridiniu faktu apie nustatytą turto administravimą ir nurodytu paskirtu turto administratoriumi, patyrė nuostolius. Nesant tokio fakto, 2021-03-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-1024, daugiabučiui namui, kaip neturinčiam administratoriaus Kauno miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva paskyrė administratorių UAB „(duomenys neskelbtini) “. Ieškovė veikdama savavališkai neteisingai paskirstė atsakovei mokėtinas sumas, namas yra naujas, nuostoliai šilumą yra neprotingai dideli, skirstant išlaidas namo gyventojai turėjo apmokėti statytojo, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ butų šildymo išlaidas. Ieškovė niekada nėra paaiškinusi už ką reikia mokėti tokio dydžio sąskaitas, paslaugos atliktos nekokybiškai, laiptinės nebuvo valomos, teritorija neprižiūrėta, dirbo fiziniai asmenys pagal verslo liudijimus. Skaitikliai šilumos buvo be metereologinės patikros, naujasis butų administratorius juos visus pakeitė, jie buvo sugedę,  ieškovė kas mėnesį nenurašinėjo duomenų, nors tokią pareigą turėjo. Ieškovei buvo žodžiu reiškiamos pretenzijos dėl paslaugų kokybės, bet ieškovė nereagavo. Liudytojai patvirtins aplinkybes, kad ieškovės veiksmai yra nesąžiningi. Notarinėmis sutartimis buvo susitarta, kad sąskaitas pateiks pardavėjas, todėl ieškovės teiktos sąskaitos neteisėtos ir jis atsisako mokėti. Atsakovei nekyla pareiga apmokėti išlaidas, kurioms sutikimas nebuvo duotas. Iš sąskaitų matyti, kad plotai neatitinka atsakovės valdomų plotų, garažas nešildomas, bet reikia mokėti, ieškovė niekaip ir nepaaiškino kaip buvo apskaičiuota tiksliai susidariusi skola.

 

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

iš bylos rašytinių duomenų, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini)  (toliau – daugiabutis namas), bendrojo naudojimo objektai byloje aktualiu laikotarpiu buvo valdomi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos dalyviai, atstovaujami įgalioto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovė sudarė 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01 (toliau – Sutartis), kuria susitarė dėl daugiabučio namo administravimo, eksploatavimo, komunalinių ir kitų atlygintinų paslaugų teikimo. Sutarties pagrindu ieškovė teikė Sutartyje nurodyto turinio ir apimties paslaugas už Sutartyje numatyto dydžio atlygį. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 teikė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, pagal teisės aktus privalomas statinio techninės priežiūros paslaugas ir kitas komunalines paslaugas. Sutartis nutraukta 2021 m. kovo 31 d., pastato bendrojo naudojimo objektų priėmimo – perdavimo aktu perdavus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus ir jų administravimo, eksploatavimo ir kitų funkcijų vykdymą kitam administratoriui, - UAB „(duomenys neskelbtini) “. Atsakovė nuosavybės teise valdo daugiabučiame name esančius butus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , buto Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , buto Nr. (duomenys neskelbtini)) bei (duomenys neskelbtini)  dalį negyvenamosios patalpos - požeminio garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ). Atsakovė, būdama viena iš daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų, nemokėjo ieškovės priskaitytų mokesčių už teikiamas bendrojo naudojimo objektų administravimo, techninės priežiūros ir kitas paslaugas, nemokėjo kaupiamųjų lėšų. Atsakovės skola ieškovei, susidariusi už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31, sudaro 3622,94 Eur. Skola susidarė: už suteiktas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas (eilutės sąskaitose: „administravimo paslauga“, „pastato techninė priežiūra“, „šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra“) ir negrąžinus ieškovei išlaidų, kurias ieškovė patyrė atsakovės interesais, t. y. už atsakovę įvykdžiusi atsakovei tenkančią piniginę prievolę atitinkamų komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams.

Atsakovė ginčija pareigą mokėti skolą ieškovei motyvuodama tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes į bylą nėra pateikta jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu vystytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai turėjo jungtinės veiklos sutarties dalyvių pritarimą  pasirašyti 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-01/01, kuria ieškovei pavedė vykdyti daugiabučio namo administravimo funkcijas; jungtinės veiklos sutartis nebuvo registruota VĮ „Registrų centras“ ir išviešinta; duomenų apie administravimo faktą VĮ „Registrų centras“ taip pat nėra; atsakovė nepamena, kad būtų pasirašiusi jungtinės veiklos sutartį ir pavedusi vystytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva spręsti dėl administratoriaus parinkimo bei sąlygų dėl administravimo paslaugų teikimo, todėl ji jai nėra privaloma; be to  2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. spalio 29 d. notarinėmis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis turto pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne ieškovei,  įsipareigojo mokėti visus komunalinius ir eksploatavimo mokesčius nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo iki komunalinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo savo vardu; taip pat ginčija sąskaitose nurodytus tarifus; administravimo ir techninės priežiūros išlaidų skirstymą; šildymo sistemų priežiūros mokesčio priskyrimą negyvenamajai patalpai (garažui); teritorijos priežiūros mokesčio skirstymą negyvenamajai patalpai (garažui); vandens tiekėjo priskaitytų sumų, kurios buvo skirstomos, patikrinimą; tarifų teritorijos tvarkymui ir laiptinių valymui pokyčius; dujų suvartojimo paskirstymą.

 

Dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo formos ir ieškovės teisės reikšti byloje reikalavimą priteisti skolą iš atsakovės

 

CK 4.236 straipsnio 2 dalis įtvirtina kito asmens turto administravimo nustatymo pagrindus – administravimas gali būti nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. CK nurodytais atvejais administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu. Atsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu asmuo administruoja kitam asmeniui priklausantį turtą, gali būti išskiriamas sutartinis administravimas ir administravimas pagal įstatymą. Sutartinis administravimas atsiranda tuomet, kai turto savininkas savanoriškai išreikšdamas savo valią kitam asmeniui suteikia teises administruoti jam priklausantį turtą sudarydamas sandorį. Tokio susitarimo tikslu gali būti savininko siekis kuo ekonomiškiau ir pačiu naudingiausiu įmanomu būdu pasinaudoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnyje nurodytas atvejis, kai turto administravimas nustatomas administraciniu aktu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Siekdamas efektyvaus jų tvarkymo, įstatymų leidėjas nustato pagrindines šių objektų administravimo (t. y. tvarkymo, priežiūros) teisines formas – namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas arba tvarką, kurią nustato savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartis (CK 4.84 ir 4.85 straipsniai). Namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams nesudarius nei bendrijos, nei jungtinės veiklos sutarties, įstatymų leidėjas tokių objektų administravimą paveda savivaldybės institucijos paskirtam turto administratoriui (CK 4.84 straipsnis). Sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Tik tais atvejais, kai butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija (CK 4.84 straipsnio 2 dalis).

 

Nagrinėjamu atveju ieškovė įridinėja, kad daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , savininkai ginčo aktualiu laikotarpiu buvo pasirinkę vieną iš bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų, o būtent sudarė jungtinės veiklos sutartį ir per įgaliotinį sudarė sutartį su administratoriumi, atsakovė argumentuoja, kad nesant į bylą pateiktos jungtinės veiklos sutarties, ieškovė 2019 m. vasario 20 d. sutarties pagrindu veikė neteisėtai.

   

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas, 2016 m. birželio 7 d. nutarimas). Daugiabučiams namams išsaugoti pagal CK 4.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinis su ieškove pasirašė 2019 m. vasario 20 d. administravimo paslaugų sutartį, nepateikta. Ieškovė nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties neturi, nes nėra šios sutarties šalis. 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarta išreikalauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo pasirašė su ieškove 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01, kopiją su visais priedais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdydama teismo įpareigojimą, raštu informavo, kad 2019 metų pradžioje buvo pabaigta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , statyba. Statybos metu ir pabaigus statybų, parduodamus daugiabučio namo butus palaipsniui įsigijo pirkėjai savo asmeniniais ar verslo interesais. Statytojas (vystytojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų pradžioje nuosavybės teise valdė didžiąją dalį name esančių butų (daugiau nei 51 procentą). Nuo daugiabučio gyvenamojo namo statybos pabaigos momento pagal įstatymą numatyta pareiga vykdyti statinio naudojimo techninę priežiūrą. Naudojant statinį - daugiabutį gyvenamąjį namą turi būti pasirūpinta tinkamu namo bendrojo naudojimo objektų administravimu, sudarytos sutartys su komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais, užtikrinant savalaikį buitinių atliekų tvarkymą (išvežimą), laiptinių švaros palaikymą ir kitų būtinų paslaugų teikimą. Dėl nurodytos priežasties daugumos butų (daugiau nei 51 procentas) savininkų sprendimu nutarta daugiabučio namo objektų-valdymą organizuoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu paskirti daugumos butų savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja, organizavo atranką ir sudarė administravimo, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikimo sutartį su geriausią kainą atitinkamų paslaugų rinkoje pasiūliusiu paslaugų teikėju. Tokiu būdu sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini) “. Teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauti jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdama kaip jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo pasirašė su ieškove 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01, kopiją su visais priedais. Teismui praneša, kad šio įpareigojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės įvykdyti, nes reikalaujamų pateikti dokumentų kopijų neturi. Nuo 2020 metų vyko pokyčiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, taip pat keitėsi vadovybė ir įgalioti asmenys, buvo parduoti daugiabučio namo butai, o nuo 2021 m. pradžios jungtinės veiklos sutartis negalioja, kadangi buvo pakeistas namo bendrųjų objektų valdymo administravimo būdas (paskirtas administratorius).

