Civilinė byla Nr. B2-857-273/2021

Proceso Nr. 2-56-3-00668-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1.; 3.2.6.1.; 3.4.3.11. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Izolda Nėnienė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ atstovams advokatui A. R., nemokumo (bankroto) administratoriui A. G., atsakovui D. A. ir jo atstovui advokatui M. V., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Jurgėlė“ atstovui advokato padėjėjui T. P., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilnozauras“ atstovui advokatui V. S.,

 viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“  nemokumo (bankroto) administratoriaus A. G. ieškinį atsakovui D. A. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, apribojimo teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu ir žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Jurgėlė“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilnozauras“,

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovo procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovės BUAB „Lanalita“ nemokumo administratorius A. G. ieškiniu prašė: 1) pripažinti UAB „Lanalita“ bankrotą tyčiniu, 2) už UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – atsakovą D. A., 3) priteisti ieškovei BUAB ,,Lanalita” iš atsakovo D. A. 435 326 Eur žalos atlyginimą, 4) apriboti D. A. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, 6) priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškinyje nurodė, kad administratorius, išanalizavęs įmonės dokumentus, nustatė, jog 2011-2018 metais ieškovė, atstovaujama atsakovo, didelius kiekius gaminamos produkcijos (prekių) perdavė Rusijos Federacijoje bei lengvatinių mokesčių zonose įregistruotoms įmonėms, tačiau mokėjimų už pateiktas prekes negavo, todėl bendra debitorinių įsiskolinimų suma bankroto bylos iškėlimo dieną sudaro 431 612,66 Eur. Administratoriui perduotuose ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nėra prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, kitų dokumentų, patvirtinančių sutartinių santykių egzistavimą, kurių pagrindu ieškovė pardavė prekes pateiktoje lentelėje 12-ai įvardintiems asmenims, o vieninteliai dokumentai, iš ko galima spręsti apie prekių pardavimo sandorių sudarymą, yra PVM sąskaitos-faktūros ir šių prekių eksportą patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad beveik visais atvejais prekės buvo pristatomos EXW,  t. y. ieškovė prekes pirkėjui pateikdavo savo teritorijoje (įmonėje, sandėlyje) ir neprivalėjo pakrauti prekių į pirkėjo transportą, gauti muitinės leidimo išvežti prekes, o pirkėjui teko visos išlaidos ir rizika, susijusi su prekių transportavimu. Už prekes pirkėjas privalėjo ieškovei apmokėti pasikrovęs prekes pardavėjo (ieškovės) įmonėje. Prekės buvo tiekiamos be išankstinio apmokėjimo, nustatant, kad už jas bus apmokama po prekių gavimo, ar per 30 - 45 dienas nuo prekių gavimo. Nepaisant to, kad pirkėjai nesilaikė nurodytų mokėjimo terminų, ir (ar) ir viso neapmokėjo už didelius kiekius patiektų prekių, prekės jiems dideliais kiekiais ir toliau buvo tiekiamos. Atsakovas nepateikė, o tarp perduotų įmonės dokumentų nebuvo rasta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės administracijos derybas dėl apmokėjimo, raginimus ar kitas pastangas išieškoti skolas arba susigrąžinti prekes. Nustatyta, kad LLC FTC Platan, registruotai Rusijos Federacijoje, kurios pradelstas įsiskolinimas 2020 m. sausio 31 d. sudaro 57 345,34 Eur, prekės buvo tiekiamos nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. Ir nors paskutinis dalinis mokėjimas už iki tol patiektas prekes buvo atliktas 2013 m. balandžio 19 d., prekės dideliais kiekiais šiam pirkėjui ir toliau buvo tiekiamos iki kol 2014 m. birželio 27 d. LLC FTC Platan buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. AMS Trustees Limited, esančiai Britų Mergelių Salose, 2014 metais ir G & A Services LTD, registruotai Belize, Centrinėje Amerikoje, 2011 metais buvo patiekta keli šimtai kilogramų prekių, taip pat nereikalaujant už jas jokio išankstinio apmokėjimo. G & A Services LTD prekės buvo tiekiamos nuo 2011 metų, apmokėjimas už jas buvo nurodytas 30 dienų po prekių išdavimo, tačiau, kaip matyti iš esamų buhalterinių duomenų, paskutiniai daliniai mokėjimai pagal 2011 metais išrašytas sąskaitas faktūras buvo atlikti tik 2016 metų pavasarį. G & A Services LTD įmonė nevykdo veiklos, jos likusi skola 3 943,15 Eur. AMS Trustees Limited neatliko nei vieno mokėjimo už prekes, patiektas 2011 metais, likusi skola sudaro 22 081,00 Eur, duomenų apie šio juridinio asmens veiklą, nėra. OOO Jupiter Trans Service, registruotai Rusijos Federacijoje, 2018 metais buvo patiekta virš 1 000 kg prekių, LLC Ikar, registruotai Rusijos Federacijoje, - keli šimtai kilogramų prekių, nereikalaujant už jas iš anksto apmokėti. LLC Ikar skola - 11 186,69 Eur, OOO Jupiter Trans Service - 19 563,36 Eur. OOO Jupiter Trans Service yra išregistruota 2020 m. spalio 8 d. Duomenų apie LLC Ikar veiklą nerasta. OOO Floks (ta pati įmonė sąraše yra ir PHLOX LLC pavadinimu) prekės buvo tiekiamos nuo 2014 metų iki 2017 metų, ir nors paskutinis mokėjimas už mažą dalį prekių atliktas tik 2014 m. vasario 25 d., prekės buvo tiekiamos dideliais kiekiais, dėl ko susidarė 22 476,67 Eur įsiskolinimas. Rusijos Federacijoje registruotoms įmonėms OOO Refren ir OOO Univerfinans prekės buvo teikiamos 2014-2017 metais, nors šios įmonės buvo nesumokėjusios už prekes, pateiktas dar 2014 metais, ir nepateikusios jokių garantijų dėl prekių apmokėjimo, dėl ko susidarė OOO Refren 88 551,73 Eur įsiskolinimas, o OOO Univerfinans - 40 481 Eur įsiskolinimas, kurie nebuvo grąžinti. LLC Neva Import prekės buvo tiekiamos nuo 2015 metų pradžios, susidarė net 147 985,03 Eur įsiskolinimas, kuris nebuvo grąžintas. Luxmount Sales LLP, esančiai Didžiojoje Britanijoje, prekės buvo tiekiamos nuo 2013 metų, susidarė 2 583,79 Eur įsiskolinimas. Atsakovas nedėjo jokių pastangų skoloms išsiieškoti. 2018 m. birželio 27 d., pateikė akcininkui pasirašyti atsakovo parengtą sprendimą dėl pirkėjų AMS Trustees Limited, LLC FTC Platan ir OOO Univerfinans debitorinių skolų (iš viso 116 790,37 Eur) nurašymo. 2019 m. gegužės 6 d. UAB ,,Lanalita“ buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2019 m. lapkričio 12 d. buvo nutraukta nepateikus teismui restruktūrizavimo plano, kuriam būrų pritarę kreditoriai.  Administratorius nustatė, kad už prekes buvo atsiskaitoma ir tiesiogiai su atsakovu, bet ne su ieškove. 2019 m. spalio 28 d. tarp atsakovo ir N. K. buvo pasirašytas susitarimas, kuriame šie asmenys susitarė, kad 48 000 Eur suma už pagamintas ir pateiktas prekes iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus sumokėtos atsakovui, bet ne ieškovei. Administratorius išsiuntė raginimus sumokėti skolas debitoriams, bet  jokių atsakymų iš skolininkų negavo.  Administratorius nustatė, kad atsakovas, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pats sau nusistatė didesnį darbo užmokestį. Dėl šių neteisėtų veiksmų bendrovė per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patyrė 21 640 Eur turtinę žalą. Administratorius nustatė, kad perimto ieškovės nekilnojamojo turto būklė buvo labai prasta, kas patvirtina, jog atsakovas, kaip ieškovės vadovas, nors įmonė buvo gavusi paskolas veiklai palaikyti, šių lėšų tinkamai nepanaudojo, o iššvaistė. Ieškinio reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1.                      Dėl tyčinio bankroto požymių. Nurodė, kad UAB ,,Lanalita“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas, būdamas UAB ,,Lanalita“ vadovu, bendrovės vardu sudarė nenaudingus sandorius (priėmė nenaudingus sprendimus), kurie sukėlė didelius materialinius nuostolius bendrovei. Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje (faktiškai esant nemokiai), be jokių sutarčių buvo tiekiamos prekės užsienio juridiniams asmenims, atidedant atsiskaitymą už prekes neribotam laikui, o tiems asmenims su ieškove metų metais neatsiskaitant, nebuvo imamasi jokių aktyvių teisinių veiksmų išieškoti skolas. Ieškovė, vadovaujama atsakovo, iš esmės tiekė prekes neatlygintinai, kai kuriais atvejais papildomai dar prisiimdama ir prekių pristatymo riziką, o PVM sąskaitose faktūrose nustatytais terminais nesumokėjus už patiektas prekes, neinicijavo skolų išieškojimo, taip pat ir nesusigrąžino prekių. Vėliau dalis pirkėjų bankrutavo, nutraukė savo veiklą, ar dėl kitų nežinomų priežasčių nustojo bendradarbiauti, dėl ko susidarė 431 612,66 Eur vertės debitoriniai įsiskolinimai, bankroto bylos iškėlimo dieną sudarę 51,24 proc. viso UAB ,,Lanalita“ turto, ir kurių išieškoti šiuo metu galimybių jau nėra. Atsakovas nesirūpino bendrovės turtu, nesiekė naudos bendrovei, tačiau ją savo veiksmais palaipsniui žlugdė, siekė iš debitorių mokėtinas lėšas pasiimti sau, debitorinius įsiskolinimus nurašyti, nuslėpti, o bendrovei esant faktiškai nemokiai nesiekė gautų paskolų panaudoti veiklai atgaivinti, tačiau, pažeidžiant nustatytą tvarką, pasididino sau atlyginimą, dėl tokių atsakovo veiksmų bendrovės kreditoriai papildomai patyrė 21 640 Eur žalą. Nurodyti atsakovo veiksmai ne tik sukėlė UAB ,,Lanalita“ nemokumą, esmingai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai).

