Civilinė byla Nr. e2A-3093-871/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22412-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos:2.6.16.10; 3.3.1.19.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jorūnės Pukinskienės ir Lino Zinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos Artiomtrans apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mT rental & finance“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai Artiomtrans dėl turto grąžinimo nutraukus lizingo sutartis.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mT rental & finance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-22379), kurį patikslinusi (DOK-168681) prašė įpareigoti atsakovę mažąją bendriją (toliau – MB) Artiomtrans (toliau – ir atsakovė, apeliantė) grąžinti ieškovei UAB „mT rental & finance“ turtą: 1) MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948; 2) Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571, bei iš atsakovės MB Artiomtrans ieškovės UAB „mT rental & finance“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė kartu su atsakove buvo sudariusios lizingo sutartis Nr. MTRF-2024/422 dėl MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948 (rinkos vertė 9 740 Eur) ir Nr. MTRF-2023/333 (toliau – ir Sutartys) dėl Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571 (rinkos vertė 20 430 Eur) (toliau – ir Turtas). Sutartimis atsakovė įsipareigojo mokėti įmokas už Turtą, kurios susideda iš Turto vertės dengimo mokėjimą ir palūkanų įmokas pagal prie Sutarčių pateiktus kiekvienos Sutarties grafikus. Atsakovė turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Ieškovė savo prievoles pilnai įvykdė – perdavė Turtą pagal Sutartis. Ilgainiui atsakovė savo įsipareigojimų pradėjo nebevykdyti, t. y. nemokėti sutartų įmokų. 2024 m. rugpjūčio 12 d. buvo išsiųstas įspėjimas dėl Sutarčių nutraukimo vadovaujantis Sutarčių Bendrosios dalies 11.1 ir 11.1.2 punktais ir suteiktas papildomas terminas esminiam Sutarčių pažeidimui įvykdyti. Sutarčių Bendrosios dalies 11.1 punkte numatyta, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jei atsakovė padaro bent esminį Sutarties pažeidimą, o 11.1.2 punkte nurodyta, kad vienas iš tokių pažeidimų yra kai atsakovė ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyse numatytos bet kokios piniginės prievolės. Atsakovei ir toliau nevykdant Sutarčių net ir po įspėjimo išsiuntimo, 2024 m. spalio 2 d. Sutartys buvo nutrauktos. Atsakovės vadovas, atsakydamas į el. laišką, kuriame buvo pranešta apie Sutarčių nutraukimą, reikalavo apmokėti už remontą. Ieškovė teigia, jog reikalavimas nepagrįstas, kadangi atsakovė turėjo prievolę savo sąskaita organizuoti bei atlikti Turto einamąjį ir kapitalinį remontą (Sutarčių Specialiosios dalies 4.1.7 ir Bendrosios dalies 6.1.5 punktai). Šiai dienai skola sudaro 7 302,01 Eur pagal pridedamas neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras ir apyvartos žiniaraštį. PVM sąskaitos faktūros MTF 112469, 112471 ir 112774 yra pagal dar vieną 2024 m. gegužės 29 d. sudarytą lizingo sutartį Nr. MTRF-2024/430 dėl turto Carnehl CHKS/HH, identifikacinis Nr.: W091402326PC09221, kuris buvo perduotas pagal 2024 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktą. Kartu su 2024 m. spalio 2 d. siųstu nutraukimu ieškovė atsakovei pranešė, kad atsakovė turi prievolę Turtą grąžinti. Tai yra numatyta Sutarčių Bendrosios dalies 11.5 punkte: <...> jeigu po šiame punkte nurodyto pranešimo išsiuntimo Klientas nepašalina pažeidimo ir/ar nepateikia Bendrovei tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad Sutartis nutrūksta po suteikto papildomo 7 (septynių) dienų termino, o Klientas privalo grąžinti Turtą, sumokėti visus įsiskolinimus pagal Sutartį, susidariusius iki Sutarties nutraukimo datos <...>. Turtas ieškovei nėra grąžintas, todėl ieškovė reikalaus, kad teismas įpareigotų Turtą grąžinti.
3. Atsakovė MB Artiomtrans atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę mažąją bendriją Artiomtrans grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „mT rental & finance“ turtą – transporto priemonę MAN TGA, identifikacinis numeris WMAH29ZZ24M384948, ir transporto priemonę Volkswagen Amarok, identifikacinis numeris WV1ZZZ2HZHH008571. Priteisė iš atsakovės mažosios bendrijos Artiomtrans ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „mT rental & finance“ 732 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovės mažosios bendrijos Artiomtrans valstybei 28,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarė lizingo sutartį Nr. MTRF-2023/333, kuria Lizingo davėjas, t. y. ieškovė UAB „mT rental & finance“ įsipareigojo Klientui, t. y. atsakovei MB Artiomtrans perduoti Turtą – transporto priemonę Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571 (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 20 430 Eur) naudoti 60 mėn. laikotarpiui, o Klientas Turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti Sutartyje numatytas įmokas. 2024 m. balandžio 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. MTRF-2024/422, kuria Lizingo davėjas, t. y. ieškovė UAB „mT rental & finance“, įsipareigojo Klientui, t. y. atsakovei MB Artiomtrans perduoti Turtą – transporto priemonę MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948 (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 9 740 Eur) naudoti 24 mėn. laikotarpiui, o Klientas Turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti Sutartyje numatytas įmokas (Sutarčių specialiosios dalies 3.1 punktai).
6. Atsakovė įsipareigojo tinkamai mokėti Įmokas už perduotą Turtą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarčių specialiosios dalies 4.1.3 punktai). Atsakovė įsipareigojo sumokėti Įmokas iki Mokėjimo terminų pabaigos pagal pateiktą Grafiką arba išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (Sutarčių bendrosios dalies 3.5 punktai).
7. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Turtas atsakovei buvo perduotas, t. y. ieškovė savo prievolę pagal Sutartis pilnai įvykdė – Turtą pagal Sutartis atsakovei perdavė UAB „Baltijos realizacijos centras“. Tai patvirtina į bylą pateikti 2023 m. rugpjūčio 24 d. ir 2024 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktai.
8. Atsakovei laiku nemokant Įmokų pagal Sutartis, 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė įspėjimą dėl Sutarčių nutraukimo, kuriame pareikalavo apmokėti susidariusią 4 012,43 Eur skolą per 7 dienas, nurodė, kad nesumokėjus per 7 dienas nuo įspėjimo gavimo remiantis Sutarties Bendrosios dalies 11.1 ir 11.1.2 punktais sutartis bus vienašališkai nutraukta po 7 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, o nutrūkus Sutarčiai atsakovė privalės grąžinti Turtą.
9. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. vienašališkai nutraukia Sutartis. Ieškovė nurodė, kad atsakovė mokėtinas sumas vėluoja mokėti jau 50 dienų. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės skola yra 4 012,43 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Sutartys nutrauktos nuo 2024 m. spalio 2 d. Iš teismui pateiktos MB Artiomtrans apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2024 m. spalio 15 dienai susidarė 7 481,26 Eur neapmokėtas skolos likutis.
10. Iš teismų pateikto šalių susirašinėjimo bei atsakovės atskirojo skundo dėl nutarčių taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentų matyti, kad atsakovė ginčijo savo prievolę grąžinti Turtą remdamasi tuo, kad pati patyrė remonto išlaidų, kurios kilo dėl paslėptų MAN TGA transporto priemonės trūkumų, atsakovė neturėjo galimybių apdrausti transporto priemonę Volkswagen Amarok Kasko draudimu, nes buvo pakeisti transporto priemonės numeriai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, atsiliepimo į ieškinį byloje taip pat nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, papildomų paaiškinimų ir atsakovės teiginius dėl transporto priemonių būklės pagrindžiančių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Sutarčių Bendrosios dalies 6.1.5 punkte nurodyta, kad Klientas įsipareigoja turto techninėje dokumentacijoje numatytu laiku ar po atitinkamos ridos Turto techninei būklei palaikyti ir aptarnavimo darbams atlikti kreiptis į Turto gamintojo/Bendrovės nurodytą servisą, organizuoti bei atlikti Turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų kreipusis dėl Turto remonto, konkrečių defektų, trūkumų ir/ar dėl to patyrusi išlaidų, todėl jos argumentai dėl transporto priemonių būklės atmestini.
11. Sutarčių Bendrosios dalies 11.1.1 ir 11.11.2 punktuose šalys susitarė, kad Bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą, jeigu Klientas padaro bent vieną iš šių esminių pažeidimų: Klientas ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį ir tokios pradelstos prievolės suma yra ne mažesnė kai 10 (dešimt) procentų neišpirktos Turto vertės, taip pat Klientas ilgiau nei 1 (vieną) mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį. Atsižvelgiant į tai, Sutartyse buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, kai lizingo gavėjas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyse numatytos bet kokios piniginės prievolės. Dėl šių priežasčių laikytina, kad ieškovė Sutartis nutraukė pagrįstai, esant esminiam jų pažeidimui. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Sutarčių Specialiosios dalies 6.1 punkte nurodyta, kad visas šalių susirašinėjimas, vykdant Sutartį, įteikiamas Šaliai pasirašytinai arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 (penktą) dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Elektroniniu paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta jos išsiuntimo dieną, o jei tai buvo nedarbo diena – po jos einančią darbo dieną. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų įrodymų turinį, sprendė, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie Sutarčių nutraukimą, vadovaudamasi Sutarčių Specialiosios dalies 6.1, Bendrosios dalies 11.5 punkto nuostatomis.
12. CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Kadangi atsakovė neturi teisinio pagrindo, kuriuo ji galėtų naudotis turtu (lizingo sutartys yra nutrauktos), ji privalo Turtą grąžinti ieškovei. Atsakovė nepagrįstai nevykdo prievolės grąžinti ieškovei turto. Atsakovė įpareigota grąžinti ieškovei transporto priemonę MAN TGA, identifikacinis numeris WMAH29ZZ24M384948, ir transporto priemonę Volkswagen Amarok, identifikacinis numeris WV1ZZZ2HZHH008571.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pateikė prašymą priimti naujus įrodymus.
14. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantei, neišklausius jos pozicijos, nors jai tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą. Apeliantė negalėjo šioje byloje teikti savo argumentų dėl ieškinio nepagrįstumo, dėl neteisėto sutarties nutraukimo, pateikti priešieškinio su savarankiškais reikalavimais, nurodyti aplinkybių dėl transporto priemonės remonto, ieškovės iniciatyva pakeistų transporto priemonių numerių, dėl kurių transporto priemonių eksploatacija tapo negalima, todėl byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai.
15. Sudarius tiek 2023 m. rugpjūčio 21 d. lizingo sutartį Nr. MTRF-2023/333, tiek 2024 m. balandžio 24 d. lizingo sutartį Nr. MTRF-2024/422 kartu buvo sudarytos ir laidavimo sutartys, kurių 2.1 punktu laiduotojas A. Š. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, t. y. ieškovei, visu savo turtu, jeigu skolininkas, t. y. apeliantė, neįvykdys visos ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Akivaizdu, jog minėtas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos išnagrinėjimas turi tiesioginės reikšmės jo teisiniams interesams. Tačiau nagrinėjamu atveju laiduotojas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, kas iš esmės leidžia teigti, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtai.
16. Vadovaujantis tiek 2023 m. rugpjūčio 21 d. lizingo sutarties Nr. MTRF-2023/333, tiek ir 2024 m. balandžio 25 d. lizingo sutarties Nr. MTRF-2024/422 bendrosios dalies 11.1.1 punktu, bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei klientas ilgiau nei 1 mėnesį nevykdo sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal sutartį ir tokios pradelstos įvykdyti prievolės suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų neišpirktos turto vertės.