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nepamena, jog būtų sudariusi jungtinės veiklos sutartį ir pavedusi vystytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo iniciatyva nuspręsti dėl administratoriaus parinkimo bei sąlygų dėl administravimo paslaugų teikimo, nors jau pagal 2017 m. liepos 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgijo butą adresu (duomenys neskelbtini); 1/9 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje požeminio garažo adresu (duomenys neskelbtini)  ir 1/40 dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini)  (kitas objektas įgytas 2019-10-29), taigi sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovė iš esmės neginčija jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir jos egzistavimo faktų. Pabrėžta, kad nors atsakovė ir nepamena ar pasirašė jungtinės veiklos sutartį, šios sutarties neturi, bet ji jai ginčo aktualiu laikotarpiu buvo galiojanti, nes bendraturčiai sprendimus priima bendraturčių daugumos pagrindu (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 12 straipsnis, CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Statytojas (vystytojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu nurodė, kad 2019 metų pradžioje nuosavybės teise valdė didžiąją dalį name esančių butų (daugiau nei 51 procentą), į bylą pateiktas 2019-02-04 butų patalpų sąrašas, iš kurio matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) buto, statytojui priklausė 10 butų, tačiau raštiniuose paaiškinimuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad daugumos butų (daugiau nei 51 procentas) savininkų sprendimu nutarta daugiabučio namo objektų-valdymą organizuoti jungtinės veiklos sutarties pagrindu, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu paskirti daugumos butų savininkę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas leidžia daryti išvadą, kad ne statytojo, o daugumos savininkų sprendimas buvo sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Nurodyti balsavimo rezultatai nėra nuginčyti, todėl vertinti atsakovės poziciją kaip teisingą šios bylos kontekste, nepateikus jos teiginius patvirtinančių faktų, vartojant sąvoką galimai ((duomenys neskelbtini) straipsnis) reikštų prieštarauti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) , namo būtų ir kitų patalpų savininkų valiai. CK 4.85 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 6 dalis). Sutiktina su ieškove, kad atsakovė savo atsiliepime į ieškinį neteisingai aiškina jungtinės veiklos sutartį, nes šiuo atveju tai nėra civilinė sutartis, reglamentuota CK 6.969 str. Tai yra sutartis, kuri pagal CK 4.83 str. 3 d. pasirašoma daugiabučio namo butų savininkų, tikslu pasirinkti savo bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formą bei įgyvendinti savo pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Atsakovės argumentai apie sutarties uždarumo principą ir jungtinės veiklos sutarties netaikymą tiems asmenims, kurie jos nepasirašė yra atmestini kaip nepagrįsti, nes pasak kasacinio teismo praktikos tokios teisės taikymo taisyklės taikomos tais atvejais, kai statinys yra ne daugiabutis gyvenamasis namas, o kitos paskirties pastatas (2023 m. vasario 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-403/2023). Pastaruoju atveju, kitos paskirties pastato patalpų savininkų sudarytos pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo sutartys vertintinos ne kaip daugiabučio namo butų savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutarties pagal CK 4.83 str. 3 d., o kaip civilinė sutartis, kuri įpareigoja tik ją sudariusius asmenis. CK 1.75 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo. Pagal į bylą pateiktą 2019 m. vasario 20 d. sutartį Nr. 19-02-20/01 matyti, kad nekilnojamojo turto vystytojas (butų pardavėjas) UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydamas, kad veikia kaip jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo, Sutarties pagrindu pasitelkė ieškovę daugiabučio namo gyventojų interesais teikti konkrečias administravimo paslaugas. Sutiktina, kad ieškovė negali būti atsakinga už tai, jog jungtinės veiklos sutartis neregistruota Nekilnojamojo turto registre ar, kad ieškovė jos neturi, o šios aplinkybės, už kurias ieškovė nėra atsakinga, negali būti vertinamos kaip priežastis, dėl kurios ieškovė neturėtų teisės reikalauti administruojant daugiabutį namą savo patirtų išlaidų atlyginimo ar butų savininkų naudai suteiktų paslaugų kainos. Tai, kad nėra pateiktas į bylą sutarties 9.1. p. numatytas priedas – Klientų narių visuotinio susirinkimo protokolo kopija, ieškovė nurodė, kad tokio protokolo nėra, tai šabloninė sutarties sąlyga, teismo vertinimu nekeičia sutarties turinio esmės, nes sutartį pasirašė jungtinės veiklos sutarties įgaliotas asmuo, kuris buvo įgaliotas informuoti ir supažindinti bendraturčius su šios sutarties sąlygomis ir kiekvienam iš jų iš sutarties kylančiomis teisėmis ir pareigomis (sutarties 2.5 p., 2.6 p.), atsakovė priešingų faktų nepateikė. CK 4.236 straipsnio formuluotė neatskleidžia turto administravimo sampratos, o tik nurodo, kad šio kodekso skyriaus normos reglamentuoja kiekvieno asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veiklą, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas ar kiti įstatymai numato kitą administravimo būdą. Administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę tik į atlyginimą už nurodytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis). Taigi administravimo instituto esmė yra ta, kad šio instituto pagrindu valdant, naudojant ir disponuojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, nurodytos teisės yra įgyvendinamos ne administratoriaus, o būtent naudos gavėjo (šiuo atveju – Namo butų savininkų) naudai. Ši nuostata neatsiejama nuo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų teisės pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių, t. y. būtent daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę nuspręsti, kas administruos jų bendrojo naudojimo objektus, nes tokiu būdu butų savininkai įgyvendina savo nuosavybės teises. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta ginčo aktualiu laikotarpiu. Tačiau CK 4.254 straipsnyje nėra nurodyta imperatyvi pareiga įregistruoti jungtinės veiklos sutartį kaip bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formą ar registruoti pastato administravimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad 2021 m. kovo 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A-1024, daugiabučiui namui, kaip neturinčiam administratoriaus Kauno miesto savivaldybės administracija savo iniciatyva paskyrė administratorių UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau kaip matyti iš nurodyto įsakymo sprendimas priimtas atsižvelgiant į Butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini)  balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2021 m. kovo 18 d. posėdžio protokolą, kas teisiškai patvirtina, kad butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) , savininkai namo bendrojo naudojimo objekto administratoriumi pasirinko UAB „(duomenys neskelbtini) “, taigi pakeitė bendrojo naudojimo objektų valdymo formą, šis protokolas atsakovei nėra siurprizinis, nes jis pagal LITEKO duomenis atsakovo yra pateiktas į administracinę bylą Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. eI3-6751-423/2022. Nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės abejonių dėl 2019 m. vasario 20 d. administravimo sutarties neteisėtumo, nes kol sutartis galiojanti, nenuginčyta, ji šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Atsakovė taip pat nurodė, kad dėl ieškovės kaip administratoriaus neįregistravimo fakto VĮ Registrų centras patyrė nuostolius, nes 2021-01-04 pateiktus prašymą išduoti leidimą atlikti statinio kapitalinį remontą, pagal daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , patalpos (Unik.Nr.(duomenys neskelbtini) ) (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, prašymas buvo atmestas nurodant: pateikti butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo, priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopiją (LR statybos įstatymo 27 str. 5 d. 7 p.); pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, su įregistruotu juridiniu faktu apie nustatytą turto administravimą ir nurodytu paskirtu turto administratoriumi (LR statybos įstatymo 3 str. 2 d. 3 p., LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str. 8 p.); VĮ Registrų Centras NT išrašo duomenimis juridinis faktas yra Areštas ir Hipoteka. SLD procedūros gali būti tęsiamos tik pateikus hipotekos kreditoriaus sutikimą ir panaikinus draudimą disponuoti nekilnojamuoju turtu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Tačiau nagrinėjamu atveju atsisakymas išduoti statybos leidimą atsakovei nėra siejamas išskirtinai su administravimo fakto neišviešinimu, kadangi LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovei 2021 m. rugsėjo 6 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (adresu (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 3 kartus kreipėsi su prašymu pratęsti terminą (administracinės bylos Ne. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina, kad savavališka statyba nėra įteisinta, net ir pasikeitus administratoriui ir išviešinus šį faktą. 