2.2.                      Dėl įmonės nemokumo fakto ir momento nustatymo. Iš turimų bendrovės finansinių ataskaitų matyti, kad bendrovė jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės statusą. Įmonė 2011 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 1 074 269 Lt (atitinka 311 129,81 Eur) vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 210 167 Lt (atitinka 350 488,59 Eur), bendrovėje iš esmės nebuvo apskaityta jokių piniginių lėšų, darytina išvada, jog įmonė jau 2011 metų pabaigoje negeneravo pakankamai pajamų bei neturėjo pakankamai turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad bendrovės nemokumo momentas nustatytinas šio mokestinio laikotarpio pabaigoje - 2011 m. gruodžio 31 d. Vėlesniais laikotarpiais įmonės finansinė padėtis palaipsniui tik blogėjo. 2012 metų pabaigoje ieškovė tai pat atitiko nemokios įmonės sąvoką. 2013, 2014, 2015, 2016, 2017, 2018  metų pabaigoje ne tik kad atitiko nemokios įmonės sąvoką, bet ir blogėjo. 2019 metų pabaigoje įmonės būsena tapo kritiška ir jai 2020 m. sausio 20 d. buvo iškelta bankroto byla. 

2.3.                      Dėl bendrovės privedimo prie bankroto tyčia. Finansiniai dokumentai patvirtina, kad bendrovė ilgą laiką atitiko nemokios įmonės būseną ir ji ilgą laiką buvo sąmoningai tyčia netinkamai valdoma, perduodant prekes juridiniams asmenims ir nereikalaujant už jas apmokėjimo, atidedant mokėjimus neribotam laikui, vėliau siekiant debitorines skolas tiesiog nurašyti, o apmokėjimus iš debitorių gauti ne įmonės vardu, tačiau tiesiogiai atsakovo vardu, dėl ko galiausiai įmonė buvo priversta bankrutuoti. Ieškovės pradelsti įsipareigojimai buvo didesni už jos turimą turtą jau nuo 2011 metų pabaigos, ir ši disproporcija nuolat didėjo, nebuvo atsiskaitinėjama nei su tiekėjais, nei su darbuotojais. 2011-2019 m. atsakovas be jokių rašytinių sutarčių dideliais kiekiais tiekė prekes Rusijos Federacijoje ir lengvatinių mokesčių zonose registruotoms įmonėms, apie kurių veiklą, vadovus, duomenų nėra, nereikalaudamas iš šių juridinių asmenų nei išankstinio apmokėjimo už prekes, nei skolų grąžinimo vėliau, PVM sąskaitose faktūrose nesumokėjus už patiektą produkciją, t. y. tiekė prekes be atlygio, dėl ko 2011 metais susidarė net 230 828,89 Eur debitorinių įsiskolinimų, o 2019 metais jų dydis galiausiai pasiekė 413 686 Eur. Dėl atsakovo sąmoningų tyčinių veiksmų, ar dėl nepateisinamo aplaidumo nemokios įmonės finansinė padėtis dargi buvo esmingai pabloginta, dėl ko bendrovė buvo priversta bankrutuoti. Priešingu atveju, t. y. netiekus prekių iš esmės be jokio atlygio, jos būtų perleistos kitiems asmenims, arba, reikalaujant apmokėjimo ar (ir) išsiieškant skolas, nesiekiant nurašyti debitorinių įsiskolinimų, nesiekiant gauti apmokėjimo už prekes ne įmonės naudai, bet savo naudai, bendrovės padėtis būtų visais laikotarpiais buvusi žymiai geresnė. Atsakovas, pažeisdamas ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pats sau nustatė didesnį darbo užmokestį, nors įmonė tuo laikotarpiu jokio pelno neuždirbo, jos veiklos rezultatai tik blogėjo. Dėl šių neteisėtų veiksmų bendrovė per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patyrė 21 640,00 Eur turtinę žalą. Atsakovas 2018 metų viduryje siekė nurašyti debitorines skolas, ir tai rodo, kad tokiu savo veiksmu kartu siekė nuslėpti savo neteisėtus veiksmus, susijusius su prekių tiekimu ir apmokėjimu už jas bei skolų neišieškojimu. Atsakovas siekė, kad už ieškovės pagamintas prekes būtų atsiskaitoma tiesiogiai su atsakovu, bet ne su ieškove, ir šias aplinkybes patvirtina kartu su ieškiniu pateikiamas 2019 m. spalio 28 d. Susitarimas tarp atsakovo ir N. K., kuriuo šie asmenys susitarė, kad 48 000 Eur suma už pateiktas prekes iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus sumokėtos atsakovui, bet ne ieškovei. Žalingi sandoriai (veiksmai), kuriais atsakovas pasididino sau atlyginimą ir kuriais siekė bendrovei skirtas pinigines lėšas pasiimti sau, turi būti vertinami įmonės tyčinio bankroto požymių visumos kontekste (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nemokios ieškovės vardu buvo priimti sprendimai, sudaryti nuostolingi, nenaudingi sandoriai, sukėlę didelius materialinius nuostolius įmonei. Kadangi bendrovė ilgą laiką neturėjo apyvartinių lėšų, buvo finansuojama akcininko lėšomis, buvo susidarę didžiuliai įsiskolinimai tiek darbuotojams, tiek tiekėjams, Atsakovo veikimas perduodant ieškovės pagamintą produkciją užsienyje reziduojantiems juridiniams asmenims, apie kurių mokumą ir veiklą duomenų nėra, neprašant jokio apmokėjimo už patiektą produkciją, kai dėl susidariusių įsiskolinimų faktiškai nemokios bendrovės padėtis tapo kritiška, vėliau siekdamas debitorines skolas nurašyti, o apmokėjimą už prekes gauti savo jau vardu, vertintinas ne kaip kitaip, kaip tik aplaidus, sąmoningas, tyčinis nemokios bendrovės padėties esminis pabloginimas, atitinkantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus tyčinio bankroto požymius, nes tai buvo neteisėti ir įmonei ekonomiškai nenaudingi buvusio įmonės direktoriaus sprendimai (veikimas), kurie priežastiniu ryšiu susiję su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu.

2.4.                      Dėl asmens, kurio veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Pripažinus tyčiniu UAB ,,Lanalita“ bankrotą, atsižvelgiant į anksčiau aptartus atsakovo veiksmus, kaltu dėl tyčinio bankroto sukėlimo pripažintinas atsakovas.

2.5.                      Dėl žalos priteisimo. Žalą ieškovei (įmonei, kartu ir jos kreditoriams) sukėlė atsakovo, kaip ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai, kurie iš esmės lėmė ir tyčinį bankrotą. Bendrovė nuo 2011 metų pabaigos iki bankroto bylos iškėlimo 2020 m. atitiko nemokios įmonės būseną, ir šios aplinkybės atsakovui, kaip juridinio asmens vadovui, privalėjo būti žinomos ir buvo žinomos. Atsakovas nuo 2011 metų iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo sąmoningai ir tyčia valdė įmonę netinkamai, t. y. priėmė nepateisinamai aplaidžius sprendimus ir sudarė sandorius, kurių pagrindu didžiulius prekių kiekius be jokių rašytinių sutarčių, kuriose būtų aptarti šalių įsipareigojimai, perdavė juridiniams asmenims, apie kurių veiklą, dalyvius ir mokumą duomenų nėra, neprašydamas už jas apmokėjimo, o už prekes neapmokėjus, nereikalavo sumokėti skolų, nemėgino jų išieškoti, tokiu būdu faktiškai atidėjo mokėjimus neribotam laikui, nors įmonėje trūko apyvartinių lėšų, pradelsti įsipareigojimai tiekėjams ir darbuotojams sparčiai didėjo, vėliau šias debitorines skolas siekė nurašyti, o apmokėjimus iš debitorių, kurie dar galėjo skolas apmokėti, siekė gauti jau nebe įmonės, o savo vardu, dėl ko galiausiai ieškovė buvo priversta bankrutuoti. Dėl šių veiksmų 2011 metais susidarė 230 828,89 Eur debitorinių įsiskolinimų, o 2019 metais jų dydis pasiekė 413 686 Eur. Ieškovės pradelsti įsipareigojimai visais laikotarpiais nuo 2011 metų buvo didesni už jos turimą turtą, ir ši disproporcija nuolat didėjo. : pradelsti įsipareigojimai 2011 metų pabaigoje sudarė 350 488,59 Eur, tuo tarpu 2019 metų pabaigoje - jau 715 675 Eur. Dėl atsakovo sąmoningų tyčinių veiksmų nemokios įmonės finansinė padėtis buvo esmingai pabloginta, dėl ko bendrovė buvo priversta bankrutuoti. Priešingu atveju, t. y. netiekus prekių iš esmės be jokio atlygio, jos būtų perleistos atlygintinai kitiems asmenims, arba, reikalaujant apmokėjimo ar (ir) išsiieškant skolas iš debitorių, nenurašant skolų ir mokėjimus nukreipiant įmonei o ne sau asmeniškai, bendrovė būtų buvusi moki ir nebūtų bankrutavusi. Atsakovas, pažeisdamas ABĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatomis nustatytą tvarką, t. y. be akcininko sprendimo, pats sau nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pasididino atlyginimą, nors bendrovė tuo metu dirbo nuostolingai. 2019 m. spalio 28 d. susitarimas dėl 48 000 Eur sumokėjimo už prekes tiesiogiai atsakovui, o ne ieškovei, leidžia spręsti ir apie materialinės žalos ieškovei darymą tiesioginiais savo veiksmais. Atsakovas priėmė sprendimus, atliko veiksmus ir sudarė tokius vadovaujamai bendrovei žalą nulemiančius sandorius, taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis tokių sprendimų nebūtų priėmęs ir tokių sandorių nebūtų sudaręs. Atsakovas atitinkamai elgėsi (atliko jau aptartus neteisėtus veiksmus) žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras, taigi veikė tyčia, o už tyčinį fiduciarinių pareigų pažeidimą valdymo organų nariams kyla atsakomybė. Tarp atsakovo netinkamo pareigų vykdymo ir bendrovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys, kadangi nesant neteisėto veikimo, debitoriniai įsiskolinimai nebūtų susiformavę, o susiformavę būtų bent iš dalies išieškoti, atitinkamai atsakovui nebūtų mokamas neteisėtai padidintas darbo užmokestis. Todėl atsakovas privalo atlyginti bendrovei savo neteisėtais veiksmais, sprendimais ir sandoriais padarytą žalą. Debitorinių įsiskolinimų dydis, buvęs bendrovės bankroto bylos iškėlimo dieną (413 686 Eur), kuris susidarė dėl netesėtų atsakovo veiksmų, vertinamas kaip atsakovo padaryta žala. Be to, atsakovas privalo atlyginti ir žalą, kurią sudaro 2017 m. gruodžio 1 d. - 2019 m. sausio 31 d. laikotarpiu be pagrindo sau išsimokėtas atlyginimas (21 640 Eur).