17. Akcentuoja, jog pagal lizingo sutartį NR. MTRF-2023/333, laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. spalio 1 d. apeliantė turėjo ieškovei sumokėti 18 403,74 Eur, tuo tarpu iš byloje pateikto apeliantės banko sąskaitos išrašo matyti, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2024 m. spalio 1 d. pervedė ieškovei 17 448,27 Eur, o 2024 m. spalio 15 d. pervedė dar 490 Eur, taigi iš viso apeliantė ieškovei pervedė 17 938,27 Eur iki 2024 m. spalio 15 d. Todėl skirtumas tarp apeliantės turėtos pervesti ir faktiškai pervestos sumos yra 465,47 Eur.
18. Apeliantė periodiškai atliko mokėjimus ieškovei, to daryti nevengė, todėl lizingo sutartis Nr. MTRF-2023/333 nutraukta nesant tam jokio teisinio pagrindo, prieštarauja sutartyje įtvirtintam punktui dėl sutarties nutraukimo galimumo. Juolab, kad ir jokių pretenzijų dėl netinkamo šios lizingo sutarties vykdymo ieškovė apeliantei nepradėjo reikšti tol, kol apeliantė nepaprašė ieškovės sumokėti už transporto priemonės MAN TGA, identifikacinis numeris WMAH29ZZ24M384948, remontą. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, jog ieškovė vienasmeniškai, neinformavusi apie tai apeliantės, pakeitė transporto priemonių valstybinius numerius. Patikrinus viešai prieinamus duomenis www.regitra.lt matyti, kad transporto priemonių su apeliantei perduotais valstybiniais numeriais nėra, tuo tarpu nauji transporto priemonių valstybiniai numeriai apeliantei nebuvo pateikti, todėl apeliantė negalėjo šių transporto priemonių eksploatuoti.
19. Iš lizingo sutarties Nr. MTRF-2024/422 matyti, jog nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. spalio 1 d. apeliantė turėjo ieškovei sumokėti 18 794,54 Eur, tuo tarpu apeliantė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. spalio 1 d. pervedė ieškovei 14 310 Eur, o 2024 m. spalio 15 d. pervedė dar 350 Eur, taigi iš viso apeliantė ieškovei pervedė 14 660 Eur. Apeliantei transporto priemonė MAN GTA buvo perduota tik kažkur praėjus pusantro mėnesio nuo lizingo sutarties sudarymo, dar 2024 m. birželio 18 d. apeliantė kreipėsi el. paštu nurodydama, jog transporto priemonė jai nėra perduota. Tuo tarpu ieškovė elgdamasi nesąžiningai byloje pateikė nepasirašytą 2024 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktą, o teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad turtas apeliantei neva buvo perduotas 2024 m. gegužės 30 d., jog ginčo dėl perdavimo nėra.
20. Apeliantei pasiėmus transporto priemonę, jau pirmosiomis dienomis paaiškėjo, kad transporto priemonė yra netvarkinga, pradėjo gesti, todėl apeliantė negalėjo užsiimti transporto paslaugų teikimu, negalėjo gauti pajamų, kurias buvo suplanavusi gauti. Apeliantė kreipėsi į ieškovę prašydama pašalinti defektus, ieškovė sutiko ir nurodė automobilį pristatyti į UAB „Adampolis“. Kaip matyti, pati pirma sąskaita už transporto priemonės remontą buvo išrašyta 2024 m. birželio 19 d., kas tik patvirtina, jog jau nuo pat pradžių automobilis buvo netvarkingas. Net ir pašalinus trūkumus, transporto priemonė ir vėl sugedo, todėl negalėjo būti naudojama pagal paskirtį. Apie visus gedimus ieškovė buvo informuota ir prašė apeliantės toliau remontuoti transporto priemonę nurodydama, jog apeliantės patirtomis išlaidomis už transporto priemonės remontą bus sumažintos išperkamosios nuomos įmokos. Apeliantė vis remontavo minėtą automobilį ir už jo remontą patyrė ne mažiau kaip 2 363,62 Eur išlaidų, todėl vadovaudamasi šalių susitarimu keletą mėnesių nemokėjo įmokų.
21. Byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad apeliantė faktiškai buvo informuota apie vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą 2024 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu. Kaip matyti, byloje yra pateiktas tik pats pranešimas, tačiau jokių įrodymų apie tai, jog jis buvo siųstas apeliantei el. paštu, jog buvo įteiktas byloje pateikta nėra.
22. Daugiau nei pusę pinigų sumos už transporto priemones ieškovei jau yra išmokėta, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino. Patenkinus ieškovės reikalavimą ir įpareigojus apeliantę grąžinti ieškovei transporto priemones, susidaro tokia situacija, kai apeliantė ne tik kad netenka visų sumokėtų įmokų, kurių suma yra pakankamai ženkli (50,80 proc. įmokų), bet ir transporto priemonių, taigi tokiu būdu ieškovei iš esmės sudarant galimybę pasipelnyti apeliantės sąskaita, o tai jau yra nesuderinama su protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais.
23. Nagrinėjamu atveju, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantei, kai jai tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, todėl apeliantė negalėjo pridedamų įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikiami rašytiniai įrodymai neabejotinai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl turėtų būti prijungti.
24. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes pranešti atsakovei tiek apie vykstantį teisminį procesą, tiek apie paskirtą teismo posėdį. Tačiau pati atsakovė, žinodama apie jos atžvilgiu vykstančią civilinę bylą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų apginti jos interesai – neteikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė priešieškinio, nedalyvavo teismo posėdyje. Atitinkamai atsakovė turi prisiimti neigiamas tokio savo pasyvumo pasekmes.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo pareikšti reikalavimai, susiję su piniginių lėšų priteisimu. Atsakovės vadovas yra laiduotojas, jis pasirašė atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutarčių, kuriomis atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, tiek atsakovei, tiek laiduotojui buvo ir turėjo būti žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą.
