Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.1.-816-836/2014
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00686-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija:
39.2.; 40.1.2., 52.3.
(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. rugsėjo 9 d.
Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S., Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), turintis galiojančią administracinę nuobaudą, neteistas,
kaltinamas administraciniu teisės pažeidimu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
M. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 7 d., (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, leido A. A. dirbti (teikti (duomenys neskelbtini) konsultacijas įmonės pacientams), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties, ne vėliau kaip vieną dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jo darbo pradžią. A. A. buvo suteiktas darbo kabinetas, darbo įrankiai (echoskopas), už tyrimus ekoskopu pacientai atsiskaitydavo klinikos registratūroje, A. A. ant (duomenys neskelbtini) firminių blankų išrašinėjo pacientams receptus, registraciją pas gydytoją vykdė klinikos darbuotojai. Tuo M. S. pažeidė LR Darbo kodekso 99 str.
Pažeidėjas M. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad gydytojui A. A. buvo suteiktas kabinetas ir echoskopas konsultacijoms. Darbo užmokesčio jis jam nemokėjo. Gauta parama už echoskopą atitekdavo jų duodamiems skelbimams ir reklamai, kad pritraukti daugiau pacientų į kliniką. Kodėl A. A. ant (duomenys neskelbtini) firminių blankų išrašinėjo pacientams receptus paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog tai daryti A. A. teisės neturėjo. Jis nemano, kad su A. A. buvo privaloma sudaryti darbo sutartį, tačiau pripažįsta, kad su gydytoju A. A. nebuvo sudaręs ir jokios kitos (nei nuomos, nei panaudos) rašytinės sutarties. Dėl to prisiima atsakomybę ir nuoširdžiai gailisi.
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. J. paaiškino, kad byloje surinkti ir pateikti duomenys įrodo, kad gydytojas A. A. (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai, todėl (duomenys neskelbtini) direktorius M. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 413 str. 1 d.
Iš 2014-08-20 operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2014-05-12, 2014-06-09 ir 2014-07-07 dirbo, t.y. klinikos pacientams teikė (duomenys neskelbtini) konsultacijas, A. A., su kuriuo nebuvo sudaryta darbo sutartis. A. A. buvo suteiktas darbo kabinetas, darbo įrankiai (echoskopas), jis ant klinikos firminių blankų išrašinėjo receptus. Išankstinę registraciją į konsultacijas vykdė klinikos darbuotoja R. J. (b.l. 6-7).
Iš 2014-07-22 R. J. paaiškinimo matyti, kad ji įmonėje dirba administratore, yra atsakinga už korespondenciją, personalo dokumentų rengimą, raštų rengimą, sudaro darbo grafikus. Esant būtinybei registruoja A. A. prašymu pacientus jo konsultacijoms. Visi klausimai susiję su A. A. konsultacijų laiku ir tvarka, taip pat ir pacientų registravimas yra derinamas su direktoriumi. Už A. A. konsultacijas, jos žiniomis, pinigai yra mokami. Minėti pinigai į įmonės kasą nėra mokami (b.l. 11).
Iš 2014-07-22 A. K. paaiškinimo matyti, kad ji įmonėje dirba registratorės pareigose, į jos pareigas įeina: gautų pajamų iš pacientų apskaitymas kasos aparatu, pacientų registravimas pas gydytojus ir kt. Registravimas pas šeimos gydytojus ir atvykstančius specialistus vyksta registratūroje, tačiau pas gydytoją A. A. registraciją vykdo administratorė R. J.. Jam kabinetas paskirtas įmonės vadovo. Pas gydytoją A. A. registruojasi ne tik jų įmonės pacientai. Ar imamas mokestis už gydytojo A. A. paslaugas, ji nežino, pacientai registratūroje už šias paslaugas nemoka (b.l. 12).
Iš 2014-08-13 V. R. paaiškinimo matyti, kad Kėdainių laikraštyje ,,Rinkos aikštė“ perskaičiusi skelbimą apie tai, kad į (duomenys neskelbtini) atvyksta A. A. ir pagal nurodytą telefono numerį ji paskambino dėl konsultacijos. Atsiliepusi darbuotoja paskyrė laiką ir pranešė, kad vizitas kainuos 100 Lt. 2014-06-09 ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur ją priėmė A. A., po trumpo apžiūrėjimo minėtas A. A. jai nurodė nueiti į klinikos registratūrą sumokėti 100 Lt už vizitą. A. A. jai neišrašė receptų vaistams, tik ant popierėlio parašė vaistų pavadinimus ir nurodė nueiti pas savo šeimos gydytoją, kad parašytų receptą, nes šie vaistai yra receptiniai. Ji pinigus nunešė į (duomenys neskelbtini) registratūrą ir atidavė juos ten dirbusiai registratūros darbuotojai. Paėmusi pinigus klinikos darbuotoja jokio dokumento patvirtinančio pinigų gavimą jai neišdavė. Ta pati dirbusi darbuotoja priėmusi pinigus prieš ją (V. R.) stovintiems pacientams taip pat jokių pinigų priėmimo dokumentų neišdavė. Pinigus visi pacientai A. A. nurodymu mokėjo į klinikos registratūrą (b.l. 15).
Iš 2014-08-13 A. A. paaiškinimo matyti, kad 2014-07-07 ir 2014-06-09 jis konsultavo (duomenys neskelbtini) pacientus. Konsultacija vyko įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Jam buvo suteiktas darbo kabinetas ir echoskopas. Asmeniškai iš pacientų pinigų neimė. Už suteiktas paslaugas pacientai atsiskaitydavo įmonės registratūroje. Pacientams receptus išrašinėjo ant firminio (duomenys neskelbtini). Pacientus konsultavo žodinio susitarimo su klinikos direktoriumi pagrindu. Jokios rašytinės sutarties sudaręs nebuvo. Dalį konsultuotų pacientų nukreipė į (duomenys neskelbtini) operacijai, dalį operacijų atliko pats (b.l. 16).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Byloje esantys įrodymai pilnai įrodo, kad yra visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai – 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 7 d. A. A., paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, atlygintinai dirbo (duomenys neskelbtini) t.y. teikė (duomenys neskelbtini) konsultacijas įmonės pacientams, jam ir darbdaviui susitarus, bei buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, t. y. darbo santykiai nebuvo įteisinti rašytine darbo sutartimi, apie darbo santykius nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi M. S. leido 2014 m. gegužės 12 d., 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 7 d. nelegaliai dirbti A. A., kas pažeidžia LR darbo kodekso 99 str., darbuotojo darbo teises ir socialines garantijas bei užtraukia atsakomybę pagal ATPK 413 str. 1 d. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2005-07-14 pasitarime dėl „Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimo ir teisės taikymo rekomendacijų“ konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.
Taigi pažeidėjo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. (nelegalus darbas).
Pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į pažeidimo trukmę, į tai, kad pažeidėjas už analogišką pažeidimą nėra baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies teisės pažeidimą (b.l. 20-21), neteistas (b.l. 22), augina ir išlaiko trys nepilnamečius vaikus, daro išvadą, jog pažeidėjui turi būti skirtina sankcijoje numatyta nuobauda- minimalaus dydžio bauda.
Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 3022 str., 3024 str. 1 d., 2 d,
n u t a r i a :
M. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. nubausti 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Teisėja Henryta Gerdvilė
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.