2.6.                      Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu apribojimo. Nustačius, kad tyčinis bankrotas buvo sukeltas neteisėtais atsakovo veiksmais, siekiant naudos sau, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vadovavo ne vienam juridiniam asmeniui, kurie bankrutavo (pvz. UAB ,,Baltic Mills“), darytina išvada, kad egzistuoja teisinis pagrindas JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui.

II.       Atsakovų ir trečiųjų asmenų procesinių dokumentų esmė

3.                      Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. A. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

1.1.                      Dėl UAB „Lanalita“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Vertinant produkcijos pardavimo Rusijos Federacijoje bei lengvatinių mokesčių zonose įregistruotoms įmonėms, sandorių žalą bei naudą įmonei, visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į bendrą tokių sandorių įtaką įmonės finansiniams rodikliams, bendrą parduotos produkcijos vertę ir už parduotą produkciją neapmokėto įsiskolinimo santykį, įmonės pelno, gauto iš minėtų sandorių suminę vertę. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Rusijos Federacijoje ir ieškinyje nurodytoms bendrovėms parduodamos produkcijos kaina buvo nuo 20% iki 135% didesnė nei analogiška produkcijos pardavimo kaina pirkėjams Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose. Bendradarbiavimas su Rusijos Federacijos bei lengvatinių mokesčių zonose įregistruotoms įmonėms turi daugiau rizikų, tačiau gaunama pelno marža šiose rinkose taipogi yra ženkliai didesnė. Esamu atveju pardavimo apimtys bei gaunama pelno marža ne tik leido sumažinti bendrą visos gaminamos produkcijos savikainą, tačiau kompensavo neatgautų debitorinių skolų patiriamus nuostolius. Komerciniai santykiai su Rusijos Federacijos ir lengvatinių mokesčių zonose registruotomis įmonėmis buvo svarbi įmonės verslo dalis, nes pardavimai joms, ypač 2013-2015 metais, sudarė iki 30 - 45 % nuo bendrų pardavimų ir sugeneravo iki 80 % įmonės pelno. Be to, šioms įmonėms būdavo išsiunčiami ir produkcijos likučiai bei defektuoti gaminiai, likę nuo užsakymų Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkai (pledai, audinių iš verpalų likučiai). Tekstilės gaminių tarptautinėje prekyboje sutartys yra pasirašomos labai retai ir pagrindiniai darbo principai yra pasitikėjimas ir ilgalaikis bendradarbiavimas - tai pasakytina ne tik apie Rusijos Federacijoje esančias įmones, bet taip pat ir apie kitus pagrindinius partnerius - pirkėjus tiek Europoje, tiek JAV ir Azijoje. Pažymėtina tai, kad sutartys nebuvo pasirašomos ir su kitais didžiausiais klientais Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje. Visos esminės sutarties sąlygos prekių pardavimo sąskaitose faktūrose buvo numatytos (tame tarpe ir apmokėjimo už prekes terminas), papildomos pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas nebuvo privalomas ir tokių sutarčių nebuvimas negali turėti jokio priežastinio ryšių su bankroto bylos UAB „Lanalita“ iškėlimu. Už prekes pirkėjas privalėjo ieškovei apmokėti pasikrovęs prekes pardavėjo (ieškovės) įmonėje. Incoterms atsiskaitymo už prekes sąlygų nereglamentuoja, todėl jokio priežastinio ryšio tarp Incoterms tiekimo sąlygų ir atsiskaitymo už parduodamas prekes nėra. Esamu atveju EXW (Ex Works) tiekimo sąlygų nustatymas buvo naudingas UAB „Lanalita“, nes UAB „Lanalita“ neprivalėjo pakrauti prekių į pirkėjo transportą, gauti muitinės leidimo išvežti prekes, o pirkėjui teko visos išlaidos ir rizika, susijusi su prekių transportavimu. Atsiskaitymo už prekes terminai buvo numatyti pirkėjams išrašomose sąskaitose faktūrose. Ieškinyje nurodytu laikotarpiu bendra produkcijos pardavimų apimtis Rusijos Federacijoje ir lengvatinių mokesčių zonose registruotoms įmonėmis sudarė daugiau nei 2 500 000 Eur. Už parduotą produkciją apmokėta suma siekė daugiau nei 2 080 000 Eur,  neapmokėta (negrįžusių) pinigų dalis yra mažesnė nei 17 % nuo bendros prekių pardavimų kainos. Nurodytos aplinkybės ieškovei turi būti žinomos, nes visi mokėjimo dokumentai ir kiti įmonės veiklos dokumentai yra pateikti ieškovės administratoriui. Skolininkams buvo siunčiami raginimai dėl atsiskaitymo tiek elektroniniu paštu, teik registruotais laiškais. Šios aplinkybės ieškovei turi būti žinomos. Kiekvienais metais buvo susigrąžinama bent dalis senų skolų. Iš ??? Univerfinance, kuriai buvo parduota prekių už 152 880 Eur, buvo susigrąžinta 111 516 Eur. Ieškovė nurodė, kad  2018 m. birželio 27 d. sprendimas dėl pirkėjų AMS Trustees Limited, LLC FTC Platan ir ??? Univerfinance debitorinių skolų (iš viso 116 790,37 Eur) nurašymo nesukėlė teisinių pasekmių, nes šis debitorinių skolų nurašymas nebuvo ir nėra atspindėtas įmonės finansinėje atskaitomybėje. Kadangi skolos nebuvo nurašytos ir minėtas sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, akivaizdu, jog jis negali turėti jokios teisinės reikšmės vertinant UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto aplinkybes. 2018 m. birželio 27 d. sprendimą dėl skolų nurašymo priėmė ne atsakovas, o vienintelis UAB „Lanalita“ akcininkas V. M.. Ieškovės teiginys, jog pirkėjai už UAB „Lanalita“ parduotas prekes su Atsakovu atsiskaitė tiesiogiai, turi būti pagrįstas įrodymais. Ieškovė, jokių įrodymų, galinčių patvirtinti minėto teiginio pagrįstumą nepateikė. Kadangi prekes įsigijusios įmonės atstovė N. V. K. buvo suinteresuota dėl tolimesnio bendradarbiavimo su UAB „Lanalita“, ji pasirašė 2019 m. spalio 28 d. susitarimą, įsipareigodama asmeniškai grąžinti 48 000 Eur iki 2019 metų pabaigos. Šiame susitarime nekalbama apie tai, kad mokėjimai bus atlikti tiesiogiai atsakovui. Susitarime N. V. K. įsipareigoja grąžinti 48 000 Eur už pristatytą produkciją. Atsakovas, pasirašydamas minėtą susitarimą, veikė kaip įmonės atstovas. Sugrįžus iš komandiruotės, atsakovas minėtą susitarimą (originalą) perdavė UAB „Lanalita“ akcininkui V. M., kuris kaip advokatas turėjo nuspręsti ir priimti sprendimus kaip minėtas susitarimas bus panaudotas siekiant atgauti esamą įsiskolinimą. Jokie mokėjimai pagal minėtą susitarimą atsakovui nebuvo atlikti. Jei atsakovas būtų suinteresuotas gauti mokėjimus bei pinigines lėšas pagal minėtą susitarimą asmeniškai, jis šio susitarimo sudarymo faktą būtų nuslėpęs. Atsakovo veiksmai bei minėto susitarimo originalo perdavimas akcininkui tik įrodo, kad atsakovas buvo sąžiningas, dirbo įmonės interesais ir dėjo pastangas debitorinėms skoloms atgauti. Ieškovės teiginiai dėl atsakovo darbo užmokesčio padidinimo yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovo kaip įmonės vadovo darbo užmokestis nuo 2014 metų nebuvo didinamas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė 2017 metais veikė pelningai, UAB „Lanalita“ akcininkas V. M. 2017 m. spalio 27 d. sprendimu bei 2018 m. balandžio 20 d. padidino atsakovui mokamą darbo užmokestį. Įmonės finansinei situacijai pablogėjus, 2019 m. sausio 31 d. akcininko sprendimu atsakovo darbo užmokestis buvo sumažintas iki 1000 Eur. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas pats sau nusistatė didesnį darbo užmokestį, taip pat tai, kad darbo užmokestis buvo paskirtas pažeidžiant ABĮ 37 str. 3 d. nuostatas, neatitinka tikrovės.