27. Šalių sutarytų Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.1 punktu aptarta, kas laikoma esminiais Sutarties pažeidimais. Vienas iš tokių pažeidimų yra kai atsakovė ilgiau nei 1 mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį, t. y. kai 1 mėnesį iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal Sutartį mokėtina Bendrovei suma (11.1.2 p.). Apeliantė nemotyvuoja, kad įsiskolinimas buvo padengtas/panaikintas. Atsakovei padarius esminį lizingo sutarčių pažeidimą, ieškovė vienašališkai Sutartis nutraukė pagrįstai.
28. Ieškovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku išsiuntė įspėjimą atsakovei dėl susidariusios skolos ir Sutarčių nutraukimo, nustatydama papildomą 7 dienų terminą pažeidimui pašalinti. Nagrinėjamu atveju apeliantė nemotyvuoja, jog įsiskolinimas buvo padengtas. Pagal Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.5 punktą, Sutartis nutrūko po suteikto papildomo 7 dienų termino. Atsakovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu buvo papildomai informuota dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo. Taigi Sutartys buvo nutrauktos teisėtai ir pagrįstai, atsakovei nepadengus susidariusio įsiskolinimo, todėl atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei perimtą Turtą.
29. Apeliantės pretenzijos dėl patirtų tariamų remonto išlaidų atmestinos kaip nepagrįstos, nes pagal Sutarties MTRF-2024/422 Specialiųjų sąlygų 3.2 punktą, Klientas pareiškia, kad Turtą apžiūrėjo, turėjo galimybę ir susipažino su jo technine būkle ir stoviu. Klientui yra žinoma, kad Turtas yra dėvėtas ir jam nėra taikomos gamintojo garantijos, kad Sutartimi nustatytos Įmokos ar Turto kaina visiškai atitinka jo būklę. Klientas prisiima riziką, kad eksploatavimo metu Turtas gali sugesti arba pasirodyti Turto perdavimo metu nenustatyti trūkumai. Be to, pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 4.1.7 punktą, atsakovė įsipareigojo turtą remontuoti, šalinti visus gedimus savo sąskaita, įskaitant tuos, kurie atsirado po Turto perdavimo. Klientui nepašalinus gedimų ar kitų Turto trūkumų, juos šalinti turi teisę Bendrovė, kurios išlaidas įsipareigoja padengti Klientas. Ginčo šalis sieja lizingo (finansinės nuomos), o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kas reiškia, jog atsakovei turint pretenzijų dėl įsigyto Turto kokybės, jos turėtų būti reiškiamos ne Lizingo davėjui, bet Turto pardavėjui. Atitinkamai pirkėjo pareigos mokėti lizingo įmokas tai niekaip neįtakoja, kas iš esmės įtvirtinta Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3.3 punkte, numatančiame, jog ribotos galimybės naudotis Turtu arba negalimumas juo naudotis, susijęs su Turto sugadinimu, techniniu, juridiniu arba ekonominiu netinkamumu, nekeičia atsirandančių iš Sutarties kliento įsipareigojimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
31. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl jų teisėjų kolegija išsamiau pasisakys šioje nutartyje vėliau.
32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl turto grąžinimo buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 punktas)
33. CPK 329 straipsnyje įtvirtinti sprendimo panaikinimo pagrindai, jeigu teismas pažeidė ar neteisingai pritaikė proceso teisės normas. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų ar išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalies 1 dalis).
34. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantei, neišklausius jos pozicijos, nors jai tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą.
35. Vertinant procesinių dokumentų įteikimo apeliantei byloje tinkamumą, pažymėtina, kad bendroji procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tvarka įtvirtinta CPK 123 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 26 punktas). Taip pat šios nutarties 29–30 punktuose išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).
37. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys apeliantei buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu apeliantės buveinės adresu (V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius), kuris sutampa su apeliantės buveinės adresu, įregistruotu Juridinių asmenų registre. Ieškinys taip pat buvo išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės vadovo A. Š. gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Duomenų, kad pirmosios instancijos teismui iš oficialių viešųjų registrų buvo (turėjo būti) žinomi kiti adresai, kuriais apeliantei būtų pavykę įteikti ieškinį, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
38. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktas).
39. Nagrinėjamu atveju, apeliantė, būdama nepasiekiama Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu ir apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresu bei nepasirūpinusi, kad jai siunčiama korespondencija ją laiku pasiektų, veikė savo rizika, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, dėl to prisiėmė iš tokio neveikimo galinčius atsirasti teisinius padarinius, įskaitant būti faktiškai neinformuota apie jos atžvilgiu vykstantį teismo procesą.
40. Šios nutarties 37 punkte nurodytais adresais apeliantei procesinių dokumentų įteikti nepavykus, pirmosios instancijos teismas išsiuntė apeliantei ieškinį pakartotinai Juridinių asmenų registre nurodytu apeliantės buveinės adresu (V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius) ir laikė jį tinkamai įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Toks procesinių dokumentų įteikimo būdas atitiko CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir buvo pagrįstai taikytas, kadangi iki taikant CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą procesinių dokumentų įteikimo fikciją, pirmosios instancijos teismas išnaudojo kitus jam prieinamus informacijos šaltinius (Juridinių asmenų registro duomenis apie apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresą), siekdamas sužinoti kitus adresus, kuriais apeliantei galėtų įteikti procesinius dokumentus bei ėmėsi priemonių įteikti apeliantei ieškinį kitais CPK 123 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintais būdais – apeliantės buveinės bei apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresais.
41. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame taip pat buvo nurodytas apeliantės buveinės adresas V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius, bei el. pašto adresas artiomtrans@gmail.com.
42. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įteikęs apeliantei ieškinį CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu procesinių dokumentų įteikimo būdu, tokiu pat būdu apeliantei tinkamai pranešė apie 2025 m. balandžio 22 d. 14.30 val. parengiamąjį teismo posėdį.
43. Taip pat pastebėtina, kad apeliantė apie patikslintą ieškinį bei paskirtą 2025 m. balandžio 22 d. 14.30 val. parengiamąjį teismo posėdį papildomai buvo informuota jos atskirajame skunde nurodytu el. pašto adresu artiomtrans@gmail.com.
44. Pažymėtina, kad išimtinai nuo apeliantės vadovo valios priklausęs sprendimas, nepasirūpinant, kad jį tinkamai ir laiku pasiektų apeliantės buveinės adresu ir (ar) jos nurodytu elektroniniu paštu siunčiama korespondencija, negali būti vertinama kaip pakankama ir pateisinama priežastis byloje apeliantei teismo siųstus procesinius dokumentus laikyti įteiktais netinkamai.
45. Nagrinėjamu atveju nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas išnaudojo kitas jam prieinamas protingas priemones, siuntė dokumentus juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu, bandė susisiekti su atsakove kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis – siuntė el. paštu, kad atsakovė būtų veiksmingai ir tikslingai informuota apie pradėtą teismo procesą, teismo priimtus procesinius dokumentus ir teismo posėdį.
46. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie pradėtą teismo procesą, nes: 1) apeliantei buvo įteiktos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė teikė atskirąjį skundą dėl jų byloje; 2) atskirajame skunde taip pat buvo nurodytas apeliantės buveinės adresas V. Nagevičiaus g. 3, Vilnius, bei el. pašto adresas artiomtrans@gmail.com, todėl atsakovė apie teismo procesą papildomai buvo informuojama jos atskirajame skunde nurodytu el. pašto adresu artiomtrans@gmail.com; 3) pirmosios instancijos teismui priėmus 2025 m. birželio 16 d. sprendimą, apeliantė 2025 m. liepos 8 d. su advokatu sudarė atstovavimo sutartį ir advokatė tą pačią dieną per EPP sistemą pateikė teismui prašymą suteikti prieigą prie elektroninės bylos kortelės. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnio 5 dalis nustato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, apeliantė, žinodama apie pradėtą teismo procesą, elgėsi pasyviai, nesidomėjo proceso eiga.
47. Vadovaujantis išdėstytų argumentų visuma, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes pranešti atsakovei tiek apie vykstantį teisminį procesą, tiek apie paskirtą teismo posėdį. Tačiau pati atsakovė, žinodama apie jos atžvilgiu vykstančią civilinę bylą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų apginti jos interesai – neteikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė priešieškinio, nedalyvavo teismo posėdyje. Atitinkamai atsakovė turi prisiimti neigiamas tokio savo pasyvumo pasekmes.
48. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl to, jog dokumentų siuntimas elektroniniu paštu nėra laikomas tinkamu įteikimo būdu, pakartotinai atkreiptinas dėmesys į tai, jog šį elektroninio pašto adresą nurodė pati apeliantė savo atskirajame skunde, kas patvirtina jos sutikimą dokumentus gauti elektroniniu paštu. Be to, pažymėtina, jog ginčijamas teismo sprendimas buvo išsiųstas tuo pačiu elektroniniu paštu ir dėl šio sprendimo gavimo nekyla jokių abejonių, kadangi atsakovė pateikė apeliacinį skundą.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, apeliantė žinojo (turėjo žinoti ir/ ar sužinoti) apie ieškovės inicijuotą šios bylos procesą, todėl turėjo realias galimybes dalyvauti teismo posėdyje, teikti procesinius dokumentus, įrodymus ir naudotis kitomis proceso šaliai suteiktomis teisėmis, jei tik jomis būtų siekusi pasinaudoti. Apeliantės skunde įtikinamai nepaaiškina, kas pasikeitė (atsitiko), kad ji, 2024 m. gruodžio 18 d. byloje pateikusi atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. nutarčių, kuriomis atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, žinodama apie pradėtą bylos procesą, visiškai nesidomėjo proceso eiga, kol jame nebuvo priimtas nepalankus sprendimas. Bet kuriuo atveju apeliantei nebuvo sutrukdyta teisė pasinaudoti apeliacijos teise.
50. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl bylą nagrinėjant padaryto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
51. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad sudarius tiek 2023 m. rugpjūčio 21 d. lizingo sutartį Nr. MTRF-2023/333, tiek 2024 m. balandžio 24 d. lizingo sutartį Nr. MTRF-2024/422 kartu buvo sudarytos ir laidavimo sutartys, kurių 2.1 punktu laiduotojas A. Š. įsipareigojo atsakyti kreditoriui, t. y. ieškovei, visu savo turtu, jeigu skolininkas, t. y. apeliantė, neįvykdys visos ar dalies savo prievolių pagal lizingo sutartis. Minėtas asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos išnagrinėjimas turi tiesioginės reikšmės jo teisiniams interesams.
52. Vadovaujantis laidavimo sutarčių 2.3 punktu, laiduotojas atsako už pagrindinės prievolės įvykdymą ir už palūkanų sumokėjimą bei už nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo pareikšti reikalavimai, susiję su piniginių lėšų priteisimu. Ieškinio reikalavimai yra susiję su turto išreikalavimu iš atsakovės. Daikto savininko teisė išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo įtvirtinta CK 4.95 straipsnyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas. Vindikacijos ieškinio dalykas yra ne reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, o daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278-248/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1488-464/2017). Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad laiduotojas A. Š. turi tiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o bylos išnagrinėjimas turi tiesioginės reikšmės jo teisiniams interesams. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės vadovas yra laiduotojas, jis pasirašė atskirąjį skundą dėl 2024 m. lapkričio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d. teismo nutarčių, kuriomis atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, tiek atsakovei, tiek laiduotojui buvo ir turėjo būti žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą. Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
53. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo prijungti prie civilinės bylos medžiagos naujus rašytinius įrodymus – duomenis apie VW Amarok registracijos liudijimą, duomenis apie MAN TGA, elektroninį laišką, duomenis apie išlaidas remontui. Apeliantė nurodė, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta nedalyvaujant apeliantei, kai jai tinkamai nebuvo pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, todėl apeliantė negalėjo pridedamų įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pateikiami rašytiniai įrodymai neabejotinai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl turėtų būti prijungti.
54. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme.
55. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198, 226 straipsniai). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir/ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.
56. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad būtent toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė.
57. Teisėjų kolegija nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja įstatyme numatyta išimtinė situacija, leidžianti priimti naujus rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, galėjo šiuos įrodymus pateikti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kadangi tai duomenys iš apeliantei prieinamų šaltinių, kurių gavimas nėra apribotas ar trunkantis ilgą laiką. Teisėjų kolegija, yra konstatavusi, kad pirmosios instancijos teismas išnaudojo visas galimybes pranešti atsakovei tiek apie vykstantį teisminį procesą, tiek apie paskirtą teismo posėdį. Tačiau pati atsakovė, žinodama apie jos atžvilgiu vykstančią civilinę bylą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų apginti jos interesai – neteikė atsiliepimo į ieškinį, nereiškė priešieškinio, nedalyvavo teismo posėdyje. Atitinkamai atsakovė turi prisiimti neigiamas tokio savo pasyvumo pasekmes. Teisėjų kolegija nenustačiusi, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo sprendimas, taip pat atsižvelgdama į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo tikslus, su apeliaciniu skundu pateiktų naujų dokumentų nepriima.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
58. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. rugpjūčio 21 d. sudarė lizingo sutartį Nr. MTRF-2023/333, kuria lizingo davėjas, t. y. ieškovė UAB „mT rental & finance“ įsipareigojo klientui, t. y. atsakovei MB Artiomtrans perduoti turtą – transporto priemonę Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571 (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 20 430 Eur) naudoti 60 mėn. laikotarpiui, o klientas turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti Sutartyje numatytas įmokas (Sutarties specialiosios dalies 3.1 punktas).
59. 2023 m. rugpjūčio 24 d. šalys pasirašė transporto priemonės Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571, priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė transporto priemonę Volkswagen Amarok, identifikacinis Nr. WV1ZZZ2HZHH008571.
60. 2024 m. balandžio 25 d. ieškovė ir atsakovė sudarė lizingo sutartį Nr. MTRF-2024/422, kuria lizingo davėjas, t. y. ieškovė UAB „mT rental & finance“, įsipareigojo klientui, t. y. atsakovei MB Artiomtrans perduoti turtą – transporto priemonę MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948 (vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje – 9 740 Eur) naudoti 24 mėn. laikotarpiui, o klientas turtą priimti finansinės nuomos (lizingo) pagrindu ir mokėti Sutartyje numatytas įmokas (Sutarties specialiosios dalies 3.1 punktas).
61. 2024 m. gegužės 30 d. pasirašytas priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo nurodoma, jog ieškovė MB Artiomtrans priima, o UAB Baltijos realizacijos centras perduoda šį turtą – MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948, rida 514 800 km.
62. Pagal minėtas Sutartis, atsakovė įsipareigojo tinkamai mokėti įmokas už perduotą turtą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarčių specialiosios dalies 4.1.3 punktai). Atsakovė įsipareigojo sumokėti įmokas iki mokėjimo terminų pabaigos pagal pateiktą grafiką arba išrašytas PVM sąskaitas faktūras (Sutarčių bendrosios dalies 3.5 punktai).
63. 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė įspėjimą atsakovei dėl susidariusios skolos ir Sutarčių MTRF-2023/333, MTRF-2024/422 galimo nutraukimo, kuriame pareikalavo apmokėti susidariusią 4 012,43 Eur skolą per 7 dienas, nurodė, kad nesumokėjus per 7 dienas nuo įspėjimo gavimo remiantis Sutarties Bendrosios dalies 11.1 ir 11.1.2 punktais Sutartys bus vienašališkai nutrauktos po 7 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, o nutrūkus Sutartims, atsakovė privalės grąžinti Turtą. Tačiau atsakovė lizingo įmokų įsiskolinimo nepadengė.
64. 2024 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė pranešimu dėl vienašalio Sutarties nutraukimo informavo, kad nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. vienašališkai nutraukia Sutartis. Ieškovė nurodė, kad atsakovė mokėtinas sumas vėluoja mokėti jau 50 dienų. 2024 m. rugpjūčio 20 d. atsakovės skola yra 4 012,43 Eur. Atsakovei ir toliau nevykdant Sutarčių net ir po įspėjimo išsiuntimo, ieškovė nurodė, kad 2024 m. spalio 2 d. Sutartys buvo nutrauktos. Iš ieškovės teismui pateikto MB Artiomtrans apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2024 m. spalio 1 d. neapmokėtas skolos likutis sudarė 8 321,26 Eur, 2024 m. spalio 15 d. – 7 481,26 Eur.
65. Iš ieškovės pateikto 2024 m. spalio 2 d. elektroninio laiško atsakovei matyti, kad ieškovė nurodė, jog „sutartys MTRF-2024/422 ir MTRF- 2023/333 buvo nutrauktos, buvo tartasi, kad 09.27 padengsite skolos likutį. To nepadarėte, tad suteikiame Jums 1 dieną apmokėti skolai, kitu atveju mes turtus atsiimsime“.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
66. CK 6.574 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
67. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, apeliantė nurodo, jog Sutarčių nutraukimui nebuvo sutartinio pagrindo, taip pat argumentuoja, jog ieškovė buvo įsipareigojusi padengti lizingo gavėjai turto remonto išlaidas, tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, šalių argumentus bei skundžiamo sprendimo turinį atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus remdamasi žemiau nurodytais motyvais.
