Civilinė byla Nr. 2A-1254/2013
Teismo proceso Nr. 2-56-3-00255-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija:35.5.;44.;114.8.2.;S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1833-510/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“ dėl palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 218 880 Lt palūkanų ir 8,06 proc. procesinių palūkanų, skaičiuojant nuo 618 880 Lt sumos. Ieškovas reikalavimą kildino iš 2003 m. gruodžio 22 d. šalių sutarties, pagal kurią ieškovas už atsakovą sumokėjo neegzistuojančią 400 000 Lt skolą tretiesiems asmenims. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, 2003 m. gruodžio 22 d. šalių susitarimą pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir ieškovui iš atsakovo priteisė 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu, panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą ir paliko galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 400 000 Lt. Atsakovas minėtos sumos ieškovui nesumokėjo, todėl ieškovas, vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 3 dalį, prašė priteisti iš atsakovo už 5 metus iki ieškinio padavimo (nuo 2012 m. kovo 31 d. iki 2007 m. sausio 1 d.) 218 880 Lt palūkanų ir 8,06 procesinių palūkanų nuo visos 618 880 Lt sumos (400 000 Lt + 218 880 Lt) (CK 6.37 str. 2 d.).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad su ieškovu yra pilnai atsiskaitęs. Tai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, kurioje konstatuota, kad nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 2 685 676,02 Lt, į kurią įeina ir 400 000 Lt priteista suma. Minėta nutartis turi prejudicinę galią ir nutartyje nustatytų aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia. Be to, ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, nes pirminiame ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė. Atsakovo nuomone, ieškovas, prašydamas priteisti palūkanas, nepagrįstai prašo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, nes šalių sudarytas susitarimas negali būti laikomas komerciniu sandoriu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - ieškovui iš atsakovo priteisė 6 proc. palūkanų už priteistą 400 000 Lt sumą nuo 2010 m. spalio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (iki 2012 m. gegužės 1 d. kompensuojamąsias palūkanas, o nuo 2012 m. gegužės 2 d. procesines palūkanas). Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, ieškovui iš atsakovo priteista 400 000 Lt suma iki šiol nėra išieškota. Atsakovo teiginiai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, konstatuotos faktinės aplinkybės dėl 2003 m. lapkričio 14 d. – 2004 m. rugsėjo 13 d. ieškovui sumokėtų 2 685 676,02 Lt, į kuriuos įeina ir 400 000 Lt suma, nepagrįsti, nes šioje nutartyje nurodyta tik tai, kad atsakovas sutarties galiojimo metu ieškovui sumokėjo 2 685 676,02 Lt. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, sprendė, kad ieškovas turi procesinę teisę kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti palūkanas jau po procesinio sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pagrindinėje civilinėje byloje. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius turi teisę į nuostolių atlyginimą, kurie padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį ir už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki šios civilinės bylos iškėlimo, todėl ieškovui turi būti priteisiamos 6 proc. metinės kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.). Kadangi šalys dėl palūkanų dydžio pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nebuvo susitarę, teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti 6 proc. dydžio metinių palūkanų, numatytų CK 6.210 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindinėje byloje, todėl 6 proc. procesinės palūkanos gali būti priteistos tik nuo nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2012 m. gegužės 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Serneta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes. Apeliantas ieškovui nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2004 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo 2 685 676,02 Lt. 739 497,29 Lt ieškovui buvo sumokėti už atliktus statybos darbus, todėl galima daryti išvadą, jog į likusią 1 946 178,73 Lt sumą buvo įskaičiuota 400 000 Lt suma ir kiti mokėjimai. Pripažinus šalių 2003 m. gruodžio 22 d. sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, apeliantas neturėjo faktinio pagrindo grąžinti ieškovui 400 000 Lt, nes ši suma ieškovui jau buvo grąžinta 2003 m. lapkričio 14 d. – 2004 m. rugsėjo 13 d. laikotarpiu. Todėl apeliantas neprivalo mokėti ieškovui palūkanų.
2. Ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl 400 000 Lt priteisimo, nereiškė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010 palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista tik 400 000 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos, tarp šalių galutinai buvo išspręstas ginčas, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisė dar ir palūkanas.