1.2.                      Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su UAB „Lanalita“ nemokumo vertinimu. Ieškovės teiginiai, kad ieškovė jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės statusą, yra nepagrįsti. Ieškovės pateikiamas įmonės turto ir įsipareigojimų vertinimas yra neprofesionalus bei nepagrįstas jokiais įrodymais. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog vertinant įmonės turimą turtą, į jį neturėtų būti įtraukiamos iš debitorių gautinos lėšos. Tai kad įmonė iš debitorių gautinomis sumomis nedisponuoja, nereiškia, jog tokios sumos (turtas) neturėtų būti apskaitomas ir pripažįstamas įmonės turtu. Tokios nuostatos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1771-585/2020). Kaip matyti iš ieškinio bei administratoriaus teiktos ataskaitos, daugiau debitorių nei tie, kurie nurodyti ieškinio 4 punkte nurodytoje lentelėje, įmonė neturi. Tai reiškia, kad visos kitos pirkėjų mokėtinos skolos, kurios balanse apskaitomos kaip gautinos sumos, buvo sumokėtos. Ieškovės pateikiama UAB „Lanalita“ turimo turto vertės nustatymo metodika, kuomet iš turto vertės eliminuojamos visos įmonės gautinos sumos, yra neteisinga ir neobjektyvi. Administratorius nepagrįstai įmonės 2011-2018 metų balansuose nurodytas mokėtinas sumas sutapatina su pradelstais įsipareigojimais. Balanse pradelstos skolos nėra detalizuojamos. Norint nustatyti pradelstų skolų dydį bei jų suminę išraišką kiekvienais kalendoriniais metais, turi būti atliekama įmonės sudarytų sandorių analizė, įvertinamas mokėjimo atidėjimo laikotarpis numatytas sutartyse bei sąskaitose faktūrose, įvertinamas mokestinių prievolių atsiradimo momentas. Atsižvelgiant į tai, kad visi įmonės veiklos dokumentai buvo perduoti administratoriui, atsakovas neturi galimybės pateikti tikslios informacijos bei duomenų apie įmonės įsipareigojimus 2011-2019 metais. 2012, 2013, 2014, 2015, 2017 įmonė veikė pelningai. Šias aplinkybes patvirtina pelno nuostolio ataskaitos. 2019 metais dėl apyvartinių lėšų trūkumo įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau juos buvo bandoma spręsti inicijuojant restruktūrizavimo procesą. Kadangi akcininko pažadėtos lėšos nebuvo suteiktos, todėl atsakovas pats kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Administratoriaus teiginiai, neva įmonė jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės statusą, o vėlesniais laikotarpiais įmonės finansinė padėtis palaipsniui tik blogėjo, neatitinka tikrovės.

1.3.                      Dėl atsakovo pripažinimo atsakingu už UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto sukėlimą. Ginčo byloje turėtų būti taikomos ne JANĮ, o ĮBĮ nuostatos. Atsakovo veiksmuose bei sprendimuose nėra tyčinio bankroto požymių. Atsakovo priimti sprendimai ir sudaromi sandoriai nebuvo nuostolingi ar įmonei nenaudingi. Sprendimą nurašyti įmonės skolas priėmė ne atsakovas, o akcininkas, be to, sprendime nurodytos skolos taip ir nebuvo nurašytos. Šis sprendimas negali būti siejamas nei su bankroto bylos įmonei iškėlimu, nei su pačiu atsakovu. Ieškinyje nėra pateikta jokių faktų ar įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas iššvaistė įmonės turtą. Egzistuojančių aplinkybių visuma patvirtina, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovo veiksmai galėtų būti vertinami kaip neteisėti ar turintys tyčinio bankroto požymių. Nėra teisinio pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti sąmoningai nukreiptus ir priežastiniu ryšiu susijusius su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu.

1.4.                      Dėl teisės eiti, viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, apribojimo. Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovo veiksmuose įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant galėtų būti taikoma JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija, nėra.

1.5.                      Dėl žalos priteisimo. Atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nėra nei vienos atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala įmonei. Ieškovės teiginiai, neva žala pasireiškia tuo, kad atsakovas sudarė prielaidas susidaryti debitoriniams įsiskolinimas, negali būti pripažįstama pagrįstais. Debitorinių skolų, kurių nepavyksta susigrąžinti turi kiekviena įmonė. Rinkos ekonomikoje debitorinių skolų atsiradimas yra neišvengiamas procesas. Atsakovo priimti sprendimai ir sudaromi sandoriai nebuvo nuostolingi ar įmonei nenaudingi. Nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog įmonei buvo padaryta 21 640 Eur žala nepagrįstai pasididinant atsakovui  atlyginimą. Atsakovui darbo užmokestis buvo padidintas ne pačiam nusprendus, tačiau įmonės akcininko sprendimu. Nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas nuo 2011 metų iki kol 2020 m. sąmoningai ir tyčia valdė įmonę netinkamai. Įmonė 2012, 2013, 2014, 2015, 2017 metais veikė pelningai. 2018 metais įmonė turėjo pakankamai daug užsakymų, tačiau dėl apyvartinių lėšų stokos ne visus juos galėjo įgyvendinti. Nors įmonės veikla 2018 metais pelninga nebuvo, tačiau įmonė buvo moki. Finansinių sunkumų, įtakojusių įmonės veiklos tęstinumą, atsirado tik 2019 metais. Siekiant išvengti įmonės nemokumo atsakovas iniciavo restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Akcininkui neužtikrinus papildomo finansavimo, atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 

4.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė nemokumo administratoriaus ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsiliepime kreditorius pritarė ieškinio argumentams.

5.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo kreditorius UAB „Jurgėlė“ prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kreditorius sutiko su ieškinio reikalavimais, kuriuos laikė pagrįstais į bylą pateiktais įrodymais. Atsiliepime papildomai nurodė tokius argumentus:

3.1.                      Dėl ieškovės nemokumo. Susipažinus su ieškovės finansiniais duomenimis, yra akivaizdu, kad ieškovės vykdoma veikla ilguoju periodu kūrė tik nuostolius, ieškovė sistemiškai nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o ieškovės turėtas turtas nebuvo pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimas patenkinti. Atsakovas nerodė realios ieškovės finansinės padėties akcininkui. Vertinant trumpalaikio turto sudėtį, teismų praktikoje preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti bei grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Didžioji dalis ieškovės debitorinių skolų dar nuo 2013 metų neturėjo realios galimybės būti išieškotomis, debitorinių skolų atsakovas negalėjo ir negali vertinti kaip realaus ieškovės turto. Dėl šių priežasčių vertinant ieškovės tapimo nemokia momentą, iš ieškovės turto bendros masės turi būti išskaičiuojamos debitorinės skolos. Ieškovės finansinių rodiklių pastovų blogėjimą atspindi byloje esantys 2011-2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai. Ieškovės realus turtas (iš bendros turto masės atėmus debitorinės skolas) kiekvienais metais buvo ženkliai mažesnis už bendrą įsipareigojimų sumą, o per 1 metus mokėtinos sumos (kurios realiai gali būti traktuojamos, kaip pradelsti įsipareigojimai) dažnai net viršydavo realaus turto masę. Kitas svarbus rodiklis yra pastovus įsiskolinimo darbuotojams augimas. 2017 metus ieškovė užbaigė turėdama vos 227 Eur pelno, o 2018 ir 2019 metais patyrė atitinkamai 372 361 Eur ir 404 100 Eur nuostolių. Ieškovė nemokia galėjo būti dar 2011 m. pabaigoje.

3.2.                      Ieškovė prie bankroto privesta tyčia. Atsakovas neįvykdė ABĮ 23 str. 2 d., 24 str. 1 d., 37 str. 12 d. 2 ir 16 p. bei įstatų 9.1 p. nustatytų pareigų. 2019 m. nesušaukė eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, neparengė ir nepateikė laiku tvirtinti akcininkų susirinkime ieškovės finansinės atskaitomybės už 2018 metus dokumentų, nepateikė akcininkui prašomos informacijos. Atsakovas vėliausiai 2018 m. turėjo inicijuoti bankroto bylos ieškovei iškėlimą. Buvo sudaryti ieškovei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sandoriai. Ieškovės buhalterinės sąskaitos Nr. 61114 „Gyvybės draudimas“ žiniaraštis, sudarytas mokėjimams 2011 - 2018 m. laikotarpiui, ir pridedami ieškovės atsiskaitomųjų sąskaitų kredito įstaigose 2015, 2016 ir 2018 metų daliniai išrašai, patvirtina, kad be jokio teisėto pagrindo ieškovės lėšos buvo naudojamos asmeninėms atsakovo reikmėms - gyvybės draudimui (sutartis Nr. 000004905520843, polisas IDP 704285) apmokėti. 2011-07-20 - 2018-12-28 laikotarpiu už atsakovo gyvybės draudimą buvo sumokėta 24 212,63 Eur ieškovės lėšų. Dėl šių ieškovės lėšų iššvaistymo kreditorės pareiškimu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1- 01145-21 pagal LR BK 183 str. 2 d. Ieškovės vardu buvo sudarytas sandoris dėl automobilio nuomos iš atsakovo sūnaus N. A.. Šio sandorio pagrindu atsakovo sūnui N. A. 2015-2016 metais ieškovė atliko 217,39 - 249,91 Eur mokėjimus. Ieškovės turtą atsakovas sau pardavinėjo mažesnėmis kainomis nei ieškovė parduodavo kitiems pirkėjams. Ieškovės veiklą ir turtą atsakovas perkėlinėjo į kitą bendrovę. Atsakovo žmona N. A. yra įsteigusi UAB „Vilnozauras“, per kurią vykdo ieškovės pagamintų produktų prekybą.

3.3.                      Pažeistas atsiskaitymų su ieškovės kreditoriais eiliškumas. Ieškovė nuo 2011 m. kiekvienus metus užbaigdavo su pradelstais įsiskolinimais savo darbuotojams. Jau vien dėl šios priežasties atsakovas turėjo imtis veiksmų dėl bankroto bylos ieškovei inicijavimo. Ieškovė, turėdama įsisenėjusių ir pradelstų įsiskolinimų savo darbuotojams, 2018-08-31 ir 2018-12-17 suteikė nepagrįstą pirmumą kreditoriui R. V., grąžindama 2018-05-30 gautą 20 000 Eur paskolos sumą: 2018-08-31 - 13 000 Eur ir 2018-12-17 - 7 000 Eur.

3.4.                      Dėl žalos iš atsakovo priteisimo. 2019-04-23 13:45 el. laišku atsakovas patvirtino, kad niekada per ieškovės gyvavimo laikotarpį ieškovės vadovo darbo užmokesčio didinimas / mažinimas nebuvo sprendžiamas akcininkų susirinkimo. Atsakovui išmokėtas darbo užmokestis gali būti pripažintas ieškovės patirta žala. Atsakovas yra atsakingas už ieškovei atsiradusią 435 326 Eur žalą. Esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės taikymui būtinoms sąlygoms, reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti tenkinamas.

3.5.                      Dėl ieškovės apyvartinių lėšų. Buvęs ieškovės akcininkas V. M. ir jo valdomos įmonės ne kartą yra suteikę ieškovei paskolas apyvartinių lėšų poreikiui užtikrinti. Atsakovas nedėjo jokių pastangų skolų iš debitorių atgavimui, o naudojosi akcininko suteiktomis paskolomis.