Atsakovė teismui pateikė 2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. spalio 29 d. notarine tvarka patvirtintas Pirkimo-pardavimo sutartis ir pripažįsta, kad šiomis sutartimis turto pardavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo mokėti visus komunalinius ir eksploatavimo mokesčius nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo iki komunalinių paslaugų teikimo sutarčių sudarymo savo vardu (6.2.4.6 ir 6.2.5 punktai), bet ne ieškovei, todėl mokesčių nemokėjo, mokesčius už atsakovę sumokėjo ieškovė, o už ieškovės teikiamas turto administravimo ir eksploatavimo paslaugas atsakovė neatsiskaitė, motyvuodama, kad ieškovė veikė neteisėtai. Sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė yra tai, kuris asmuo atsakovei išrašė sąskaitas – butų pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar ieškovė, nes atsakovės teisės ir pareigos dėl to nesikeičia (6.2.4.6. p). Vienintelė pagal atsakovės sudarytas turto pirkimo - pardavimo sutartis, - 6.2.4.6 punkte nustatytos pareigos mokėti nurodytus mokesčius sąlyga yra pardavėjo pateikiamų atitinkamų sąskaitų faktūrų faktas. Jokie reikalavimai nei sąskaitų turiniui, nei teikiamų paslaugų turiniui, nei sąskaitų išrašymo pagrindui nėra nustatyti; nenustatyta koks asmuo turi teisę išrašyti šias sąskaitas, t. y. nesusitarta dėl konkretaus paslaugų pardavėjo asmens. Šiuo atveju atsakovė gavo sąskaitas už jos įsigyto turto atžvilgiu teiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, tačiau atsisako jas apmokėti dėl to, kad sąskaitas pateikė ieškovė. Sąskaitas atsakovei pateikė ne pats pardavėjas, o tiesiogiai atitinkamų paslaugų tiekėjas, kuris tokiam elgesiui įsipareigojo 2019 m. vasario 20 d. paslaugų sutartimi. Dėl sąskaitą išrašančio asmens nebuvo susitarta. Tačiau atsakovė savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino sutinkanti, kad sąskaitas pateiktų ieškovė, nes visas ginčo sąskaitas kaip paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu gavo ir priėmė; atsakovės atstovas posėdyje nurodė, kad dalyvavo ieškovės organizuojamuose susirinkimuose, tokiu būdu atitinkamu laikotarpiu savo veiksmais pripažindamas, kad ieškovė vykdė sutartinio administratoriaus funkcijas; ieškovės išrašomų sąskaitų negrąžino; ieškovės sąskaitas deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI), tokiu būdu šias sąskaitas ir pagal jas kylančias savo prievoles pripažindama savo pačios aktyviais veiksmais; į savo buhalterinę apskaitą įtraukdama ir VMI deklaruodama išrašytas sąskaitas atsakovė pasinaudojo mokestinėmis lengvatomis, t. y. sumažino savo apmokestinamąjį pelną ir pasinaudojo PVM atskaita. Kaip matyti iš bylos duomenų, statybos užbaigimo aktas pasirašytas 2020-01-02, tačiau patys statybų darbai pabaigti dar 2019 m., nes gyventojai jau gyveno, tai patvirtina 2019-10-01 iki 2019-10-31 Apyvartos žiniaraštis pagal objektą. Sutiktina su ieškove, kad butus įsigiję pirkėjai pradėjo naudotis ir eksploatuoti butus bei namo bendrojo naudojimo objektus anksčiau, nei teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas statybos užbaigimo aktas ir anksčiau, nei pardavėjui pavyko parduoti visus butus, todėl eksploatuojant turtą ir naudojantis su juo susijusiomis teisėmis, tuo pačiu privaloma vykdyti ir su turtu susijusias pareigas, t. y. šiuo atveju – rūpintis turtu, jį prižiūrėti, pagal poreikį tvarkyti ir remontuoti. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ginčo laikotarpiu būtų siekusi sudaryti sutartis su komunalines paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, kurios būtų atsakingos už gyvenamajame name esančios centrinės šildymo sistemos eksploataciją, vandens pašildymą butui, buitinių atliekų išvežimą, teritorijos priežiūrą, apsaugą ir pan. Atsakovė atsiliepime remiasi teisės aktais (CK 4.83 str. 4 d.), pagal kuriuos butų savininkui suteikiama teisė atsisakyti apmokėti išlaidas, kai: a) dėl jų nėra priimto sprendimo, b) kai buto savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti, nes šiuo atveju priimtas bendraturčių sprendimas dėl administravimo formos; pagal 2019-02-20 sutarties 3.1. p. yra priimtas sprendimas dėl namo administravimo, techninės priežiūros, laiptinių valymo, teritorijos priežiūros paslaugų teikimo, sutarta, kad bendraturčiai sumokės už administratoriaus ir kitų trečiųjų asmenų, už kurių suteiktas paslaugas ar patiektas prekes sumokėjo administratorius, suteiktas paslaugas ir/ar patiektas prekes; pagal 3.2 p. sutarties pagrindu aptarnaujamas gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , pastato paskirtis – gyvenamoji, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , butų skaičius name 9vnt.)/naudingas plotas m2, - 21 vnt. gyvenamosios paskirties, 1 – negyvenamosios paskirties/(duomenys neskelbtini)  kv. m.; pagal 3.3 p. nurodyta, kad 3.2. p. nurodyti duomenys kliento pareiškimu yra teisingi, pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenimis; 5 p. nurodyti sutarties pagrindu teikiamų paslaugų tarifai; be to atsakovė yra davusi rašytinį sutikimą dėl išlaidų apmokėjimo pagal 2017 m. liepos 11 d. ir 2019 m. spalio 29 d. notarine tvarka patvirtintas Pirkimo-pardavimo sutartis (6.2.4.6. ir 6.2.4.6.1. p). Be to, didžioji dalis pagal ieškovės išrašytas sąskaitas mokėtinų sumų yra atsakovės gautų ir suvartotų komunalinių patarnavimų kaina, kurią už atsakovę sumokėjo ieškovė, taigi šias išlaidas atsakovė negali atsisakyti atlyginti ieškovei (CK 6.50 str. 3 d.; 6.114 str. 1 d.). Dėl nustatytų faktų ir teisinio reguliavimo, teismas sprendžia, kad ieškovė turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį atsakovei.

 

Dėl skolos pagrįstumo

 

Taigi pagal ieškovės reikalavimą, atsakovės skola, susidariusi už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 sudaro 3 622,94 Eur. Paslaugų, už kurias susidarė minėta skola, turinys yra detalizuotas atsakovei išrašytose ir mokėjimui pateiktose PVM sąskaitose faktūroje už suteiktas paslaugas, sutarties apyvartos ataskaitoje, sudarytoje už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2021-03-31 yra detalizuotas bendros skolos sumos susidarymas. Iš ataskaitos matyti, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo priskaitomi mokėtini mokesčiai ir išrašoma PVM sąskaita faktūra, tačiau atsakovė neatliko nei vieno skolą mažinančio mokėjimo. Kaip nurodė ieškovė atsakovės skola susidarė už suteiktas administravimo ir techninės priežiūros paslaugas (eilutės sąskaitose: „administravimo paslauga“, „pastato techninė priežiūra“, „šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninė priežiūra“) ir negrąžinus ieškovei išlaidų, kurias ieškovė patyrė atsakovės interesais, t. y. už atsakovę įvykdžiusi atsakovei tenkančią piniginę prievolę atitinkamų komunalinių ir kitų paslaugų teikėjams. Atsakovė ginčija ieškovės išrašytose sąskaitose nurodytas sumas tiek atsiliepime, tiek papildomai teisminio nagrinėjimo metu raštu suformuluotuose klausimuose 2023 m. spalio 10 d. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė:

Dėl sąskaitoje Nr. MOK 1004833 nurodytų tarifų. 2019-02-20 Sutartis Nr. 19-02-20/01 (toliau – Sutartis) įsigaliojo ir tapo vykdytina nuo jos sudarymo dienos (Sutarties 7.1 punktas). Pirmoji sąskaita už suteiktas sutartines paslaugas (Nr. MOK 1004833) atsakovei išrašyta 2019-03-31. Ši sąskaita apima paslaugų teikimo laikotarpį nuo Sutarties pasirašymo dienos iki 2019 m. kovo mėnesio pabaigos, todėl Sutartyje numatytas tarifas proporcingai padidintas, kad paskaičiuota paslaugų kaina apimtų visą nurodytą paslaugų teikimo laikotarpį. Kartu su paaiškinimais teikiama ginčo aktualiu laikotarpiu parengtas taikytinų tarifų apskaičiavimas (2019 m. vasario mėn. administravimas 0,0056, pastatų techninė priežiūra 0,0169, šilumos punkto, sistemų priežiūra 0,0129; 2019 m. kovo mėn. administravimas 0,0174, pastatų techninė priežiūra 0,0526, šilumos punkto, sistemų priežiūra 0,0400; viso skirstyti 2019 m. kovo mėn. sąskaitose administravimas 0,0230, pastatų techninė priežiūra 0,0695, šilumos punkto, sistemų priežiūra 0,0529). Taigi tarifai atitinka 2019-02-20 sutartyje 5.1. punkte sutarties pagrindu administratoriaus teikiamus paslaugų tarifus. Dėl negyvenamosios (garažo) paskirties patalpos savininko pareigos mokėti šilumos ūkio techninės priežiūros išlaidas, nurodo, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal įstatymą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Taigi įstatymas nustato vienodą pareigą, kuri vienodai taikoma tiek butų, tiek ir kitų patalpų savininkams. Šiuo atveju garažo patalpa yra ne butas, o kita patalpa (negyvenamosios paskirties patalpa), kuri yra daugiabučiame name suformuota kaip atskirtas turtinis vienetas, nuosavybės teise priklausanti konkretiems savininkams, įskaitant atsakovę. Kartu su ieškiniu yra pateiktas VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašas, iš kurio matyti, kad pastate adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastato pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini) , yra registruota negyvenamoji patalpa – požeminis garažas su 18 automobilių stovėjimo vietų, registro tipas: patalpos/butai, adresas: (duomenys neskelbtini) , kurios (duomenys neskelbtini)  dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad atsakovei, kaip šios kitos patalpos savininkei, tenka minėta įstatyme nustatyta pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas; taip pat atmestini kaip teisiškai nepagrįsti atsakovės argumentai, kad bendraturčio pareiga proporcingai prisidėti prie visų CK 4.82 str. 3 d. nurodytų išlaidų, mokesčių ir rinkliavų mokėjimo taikytina tik butų, bet ne kitos paskirties patalpų savininkams. Garažai nėra šildomi, tokį klausimą kelia atsakovė. Tačiau remiantis įstatyminiu reguliavimu, atsakovė, esanti negyvenamosios patalpos (požeminio garažo) savininke, atitinkamoje dalyje yra ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendraturtė, todėl teisiškai nėra reikšminga, kad garažas nėra šildomas. Atsakovės pareiga mokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, atsakovei nustatyta daiktinės teisės normomis, nes ji yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), o bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir viešojo intereso.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ išlaidų paskirstymo.