68. Apeliantė teigia, kad jos padaryti Sutarčių vykdymo pažeidimai nebuvo esminiai, todėl ieškovė apskritai neturėjo teisės nutraukti Sutartis. Vertinant nurodytus apeliantės argumentus, pažymėtina, jog nei šioje, nei kitoje byloje atsakovė nėra pareiškusi jokio reikalavimo pripažinti Sutarčių nutraukimą ar sąlygas negaliojančiomis. Pažymėtina, jog šalių sutarytų Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.1 punktu aptarta, kas laikoma esminiais Sutarties pažeidimais. Vienas iš tokių pažeidimų yra kai atsakovė ilgiau nei 1 mėnesį nevykdo Sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal Sutartį, t. y. kai 1 mėnesį iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal Sutartį mokėtina Bendrovei suma (11.1.2 punktas). Pirmosios instancijos teismo nustatyti atsakovės Sutarčių pažeidimai nutraukiant Sutartis tenkino šias sąlygas: 2024 m. rugpjūčio 12 d. ieškovė elektroniniu laišku išsiuntė įspėjimą atsakovei dėl susidariusios skolos ir Sutarčių MTRF-2023/333, MTRF-2024/422 galimo nutraukimo, kuriame pareikalavo apmokėti susidariusią 4 012,43 Eur skolą. Po 2024 m. rugpjūčio 12 d. pretenzijos atsakovė įsiskolinimo nepadengė; iš ieškovės teismui pateikto MB Artiomtrans apyvartos žiniaraščio matyti, kad 2024 m. spalio 15 d. neapmokėtas skolos likutis sudarė 7 481,26 Eur. Apeliantė nemotyvuoja, kad įsiskolinimas buvo padengtas/panaikintas. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į tai, jog Sutartyse buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti Sutartį anksčiau termino, kai lizingo gavėjas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyse numatytos bet kokios piniginės prievolės, sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir ieškovės pozicija, jog atsakovei padarius esminį lizingo sutarčių pažeidimą, ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartis pagal Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.1.2 punktą.
69. Apeliantė remiasi Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.1.1 punktu. Tačiau pažymėtina, kad 11.1 punkte numatyti esminiai Sutarties pažeidimai alternatyvūs. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.1.2 punktu ir sprendė, kad Sutartyse buvo įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukti sutartį anksčiau termino, kai lizingo gavėjas ilgiau nei vieną mėnesį nevykdo Sutartyse numatytos bet kokios piniginės prievolės.
70. CK 6.574 straipsnis nustato lizingo sutarties nutraukimo tvarką, pagal kurią lizingo gavėjui pažeidus sutartį, lizingo davėjas pirmiausia raštu pareikalauja pašalinti pažeidimus (sumokėti įmokas) nustatytu terminu, o nesumokėjus lizingo davėjas turi teisę iškarto pareikalauti visų įmokų arba nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti lizingo objektą.
71. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.5 punktu numatyta, kad jeigu paaiškėja bent viena iš 11.1., 11.2. punktuose numatytų aplinkybių, Bendrovė privalo raštu informuoti Klientą apie sutarties sąlygų pažeidimą, nurodydama papildomą 7 dienų terminą, per kurį pažeidimas turi būti pašalintas. Toks pranešimas laikomas pranešimu apie Sutarties nutraukimą ir papildomai nustatytu terminu prievolei įvykdyti (CK 6.218 straipsnio 1 dalis ir 6.217 straipsnio 3 dalis). Jeigu po šiame punkte nurodyto pranešimo išsiuntimo Klientas nepašalina pažeidimo ir/ar nepateikia Bendrovei tai liudijančių dokumentų, laikoma, kad Sutartis nutrūksta po suteikto papildomo 7 dienų termino, o Klientas privalo grąžinti Turtą <...>.
72. Šioje byloje lizingo davėjas CK 6.574 straipsnio sąlygas įvykdė: 2024 m. rugpjūčio 12 d. pareikalavo sumokėti įmokas per 7 dienas nuo įspėjimo gavimo, įspėjo apie Sutarčių nutraukimą. Todėl Sutartys galėjo būti vienašališkai nutrauktos, jei atsakovė nesumokėtų įsiskolinimo iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. Apeliantė nemotyvuoja, jog įsiskolinimas buvo padengtas. Kadangi atsakovė įsiskolinimo iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. nesumokėjo, ieškovė įgijo teisę vienašališkai nutraukti Sutartis. Sutartis ieškovė nurodė nutraukė 2024 m. spalio 2 d., kai atsakovė nepašalino pažeidimų per papildomą terminą.
73. Sutarčių Specialiosios dalies 6.1 punkte nurodyta, kad visas šalių susirašinėjimas, vykdant Sutartį, įteikiamas Šaliai pasirašytinai arba siunčiamas paštu ar elektroniniu paštu. Paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Elektroniniu paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta jos išsiuntimo dieną, o jei tai buvo nedarbo diena – po jos einančią darbo dieną.
74. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2024 m. rugpjūčio 12 d. elektroniniu laišku išsiuntė įspėjimą atsakovei dėl susidariusios skolos ir Sutarčių nutraukimo, nustatydama papildomą 7 dienų terminą pažeidimui pašalinti. Todėl apeliantės teiginiai, kad byloje nėra visiškai jokių duomenų, kad apeliantė faktiškai buvo informuota apie vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė 2024 m. rugpjūčio 20 d. pranešimu buvo papildomai informuota dėl vienašalio Sutarčių nutraukimo. Kad atsakovei turėjo būti žinoma apie Sutarčių nutraukimą taip pat patvirtina ieškovės pateiktas 2024 m. spalio 2 d. elektroninis laiškas atsakovei. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ieškovė vienašališkai nutraukdama Sutartis tinkamai informavo atsakovę apie Sutarčių nutraukimą, vadovaudamasi Sutarčių Specialiosios dalies 6.1., Bendrosios dalies 11.5 punkto nuostatomis.