6.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo UAB „Vilnozauras“ nurodė, kad ieškovės prašymai pilna apimtimi atmestini, kadangi ieškinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad UAB ,,Vilnozauras“ niekaip nesusijusi su UAB „Lanalita“, todėl negali imtis vertinimo ar UAB „Lanalita“ bankrotas buvo tyčinis.

7.                      Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo kreditorius Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

            III. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartimi UAB „Lanalita“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. G.. Ieškovė įsteigta 2009 m. balandžio 24 d., įregistruota 2009 m. balandžio 28 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Bendrovės akcinis (įstatinis kapitalas bankroto bylos įsiteisėjimo dienai buvo 160 000 Eur, įstatinį kapitalą sudarė 160 000 vienetai paprastųjų vardinių akcijų. Nuo 2018 m. lapkričio 9 d. įmonės akcijas valdo vienas juridinis asmuo – UAB „Jurgėlė“. Nuo įmonės įsteigimo pradžios iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Lanalita direktoriumi buvo atsakovas D. A.. UAB „Lanalita“ pagrindinė veikla buvo tekstilės dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba bei pardavimas. Ši produkcija buvo tiekiama tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių rinkoms.

9.                      Ieškovės BUAB „Lanalita“ nemokumo administratorius A. G. ieškiniu prašė: 1) pripažinti UAB „Lanalita“ bankrotą tyčiniu, 2) už UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto sukėlimą nustatyti atsakingą asmenį – atsakovą D. A., 3) priteisti ieškovei BUAB ,,Lanalita” iš atsakovo D. A. 435 326 Eur žalos atlyginimą, 4) apriboti D. A. teisę penkerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, 6) priteisti ieškovei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.                      Ieškinio pareiškime nurodoma, kad prašymas UAB ,,Lanalita“ bankrotą pripažinti tyčiniu grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas, būdamas UAB ,,Lanalita“ vadovu, bendrovės vardu sudarė nenaudingus sandorius (priėmė nenaudingus sprendimus), kurie sukėlė didelius materialinius nuostolius bendrovei. Bendrovei esant sunkioje finansinėje padėtyje (faktiškai esant nemokiai), be jokių sutarčių buvo tiekiamos prekės užsienio juridiniams asmenims, atidedant atsiskaitymą už prekes neribotam laikui, o tiems asmenims su ieškove metų metais neatsiskaitant, nebuvo imamasi jokių aktyvių teisinių veiksmų išieškoti skolas. Ieškovė, vadovaujama atsakovo, iš esmės tiekė prekes neatlygintinai, kai kuriais atvejais papildomai dar prisiimdama ir prekių pristatymo riziką, o PVM sąskaitose faktūrose nustatytais terminais nesumokėjus už patiektas prekes, neinicijavo skolų išieškojimo, taip pat ir nesusigrąžino prekių. Vėliau dalis pirkėjų bankrutavo, nutraukė savo veiklą, ar dėl kitų nežinomų priežasčių nustojo bendradarbiauti, dėl ko susidarė 431 612,66 Eur vertės debitoriniai įsiskolinimai, bankroto bylos iškėlimo dieną sudarę 51,24 proc. viso UAB ,,Lanalita“ turto, ir kurių išieškoti šiuo metu galimybių jau nėra. Atsakovas nesirūpino bendrovės turtu, nesiekė naudos bendrovei, tačiau ją savo veiksmais palaipsniui žlugdė, siekė iš debitorių mokėtinas lėšas pasiimti sau, debitorinius įsiskolinimus nurašyti, nuslėpti, o bendrovei esant faktiškai nemokiai nesiekė gautų paskolų panaudoti veiklai atgaivinti, tačiau, pažeidžiant nustatytą tvarką, pasididino sau atlyginimą, dėl tokių atsakovo veiksmų bendrovės kreditoriai papildomai patyrė 21 640 Eur žalą. Nurodyti atsakovo veiksmai ne tik sukėlė UAB ,,Lanalita“ nemokumą, esmingai blogino jau nemokios bendrovės finansinę padėtį (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai).

11.                      JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

12.                      Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

13.                      Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 ir kt.).

14.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

15.                      Kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Dėl nenaudingų sandorių sudarymo ir debitorinių įsiskolinimų 431 612,66 Eur sumai

16.                      Nemokumo administratorius teigia, kad įmonės dokumentais nustatyta, jog UAB „Lanalita“ 2011-2018 metais didelius kiekius gaminamos produkcijos (prekių) perdavė Rusijos Federacijoje bei lengvatinių mokesčių zonose įregistruotoms įmonėms, tačiau mokėjimų už pateiktas prekes negavo, t.y. sudarė įmonei nenaudingus sandorius, kurie sukėlė įmonei didelius nuostolius. Bendra debitorinių įsiskolinimų suma bankroto bylos iškėlimo dieną sudaro 431 612,66 Eur.

17.                      Nemokumo administratoriui perduotuose ieškovės buhalteriniuose dokumentuose nėra prekių pirkimo-pardavimo sutarčių, o prekių pirkimą pardavimą patvirtina tik  PVM sąskaitos-faktūros ir šių prekių eksportą patvirtinantys dokumentai. Nustatyta, kad beveik visais atvejais prekės buvo pristatomos EXW, t. y. ieškovė prekes pirkėjui pateikdavo savo teritorijoje (įmonėje, sandėlyje) ir neprivalėjo pakrauti prekių į pirkėjo transportą, gauti muitinės leidimo išvežti prekes, o pirkėjui teko visos išlaidos ir rizika, susijusi su prekių transportavimu. Už prekes pirkėjas privalėjo ieškovei apmokėti pasikrovęs prekes pardavėjo (ieškovės) įmonėje. Prekės buvo tiekiamos be išankstinio apmokėjimo, nustatant, kad už jas bus apmokama po prekių gavimo, ar per 30 - 45 dienas nuo prekių gavimo. Nepaisant to, kad pirkėjai nesilaikė nurodytų mokėjimo terminų, ir (ar) ir viso neapmokėjo už didelius kiekius patiektų prekių, prekės jiems dideliais kiekiais ir toliau buvo tiekiamos. Atsakovas nepateikė, o tarp perduotų įmonės dokumentų nebuvo rasta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės administracijos derybas dėl apmokėjimo, raginimus ar kitas pastangas išieškoti skolas arba susigrąžinti prekes.

18.                      Nustatyta, kad LLC FTC Platan, registruotai Rusijos Federacijoje, kurios pradelstas įsiskolinimas 2020 m. sausio 31 d. sudaro 57 345,34 Eur, prekės buvo tiekiamos nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. Ir nors paskutinis dalinis mokėjimas už iki tol patiektas prekes buvo atliktas 2013 m. balandžio 19 d., prekės šiam pirkėjui ir toliau buvo tiekiamos iki kol 2014 m. birželio 27 d. LLC FTC Platan buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. AMS Trustees Limited, esančiai Britų Mergelių Salose, 2014 metais ir G & A Services LTD, registruotai Belize, Centrinėje Amerikoje, 2011 metais buvo patiekta keli šimtai kilogramų prekių,  be išankstinio apmokėjimo. G & A Services LTD prekės buvo tiekiamos nuo 2011 metų, apmokėjimas už jas buvo nurodytas 30 dienų po prekių išdavimo, tačiau paskutiniai daliniai mokėjimai pagal 2011 metais išrašytas sąskaitas faktūras buvo atlikti  2016 metų pavasarį. G & A Services LTD įmonė nevykdo veiklos, jos likusi skola 3 943,15 Eur. AMS Trustees Limited neatliko nei vieno mokėjimo už prekes, patiektas 2011 metais, likusi skola sudaro 22 081,00 Eur, duomenų apie šio juridinio asmens veiklą, nėra. OOO Jupiter Trans Service, registruotai Rusijos Federacijoje, 2018 metais buvo patiekta virš 1 000 kg prekių, LLC Ikar, registruotai Rusijos Federacijoje, - keli šimtai kilogramų prekių, nereikalaujant už jas iš anksto apmokėti. LLC Ikar skola - 11 186,69 Eur, OOO Jupiter Trans Service - 19 563,36 Eur. OOO Jupiter Trans Service yra išregistruota 2020 m. spalio 8 d. Duomenų apie LLC Ikar veiklą nerasta. OOO Floks (ta pati įmonė sąraše yra ir PHLOX LLC pavadinimu) prekės buvo tiekiamos nuo 2014 metų iki 2017 metų, paskutinis mokėjimas už mažą dalį prekių atliktas 2014 m. vasario 25 d., prekės buvo tiekiamos dideliais kiekiais, dėl ko susidarė 22 476,67 Eur įsiskolinimas. Rusijos Federacijoje registruotoms įmonėms OOO Refren ir OOO Univerfinans prekės buvo teikiamos 2014-2017 metais, nors šios įmonės buvo nesumokėjusios už prekes, pateiktas dar 2014 metais, dėl ko susidarė OOO Refren 88 551,73 Eur įsiskolinimas, o OOO Univerfinans - 40 481 Eur įsiskolinimas, kurie nebuvo grąžinti. LLC Neva Import prekės buvo tiekiamos nuo 2015 metų pradžios, susidarė 147 985,03 Eur įsiskolinimas, kuris nebuvo grąžintas. Luxmount Sales LLP, esančiai Didžiojoje Britanijoje, prekės buvo tiekiamos nuo 2013 metų, susidarė 2 583,79 Eur įsiskolinimas.

19.                      Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodyta debitorinių skolų suma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas sudarė nenaudingus sandorius, kurie sukėlė didelius materialinius nuostolius bendrovei ir ją privedė prie bankroto. Atsakovas nurodo, kad nemokumo administratorius vertinant produkcijos pardavimo Rusijos Federacijoje bei lengvatinių mokesčių zonose įregistruotoms įmonėms sandorių žalą bei naudą įmonei, neatsižvelgė į bendrą tokių sandorių įtaką įmonės finansiniams rodikliams, bendrą parduotos produkcijos vertę ir už parduotą produkciją neapmokėto įsiskolinimo santykį, įmonės pelno, gauto iš minėtų sandorių suminę vertę. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateikė rašytinius įrodymus – sąskaitas faktūras, iš kurių matosi, kad Rusijos Federacijoje ir ieškinyje nurodytoms bendrovėms parduodamos produkcijos kaina buvo nuo 20 iki 135 proc. didesnė, nei analogiška produkcijos pardavimo kaina pirkėjams Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos rinkose. Atsakovo nuomone, komerciniai santykiai su Rusijos Federacijos ir lengvatinių mokesčių zonose registruotomis įmonėmis, ypač 2013-2015 metais sudarė iki 30 – 45 proc. nuo bendrų pardavimų ir sugeneravo iki 80 proc. įmonės pelno.