Pagal pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitas matyti, kad už 2019 m. balandžio mėnesį ir 2019 m. gegužės mėnesį daugiabučiam gyvenamajam namui buvo priskaityta bendra 102,21 Eur suma (16,18 Eur + 86,03 Eur). Šią sumą padalijus iš gyvenamojo namo naudingo ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunamas 0,0480 tarifas, kuris įrašytas į atsakovei už 2019 m. gegužės mėnesį išrašytą sąskaitą Nr. MOK 1005154. Nurodytą tarifą padauginus iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, kuri lygi 6,82 Eur su PVM, padauginus iš atsakovei priklausančios patalpos Nr. R1 dalies ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, lygi 3,17 Eur su PVM. Už 2019 m. birželio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) “ priskaitė bendrą 81,79 Eur sumą, kurią padalijus iš gyvenamojo namo naudingo ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunamas 0,0384 tarifas, kuris įrašytas į atsakovei už 2019 m. birželio mėnesį išrašytą sąskaitą Nr. MOK 1005393. Nurodytą tarifą padauginus iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, kuri lygi 5,46 Eur su PVM, padauginus iš atsakovei priklausančios patalpos Nr. R1 dalies ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, lygi 2,54 Eur su PVM. Už 2019 m. liepos mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) “ priskaitė bendrą 527,73 Eur sumą, kurią padalijus iš gyvenamojo namo naudingo ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunamas 0,2477 tarifas, kuris įrašytas į atsakovei už 2019 m. liepos mėnesį išrašytą sąskaitą Nr. MOK 1005557. Nurodytą tarifą padauginus iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, kuri lygi 35,22 Eur su PVM, padauginus iš atsakovei priklausančios patalpos Nr. R1 dalies ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, lygi 16,36 Eur su PVM. Už 2019 m. rugpjūčio mėnesį UAB „(duomenys neskelbtini) “ priskaitė bendrą 111,52 Eur sumą, kurią padalijus iš gyvenamojo namo naudingo ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunamas 0,0524 tarifas, kuris įrašytas į atsakovei už 2019 m. rugpjūčio mėnesį išrašytą sąskaitą Nr. MOK 1005807. Nurodytą tarifą padauginus iš atsakovės buto Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, kuri lygi 7,45 Eur su PVM, padauginus iš atsakovei priklausančios patalpos Nr. R1 dalies ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovei tenkanti išlaidų dalis, lygi (duomenys neskelbtini)  Eur su PVM. Nesutikti su šiais paskaičiavimais teismas neturi pagrindo. Atsakovė prieštaravimų dėl skaičiavimų nepateikė.

Dėl elektromagnetinio užrakto sistemos remonto. Elektromagnetinio užrakto sistemos remonto kaina sudarė 99,83 Eur su PVM. Pagal 2019-10-23 aktą Nr. JV40/2 atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina skirstoma butų nuo 13 iki 21 savininkams, pagal butų plotą. Paskirstymo skaičiuotė pateikiama kartu su šiais paaiškinimais. Elektromagnetinio užrakto remonto kainą (9,83 Eur) padalijus iš bendro butų nuo 13 iki 21 ploto (724,34 kv. m), gaunamas 0,1378 tarifas, kuris įrašytas į sąskaitą Nr. MOK 1006195. Tarifą padauginus iš atsakovei priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ploto ((duomenys neskelbtini)  kv. m), gaunama atsakovės mokėtina skirstomų išlaidų dalis (19,60 Eur su PVM).  Papildomai pažymėtina, kad pagal atsakovei išrašytą sąskaitą Nr. MOK 1006677 elektromagnetinio užrakto sistemos remonto kaina buvo iškredituota (išminusuota) iš atsakovės mokėtinų sumų.

Dėl laiptinės valymo ir teritorijos priežiūros tarifų.

P. S. ieškovei suteikta teisė paslaugų teikimui pasitelkti trečiuosius asmenis, už kurių teikiamų paslaugų kokybę daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atsako ieškovė (8.3 punktas). Šiuo atveju, daugiabučio namo laiptinės valymo ir teritorijos priežiūros paslaugas teikė MB „(duomenys neskelbtini) “ pagal 2017-04-06 Paslaugų teikimo sutartį Nr. MB17/04/1, sudarytą su ieškove. Kadangi valymo ir teritorijos švaros palaikymo paslaugos teikiamos naudojantis žmogiškaisiais ištekliais, paslaugų kaina yra susieta su teisės aktu nustatomo šalies minimaliojo darbo užmokesčio dydžiu, kuriam padidėjus, atitinkamai keičiama ir teikiamų paslaugų kaina (sutarties 5.4 punktas). Nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų kaina dėl šalies ūkyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio padidinimo buvo atitinkamai padidinta nuo 2020 m. sausio mėnesio. Perskaičiavimai pateikti MB „(duomenys neskelbtini) “ sudarytame 2020-01-30 Atliktų teritorijos tvarkymo ir laiptinės valymo darbų akte už sausio mėn. Nr. 20/01/30, iš kurio matyti, kad laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų kaina padidėjo 7,99 procentais. Apie teikiamų paslaugų kainos padidėjimą daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai buvo informuoti raštu. Atsakovei ši informacija buvo pateikta 2019-12-31 sąskaitoje Nr. MOK 1006677: „Nuo 2020 m. sausio 1 d. teritorijos ir laiptinės valymo paslaugų kaina keisis dėl minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo (2019 m. liepos 3 d. Nr. 669))“. Jokių su tuo susijusių klausimų ar pasiteiravimų iš atsakovės nebuvo gauta, byloje priešingų įrodymų nėra. Pakeistas tarifas buvo taikomas iki pat 2020 metų pabaigos.  MB „(duomenys neskelbtini) “ teikiamų paslaugų kaina dėl šalies ūkyje nustatyto minimalaus darbo užmokesčio padidinimo buvo padidinta nuo 2021 m. sausio mėnesio. Perskaičiavimai pateikti MB „(duomenys neskelbtini) “ sudarytame 2021-01-31 Atliktų teritorijos tvarkymo ir laiptinės valymo darbų akte už sausio mėn. Nr. 21/01/31, iš kurio matyti, kad laiptinių valymo ir teritorijos priežiūros paslaugų kaina padidėjo 6,09 procentais.  Atsakovei ši informacija buvo pateikta 2020-01-31 sąskaitoje Nr. MOK 1010451: „Nuo 2021 m. sausio 1 d. teritorijos ir laiptinės valymo paslaugų kaina keisis dėl minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo (remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl minimaliojo darbo užmokesčio didėjimo (2020-10-14 Nr. 1114))“. Ieškovė nurodė, kad pakeistas tarifas daugiau nebuvo keičiamas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad laiptinės valymo ir teritorijos priežiūros tarifai buvo pakeisti dėl aukščiau aptartų objektyvių priežasčių, susijusių su atitinkamos srities valstybiniu teisiniu reguliavimu, kurio numatyti ir/ar jam daryti įtaką ieškovė Sutarties sudarymo metu neturėjo galimybės. Pažymėtina, kad nurodytas paslaugas teikė ieškovės pasitelktas trečiasis asmuo, taigi ieškovė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams skirstė jų interesais patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, o ne savo gautinas pajamas. Atsakovas nurodė, kad laiptinės nebuvo valomos, paslauga atlikta nekokybiškai, tačiau duomenų, kad būtų ieškovei reiškiamos dėl to pretenzijos, atsakovė nepateikė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Dėl šildymo kainos. 

Atsakovė kelia klausimą kaip buvo skaičiuojama šildymo kaina už 2020 m. vasario ir balandžio mėnesius, kuri nurodyta sąskaitoje Nr. PAP 100134. Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m balandžio mėn. bendra UAB „Ignitis“ priskaityta suma už daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais suvartotas dujas yra 5 715,65 Eur. 2020 m. vasario mėn. atsakovės butui Nr. (duomenys neskelbtini) įkeltas suvartojimas 821 kub. m. Viso namui paskirstyta suma 3016,98 Eur (pridedama skaičiuotė 2020-02, 2020-04 name suvartotų dujų išdalijimo skaičiuoklė, kuriai atsakovė pastabų neturėjo). 2020 m. balandžio mėn. butui Nr. (duomenys neskelbtini) įkeltas suvartojimas 271 kub. m. Viso namui paskirstyta 2738,47 Eur. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) suvartojimo duomenis lyginant su viso namo poreikiams suvartotu dujų kiekiu, matyti, kad suvartojimas 2020-02 sudaro 10,07 % viso suvartoto kiekio (821*100/8154), o 10,07 % visam namui priskaitytos dujų kainos sudaro 303,81 Eur (3016,98*10,07/100). Analogiškai, suvartojimas 2020-04 sudaro 2,47 % viso suvartoto kiekio (271*100/10954), o 2,47 % visam namui priskaitytos dujų kainos sudaro 67,64 Eur (2738,47 *2,47 /100). Taigi bendra suma (303,81 Eur+67,64 Eur=371,45 Eur) sudaro atsakovės mokėtiną sumą, nurodytą sąskaitoje. Nurodytiems skaičiavimams prieštaravimų byloje nėra, teismas vertina juos kaip teisingus.

Dėl dujų suvartojimo kainos paskirstymo.

Visi likę atsakovės pateikti klausimai yra susiję su dujų suvartojimo kainos paskirstymu butų savininkams. Atsakovė prašo paaiškinti kokiu principu ar kokia formule naudojantis buvo apskaičiuotos dujų suvartojimo šildymui ir karštam vandeniui ruošti kainos paskirstymo įmokos. Dėl šio pasikartojančio klausimo yra teikiamas vienas žemiau išdėstytas paaiškinimas. Name suvartotų dujų paskirstymas buvo atliekamas vadovaujantis šia metodika:

1. Skaičiavimams atlikti naudojami šie objektyvūs faktiniai duomenys (matavimo vienetai): bendra namui patiektų dujų kaina (Eur su PVM), pateikiama dujų tiekėjo sąskaitose už namo reikmėms suvartotas dujas; bendras namui patiektas/suvartotas dujų kiekis (m3), pateikiamas dujų tiekėjo sąskaitose už namo reikmėms suvartotas dujas; konkrečiame bute sunaudotas karšto vandens, ruošiamo dujinėje katilinėje, kiekis (m3), nustatomas pagal name butams įrengtų kontrolinių apskaitos prietaisų rodmenis; konkrečiame bute sunaudotas šilumos kiekis (kWh), nustatomas pagal name butams įrengtų kontrolinių apskaitos prietaisų rodmenis.

2. Skaičiavimai atliekami vadovaujantis šiomis taisyklėmis: iš dujų tiekėjo gautas dujų kiekis kubiniais metrais (m3) paverčiamas į kilovatvalandes (kWh). Dujų šilumingumui skaičiuoti (t. y. kiek vienas kubinis metras dujų sudaro kilovatvalandžių) koeficientas nustatomas pagal AB „Energijos skirstymo operatorius“ viešai skelbiamus duomenis interneto svetainėje adresu: aktyvi-nuoroda; butų suvartotas karšto vandens kiekis kubiniais metrais (m3) perskaičiuojamas į sunaudotą šilumos kiekį (kWh). Koeficientas perskaičiavimui yra lygus 51 kWh/m3. Šis kiekis naudojamas remiantis Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais. Duomenys yra viešai prieinami oficialioje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos interneto svetainėje adresu: aktyvi-nuoroda; butuose sunaudotas šilumos kiekis kilovatvalandėmis neperskaičiuojamas, nes tai jau yra skaičiavimui tinkamas matavimo vienetas; kiekvieno konkretaus buto gautas šilumos kiekis (kWh) pagal karšto vandens skaitiklius ir šildymo skaitiklius yra sumuojamas ir gaunama suma kiek konkretus butas sunaudojo kilovatvalandžių pagal individualias apskaitas; iš dujų tiekėjo nurodyto bendro šilumos kiekio (kWh) atimama visų butų individualiai suvartotos šilumos (kWh) kiekių suma; likusi nepaskirstyta šiluma dalinama kiekvienam tiekimo taškui (t.y. butui) lygiomis dalimis ir pridedama prie individualiai suvartoto šilumos kiekio; gautas kiekvieno buto šilumos kiekis (kWh) paverčiamas į dujų kiekį kubiniais metrais (m3) naudojant jau minėtą dujų šilumingumo koeficientą gaunamą iš AB „Energijos skirstymo operatorius“; butui priskirtina mokėtina išlaidų suma apskaičiuojama dauginant skaičiavimo metu suvartotą dujų kiekį kubiniais metrais (m3) iš dujų kainos Eur su PVM už kubinį metrą (Eur/m3).

Kartu su šiais paaiškinimais, kaip name suvartotų dujų bendro kiekio paskirstymo metodikos praktinio taikymo pavyzdys, teikiamos lentelės (forma FO.10-2 Energetinės objekto sąnaudos), sudarytos laikotarpiui nuo 2020 m. spalio mėnesio iki 2021 m. kovo mėnesio. Senesnių duomenų pateikti nėra galimybės, kadangi individualūs gyventojų apskaitos prietaisų rodmenys už ilgesnį laikotarpį nesaugomi. Šie papildomai teikiami duomenys yra iš dalies pertekliniai, kadangi atsakovė prašė pateikti tik skaičiavimo paaiškinimą ar formulę. Namo butų ir kitų patalpų savininkams visi paaiškinimai, susiję su name suvartotų dujų bendro kiekio paskirstymu, buvo teikiami ne vieną kartą. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose net kelis kartus tiek namui priskirtas administratorius (vadybininkas), tiek atestuotas specialistas aiškino kokia yra taikoma suvartotų dujų kiekio paskirstymo metodika (vienas iš turimų įrodymų teikiamas kartu su šiais paaiškinimais). Paaiškinimai su schemomis ir formulėmis buvo teikiami ir raštu – tiek individualiai atitinkamas užklausas pateikusiems butų ir kitų patalpų savininkams, tiek bendrai visiems (vienas iš turimų įrodymų teikiamas kartu su šiais paaiškinimais). Taigi atsakovei, kaip ir kitiems namo butų ir kitų patalpų savininkams, visi paaiškinimai buvo pateikti, todėl atsakovės elgesys nagrinėjamoje civilinėje byloje negali būti vertinamas kaip sąžiningas. Liudytojas S. Ž., nurodė, kad name yra įrengta dujų apskaita bei vidinės apskaitos karšto vandens skaitikliai prie butų ir šildymo skaitikliai prie butų. Ieškovės darbuotojai nurašo vidinės apskaitos skaitiklius ir sunaudotą dujų kiekį paskirsto gyventojams; kiek reikia šilumos vandens pašildymui konvertuojama pagal dujų koloringumą į dujų kiekį, likęs dujų kiekis proporcingai paskirstomas gyventojams; buvo siūloma gyventojams kad matyti tiksliau būtent kiek sunaudojama dujų karštam vandeniui ir šildymui statyti katilinėje 2 papildomus skaitiklius (karšto vandens apskaita ir karšto vandens šildymui apskaita), tačiau gyventojai tokio sprendimo nepriėmė. Duomenų, kad paskaičiavimai klaidingi, nenustatyta. Ir nors byloje apklausti atsakovės liudytojai nurodė, kad skaičiavimai klaidingi, dujų kaina neprotingai didelė, ieškovė veikė neteisėtai, šių liudytojų parodymus teismas vertina kaip subjektyvę nuomonę dėl bylos faktų. Sąskaitas už dujas ieškovei išrašydavo UAB „Ignitis“, ieškovė tik paskirstydavo dujų suvartojimą gyventojam, duomenų, kad ieškovė dėl to būtų pasipelniusi, nėra į bylą pateikta. Į bylą pateiktas paaiškinimas 2024-04-20 ieškovės, kad ieškovė paslaugų sutarties pagrindu skirstė objekto (duomenys neskelbtini)  įsigytas dujas šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Nuo paslaugų sutarties pradžios iki paslaugų sutarties pabaigos objektui paskirstyta suma už dujas sudaro 13530,01 Eur su PVM. Nuo paslaugų sutarties pradžios iki paslaugų sutarties pabaigos šiam objektui tiekėjo išrašytų sąskaitų suma už dujas sudaro 13735,08 Eur su PVM. Paskutinė dujų tiekėjo sąskaita (LDT 706682, 2021-04-30), kuri sudaro 209,67 Eur su PVM, nebuvo paskirstyta. Likęs skirtumas 4,60 Eur su PVM susidarė dėl skaičiavimo paklaidos apvalinant. Šiuo atveju reikšminga tai, kad ieškovė daugiabučio namo bendraturčiams paskirstė ne savo gautinas pajamas, o faktiškai ir realiai patirtas išlaidas. Šios išlaidos patirtos ne ieškovės, o daugiabučio namo gyventojų interesais. Išlaidos patirtos pagal dujų tiekėjo išrašytas sąskaitas, jų dydis objektyvus ir įrodytas rašytiniais įrodymais. Dujų tiekėjo išrašytas sąskaitas už daugiabučiame name suvartotas dujas ieškovė apmokėjo iš savo lėšų, siekdama daugiabučio namo gyventojams užtikrinti karšto vandens ir šilumos tiekimą. Taigi ieškovė iš esmės už daugiabučio namo gyventojus įvykdė jiems tenkančią prievolę dujų tiekėjui. Iš bylos duomenų matyti (t. 2., b. l. 6-60), kad sąskaitos buvo išrašomos ir vystytojui, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad atsakovė dengė dalį vystytojų patiriamų kaštų už šilumą.

Atsakovė nurodė, kad šilumos skaitikliai buvo sugedę, tai yra duomenys buvo neteisingai nurašomi, juos naujasis namo administratorius pakeitė, tačiau gautas 2024-03-25 naujojo administratoriaus raštas, kuriame nurodyta, kad šilumos skaitikliai pakeisti butų savininkų sprendimu. Pakeisti visų gyventojų šilumos skaitikliai. Keitimas inicijuotas skaitikliams pradėjus gesti. Skaitiklių gedimų technologinė patikra neatlikta, todėl objektyvių duomenų apie gedimą nėra. Skaitiklių rodmenų fiksavimo duomenų už praeities laikotarpius neturime ir pateikti negalime. Administratoriui šilumos skaitikliai nebuvo perduoti. Dėl skaitiklių priežiūros sutartys su jų savininkais (gyventojais) nepasirašytos. Skaitiklių metrologinė patikra atliekama kas 5 metai. Laikoma, kad naujai įrengti skaitikliai yra metrologiškai patikrinti. Vidutinis paskirstomas metinis suvartotų dujų šildymui nuostolis procentine išraiška daugiabučiam namui sudarė 89,6%. Šildymo nuostolių dydis yra atvirkščiai proporcingas šildymo ir karšto vandens suvartojimo kiekiui. Esant mažam šildymo ir karšto vandens suvartojimui, šildymo nuostoliai yra dideli, ir atvirkščiai. Kai butai gyvenami, šildymo nuostoliai mažėja, nes pastato bendros konstrukcijos atitinkamai šyla nuo šildomų butų.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė atsiliepime teigia negavusi didžiosios dalies ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kuriomis ieškovė grindžia savo reiškiamą reikalavimą (atsiliepimo į ieškinį 11 p.). Ieškovė pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą „Dėl informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikimo“ su priedu „Excel rinkmena“, kuris patvirtina nurodyto atsakovės teiginio nepagrįstumą. Atsakovė ieškovės išrašytas sąskaitas yra užregistravusi mokesčių administratoriaus tvarkomame gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre, o taip pat pasinaudojusi su tuo susijusiomis mokestinėmis lengvatomis (PVM atskaita ir įmonės apmokestinamojo pelno sumažinimas). Tai, kad atsakovė yra gavusi ieškovės išrašytas sąskaitas, patvirtino ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti/tvarkiusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ieškovė, atsakovės nurodymu, siuntė visas atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas. Taigi atsakovė gavo visas ieškovės išrašytas sąskaitas, kas reiškia, jog nebuvo objektyvių kliūčių jas apmokėti. 

Atsakovė 2024 m. sausio 2 d. pateikė nuomonę į ieškovės paaiškinimus:

1. Ieškovė niekaip ir nepaaiškino, kodėl savininkui (statytojui) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo rašomos sąskaitos už administravimo paslaugas, pastato techninę priežiūrą, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą už butus ir garažo patalpas, t. y. akivaizdus ieškovės ir statytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningas susitarimas. Ir akivaizdu, kad išrašomų sąskaitų paskirstomos sumos savininkams ir dydžiai neteisingi, nes neapmokestinamas vienas iš daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas.

2. 2019-02-20 sutartis Nr. 19-02-20/01 neįsigaliojo nuo jos pasirašymo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo įgaliojimo pasirašyti sutartį. Nei tariamos jungtinės veiklos sutarties, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pasirašė 2019-02-20 sutartį Nr. 19-02-20/01, nei 2019-02-20 sutarties Nr. 19-02-20/01 priedo – Kliento narių visuotinio susirinkimo protokolo kopijos į bylą iki šiol nėra pateikta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-02 datai nebuvo daugumos savininkė.

3. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl aptariamų įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti (LAT 3K-7-515/2019).

4. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo normų; šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Garažų patalpa nagrinėjamu atveju yra atskiras nuosavybės teisės objektas ir prievolės jam aptarnauti turi būti apskaitomos pagal savininkams tenkančią dalį nuosavybėje. Akivaizdu, kad šis, atskiras, galimas egzistuoti atskirai ir galimas būti atskiru nuosavybės objektu (nes garažo patalpos dalį buvo galima įsigyti atskirai, galima buvo iš viso neįsigyti), turi būti tvarkomas ir užtikrinama jo eksploatacija pagal šio nekilnojamojo turto savybes, kurios registruotos VĮ „Registrų centras“. Šio nekilnojamojo turto aprašyme yra nurodyta, kad negyvenama patalpa – požeminis garažas Nr. (duomenys neskelbtini)  rūsių neturi, šildymo neturi, vandentiekio neturi, nuotekų šalinimo neturi, dujų neturi, viryklių neturi. Taigi, namo inžinerinė infrastruktūra: vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo radiatoriai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės yra susiję išimtinai su pastato – gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) , patalpų, kurių naudingas plotas (duomenys neskelbtini)  kv.m. eksploatavimu. Pažymėtina, kad sąskaitos kitam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų techninę priežiūrą jos turimose garažo patalpose buvo neapskaitomos ir neišrašomos. Taip pat, šiam atskiram nekilnojamojo turto objektui neturėjo būti apskaičiuojamas dujų mokestis, nes dujos naudojamos išimtinai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir karšto vandens gamybai, susijusios su konkrečių butų suvartojimu, ir niekaip negali būti priskiriamos prie garažo patalpos. Nes pagal ieškovo paskirstymo metodą, jei asmuo pastate turi tik garažo patalpos dalį (tokia galimybė yra, nes garažo patalpa nėra pastato priklausinys, o yra atskiras nekilnojamojo turto objektas), jis šildymo negauna, dujų nevartoja, o turi apmokėti kitų gyvenamųjų patalpų naudotojų išlaidų dalį už suvartotas dujas. T.y. kiti gyvenamųjų patalpų savininkai, faktiškai naudodami dujas, o už jas nemokėdami, praturtėja svetimo sąskaita, kas civilinėje teisėje yra draudžiama.

5. Dėl garažo patalpų proporcijos skaičiavimo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini)  dalys garažo patalpos (duomenys neskelbtini) , t.y. (duomenys neskelbtini)  kv.m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ nepagrįstai yra išrašomos sąskaitos už šią patalpą už (duomenys neskelbtini)  kv. m. daugiau, nei priklauso (sąskaitose išrašoma už (duomenys neskelbtini)  kv.m., o atsakovei priklauso (duomenys neskelbtini)  požeminio garažo (duomenys neskelbtini)  patalpos, t.y. (duomenys neskelbtini)  kv.m. ((duomenys neskelbtini) *(duomenys neskelbtini) ). Todėl visos sąskaitos, dalyje, kurioje išrašomos sąskaitos už garažo patalpą už (duomenys neskelbtini)  kv.m., o ne už (duomenys neskelbtini)  kv.m., yra apskaičiuotos nepagrįstai, ne pagal atsakovei tenkančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6. Nagrinėjamu atveju, adresu (duomenys neskelbtini) , yra registruoti trys nekilnojamojo turto objektai, t.y. negyvenama patalpa – požeminis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)  kv.m. bendro ploto, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) kv. bendro ploto ir (duomenys neskelbtini)  kv.m. naudingojo ploto.

7.  Pagal RC duomenis, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklauso (duomenys neskelbtini)  dalis žemės sklypo arba (duomenys neskelbtini) ha arba (duomenys neskelbtini)  kv.m. Iš viso. Tai yra nustatyta proporcija. Tiek atsakovė yra nusipirkusi. Atsakovė nėra įsigijusi (duomenys neskelbtini)  kv.m. + (duomenys neskelbtini)  kv.m. žemės. Teritorijos priežiūra susijusi išimtinai su žemės sklypo priežiūra (tariamai galiojančios sutarties 2019-02-20 4.1.2.6 p.). Todėl atsakovei nepriklauso už kitus savininkus mokėti teritorijos priežiūros išlaidų. Pažymėtina, kad išlaidos už laiptinės valymą nebuvo paskirstomos garažams, nors pagal ieškovės sąskaitose įžvelgiamą logiką – turėjo būti paskirstomos.