Ieškovas BUAB „Tradicija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010 palikus galioti Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 400 000 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos, buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 402 400 Lt išieškojimo iš UAB „Serneta“, kuris nėra įvykdytas. Todėl apeliantas klaidina teismą nurodydamas, kad yra sumokėjęs ieškovui 400 000 Lt skolą.
2. Atsakovas, nevykdydamas teismo sprendimo daro tęstinį prievolės pažeidimą - neteisėtai naudojasi ieškovo lėšomis. Todėl pagal kasacinio teismo išaiškinimus civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-2012, atsakovas ieškovui privalo sumokėti 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo dienos iki 2012 m. gegužės 2 d. (antrosios bylos iškėlimo).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalyką sudaro faktinių aplinkybių vertinimo dėl pagrindinės skolos grąžinimo ir kreditoriaus teisės savarankišku ieškiniu už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą sumą reikšti reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, klausimai.
Dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo
Byloje nustatyta, kad ieškovas savo reikalavimą dėl 218 880 Lt palūkanų ir 8,06 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovo, kildina iš UAB „Tradicija“ ir UAB „Serneta“ 2003 m. gruodžio 22 d. sutarties, kuria šalys susitarė, kad UAB „Tradicija“ skolinga UAB „Serneta“ 400 000 Lt. Šią sumą ieškovas už atsakovą sumokėjo tretiesiems asmenis už UAB „Serneta“ įsigytą žemės sklypą. Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005, nustatęs, kad ieškovas atsakovui niekada nebuvo skolingas šios sumos, minėtą susitarimą ab initio pripažino negaliojančiu ir ieškovui iš atsakovo priteisė 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-2/2010, panaikino Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šį procesinį sprendimą priėmė sulaukęs kitoje civilinėje byloje procesinio sprendimo, t. y. Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-77-555/2009, kuriuo teismas atmetė ieškovo BUAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui UAB „Serneta“ dėl 569 188,98 Lt skolos priteisimo už atliktus statybos darbus pagal 2003 m. lapkričio 14 d. šalių rangos sutartį. Civilinėje byloje dėl skolos priteisimo už statybos darbus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009; ieškovo kasacinis skundas nepriimtas) nustatė, kad ieškovas BUAB „Tradicija“ nepagrįstai reiškia reikalavimą UAB „Serneta“ dėl 569 188,98 Lt skolos priteisimo, nes vadovaujantis ekspertizės aktu, rangos darbų atlikta už 739 497,29 Lt, o atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 905 676,02 Lt, t. y. daugiau, nei priklausė mokėti už atliktus darbus. Tokią išvadą teismas padarė nustatęs, kad atsakovas UAB „Serneta“ sumokėjo ieškovui arba už jį kitiems asmenims 2 685 676,02 Lt, o ieškovas įvairiais būdais atsakovui grąžino arba už jį sumokėjo tretiesiems asmenims 1 780 000 Lt, t. y., įvertinęs šalių viena kitai sumokėtas ir grąžintas lėšas, laikė, kad ieškovui iš visų sumokėtų, o vėliau pastarojo atsakovui grąžintų lėšų liko 905 676,02 Lt. Apeliantas remiasi šia nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009) motyvuodamas tuo, kad ši nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje ir nereikia iš naujo įrodinėti aplinkybių, jog atsakovas ieškovui grąžino 400 000 Lt sumokėtų už įsigytą žemės sklypą ir tokiu atveju atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui kompensuojamųjų palūkanų nuo negrąžintų 400 000 Lt. Tačiau nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009 (dėl skolos už rangos darbus priteisimo) išvadų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010 dėl šalių 2003 m. gruodžio 22 d. sutarties panaikinimo ir ieškovui iš atsakovo 400 000 Lt skolos priteisimo, nagrinėdamas ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo, kuriuo buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas ieškovui iš atsakovo priteisti 400 000 Lt skolą, kasacinės instancijos teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo buvo priteista 400 000 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos. Kasacinės instancijos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė nustatęs, kad ieškovas rangos sutartimi neprisiėmė įsipareigojimo atsiskaityti su atsakovo kreditoriais ir apmokėjimas už atsakovo įsigytą žemės sklypą niekaip nesusijęs su rangos sutarties objektu ir statybos darbais, kuriuos turėjo atlikti ieškovas ir 400 000 Lt sumokėjimas/grąžinimas, civilinėje byloje, kuria remiasi apeliantas, buvo už įrodinėjimo dalyko ribų. Taigi, nors apelianto nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009, kurioje konstatuota ieškovui už rangos darbus sumokėta didesnė suma, nei ieškovui priklausė yra įsiteisėjusi ir nėra panaikinta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010, nagrinėdamas šalių ginčą dėl ieškovui iš atsakovo 400 000 Lt skolos priteisimo, šios sumos nesiejo su byloje dėl skolos priteisimo už rangos darbus nurodytomis sumomis. Atsižvelgiant į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-613/2009 jau yra konstatuotas atsakovo ieškovui 400 000 Lt grąžinimas, ar kad minėta nutartis turi prejudicinę galią šioje byloje dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Taigi, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas, priteisdamas ieškovui iš atsakovo nuo 400 000 Lt sumos kompensuojamąsias palūkanas, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.).
Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo
Apeliaciniu skundu atsakovas kvestionuoja kreditoriaus teisę savarankišku ieškiniu už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą sumą reikšti reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apelianto teigimu, ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl 400 000 Lt priteisimo, nereiškė reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, o Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2010 m. spalio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2010 palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista tik 400 000 Lt skola ir bylinėjimosi išlaidos, tarp šalių buvo galutinai išspręstas ginčas, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo skundžiamu sprendimu priteisė kompensuojamąsias palūkanas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.
Prievolės neįvykdymas ar netinkamas jos vykdymas (CK 6.205 str.) lemia prievolę pažeidusios šalies civilinę atsakomybę, kurią taikant pasireiškia turtinis (ekonominis) prievolės pobūdis, nes skolininkas už tinkamą prievolių vykdymą atsako savo turtu. Vadovaujantis vienu pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principu (lot. restitutio in integrum), įtvirtintu CK 6.251 straipsnyje, prievolės pažeidimo atveju kreditorius turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą.
Lietuvos civilinėje teisėje palūkanos yra: pirma, mokestis už pinigų skolinimą (pavyzdžiui, CK 6.872 str. nustatytos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma) (toliau – mokėjimo palūkanos); antra, minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 str., toliau – kompensuojamosios palūkanos).
Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/1999).
Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 str. 1 d.), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, kurioje skolininkas nevykdė teismo sprendimu nustatytos piniginės prievolės buvusiam sutuoktiniui sumokėti piniginę kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį, atitekusią kitam sutuoktiniui, kasacinis teismas konstatavo, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2006; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-751/2003; 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2006; kt.).
Kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), jeigu atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Nagrinėjamu atveju, Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 pripažino ab initio negaliojančiu šalių 2003 m. gruodžio 22 d. susitarimą, kad ieškovas skolingas atsakovui 400 000 Lt ir ieškovui iš atsakovo priteisė 400 000 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 ieškovas nereiškė reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2010 m. spalio 19 d., išnagrinėjus šalių ginčą kasacine tvarka, tačiau atsakovas minėto sprendimo neįvykdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia teisinė situacija laikytina tęstiniu prievolės pažeidimu – neteisėtu naudojimusi ieškovo lėšomis ir tokiu atveju, ieškovas įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovas naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu (CK 6.210, 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Visų nuostolių atlyginimo principas įtvirtintas ir CK 6.251 straipsnyje.
Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo priteisti būtent kompensuojamąsias palūkanas iš atsakovo nuo Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005 įsiteisėjimo dienos – 2010 m. spalio 19 d., t. y., už neteisėtą naudojimąsi 400 000 Lt nuo 2010 m. spalio 19 d. Tai yra naujai įgyta teisė į nuostolių atlyginimą, nepaisant to, kad ieškovui iš atsakovo priteisus 400 000 Lt skolą ir bylinėjimosi išlaidas, tarp šalių buvo galutinai išspręstas ginčas. Taigi, atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė kompensuojamąsias palūkanas už neįvykdytą Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-893-153/2005.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl kreditoriaus teisės savarankišku ieškiniu už kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje priteistą sumą reikšti reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Todėl, todėl teisėjų kolegija skundžiamą sprendimą palieka nepakeistą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą nagrinėjamoje byloje atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjęs atsakovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį iš jo neišieškomos bylinėjimosi išlaidos valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Donatas Šernas