20.                      Atsakovas D. A. 2021 m. balandžio 16 d. su rašytiniais paaiškinimais pateikė UAB „Lanalita“ buhalterinės apskaitos programos duomenis, kurie patvirtina, kad sandoriai sudaryti su ieškinio pareiškime nurodytais pirkėjais jokios žalos UAB „Lanalita nepadarė ir buvo naudingi, nes UAB „Lanalita“ iš sudarytų sandorių su nurodytais pirkėjais, netgi įvertinus skolos likutį gavo 294 246,59 Eur pelno (286 740,2 Eur + 7 506,38 Eur) (t. 2, b. l. 96-106)

21.                      Nemokumo administratorius nurodo, kad UAB „Lanalita“ sąmoningai tyčia ilgą laiką buvo netinkamai valdoma perduodant prekes juridiniams asmenims ir nereikalaujant už jas apmokėjimo, atidedant mokėjimus neribotam laikui, vėliau siekiant debitorines skolas nurašyti, o apmokėjimus gauti ne įmonės vardu, tačiau tiesiogiai. Nemokumo administratoriaus nuomone, ieškovės pradelsti įsipareigojimai buvo didesni už jos turimą turtą nuo 2011 metų pabaigos ir jie nuolat didėjo (2011 metais pradelsti įsipareigojimai sudarė 350 488,59 Eur, o 2019 metų pabaigoje – 715 675 Eur.)

22.                      Sprendžiant klausimą, ar nemokumo administratoriaus nurodyti UAB „Lanalita“ sudaryti sandoriai ir jų pagrindu susidarę debitorinės skolos įmonei, kurios išvardintos šios nutarties 18 punkte, sukėlė įmonės nemokumą ir tyčia privedė įmonę prie bankroto, svarbu įvertinti ir  ieškinio pareiškime nurodytų UAB „Lanalita“ finansinių duomenų analizę.

23.                      Nemokumo administratorius su ieškinio pareiškimu pateikė UAB „Lanalita“ finansinių ataskaitų duomenis už 2011 – 2019 metų laikotarpį ir juos išanalizavęs teigia, kad bendrovė jau 2011 metais atitiko nemokios įmonės statusą. Įmonė 2011 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 1 074 269 Lt (atitinka 311 129,81 Eur) vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 210 167 Lt (atitinka 350 488,59 Eur), bendrovėje iš esmės nebuvo apskaityta jokių piniginių lėšų, todėl darė išvadą, jog įmonė jau 2011 metų pabaigoje negeneravo pakankamai pajamų bei neturėjo pakankamai turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės nemokumo momentą nustatė šio mokestinio laikotarpio pabaigoje - 2011 m. gruodžio 31 d., o vėlesniais laikotarpiais įmonės finansinė padėtis palaipsniui tik blogėjo: 1) 2012 metų pabaigoje įmonės 1 613 487 Lt (atitinka 467 298,13 Eur) vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (425 581 Lt vertės (atitinka 123 256,78 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (525 103 Lt (atitinka 152 080,34 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (662 367 Lt (atitinka 191 834,74 Eur), piniginių lėšų (apyvartinių lėšų) įmonė faktiškai neturėjo (52 Lt (atitinka 15,06 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2012 m. pabaigoje sudarė 1 225 256 Lt (atitinka 354 858,67 Eur), iš jų - 28 965 Lt (atitinka 8 388,84 Eur) įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2012 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 951 120 Lt (atitinka 275 463,39 Eur) vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 225 256 Lt (atitinka 354 858,67 Eur);  2) 2013 metų pabaigoje įmonės 1 963 212 Lt (atitinka 568 585,50 Eur) vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (381 769 Lt vertės (atitinka 110 567,94 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (525 103 Lt (atitinka 152 080,34 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (647 407 Lt (atitinka 187 502,03 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2013 m. pabaigoje sudarė 1 537 508 Lt (atitinka 445 293,09 Eur), iš jų - net 170 435 Lt (atitinka 49 361,39 Eur) įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2013 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 1 315 805 Lt (atitinka 381 083,47 Eur) vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 537 508 Lt (atitinka 445 293,09 Eur);  3) 2014 metų pabaigoje įmonės 2 077 801 Lt (atitinka 601 772,76 Eur) vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (330 195 Lt vertės (atitinka 95 631,08 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (732 550 Lt (atitinka 212 161,14 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (1 011 414 Lt (atitinka 292 925,74 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2014 m. pabaigoje sudarė 1 647 705 Lt (atitinka 477 208,35 Eur), iš jų - net 213 574 Lt (atitinka 61 855,31 Eur) įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2014 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 1 066 387 Lt (atitinka 308 847,02 Eur) vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 1 647 705 Lt (atitinka 477 208,35 Eur);  4) 2015 metų pabaigoje įmonės 710 937 Eur vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (98 196 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (244 377 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (307 874 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2015 m. pabaigoje sudarė 362 732 Eur, iš jų - net 59 677 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2015 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 403 063 Eur vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 362 732 Eur;  5) 2016 metų pabaigoje įmonės 840 933 Eur vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (81 008 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (311 661 Eur), ir per vienerius metus gautinos sumos (445 268 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2016 m. pabaigoje sudarė 731 485 Eur, iš jų - net 83 688 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2016 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 395 665 Eur vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 731 485 Eur; 6) 2017 metų pabaigoje įmonės 1 233 501 Eur vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (375 873 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (401 343 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (450 690 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2017 m. pabaigoje sudarė 385 921 Eur, iš jų - net 122 272 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2017 metų pabaigoje turėjo ne daugiau nei 782 811 Eur vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 450 690 Eur; 7) 2018 metų pabaigoje įmonės 1 150 337 Eur vertės turtą iš esmės sudarė ilgalaikis materialus turtas (539 237 Eur), atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (198 462 Eur) ir per vienerius metus gautinos sumos (411 630 Eur). Tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2018 m. pabaigoje sudarė 428 046 Eur, iš jų - net 167 209 Eur įsiskolinimas darbuotojams. Įvertinus tai, kad įmonė 2018 metų pabaigoje net ir po materialaus turto perkainavimo, turėjo ne daugiau nei 738 707 Eur vertės realaus turto, kai jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekė 428 046 Eur,

24.                      Teismas nesutinka su tokia UAB „Lanalita“ finansinių ataskaitų analize nustatant ieškovės nemokumo momentą dėl sekančių motyvų. Iš Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, kuria UAB „Lanalita“ iškelta bankroto byla matosi, kad buvo analizuojami UAB „Lanalita“ 2019 m. gruodžio 4 d. sudaryto balanso duomenys, iš kurio matėsi, kad bendrovė turto turėjo už 1 079 727 Eur, kur 598 361 Eur sudarė trumpalaikis turtas ir 481 366 Eur ilgalaikis turtas, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 1 382 161 Eur, kur 673 207 Eur suma mokėtina kreditoriams po vienerių metų ir 708 954 Eur suma mokėtina per vienerius metus. Iš ieškovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsta kreditoriams mokėtinų suma sudaro 891 882,46 Eur, įskaitant ir 246 643,33 Eur įsiskolinimą įmonės darbo užmokesčio skolą darbuotojams. Atsakovei debitoriai yra skolingi 425 413,23 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2020 m. sausio 16 d. UAB „Lanalita“ yra skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 77 470,33 Eur, įmonėje yra 35 socialiniu draudimu apdrausti asmenys. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė informaciją, kad UAB „Lanalita“ 2020 m. sausio 3 d. valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams turi 44 430,86 Eur mokestinę nepriemoką. Įvertinus visus byloje esančius duomenis,  teismas padarė išvadą, kad atsakovės UAB „Lanalita“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams 891 882,46 Eur viršija pusė į jos balansą įrašytos turto vertės 539 863,50 Eur (1079727/2), todėl tokia UAB „Lanalita“ būsena atitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu.

25.                      Iš nemokumo administratoriaus pateiktų UAB „Lanalita“ finansinės atskaitomybės dokumentų nėra pagrindo daryti išvados, kad įmonė jau 2011 ir vėlesniais metais, t.y. iki bankroto bylos iškėlimo buvo nemoki. Pagal iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties, teismas vertino UAB „Lanalita“ pradelstų finansinių įsipareigojimų santykį kreditoriams su turimo turto verte ir padarė išvadą apie UAB „Lanalita“ nemokumą. Nemokumo administratorius analizuodamas UAB „Lanalita“ finansinės atskaitomybės dokumentus, nepagrįstai teigia, kad vertinant įmonės turtą, į jį neturėtų būti įtraukiamos debitorių gautinos lėšos. Tai, kad įmonė iš debitorių gautinomis sumomis nedisponuoja, nereiškia, kad tokios sumos (turtas) neturėtų būti apskaitomas ir pripažįstamas įmonės turtu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1771-585/2020). Be to, nemokumo administratorius įmonės balansuose nurodytas mokėtinas sumas sutapatina su pradelstais įsipareigojimais, tačiau pradelstos skolos nėra detalizuojamos. Nemokumo administratorius neatliko ir nepateikė į bylą duomenų apie pradelstų skolų dydį kiekvienais kalendoriniais metais, neatliko įmonės sudarytų sandorių analizės, nevertino mokėjimų atidėjimo laikotarpių, numatytų sutartyse bei sąskaitose faktūrose, nenustatė mokestinių prievolių atsiradimo momento. Nesant šių duomenų nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo administratoriaus nurodytais laikotarpiais.

26.                      Pažymėtina ir tai, kad 2012 – 2017 metais įmonė veikė pelningai, ką patvirtina pelno nuostolio ataskaitos. Nors 2018 metais įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau metų pabaigoje ilgalaikis įmonės turtas buvo 539 251 Eur, atsargos 198 462 Eur, gautinos sumos – 411 630 Eur, mokėtinos sumos buvo 428 046 Eur, iš kurių pradelstos skolos sudarė apie 125 000 Eur. Aukščiau išdėstyti argumentai patvirtina, kad nemokumo administratoriaus teiginiai apie įmonės nemokumą nuo 2011 metų ir vėlesniais laikotarpiais yra nepagrįsta.