8. Ieškovės nurodoma teisminė praktika, nurodyta 5-7 punktuose, šiuo aspektu (išlaidų paskirstymo prasme) nėra aktuali, nes nei vienoje iš ieškovės nurodytų bylų nėra spendžiamas klausimas, kaip turi būti skaičiuojamos išlaidos, kai tuo pačiu adresu yra keli nekilnojamojo turto objektai, turintys atskirus unikalius numerius, galintys būti atskiru nuosavybės teisių objektu (garažo patalpa) ir kuriuose savininkui priklauso individualizuota nuosavybės dalis. Nagrinėjamu atveju, UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklauso (duomenys neskelbtini)  žemės sklypo, arba (duomenys neskelbtini)  kv.m., o mokesčiai skaičiuojami už teritorijos priežiūrą skaičiuojami už (duomenys neskelbtini)  + (duomenys neskelbtini) ,viso už (duomenys neskelbtini) kv.m., garažo patalpos priklauso (duomenys neskelbtini)  kv.m., o skaičiuojama už (duomenys neskelbtini)  kv.m., savininkams už garažo patalpą skaičiuojamos išlaidos, absoliučiai nesusijusios su garažo patalpos priežiūra, eksploatavimu, tvarkymu.

9. Dėl vandenų (atsiliepimo 9-12 p.) Nėra aišku, kokiu pagrindu skaičiuojant imamas namo bendras naudingasis plotas (duomenys neskelbtini)  kv.m. Nes namo naudingąjį plotą sudaro (duomenys neskelbtini)  kv.m., o kartu su negyvenamos paskirties patalpų naudinguoju plotu (duomenys neskelbtini) kv.m., bendras naudingasis plotas sudaro (duomenys neskelbtini) kv.m., o ne (duomenys neskelbtini)  kv.m. Taigi, skirstant išlaidas ir imant už pagrindą mažesnį naudingąjį plotą, tarifas kiekvienam savininkui pagal ieškovo paskaičiavimus yra didesnis nei atliekant skaičiavimus vadovaujantis RC pateikiamais plotais.

10. Dėl 13 p. – neįtrauktas II laiptinės 12 butas. Kas yra nepagrįsta. Taigi, vienas savininkas yra praleistas. O vadovaujantis pačios ieškovės teismine praktika – šios išlaidos turėjo būti paskirstomos visiems savininkams, o ne tik II laiptinės. Pažymėtina, kad sąskaitos išrašymo metu butas Nr. 12 priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, spynai privalėjo būti taikomas garantinis terminas ir šią sąskaitą pilnai turėjo sumokėti statytojas.

11. Dėl 15 punkte nurodytų aplinkybių. Ieškovė nebuvo sudariusi sutarties dėl paslaugų teikimo su MB „(duomenys neskelbtini) “ dėl atsakovės namo priežiūros. Ieškovės pridedama sutartis šio objekto neapima. Atsakovo žiniomis namo aplinką valė pagal verslo liudijimą fiziniai asmenys, kuriems mokėdavo ne ieškovė. Todėl ieškovės nurodyti motyvai nepagrįsti ir klaidinantys.

12. Su ieškovės nurodytu išlaidų už dujas (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) paskirstymu atsakovė nesutinka. Ieškovė sistemingai nenurašinėdavo skaitliukų parodymų, pateiktos formulės realiai netaikydavo.

13. Ieškovės pateikti duomenys apie atsakovės kitas civilines bylas yra nesusiję su nagrinėjama byla ir nerodo atsakovės nesąžiningumo. Kiekvienas subjektas turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Nuorodos į civilines bylas, kuriose dalyvauja atsakovė tik įrodo, kad atsakovė nėra pasyvi civilinių santykių dalyvė, o savo pažeistas teises gina teisme.

14. Priešingai, nesąžiningas išlaidų paskirstymas, kuomet vienai iš sutarties šalių, kartu ir savininkų (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nėra paskirstomos išlaidos, veikimas savo rizika nesudarius įstatymų reikalaujamos sutarties, yra ieškovės nesąžiningumą įrodančios aplinkybės. Ieškovė yra savo srities profesionalė, jai taikomi didesnio rūpestingumo standartai ir veikdama savo srityje privalo veikti sąžiningai, teisingai, teisingai administruoti, apskaičiuoti ir paskirstyti išlaidas daugiabučio namo, žemės sklypo ir garažo patalpų savininkams. Atsakovė neprivalo mokėti neteisingai paskirstytų išlaidų, ar apmokėti už kitiems savininkams tenkančią dalį.

Ieškovė 2024 m. sausio 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad paslaugų kaina yra paskaičiuojama pagal būtent atsakovei nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą kvadratiniais metrais, taikant Sutartyje nurodytą tarifą. Administravimas ir eksploatavimas (techninė priežiūra) yra vienintelės ieškovės teiktos atlygintinos paslaugos, kurių kaina yra ieškovės gaunamas atlygis (pajamos). Visos kitos atsakovei išrašytose sąskaitose nurodytos mokesčių paskirstymo eilutės yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais atsakovės patirtos išlaidos, paskirstomos butų ir kitų patalpų savininkams. Išlaidos susidarė ieškovei įvykdžius butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias pinigines prievoles. Šių paslaugų kaina atitinka rinkos kainas. Atsakovė savo atsiliepime į paaiškinimus ginčija išrašytas sąskaitas dėl to, kad neva neteisingai nustatytas atsakovės valdomų patalpų plotas, todėl sąskaitos išrašytos keliais kvadratiniais metrais didesniam plotui, nei atsakovei nuosavybės teise priklausančios dalies patalpos plotas. Atsakovė taip pat teigia, kad neteisingai nustatytas bendras namo plotas (tariamai per mažas), todėl išrašant sąskaitas bendraturčiams priskirta mokėti mokesčių, rinkliavų ir kitų išlaidų dalis atitinkamai paskaičiuota per didelė. Paaiškina ieškovė, kad išrašant sąskaitas turėjo būti ir buvo vadovaujamasi aktualiais duomenimis, kurie yra pateikti teismui kartu su ieškovės 2023-11-29 rašytiniais paaiškinimais (DOK-52839, Priedas Nr. 2). Tuo tarpu atsakovė savo skaičiavimus siekia pagrįsti šiuo metu galiojančiais duomenimis, kurie, kaip matyti iš VĮ Registrų centras išrašų, pastaruoju metu buvo tikslinami/keičiami. Atsakovė pati pateikė įrodymą, tačiau neteisingai įvertino jo turinį. Iš VĮ Registrų centras tvarkomo nekilnojamojo turto objektų adresu (duomenys neskelbtini) , sąrašo (DOK-222, Priedas Nr. 1) matyti, kad nurodytu adresu yra registruoti ne trys, o dvidešimt keturi nekilnojamojo turto objektai, t. y. žemės sklypas, mišrus pastatas ir pastate suformuotos patalpos: dvidešimt viena gyvenamoji patalpa ir viena negyvenamoji patalpa. Dėl elektromagnetinio užrakto sistemos remonto kainos paaiškina, kad šios išlaidos į civilinėje byloje pareikšto reikalavimo sumą nėra įskaičiuotos, taigi jos nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Įrodymas yra pateiktas byloje. Ieškovės ir MB „(duomenys neskelbtini) “ sudaryta paslaugų sutartis teismui pateikta tikslu pagrįsti konkrečias aplinkybes, nurodytas ieškovės rašytinių paaiškinimų (DOK-52839) 15-20 punktuose. Iš teismui pateiktų įrodymų, pagrindžiančių teritorijos tvarkymo ir laiptinių valymo paslaugų teikimą konkretaus daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų interesais (DOK-27464, priedas Nr. 5), matyti, kad šios paslaugos buvo teikiamos ir buvo suteiktos. Paaiškina, kad teismui pateikta sutartis (DOK-52839, Priedas Nr. 4) sudaryta 2017-04-06, todėl pačiame sutarties tekste nurodyti adresai ir plotai tik tų namų, kurių atžvilgiu dėl paslaugų teikimo buvo susitarta sutarties sudarymo metu. Dėl kitų namų buvo susitarta papildomai, kilus atitinkamam poreikiui, sudarant atitinkamą sutarties priedą. Nagrinėjamoje byloje aktualus priedas teikiamas teismui kartu su šiuo prašymu (Priedas Nr. 2). Ieškovė teritorijos priežiūros ir laiptinių valymo paslaugų teikimą užsakė pagal teismui pateiktą sutartį, sudarytą su MB „(duomenys neskelbtini) “, paslaugos buvo suteiktos (tai patvirtina paslaugų suteikimo aktai), už jas atsiskaityta pagal MB „(duomenys neskelbtini) “ išrašytas sąskaitas. MB „(duomenys neskelbtini) “ taikomi darbo organizavimo ir darbuotojų samdos būdai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Vien ta aplinkybė, kad kai kurias paslaugas tam tikru laikotarpiu galimai teikė pasamdyti darbininkai, veikiantys jiems išduoto verslo liudijimo pagrindu, nekeičia ir nepanaikina atsakovės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pagal teisės aktus privalomojo teritorijos tvarkymo mokestis negali būti skirstomas atsakovės nurodytu būdu, nes: a) bendrojo naudojimo žemės sklypas yra priskiriamas prie daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 5 p.); b) atsakovės siūlomas skirstymas neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo (CK 4.82 sr. 3 d., 7 d., 4.83 str. 3 d.); c) ieškovės taikytas skirstymas atitinka ne tik teisės aktus, bet ir sudarytą Sutartį (2.3. punktas).

