Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-09-04][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-401-592-2020].docx
Bylos nr.: e2-401-592/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
UAB Naujamiesčio būstas 121452091 Ieškovas
"DEVILMORA" 141157554 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
Daiktinė teisė
Teismo sprendimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bendrosios nuosavybės teisė

?

Civilinė byla Nr. e2-401-592/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01082-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.6.1

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,

sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,

dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo „Dėl IĮ „Devilmora“ skyrimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“ panaikinimo, trečiasis asmuo individuali įmonė „Devilmora.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovė pateikė ieškinį, kurį patikslinusi, prašo: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 30-3809/18(2.1.1E-TD2) 1 punktą, kuriuo IĮ „Devilmora“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos skiriama priede nurodytų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 30-3809/18(2.1.1E-TD2) 3.1. punktą, kuriuo keičiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintas UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašas ir išbraukiamos 202 ir 469 eilutės (pastatai (duomenys neskelbtini)); panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 30-3809/18(2.1.1E-TD2) 4.1. punktą, kuriuo UAB „Naujamiesčio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos turi pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo IĮ „Devilmora“ aktų kopijas.

Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo organizuoti ginčo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos, nes ieškovės administravimo terminas nebuvo pasibaigęs. Administratorių atranka vykdyta neteisėtai ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Kadangi butų ir kitų patalpų savininkai neišreiškė valios inicijuoti administratoriaus pakeitimo procedūros, atsakovė neturėjo teisės savo iniciatyva spręsti dėl tokios procedūros pradėjimo ir vykdymo. Nesant butų ir kitų patalpų savininkų kreipimosi, atsakovė turėjo pratęsti ieškovės paskyrimą administratore penkerių metų laikotarpiui. Taigi, priėmęs ginčijamą sakymą, atsakovės direktorius viršijo savo kompetenciją ir įgaliojimus. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas nepaisant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018, kuriame pripažinta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės pradėti organizuoti administratorių paskyrimo iš naujo procedūras.

Ieškovė taip pat teigia, kad administratoriaus atranka buvo atliekama naudojant atsakovės parengtus balsavimo biuletenius, kuriuose buvo pateikiama vienoda informacija, parengta neatsižvelgiant į konkrečių namų nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugų kainą. Biuleteniuose buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija: kad administravimo mokestis skaičiuojamas už konkretaus pastato bendrojo naudojimo objektų administravimą ir priežiūrą, o paslaugos kainą sudaro konkretaus namo bendrojo naudojimo objektų administravimo kainų suma; nesudaryta galimybė butų ir kitų patalpų savininkams įvertinti tikslaus namui taikytino administravimo tarifo dydžio; nenurodyta, kokių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą apims administratoriaus teikiamos paslaugos. Dėl tokios klaidingos informacijos pateikimo buvo pažeistos ieškovės teisės, susijusios su galimybe pateikti potencialiems paslaugų gavėjams išsamią ir teisingą informaciją dėl administravimo paslaugų kainos. Kadangi balsavimo raštu biuleteniuose buvo pateikta klaidinga informacija, ieškovė ir kiti administratoriai inicijavo Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę byla Nr. e2-1246-918/2019.

 

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodė, kad 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Tai reiškia, kad po 2014 m. liepos 1 d. visi administratoriai turi būti skiriami, vadovaujantis Vyriausybės (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo) nustatyta tvarka.

Pažymėjo, kad ieškovė paskirta administratore terminuotai – 5 metams ir dar iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo t. y. iki 2013 m. sausio 1 d.

Atsakovės teigimu, balsavimo procedūra buvo vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019 2019 m. balandžio 17 d. buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškinys buvo atmestas.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

 

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Ieškinys atmestinas.

 

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 13 d. priėmė įsakymą Nr. 30-3809/18(2.1.1E-TD2) „Dėl IĮ „Devilmoraskyrimo daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore“, kuriuo

paskyrė IĮ „Devilmora“ penkeriems metams nuo įsakymo įsigaliojimo dienos daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore (įsakymo 1 punktas); pakeitė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948 „Dėl UAB „Naujamiesčio būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Naujamiesčio būstas“ administruojamų gyvenamųjų namų sąrašą ir išbraukė 202 ir 469 eilutes (pastatai (duomenys neskelbtini)) (įsakymo 3.1 punktas); įpareigojo UAB „Naujamiesčio būstas“ per mėnesį nuo įsakymo įsigaliojimo dienos pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo IĮ „Devilmora“ aktų kopijas (įsakymo 4.1 punktas). Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu rezultatus.

 

        Ieškovė byloje teigia, kad ginčijamos įsakymo dalys yra neteisėtos, kadangi atsakovė neturėjo teisės inicijuoti ir vykdyti naujos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos; atrankos procedūros rezultatai yra neteisėti, nes balsavimo raštu biuleteniuose butų ir kitų patalpų savininkams buvo pateikta neišsami ir (ar) klaidinga informacija.