27.                      Be to, Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 6 d. nutartimi UAB „Lanalita“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Pagal šioje nutartyje analizuotus bendrovės 2019 m. vasario 15 d. balanso duomenis įmonė turto apskaitė už 1150337 Eur, kurį sudarė ilgalaikis turtas 539251 Eur ir trumpalaikis turtas 611086 Eur. 2018 metais mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1102507 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 428046 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 674 461 Eur. Tai reiškia, kad atsakovės finansiniai įsipareigojimai yra ilgalaikiai. 2018 metais įmonė patyrė nuostolius, kurie siekė 372361 Eur. Bendrovės 2019 02 15 balanso duomenimis įmonės turtą sudarė 1077982 Eur, pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė 305808,16 Eur. Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams nesiekė pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Teismas įvertinęs pateiktus dokumentus sprendė, kad  yra pagrindas UAB „Lanalita“ kelti restruktūrizavimo bylą (t. 3, b. l. 61-62).

28.                      Iš aukščiau aptartų duomenų teismas sprendžia, kad dėl nemokumo administratoriaus nurodytų UAB „Lanalita“ debitorinių skolų ir nemokumo administratoriaus UAB „Lanalita“ finansinių atskaitomybės dokumentų vertinimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Lanalita“ bankrotas buvo tyčinis.

Dėl debitorinių skolų nurašymo akto ir susitarimo su N.V. K.

29.                      Nemokumo administratorius ieškinio pareiškime nurodo, kad atsakovas 2018 m. birželio 27 d. be jokių paaiškinimų pateikė akcininkui pasirašyti atsakovo parengtą sprendimą dėl pirkėjų AMS Trustees Limited, LLC FTC Platan ir OOO Universfinans debitorinių skolų (iš viso 116 790,37 Eur) nurašymo ir teigia, kad ši aplinkybė yra viena iš tyčinio bankroto požymių. Tačiau ieškovė, nurodydama šią faktinę aplinkybę, pati pripažįsta, kad šis sprendimas nesukėlė teisinių pasekmių, nes šis debitorinių skolų nurašymas nebuvo ir nėra atspindėtas įmonės finansinėje atskaitomybėje. Be to, kaip matyti iš 2018 m. birželio 27 d. sprendimo, minėtą dokumentą pasirašė visų akcijų savininkas V. M. (t. 1, b. l. 89). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skolos nebuvo nurašytos ir minėtas sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių,  teismas dėl jo plačiau nepasisako, nes ši faktinė aplinkybė neturi jokios teisinės reikšmės nustatant UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto požymius.

30.                      Be to, ieškovė UAB „Lanalita“, įrodinėdama tyčinio bankroto požymius teigia, kad už UAB „Lanalita“ prekes buvo tiesiogiai atsiskaitoma su atsakovu D. A. ir šias aplinkybes patvirtina 2019 m. spalio 28 d. tarp atsakovo ir N. V. K. sudarytas susitarimas, pagal kurį šie asmenys susitarė, kad 48 000 Eur suma už pagamintas ir pateiktas prekes iki 2019 m. gruodžio 31 d. bus sumokėta atsakovui, o ne ieškovei.

31.                      Iš į bylą pateikto 2019 m. spalio 28 d. susitarimo ir jo vertimo (t. 1, b. l. 82) matosi, kad D. A., iš vienos pusės ir N. V. K., iš kitos pusės, abipusiu sutarimu sutaria, kad N.V. K. įsipareigoja grąžinti 48 000 eurus už pristatytas prekes iki 2019 metų gruodžio 31 d. Atsakovas D. A. byloje nurodė, kad prekes įsigijusios įmonės atstovė N.V. K. buvo suinteresuota dėl tolimesnio bendradarbiavimo su UAB „Lanalita“, todėl pasirašė minėtą susitarimą dėl pinigų grąžinimo už gautas prekes.  Atsakovas šiuo atveju veikė kaip UAB „Lanalita“ atstovas ir minėtą susitarimą perdavė UAB „Lanalita“ akcininkui V. M., kas rodo, kad jis nesiekė nuslėpti susitarimo sudarymo fakto, pinigų pagal šį susitarimą asmeniškai nėra gavęs.

32.                      Kadangi ieškovės nurodyta aplinkybė apie atsiskaitymą už UAB „Lanalita“ prekes tiesiogiai D. A. byloje neįrodyta, todėl teismas sprendžia, kad ir ja grindžiamas tyčinio bankroto požymis nėra įrodytas.

Dėl darbo užmokesčio

33.                      Ieškinio pareiškime nurodoma, kad atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 3 dalies nuostatas (direktoriaus atlyginimą nustato bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinis akcininkų susirinkimas), nuo 2017 m. gruodžio 1 d. pats sau nusistatė didesnį darbo užmokestį. Šią aplinkybę grindžia į bylą pateiktais D. A. įsakymais: 2017-12-01 įsakymu Nr.235/2017, 2017-04-20 įsakymu Nr. 241/2018, 2019-04-10 įsakymu Nr. 267/2019. Ieškovės nuomone, dėl šių neteisėtų veiksmų bendrovė per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. patyrė 21 640 Eur turtinę žalą.

34.                      Tačiau iš atsakovo D. A. su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad D. A.  darbo užmokestis buvo keičiamas UAB „Lanalita“ akcininkų 2017-10-27, 2018-04-24 ir 2019-01-01 sprendimais (t. 1, b. l. 180-182). Esant šiems duomenims teismas sprendžia, kad akcininkų sprendimai dėl darbo užmokesčio keitimo negali būti laikoma neteisėtais atsakovo veiksmais ar įmonės tyčinio bankroto požymiu.

Dėl įsipareigojimų darbuotojams, prievolių VMI ir VSDFV vykdymo, įmonės veiklos perkėlimo į UAB „Vilnozauras“

35.                      Ieškovė ir trečiasis asmuo „Jurgėlė“ teigė, kad atsakovas yra atsakingas už tai, kad UAB „Lanalita“ nevykdė įsipareigojimų atsiskaityti su darbuotojai bei vengė mokėti mokesčius.

36.                      Tačiau atsakovas pateikė į bylą suvestinę (t. 3, b. l. 42-43), sudarytą įmonės buhalterinės apskaitos duomenų pagrindu, iš kurios matosi, kad UAB „Lanalita“ nuo 2011 metų iš viso sumokėjo 2 652 717 Eur sumą mokesčiams bei darbuotojų atlyginimams, tame tarpe: 472 776 Eur sumą VMI, 741 490 Eur VSDFV, 1 438 451 Eur sumą darbuotojams.

37.                      Kaip matyti iš UAB „Jurgėlė“ pateikto VMI skolos ataskaitos, pagrindinis įsiskolinimas darbuotojams bei neįvykdytos mokestinės prievolės VMI atsirado 2019-2020 metais. Į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 30 d. visų akcijų savininko sprendimas (t. 3, b. l. 58), iš kurio matosi, kad atsakovas D. A. buvo laikinai nušalintas nuo direktoriaus pareigų ir dėl to įmonėje negalėjo priiminėti jokių sprendimų. Šis sprendimas buvo panaikintas 2019-07-25 akcininkės sprendimu (t. 3, b. l. 57). Atsakovas nurodo, kad šiuo laikotarpiu visus sprendimus dėl mokėjimo pavedimų atlikimo priiminėjo UAB „Lanalita“ akcininkės UAB „Jurgėlė“ įgaliotas asmuo V. P., o pačius pavedimus iš UAB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos atlikdavo minėtos sąskaitos valdymą perėmęs 2019-03-20 UAB „Jurgėlė“ sprendimu paskirtas prokuristas E. K. (t. 3, b. l. 59-60), kuris prokuristo funkcijas vykdė iki 2019-09-02.

38.                      Trečiasis asmuo UAB „Jurgėlė“ atsiliepime į ieškinio pareiškimą (t. 2, b. l. 3-7) teigia, kad UAB „Lanalita“ atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnio nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nurodo, kad ieškovė, turėdama įsisenėjusių ir pradelstų įsiskolinimų savo darbuotojams, 2018-08-31 ir 2018-12-17 suteikė nepagrįstą pirmumą kreditoriui R. V., grąžinant 2018-05-30 gautą paskolą: pridedamas ieškovės buhalterinės apskaitos 2011-01-20 – 2021-01-27 žiniaraštis  „Atsiskaitymai su partneriais (detali)“, patvirtina, kad ieškovė grąžino R. V. 20 000 Eur paskolos sumą, t.y. 2018-08-31 – 13 000 Eur ir 2018-12-17 – 7 000 Eur.

39.                      Teismo nuomone, vien šios faktinės aplinkybės nurodymas, neanalizuojant įmonės finansinės padėties, tame tarpe pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nesudaro pagrindo bankroto pripažinti tyčiniu, nes trečiasis asmuo nepagrindė, kad dėl atsiskaitymų su R.V. UAB „Lanalita“ tapo nemoki ir dėl to negalėjo atsikaityti su kitais UAB „Lanalita“ kreditoriais.