Ieškovė nurodė, kad iš teikiamų dokumentų matyti, kad telemetrijos paslaugos abonentas Nr. 69529721, skirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  gyventojų naudojimui, buvo perrašytas ieškovės vardu. Nurodytas telefono numeris (+370 69529721) ieškovės paslaugų teikimo laikotarpiu buvo naudojamas įvažiavimą į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  kiemą ribojančio pakeliamo atitvaro valdymui. Iš byloje pateikto abonentų sąrašo (DOK-27464, priedas Nr. 7, lapas 6) matyti, kad telemetrijos paslaugos kaina abonentui Nr. 69529721 yra 2,42 Eur su PVM. Perrašius abonentą Nr. 69529721 ieškovės vardu, nuo 2021 m. gegužės mėnesio ieškovei buvo išrašomos ir ieškovė apmokėdavo byloje pateiktas Telia sąskaitas už telefono numerio (+370 69529721) naudojimą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)  pakeliamo atitvaro valdymui.

Ieškovė nurodė, kad teikiant paslaugas ieškovė daugiabučio namo laiptinėse visuomet pakabina skelbimus, kurie pagal poreikį yra atnaujinami, skelbimuose yra nurodyti ne tik namui priskirto asmeninio vadybininko kontaktiniai duomenys, bet ir avarinės tarnybos telefono numeris. Avarinės tarnybos telefono numeris ir buhalterijos kontaktai taip pat yra nurodyti kiekvienoje ieškovės išrašomoje sąskaitoje. Taigi atsakovės atstovo teiginys, kad neva jam nebuvo žinomi jokie ieškovės kontaktiniai duomenys, išskyrus vadybininkės telefono numerį, pripažintinas nepagrįstu. Teikiamas įrodymas, kad ieškovės turimais duomenimis, byloje aktualiais klausimais ir/ar iš atsakovės pretenzijų negauta. Užduočių registracijos sistemos išrašas patvirtina, kad atsakovė jokiais klausimais nesikreipė į ieškovę, o kiti daugiabučio namo gyventojai kreipėsi klausimais, nesusijusiais su nagrinėjama civiline byla.

Ieškovė nurodė, kad teismo posėdžio, vykusio 2024-02-21, metu atsakovė nurodė tokius naujus argumentus: a) telefonu iš Lietuvos metrologijos inspekcijos gauta informacija, kad daugiabučiame name įrengti butų šilumos skaitikliai turi būti metrologiškai tikrinami; b) butų šilumos skaitikliai perduodami ir turi būti prižiūrimi administratoriaus; c) daugiabučio namo šilumos skaitikliai neveikė, todėl naujojo administratoriaus iniciatyva ir sprendimu buvo pakeisti į naujus; d) daugiabutis namas yra naujos statybos, todėl šilumos nuostoliai šiame name negalimi. Siekiant išsiaiškinti atsakovės nurodytas naujas aplinkybes, ieškovė pateikė atitinkamas užklausas Lietuvos metrologijos inspekcijai ir dabartiniam administratoriui (duomenys neskelbtini), UAB. Lietuvos metrologijos inspekcija pateikė ieškovei atsakymą ir gautą užklausą papildomai persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai. Lietuvos metrologijos inspekcija 2024-03-18 raštu Nr. 13SR-158-(6.9 Mr) Dėl informacijos pateikimo paaiškino, kad daugiabučio namo įvadinis dujų skaitiklis ir butų šilumos skaitikliai metrologiškai tikrinami tuo atveju, jeigu jie naudojami Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse ir priešingai, jeigu nėra naudojami nurodytose srityse, tuomet šios matavimo priemonės nėra priskiriamos teisinio metrologinio reglamentavimo objektams ir joms nėra taikomi teisinės metrologijos srities teisės aktų reikalavimai. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalį teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – matavimo priemonėms, kurios naudojamos nustatant prekių (paslaugų) kiekį ir vertę tiesioginio pirkimo-pardavimo (paslaugų teikimo) sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo (kliento ir paslaugų teikėjo) ir atsiskaitant už įsigytas prekes (suteiktas paslaugas), kai nuo jų kiekio matavimo rezultatų priklauso prekių (paslaugų) kaina (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo atveju, dujos parduodamos daugiabučio namo butų savininkams pagal tiesioginį sandorį su dujų tiekėju, o prekės (dujų) kaina nustatoma išimtinai pagal pirkimo-pardavimo vietoje įrengto įvadinio dujų apskaitos prietaiso rodmenis. Nupirktos dujos yra suvartojamos namo vidaus tinkle (įrengtuose katiluose) ir paverčiamos šilumnešiu, kuris namo gyventojams užtikrina šilumos patiekimą. Tuo tarpu pagal namo vidaus tinkle įrengtus paskirstomuosius buitinius šilumos skaitiklius yra nustatomas gyventojui patiektos/jo suvartotos šilumos kiekis. Vertinant nurodytas aplinkybes, aukščiau aptartas teisės aktų nuostatas ir Lietuvos metrologijos inspekcijos paaiškinimą, butų šilumos skaitikliai negali būti vertinami kaip matavimo priemonės, kurios patektų į teisinio metrologinio reglamentavimo sritį. Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos pateiktame 2024-03-21 rašte Nr. 3-429 Dėl matavimo prietaisų yra pateikti konkretūs atsakymai: a) Įvadinis dujų skaitiklis yra gamtinių dujų skirstymo sistemos operatoriaus nuosavybėje ir atsakomybėje, už šio skaitiklio metrologinę patikrą atsako skirstymo sistemos operatorius ir ją atlieka pagal teisės aktų reikalavimus savo iniciatyva arba vartotojo prašymu; b) Neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus savo lėšomis įsigyja, įsirengia ir prižiūri vartotojas, išskyrus, jeigu susitarimu nustatyta, kad neatsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus gali įsigyti, įrengti ir prižiūrėti šilumos tiekėjas, o pastarajam visas su tuo susijusias sąnaudas sumoka šilumos vartotojas; c) Atsiskaitomieji šilumos prietaisai, pagal kuriuos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju, yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas, tuo tarpu neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės ir metrologinės patikros teisės aktai nenumato.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010 ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Vadovaujantis CK 4.82 str. 1 d., 3 d., 4 d., 7 d., CK 4.83 str. 3 d., CK 4.84 str. 1 d., CK 4.85 str. 8 d. atsakovė turi pareigą mokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, priežiūros išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas proporcingai jai tenkančiai bendrosios dalinės nuosavybės daliai. Atsakovė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkė, nevykdo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius. Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai ir visiškai įvykdoma (CK 6.123 str. 1 d.) arba kitais prievolių pasibaigimo pagrindais. Iki to laiko atsakovė yra saistomas prievolinių santykių. CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Didžioji pareikšto reikalavimo dalis yra atsakovės skola, kurią atsakovė privalo sumokėti ieškovei, įvykdžiusiai prievolę už atsakovę atsakovės kreditoriams, ir atsakovės atžvilgiu tapusiai kreditore, kaip numatyta CK 6.50 str. 3 d. Atsakovė nors ir nurodė, kad su ieškovės pateiktu išlaidų paskaičiavimu nesutinka, tačiau net ir teismui patikslinus reiškiamų atsikirtimų įrodinėjimo pareigą, atsakovė jokių savarankiškai atliktų paskaičiavimų neteikė, ekspertizės skirti neprašė, dėl ko teismas daro išvadą, kad atsakovė nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto ir dydžio, todėl iš atsakovės priteistina 3 622,94 Eur skola ieškovei. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 622,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. vasario 13 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 82 Eur žyminis mokestis bei 8 070,53 Eur teisinių paslaugų išlaidų. Išlaidas detalizuojantys dokumentai rodo, kad ieškovės atstovės - advokatės atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, proceso trukmę, advokatės darbo ir laiko sąnaudas, prašoma priteisti suma yra proporcinga, nors reikalavimo suma ir mažesnė nei susidariusios bylinėjimosi išlaidos; atsakovės atstovė prašė šias išlaidas mažinti, motyvuojant, kad ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei skolos detalizacijos iki teisminio proceso. Įvertinus tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų iki teismo kreipusi į ieškovę dėl trūkstamos informacijos skolai pagrįsti ir jos negavusi, mažinti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovei priteistina 8 152,53 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje susidarė 29,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės priteistinos šios išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,  

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį tenkinti.

Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės  UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti 3 622,94 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt dviejų eurų 94 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 622,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti 8 152,53 Eur (aštuonių tūkstančių vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) “, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , valstybei priteisti 29,14 Eur (dvidešimt devynis eurus 14 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5662). 

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                         Ingrida Navickienė