Civilinė byla Nr. e2-8162-323/2021

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.5.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant ieškovei R. V., jos atstovei advokatei Giedrei Striaukienei,

atsakovui S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V.; nustatyti nepilnamečių vaikų P. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktore; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą 850 Eur nuo sūnaus gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad santuoka yra visiškai iširusi. Tikimybės, kad vėl pradės gyventi kaip šeima, nėra. Laiko, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas santuokos laikotarpiu kasdien vartodavo alkoholį, nuolat ieškovę kaltindavo dėl savo nesėkmingai susiklosčiusio gyvenimo aplinkybių, reikšdavo agresiją. Atsakovas niekur nedirbo, šeimai išlaikyti lėšų neskirdavo. Dėl atsakovo nuolatinio girtavimo, psichologinio smurto išsikėlė gyventi į Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą. Atsakovo kaip sutuoktinio moraliniai, vertybiniai požiūriai, taip pat požiūris į šeimą esmingai skiriasi nuo lojalaus, atidaus ir pareigingo sutuoktinio standartą atitinkančio asmens elgesio. Nepilnamečių vaikų P. V., V. V. ir T. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, kadangi jos bei vaikų emocinis ryšys yra stiprus, tad gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitinka geriausius vaikų interesus, užtikrina vaikų poreikių patenkinimą ir sveikas bei saugias gyvenimo sąlygas. Konkrečios atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos nustatyti neprašo. Kliūčių bendravimui nedaro. Atsakovas, jei pageidaus, būdamas blaivus, su vaikais galės bendrauti bei dalyvauti vaikų auklėjime be jokių apribojimų pagal poreikį ir galimybes, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą ir užimtumą ugdymo procese. Išlaikymas periodinėmis išmokomis iš atsakovo dukroms P. V. ir V. V. po 200 Eur kas mėnesį kiekvienai buvo priteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-02 įsakymu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Sūnui T. V. iš atsakovo prašo priteisti taipogi po 200 Eur kas mėnesį. Prašoma priteisti suma yra mažesnė už teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamą pusės minimalios mėnesinės algos dydį ir jo neviršija, laikytina realia ir atitinkančia protingumo kriterijų. Ieškovės turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovo, nes sūnus dar tik 4 mėnesių amžiaus, viena pati jį augina, neturi galimybės dirbti. Be to, dukros dar tebėra mažo amžiaus – 5 metų. Iš valstybės gauna 200 Eur socialinę draudimo išmoką. Kitų pajamų šaltinių neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti atsakovui tinkamai. Teismo posėdyje atsakovas ieškinio nepalaikė. Dėl teisėjos patvarkymų dėl teismo posėdžio tvarkos nevykdymo atsakovas buvo pašalintas iš teismo posėdžių salės ir paaiškinimų teismo posėdyje nedavė.

Institucijos išvadoje nurodoma, kad ginčo šalių šeima skyriui žinoma nuo 2016 m. Laikotarpyje nuo 2016-05-18 iki 2018-06-30 šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (dėl girtuokliavimo). Šeimoje ne kartą buvo fiksuoti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (neblaivūs vaikų tėvai). Nuo 2018-07-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeimai skirtos socialinės paslaugos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis fiksuotas 2021-05-19. Pagalbos plane nurodoma, kad ieškovė puikiai tvarkosi su kasdieniais rūpesčiais, vykdo pagalbos plane nurodytas rekomendacijas. Atsakovas nepriima jokių paslaugų, socialinius darbuotojus keiksnoja ir grasina išsivesti iš įstaigos savo mažamečius vaikus. Neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina ieškove. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teistų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka nepilnamečio T. V. interesus. Nemano, kad konkrečios bendravimo tvarkos nenustatytas, prieštarautų nepilnamečių vaikų ir atsakovo interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įregistravo santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iki santuokos šalims gimė dukros V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. V., gim. (duomenys neskelbtini), sudarius santuoką – sūnus T. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių faktinis santuokinis gyvenimas yra nutrūkęs. Šalys santuokoje nekilnojamojo, kilnojamojo registruoto turto neįgijo. Klaipėdos apylinkės teismas 2019-08-02 civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė teismo įsakymą, kuriuo nepilnametėms P. V. ir V. V. iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovė), jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Remiantis ieškovės paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis, institucijos pateikta išvada nustatyta, kad atsakovas gyvendamas su ieškove santuokoje tapo konfliktišku, piktnaudžiavo alkoholiu, negerbė sutuoktinės, nesidomėjo ir nesirūpino šeimos reikalais. Ieškovė, išprovokuota konfliktiškų tarpusavio santykių ir sutuoktinio elgesio su sutuoktiniu negyvena. Atsakovas atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių. Įvertinus tai, darytina išvada, jog atsakovas iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintą pareigą gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ir sutuoktinės poreikių tenkinimo. Byloje nenustatyta ieškovės kaltės dėl šalių santuokos iširimo, tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu.

Po santuokos nutraukimo ieškovei jos prašymu paliekama santuokinė pavardė „V.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovo, byloje nenustatyta, kad išlaikymas šalims yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Bylos duomenimis, šalys santuokoje dalintino turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo, duomenų apie šalių kreditorinius įsipareigojimus nėra, todėl teismas dėl šių klausimų nutraukiant santuoką nepasisako.

Ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Duomenų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove pažeistų jų teise ir teisėtus interesus bei poreikius, nagrinėjant bylą nenustatyta. Vaikai gyvena toje pačioje gyvenamoje vietoje su ieškove, atsakovas neprašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja ir išvadą pateikusi institucija. Vertinant nurodytų aplinkybių visumą, nepilnamečių P. V., V. V. ir T. V. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Byloje ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaikais nėra. Ieškovė kelia tik vieną sąlygą, kad tėvas lankytų vaikus būdamas blaivus. Duomenų, kad vaikų bendravimas su tėvu prieštarautų jų interesams, keltų, grėsmę, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikta. Todėl atsakovui gali būti sudarytos maksimalios sąlygos, lygiomis teisėmis su ieškove bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jo auklėjime, žinoti apie svarbiausius vaiko gyvenimo įvykius, sveikatos būklę ir panašiai. Bendravimo tvarka nustatytina tokia, kad vaikai su tėvu gali bendrauti pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir poreikius.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. 

Aptartas teisinis reglamentavimas pripažintinas pagrindu konstatuoti, jog išlaikymas T. V. iš skyrium gyvenančio atsakovo privalo būti priteistas. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti 200 Eur išlaikymo per mėnesį dydį vaikui. Atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, pagal vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytas vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. 200 Eur vieno iš tėvų mokama suma optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaiko išlaikymui užtikrinanti dalį realių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 200 eurų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2021 m. liepos 21 d. iki jo pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Priteista periodinėmis išmokomis išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kadangi atsakovas nuo pat nepilnamečio T. V. gimimo buvo visiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo, iš atsakovo taip pat priteistinas 850 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo) iki 2021 m. liepos 21 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) (CK 3.200 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį patenkino visiškai. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikintinos 2021 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 448 straipsniais,

Teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl atsakovo S. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei R. V. - „V.“ atsakovui S. V. – „V.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų P. V., gim. (duomenys neskelbtini), V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. V..

Nustatyti, kad atsakovas S. V. su nepilnamečiais vaikais P. V., V. V. ir T. V. bendrauja tarpusavyje su ieškove R. V. suderintu laiku ir tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. V. išlaikymą nepilnamečiam sūnui T. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. liepos 21 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteistą periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo S. V. 850 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui T. V..

Nepilnamečiui vaikui T. V. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirti ieškovę R. V..

Panaikinti 2021 m. liepos 26 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 75 Eur žyminį mokestį valstybei. Atsakovas S. V. privalo žyminį mokestį sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėja                                                 Genovaitė Vaizgėlienė