40.                      Nors įmonė 2019 metais susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matosi, kad atsakovas ėmėsi priemonių įmonės finansinei padėčiai stabilizuoti: 2019 m. vasario 28 d. elektroniniu laišku UAB „Jurgėlė“ direktorei V. P. prašė kuo skubiau svarstyti klausimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, 2019-04-14 elektroniniais laiškais UAB „Jurgėlė“ direktorei V. P., UAB „Jurgėlė“ akcininkui V. M., prokuristui E. K. ragino spręsti įmonės finansavimo pritraukimo klausimus (t. 3, b. l. 63-65). Kaip nurodyta aukščiau (nutarties 28 punktas) atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kadangi įstatinio kapitalo didinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl dėl apyvartinių lėšų trūkumo neturint galimybių įvykdyti turimus klientų užsakymus bei gauti pajamų iš gamybinės veiklos, restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas ir atsakovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

41.                      Trečiasis asmuo UAB „Jurgėlė“ byloje įrodinėjo, kad atsakovas yra perėmęs ieškovės produkciją, kurią nuo 2019 metų realizuoja per savo žmonos įmonę, t.y. ieškovės veiklą ir turtą atsakovas perkėlinėjo į kitą bendrovę, dėl ko ieškovės bankrotą yra pagrindas pripažinti tyčiniu. Nurodo, kad su atsiliepimu į ieškinio pareiškimą pridedami dokumentai (JAR išrašas, facebook profilio nuorašas ir interneto svetainės nuorašas) patvirtina, kad atsakovo žmona N. A. yra įsteigusi UAB „Vilnozauras“, per kurią vykdo ieškovės pagamintų produktų prekybą. Tačiau teismo nuomone, vien trečiojo asmens UAB „Jurgėlė“ teiginių bei pateiktų duomenų nepakanka, jog būtų padaryta išvada apie ieškovės turto ar veiklos perkėlimą į UAB „Vilnozauras“, todėl UAB „Lanalita“ bankrotą pripažinti tyčiniu dėl nurodyto požymio nėra pagrindo.

42.                      Visumos byloje nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje atsakovo veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus ar sąmoningai nukreiptus ir priežastiniu ryšiu susijusius su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu, todėl ieškinio reikalavimas dėl UAB „Lanalita“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinamas.

Dėl žalos priteisimo

43.                      Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 435 326 Eur padarytą žalą, kuri kildinama  iš atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie lėmė 413 686 Eur dydžio debitorinių įsiskolinimų susidarymą bei dėl 21 640 Eur  žalos  nepagrįstai pasididinant sau atlyginimą.

44.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų aplinkybių (bent vienos iš jų) nustatymas, suponuojantis teismo pareigą pripažinti bankrotą tyčiniu, neatleidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) bankroto administratoriaus, jos kreditorių nuo pareigos įrodyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės būtinas sąlygas, kai sprendžiama dėl vadovo civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019 49 punktas).

45.                      Kadangi nagrinėjamojoje byloje tyčinio bankroto požymiai nenustatyti, todėl vadovo civilinei atsakomybei nustatyti ieškovė privalėjo įrodyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

46.                      Analizuojant atsakovo veiksmus sprendžiant dėl UAB „Lanalita“ tyčinio bankroto požymių, teismas nenustatė nei vienos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala įmonei. Ieškovės teiginiai, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad atsakovas sudarė prielaidas susidaryti debitoriniams įsiskolinimas, nepripažintini pagrįstais. Nagrinėjamu atveju faktinės aplinkybės dėl debitorinių skolų susidarymo negali būti konstatuotos kaip  atsakovo neteisėti veiksmai, dėl ko atsakovui turėtų kilti civilinė atsakomybė. Dėl šios nutarties 33-34 punktuose aptartų argumentų atsakovas nėra atsakingas dėl darbo užmokesčio padidinimo, todėl ir  ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 21 640 Eur žalos atlyginimą netenkinamas.

47.                      Kadangi nagrinėjamojoje byloje neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl 435 326 Eur žalos priteisimo iš atsakovo D. A. atmetamas kaip nepagrįstas.

 Dėl teisės eiti, viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, apribojimo

48.                      Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal JANĮ tą privalėjo padaryti (1 punktas); veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą (2 punktas); įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos (3 punktas).

49.                      Kadangi atsakovo veiksmuose įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant galėtų būti taikoma JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija, nėra, todėl  ieškovės reikalavimas dėl teisės eiti, viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu, apribojimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patekinus visiškai, ieškovė turi teisę į jos patirtų išlaidų atlyginimą.

51.                      Ieškinį atmetus, atsakovas D. A. turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas D. A. byloje buvo atstovaujamas advokato M. V.. Atsakovo atstovas pateikė prašymą dėl 2 850 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina šie rašytiniai įrodymai: 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. 269 - 2 850 Eur sumai ir 2021 m. lapkričio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 – 1 850 Eur sumai ir 2021 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3 - 1 000 Eur sumai, iš viso 2 850 Eur. Atsakovo atstovo 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaitoje faktūroje Nr. 269 nurodytos tokios advokato darbo laiko sąnaudos, įkainiai ir išlaidų sumos: 1) susipažinimas su procesiniais dokumentais – 5,5 val. – 550 Eur; 2) procesinių dokumentų parengimas – 7 val. – 700 Eur; 3) pasirengimas ir atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje (2021-03-17) – 2,5 val. – 250 Eur; 4) pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (2021-04-19) – 1,5 val. – 150 Eur; 5) pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (2021-05-26) – 2 val. – 200 Eur; 6) pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje (2021-08-11) – 6 val. – 600 Eur; 7) atstovavimas teismo posėdyje (2021-09-27) – 0,5 val. – 50 Eur; 8) atstovavimas teismo posėdyje (2021-10-06) – 0,5 val. – 50 Eur; 9) atstovavimas teismo posėdyje (2021-10-19) – 3 val. – 300 Eur.

52.                      Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

53.                       Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijose) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

54.                      Teismas įvertinęs tai, kad atsakovo atstovas atsakovui parengė atsiliepimą į ieškinį, tai, kad sąskaitoje nurodytas pasirengimo atitinkamiems teismo posėdžiams bei dalyvavimo juose trukmė iš esmės atitinka atitinkamų teismo posėdžių trukmę, o advokato atlyginimo už vieną darbo valandą įkainis neviršija pagal Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyto maksimalaus įkainio už valandą, kuris yra apskaičiuojamas 0,1 koeficientą padauginus iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (atsakovui teikiamų paslaugų metu Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nebuvo mažesnis nei 1 000 Eur), sprendžia, kad atsakovo išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 2 850 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti, šias išlaidas apmokant iš ieškovės bankroto administravimo išlaidoms skirtų lėšų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

55.                      Trečiasis asmuo UAB „Vilnozauras“ prašė priteisti 4 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nagrinėjamoje byloje buvo atstovaujama advokato V. S.. Byloje yra pateikti šie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys trečiojo asmens patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti: sąskaitos už teisines paslaugas (2021-06-03 Serija SVD Nr. 553 – 1 500 Eur sumai, 2021-08-09 Serija SVD Nr. 569 – 1 000 Eur sumai, 2021-09-03 Serija SVD Nr. 576 – 1 000 Eur sumai, 2021-10-06 Serija SVD Nr. 587 – 600 Eur sumai, 2021-10-20 Serija SVD Nr. 592 – 400 Eur sumai), mokėjimo nurodymai (2021-06-03 – 1 500 Eur sumai, 2021-08-10 – 1 000 Eur sumai, 2021-09-03 – 1 000 Eur sumai, 2021-10-07 – 600 Eur sumai, 2021-10-20 – 400 Eur sumai).

56.                      Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019, 54 punktas).

57.                      Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo UAB „Vilnozauras“ į bylos nagrinėjimą įtrauktas atsakovo D. A. pusėje. UAB „Vilnozauras“ atsiliepime į ieškinį prašė atmesti visus ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes ir į tai, kad ieškinys yra atmestas, laikytina, kad procesinis sprendimas šioje byloje yra priimtas taip pat ir trečiojo asmens UAB „Vilnozauras“ naudai, todėl trečiasis asmuo turi teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

58.                      Trečiasis asmuo UAB „Vilnozauras“ prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad advokato suteiktas paslaugas sudaro susipažinimas su visa civilinės bylos medžiaga, pasirengimas civiliniam procesui, įskaitant atsiliepimo parengimą, o taip pat atstovavimas įvykusiuose teismo posėdžiuose. Trečiojo asmens patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra detalizuotos į bylą pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas. Minėtuose dokumentuose nurodytas advokato valandinis įkainis (1 val. – 100 Eur), darbo laiko sąnaudos ir išlaidų sumos, t. y., kad 1) susipažinimas su civilinės bylos medžiaga - 1 500 Eur; 2) pasirengimas 2021-08-11 numatomam teismo posėdžiui, kliento konsultavimas – 6 val. – 600 Eur, 3) atstovavimas 2021-08-11 numatomame teismo posėdyje, įskaitant atvykimą – 4 val. – 400 Eur; 4) atstovavimas 2021-08-11 įvykusiame teismo posėdyje 7 val. - 700 Eur; 5) pasirengimas 2021-09-27 numatomam teismo posėdžiui ir kliento konsultavimas 3 val. – 300 Eur, 6) atstovavimas 2021-09-27 neįvykusiame teismo posėdyje (atvykimas į jį pasirengimas procesui) 1,5 val. – 150 Eur; 7) atstovavimas 2021-10-06 neįvykusiame teismo posėdyje (atvykimas į jį pasirengimas procesui) 1,5 val. – 150 Eur; 8) atstovavimas 2021-10-19 suplanuotame teismo posėdyje, įskaitant pasirengimą 3 val. – 300 Eur; 9) atstovavimas 2021-12-02 suplanuotame teismo posėdyje, įskaitant pasirengimą 4 val. – 400 Eur.

59.                      Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021-08-11 teismo posėdžio trukmė, suapvalinta atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto reikalavimus yra 5,5 val., 2021-09-27 teismo posėdžio trukmė – 0,5 val., 2021-10-06 teismo posėdžio trukmė – 1 val., 2021-10-19 teismo posėdžio trukmė – 3 val., iš viso 10 val. Nustatyta, kad advokatas trečiojo asmens UAB „Vilnozauras“ vardu parengė atsiliepimą į ieškinį. Įvertinęs trečiojo asmens pateiktus rašytinius įrodymus ir teismo posėdžių, kuriuose dalyvavo trečiojo asmens atstovas, trukmę, teismas sprendžia, kad būtinomis ir pagrįstomis laikytinos 1 500 Eur susipažinimo su civilinės bylos medžiaga išlaidos ir 1 000 (100x10 val.) atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidos, t. y. iš viso 2 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios  trečiajam asmeniui UAB „Vilnozauras“ priteistinos iš ieškovės  (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

            Ieškinį atmesti.

            Priteisti atsakovui D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ (j. a. k. 302334051) 2 850,00 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteistas išlaidas apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

           Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilnozauras“ (j. a. k. 305241563) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lanalita“ (j. a. k. 302334051) 2 500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti, priteistas išlaidas apmokant iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

           Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                Izolda Nėnienė