 

Dėl atsakovės teisės pradėti ir vykdyti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės administratorių atranką

 

Ieškovės argumentai, remdamasi kuriais ji teigia, kad atsakovė nepagrįstai pradėjo organizuoti ginčo namų bendrosios nuosavybės administratoriaus atranką, iš esmės yra analogiški faktiniam pagrindui, kuriuo grįstas grupės bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas teikiančių subjektų (įskaitant UAB „Mano Būstas Vilnius“) atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pareikštas ieškinys dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ pakeitimo. Nurodytu ieškiniu ieškovė, be kita ko, siekė, kad įmonės, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratorės įgaliojimai būtų pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Litekoduomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019 minėtas grupės administratorių pareikštas ieškinys atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Šioje byloje yra reikšmingos tokios nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismo priimto sprendimo 31 ir 32 punktuose suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo išvados:

2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtiems ieškovams (įskaitant ieškovę UAB „Mano Būstas Vilnius“) CK 4.84 straipsnio 4 dalies norma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti taikoma;

Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo (paskyrimo) butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore buvo paskirta iki 2013 m., t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-1948. Ieškovė šioje byloje neįrodinėja, kad po 2013 m. sausio 1 d. ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų priėmę sprendimą pasirinkti administratorių ar jį pakeisti. Taigi atsakovė, pradėdama namų (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriaus atranką, nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė, negavusi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nusiskundimų, turėjo pratęsti ieškovės paskyrimą penkeriems metams. Kartu tai suponuoja, kad nėra pakankamai motyvuoto pagrindo pritarti ieškovės nuomonei dėl to, kaip ginčo situacijoje turėtų būti aiškinamos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Res judicata galia taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Sprendimas, turintis res judicata galią, sukuria materialiuosius padarinius: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje), antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.). Kaip jau minėta, ieškovė dalyvavo civilinėje Nr. e2A-1133-614/2019 (pirmosios instancijos bylos Nr. e2-7995-599/2018) kaip bylos šalis. Dėl to ieškovė nebegali ginčyti aptartų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019 suformuluotų išvadų ir nustatytų faktinių aplinkybių. Šioje byloje nagrinėjama situacija atitinka visumos ir dalies atvejį, t. y. civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019 teismo pateiktos išvados apima ir daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriaus atrankos būtinybės situaciją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės organizuoti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), administratoriaus atrankos ir paskyrimo procedūrų, atmestini kaip nepagrįsti.

 

Dėl balsavimo raštu biuleteniuose pateiktos informacijos

 

Ieškovė teigia, kad atrankos procedūros rezultatai yra neteisėti, nes balsavimo raštu biuleteniuose buvo pateikta neišsami ir (ar) klaidinga informacija. Ieškovė laikosi pozicijos, kad kiekvieno atskiro namo butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinus individualią namo situaciją, balsavimo biuleteniuose turėjo būti pateikta konkreti informacija apie tai, kiek paslaugų kiekvienas administratorius teiktų ir už kokią tiksliai kainą.

Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina pateikti įrodymai, kad į balsavimo biuletenius duomenys apie ieškovės, kaip ir kitų bendro naudojimo patalpų administratorių, tarifus yra perkelti iš pačios ieškovės parengtos deklaracijos. Ieškovė neįrodinėjo, kad nurodyti duomenys apie įmonės deklaruotus tarifus būtų neteisingi. Taigi formaliai ieškovė pripažįsta, kad biuleteniuose buvo nurodyta teisinga informacija apie ieškovės teikiamas paslaugas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Litekoduomenimis nustatyta, kad grupė bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas Vilniuje teikiančių subjektų – įskaitant ieškovę, buvo pareiškę atskirą savarankišką ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriame, be kita ko, prašė pripažinti atsakovės platintuose butų ir kitų patalpų savininkų balsavimu raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikiamą informaciją apie ieškovų paslaugų pobūdį ir kainą neteisėta, klaidinančia ir neatitinkančia tikrovės (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nurodytas ieškinys grįstas iš esmės analogiškais argumentais, kurie ieškovės išdėstyti ir šioje byloje.

Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-112-580/2020 paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1246-918/2019, kuriuo minėtas grupės administratorių pareikštas ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Taigi ieškovės argumentų, susijusių su balsavimo rašto biuletenių turiniu, pagrįstumas yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriame išdėstytų motyvų ir nustatytų faktinių aplinkybių ieškovė nebegali pakartotinai kvestionuoti remdamasi tais pačiais faktiniais ir teisiniais pagrindais (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. sprendime, tiek Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartyje pasisakyta dėl to, kad, priešingai nei teigia ieškovė, balsavimo raštu biuleteniai neturėjo būti pritaikyti (individualizuoti) kiekvienam atskiram daugiabučiui namui, o biuleteniuose buvo pateikta pakankamai informacijos, kad butų ir kitų patalpų savininkai galėtų priimti valinius sprendimus dėl administratoriaus pasirinkimo. Šioje byloje naujų aspektų, remiantis kuriais kvestionuoja ginčo namų butų ir kitų patalpų savininkams teiktų balsavimo raštu biuletenių turinį, ieškovė nenurodo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini ieškovės argumentai, jog balsavimo raštu biuleteniuose buvo pateikta neišsami ir (ar) klaidinga informacija.

 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Procesinių dokumentų siuntimo byloje dalyvaujantiems asmenims išlaidos yra 10,73 Eur. Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) 10,73 Eur (dešimties eurų 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                                Igoris Kasimovas


Paminėta tekste:
  • CK
  • e2-1246-918/2019
  • e2A-1133-614/2019
  • CPK
  • CK4 4.84 str. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba nesudarę jungtinės veiklos sutarties
  • CPK 279 str. Sprendimo įsiteisėjimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • 3K-3-396-313/2016
  • 3K-7-173/2010
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e2A-112-580/2020
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei