Civilinė byla Nr. 2A-1008-42/2008
Procesinio sprendimo kategorija 30.9.2; 121.21
(S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja I.Sabaitienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. gruodžio 16 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Burdulio,
kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant
Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovei D. K. , jos
atstovei advokatei Singridai Samoškienei, atsakovui A. K. ,
jo atstovei advokatei Aušrai Ručienei, trečiajam asmeniui V.
K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės
teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui A. K. , tretiesiems asmenims A. L. , R.
A. , A. R. , V. K. , Kauno rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybai,
dėl nuosavybės teisių pripažinimo,
n u s t a t ė:
Ieškovė D.
K. ieškiniu prašė teismą pripažinti
jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovo
A. K. vardu registruoto
turto, -1/4 dalį pastato (poilsio namų), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad su atsakovu susipažino 1997 m. rudenį, o 1998 m. birželio mėnesį susitarė neįregistravę
santuokos gyventi kartu kaip šeima ir vesti bendrą ūkį. Iš pradžių nuomavo butą Kaune, tačiau vėliau apsisprendė
įsigyti nuosavą būstą, nes buvo suinteresuoti sukurti savo šeimai pagrindą. Iš
pažįstamų sužinojo, jog Karmėlavoje yra
išparduodami pastatai, kuriuos galima įsirengti kaip kotedžus (blokuotus
butus). Kartu su atsakovu apžiūrėjo
pastatą, kadangi kaina buvo prieinama, nutarė dalį pastato, esančio (duomenys
neskelbtini), įsigyti. Tokiu būdu,
1998-09-08 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu,
iš bendrai skolintų lėšų įsigijo
nekilnojamąjį turtą, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovo vardu. Skolą grąžino gyvendami kartu iš
bendrų lėšų. Patalpas įsigijo neįrengtas, todėl visų pirma uždengė stogą, įstatė langus ir įsirengė vieną gyventi
tinkamą patalpą, atskirą įėjimą.
Šiuos visus darbus atliko bendromis lėšomis ir bendru jos, atsakovo bei jos
vaikų (iš ankstesnės santuokos)
darbu. Gyvendami kartu ir vesdami
bendrą ūkį po truputį įsirenginėjo patalpas, - sudėjo grindis, įrengė laiptus, atliko vidaus apdailą, įsigijo
baldus, buitinę techniką, kitus namų apyvokos daiktus. Taip pat pertvarkė rūsį
įsirengė pirtį, katilinę, patalpą
malkoms laikyti, įsirengė garažą, pirmame aukšte - naujai įsirengė tualetą su
vonia, virtuvę, antrame aukšte -
įrengė keturis kambarius ir tualetą bei dušo kabiną. Gyvendami faktinėje santuokoje 1999-06-18 susilaukė dukters
Monikos, kurią augino, auklėjo ir išlaikė abu kartu. Faktinėje santuokoje gyveno daugiau nei devynerius metu.
Aplinkiniai visuomet juos laikė
šeima. Iki šiol kartu su atsakovu lankydavo tiek jos, tiek atsakovo gimines bei
draugus, dalyvaudavo šventėse,
gimtadieniuose bei laidotuvėse. Visos pajamos vedant bendrą ūkį, buvo naudojamos bendriems reikalams
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės
19 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino D. K. nuosavybės teisę į ½ dalį
atsakovo A. K. vardu registruoto turto, - ¼ dalį pastato ( poilsio namų) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
plane pažymėto 2K2p, esančių (duomenys neskelbtini).
Priteisė iš A. K. ieškovės D. K. naudai
2727 Lt sumokėto žyminio mokesčio,
2000 Lt atstovavimo išlaidų, 400 Lt antstolio išlaidoms padengti bei
valstybei 92,05 Lt pašto išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas surinktų įrodymų
pagrindu nustatė, kad ieškovė
su atsakovu nuo 1998 m. gyveno nuomojamame bute, vėliau -
ginčo patalpose kaip šeima
(bendrai tvarkė namų ūkį; įsigijo ir įrengė ginčo patalpas nors santuoka nebuvo įregistruota. 1999 m. birželio 18 d. susilaukė, augino ir auklėjo dukrą M. K. , abiejų lėšas naudojo bendroms reikmėms, taip pat patalpų remontui; atsakovui patekus į avariją
Vokietijoje, jis pagalbos kreipėsi
ne į savo seserį, buvusią žmoną ar vaikus, o į ieškovę; pažįstami ir kaimynai
juos vertino kaip šeimą; viešumoje tarpusavio santykius jie demonstravo
kaip sutuoktiniai, nes kartu ėjo į vestuves, laidotuves, todėl teismas darė
išvadą, jog faktiniai ieškovo ir atsakovės santykiai nuo 1998 metų atitiko santuokinius ryšius. Taip pat
remiantis 1964 m. CK 472 straipsniu, 474 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad ieškovė pripažintina ginčo
turto bendraturte. Sprendime nurodoma, jog remiantis 1964 m. CK 474
straipsnio 1 dalies nuostata, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita,
preziumuojama, jog bendraturčių dalys yra
lygios, todėl teismas laikė, kad tai, kiek kuris iš sugyventinių panaudojo lėšų turtui įsigyti, teisiškai nereikšminga. Toks
nuosavybės atsiradimo pagrindas, teismo nuomone, atitinka ir CK 4.47 straipsnyje nustatytus pagrindus. Be to, teismas,
priimdamas sprendimą atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti ir
priimti naują – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) teismas
pažeidė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai tenkino ieškinį,
kadangi su ieškove nuo 1997 metų bendro ūkio apeliantas nevedė, nes tuo metu
buvo santuokoje su V. K. , o ginčo pastatai įgyti už
bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtas bei skolintas iš sesers R. Z. lėšas. Ginčo pastatai priklauso apeliantui ir jo
sutuoktinei V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl
šioje byloje atsakove turėjo būti patraukta V. K. .
Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių
faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos.
2)
ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie investuotas lėšas į ginčo turtą bei
nepateikė jokių įrodymų, kad būtu darbu prisidėjusi prie nuosavybės kūrimo,
todėl teismas netinkami taikė 1964 m. CK 474 str. nuostatas.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą ieškovė D. K. prašo jį atmesti, o
teismo sprendimo nekeisti. Nurodė, kad apelianto nurodyti argumentai nesudaro
teisinio pagrindo sprendimui panaikinti. Skunde nepagrįstai nurodoma, jog ginčo
turto įsigijimo metu apeliantas kartu gyveno su sutuoktine V.
K. ir su ja kartu vedė bendrą ūkį. Šį argumentą paneigia byloje esantys
šalių paaiškinimai, liudytojų – R. L. , R.
K. . L. Č. , S. V. parodymai, byloje
esančios fotonuotraukos. Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino
byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo V. K. prašo
teismą jį tenkinti ir sprendimą panaikinti. Nurodo, jog priimant sprendimą,
pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, kadangi
teismas rėmėsi CK normomis reglamentuojančiomis jungtinę veiklą ir bendrąją
dalinę nuosavybę, tačiau tarp šalių jokios jungtinės veiklos sutarties sudaryta
nebuvo.
Atsiliepimu
į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. L. prašo jį atmesti
kaip nepagrįstą, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog teismas pilnai ir
objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus ir ieškinį tenkino pagrįstai. Apelianto
argumentai, kad jis kartu negyveno su ieškove, su ja nevedė bendro ūkio ir kad
jis vienas įsigijo ir įsirengė ginčo turtą yra nepagrįsti.
Skundas
atmestinas.
Apeliacinės
instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų
ribų, taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo spendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė
(CPK 320 str. 2 d.)
Ieškovė teismo prašė
pripažinti jai nuosavybės teisę į 1/2 dalį atsakovo vardu įregistruoto turto –
1/4 dalį pastato (poilsio namų), esančio (duomenys
neskelbtini).
Byloje nustatyta, kad
ieškovė D. K. ir atsakovas A. K. , neįregistravę
santuokos, tačiau siekdami sukurti bendrąją nuosavybę, pirkimo pardavimo sutarties
pagrindu, 1998 m. rugsėjo 8 d. įgijo 1/4 dalį pastato (poilsio namų), unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2K2p,
esantį (duomenys neskelbtini), kurį bendromis
lėšomis bei darbu įrengė ir rekonstravo.
Šioje byloje
apeliacinio skundo dalykas iš esmės yra asmenų jungtinės veiklos kylančius
teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl įstatymų, taikytinų
susitarimui sukurti bendrąją nuosavybę, išaiškino, kad tokiems santykiams
taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio
31 d. nutartis 3K-3-1029/2001, 2002 m. birželio 19 d. nutartis 3K-3-885/2002, 2004
m. sausio 14 d. nutartis 3K-3-37/2004, 2008 m. spalio 6 d. nutartis 3K-3-479/2008)
Apylinkės teismas pagrįstai
šiems santykiams taikė 1964 m. Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias
asmenų jungtinę veiklą, nes šalių teisiniai santykiai atsirado galiojant šiam
kodeksui. 1964 m.CK 472 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad jungtinės
veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar
bendrai veikti tam tikram tikslui. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša
įnašus pinigais ar kitu turtu, arba dalyvaudami savo darbu; proporcingai
įnašams turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra dalyvių
bendroji dalinė nuosavybė (CK 474 straipsnio 1,2 dalys). Dalyvių įnašai
pinigais gali būti jų asmeninės santaupos ar bet kokios kitokios pajamos.
Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusių asmenų
gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis
iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali
būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros
jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nuo 1998 m birželio mėnesio apsigyveno
išnuomotame bute, o nuo 1998 m. rudens įsikėlė į nupirktas ir nepilnai įrengtas
ginčo patalpas, kurias įgijo 1998 m. rugsėjo 8 d. už skolintas lėšas. Atsakovas
nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu, nes nebuvo nutraukęs santuokos su
trečiuoju asmeniu V. K. . Pažymėtina, kad šalių
nekilnojamasis turtas buvo įgytas už palyginti nedidelę pinigų sumą (12 500
Lt), neįrengtas ( be stogo, langų), todėl siekdami apsigyventi ginčo patalpoje,
šalys savo lėšomis bei darbu įrengė nedidelę tinkamą gyventi patalpą bei
atskirą įėjimą. Tretysis asmuo A. L. patvirtino, kad
ieškovė kartu su atsakovu rūpinosi nekilnojamojo turto pirkimu (jį apžiūrėjo, dalyvavo
sudarant sandorį), o vėliau savo bei vaikų pastangomis šį turtą įrengė. L. R. L., R. K. , L. Č. , S.
V. parodė, kad šalys gyveno kaip šeima, bendrai tvarkė namų ūkį, įsirengė
įgytas patalpas, kartu dalyvavo pobūviuose.
Pažymėtina, kad
šalims 1999 m. birželio 18 d. gimė dukra M. K. , kurią
jie kartu auklėjo ir išlaikė, be to, faktinėje santuokoje šalys gyveno daugiau
negu devynerius metus.
Byloje surinkti
įrodymai patvirtina, jog šalys dalyvaudamos turto kūrime lėšomis, asmeniniu
darbu, siekė turėti daiktą asmenine nuosavybe kiekvienam, todėl ieškovei nuosavybės
teisė į 1/2 dalį pastato pripažinta pagrįstai (CK 474 str.)
Laikytinas nepagrįstu
apeliacinio skundo argumentas, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas
buvusiems sutuoktiniams (A. K. ir D. K. )
vedant bendrą ūkį. Iš Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-11797/98
esančio D. K. rašyto ieškininio pareiškimo turinio bei
teismo sprendimo matyti, kad atsakovas jau eilę metų nesirūpina šeima,
girtauja, sutuoktiniai keturis mėnesius šeimyninių ryšių nepalaiko, atsakovas
gyvena su kita moterimi, šeimos lėšos nėra bendros. Be to, ir pats atsakovas nuosekliai
teigė, kad ginčo nekilnojamąjį turtą įgijo iš skolintų, o ne iš santuokinių lėšų.
Be to, nepagrįstas ir
apeliacinio skundo argumentas, kad tretysis asmuo byloje V.
K. turėjo būti patraukta atsakove. Tačiau ji apeliacinio skundo dėl to
nepadavė, byloje savarankiško reikalavimo nereiškė, todėl nėra pagrindo
laikyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl jos teisių ir pareigų.
Laikytina, kad
apylinkės teismas reikiamai ištyrė turinčias reikšmės bylai aplinkybes,
tinkamai įvertino surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą,
todėl jis nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d.1p.)
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio
pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą
atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 19 d. sprendimo
nekeisti.
Priteisti iš atsakovo
A. K. a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei
D. K. a/k (duomenys neskelbtini) 1700
(vieną tūkstantį septynis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidoms
apeliacinės instancijos teisme apmokėti bei 27 (dvidešimt septynis litus) išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kolegijos pirmininkas Antanas
Burdulis
Teisėjai
Virginija Gudynienė
Neringa Venckienė