75. Apeliantė nurodo, kad ieškovė elgdamasi nesąžiningai byloje pateikė nepasirašytą 2024 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktą. Šie teiginiai vertini kritiškai, nes iš prie patikslinto ieškinio pateikto priedo Nr. 16 matyti, kad 2024 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktą elektroniniu parašu pasirašė A. Š. 2024 m. gegužės 30 d. 11:03:16.
76. Apeliantė argumentuoja, jog ieškovė buvo įsipareigojusi padengti lizingo gavėjai Turto remonto išlaidas (už transporto priemonę MAN TGA, identifikacinis Nr. WMAH29ZZ24M384948), tačiau šio savo įsipareigojimo nevykdė. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys tokį susitarimą, o Sutarčių nuostatos visiškai paneigia tokio susitarimo galimybę (CPK 178, 185 straipsniai).
77. Pagal Sutarties MTRF-2024/422 Specialiųjų sąlygų 3.2 punktą Klientas pareiškia, kad Turtą apžiūrėjo, turėjo galimybę ir susipažino su jo technine būkle ir stoviu. Klientui yra žinoma, kad Turtas yra dėvėtas ir jam nėra taikomos gamintojo garantijos, kad Sutartimi nustatytos Įmokos ar Turto kaina visiškai atitinka jo būklę. Klientas prisiima riziką, kad eksploatavimo metu Turtas gali sugesti arba pasirodyti Turto perdavimo metu nenustatyti trūkumai. Be to, pagal Sutarties Specialiųjų sąlygų 4.1.7 punktą atsakovė įsipareigojo turtą remontuoti, šalinti visus gedimus savo sąskaita, įskaitant tuos, kurie atsirado po Turto perdavimo. Klientui nepašalinus gedimų ar kitų Turto trūkumų, juos šalinti turi teisę Bendrovė, kurios išlaidas įsipareigoja padengti Klientas.
78. Taigi apeliantės pretenzijos dėl patirtų remonto išlaidų, net jei jos būtų įrodytos patikimais rašytiniais įrodymais, atmestinos kaip nepagrįstos jau vien šiuo sutartiniu pagrindu. Kaip teisingai pastebi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, ginčo šalis sieja lizingo (finansinės nuomos), o ne pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, kas reiškia, jog atsakovei turint pretenzijų dėl įsigyto Turto kokybės, jos turėtų būti reiškiamos ne Lizingo davėjui, bet Turto pardavėjui. Atitinkamai pirkėjo pareigos mokėti lizingo įmokas tai niekaip neįtakoja, kas iš esmės įtvirtinta Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.3.3 punkte, numatančiame, jog ribotos galimybės naudotis Turtu arba negalimumas juo naudotis, susijęs su Turto sugadinimu, techniniu, juridiniu arba ekonominiu netinkamumu, nekeičia atsirandančių iš Sutarties kliento įsipareigojimų.
79. Apeliantė nurodo, kad daugiau nei pusę pinigų sumos už transporto priemones ieškovei jau yra išmokėta, tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir jų nevertino. Šie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti priimto sprendimo.
80. Sutarčių Bendrųjų sąlygų 11.4 punkte nustatyta, jog jeigu Sutartis nutraukiama pagal 11.1 ar 11.2 punktą, įmokos, kurias Klientas sumokėjo iki pirmalaikio Sutarties nutraukimo, Klientui negrąžinamos, taip pat Klientas įsipareigoja sumokėti 6 mėnesių įmokų sumos dydžio baudą, kuri bus laikoma minimaliais Bendrovės nuostoliais. Klientas taip pat įsipareigoja kompensuoti Bendrovės patirtus nuostolius, atsiradusius dėl pirmalaikio Sutarties nutraukimo, jei jie yra didesni, nei šiame Sutarties punkte nurodyta bauda. Be to, pagal Sutarčių Specialiųjų sąlygų 9.2 punktą šalys susitarė, kad tuo atveju, jeigu Klientas neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti bet kokias pagal Sutartį mokėtinas sumas pagal šią Sutartį ir Bendrovė susigrąžins Turtą sau arba Sutartis bus nutraukta dėl Bendrovės arba Kliento kaltės (visais atvejais), visos Kliento sumokėtos sumos lieka Bendrovei kaip (nuomos) mokestis už naudojimąsi Turtu ir Klientui negrąžinamos. Klientui laiku negrąžinus Turto pagal šią Sutartį, jam bus skaičiuojamas nuomos mokestis, kuris bus lygus įmokos mėnesiniam mokėjimui, iki kol Turtas bus grąžintas Bendrovei. Tai reiškia, jog atsakovė pagal Sutartis neturi jokio sutartinio pagrindo reikalauti sumokėtų įmokų (jų dalies) grąžinimo. Papildomai primintina, jog šioje byloje ar kitoje nebuvo pareikštas priešieškinis dėl šių sumų priteisimo, todėl nėra jokio pagrindo spręsti dėl šios apeliacinio skundo dalies.
Dėl bylos procesinės baigties
81. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
82. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jo panaikinti ar pakeisti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
83. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
84. Ieškovė pateikė prašymą priteisti 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
85. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 2 371 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos 677 Eur žyminiam mokesčiui ir 1 694 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
86. Nustačius, kad atsakovės paduotas apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atsižvelgus į tai, kad ieškovės nurodytos išlaidos neviršija maksimaliai priteistino užmokesčio už advokato pagalbą dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
87. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, nes teismo procesinis sprendimas nėra priimtas jos naudai.
Teisėjų kolegija
, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325, 331 straipsniais,
n u t a r i a :
atsakovės mažosios bendrijos Artiomtrans apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos Artiomtrans, juridinio asmens kodas 306222612, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mT rental & finance“, juridinio asmens kodas 305664499, naudai 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Renata Beinoravičienė
Jorūnė Pukinskienė
Linas Zinkevičius